Dusulys yra pojūtis, kai atrodo, kad trūksta oro, sunku įkvėpti, spaudžia krūtinę arba kvėpuoti reikia daugiau pastangų nei įprastai. Kartais jis atsiranda po greitesnio ėjimo, lipimo laiptais ar intensyvesnio fizinio krūvio. Tokiais atvejais dusulys gali būti normali kūno reakcija, ypač jei žmogus mažai juda, yra pavargęs, serga virusine infekcija ar neseniai priaugo svorio.
Tačiau dusulys gali būti ir vienas svarbiausių įspėjamųjų simptomų. Jį gali sukelti astma, bronchitas, plaučių uždegimas, alerginė reakcija, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, mažakraujystė, kraujo krešulys plaučiuose, nerimas ar panikos ataka. Kartais dusulys vystosi pamažu, o kartais atsiranda staiga ir reikalauja skubios pagalbos.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kada dusulys gali būti pavojingas, kokios dažniausios jo priežastys, kada verta kreiptis į šeimos gydytoją, o kada reikia kviesti greitąją pagalbą. Straipsnis skirtas bendram supratimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos, ypač jei dusulys naujas, stiprus ar greitai blogėjantis.
Kas yra dusulys?
Dusulys medicinoje dažnai vadinamas dispnėja. Tai nėra viena konkreti liga – tai simptomas, kurį žmogus gali jausti labai skirtingai. Vieni sako, kad „negali pilnai įkvėpti“. Kiti jaučia, kad kvėpavimas tapo paviršutiniškas, greitas, varginantis. Dar kiti apibūdina spaudimą krūtinėje, oro trūkumą kalbant, lipant laiptais ar gulint.
Svarbu atskirti, ar dusulys atsirado staiga, ar pamažu. Staigus dusulys gali būti susijęs su astmos priepuoliu, alergine reakcija, širdies problema, plaučių embolija, pneumotoraksu, panikos ataka ar infekcija. Pamažu stiprėjantis dusulys dažniau susijęs su lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis, mažakraujyste, antsvoriu, fizinio aktyvumo stoka, rūkymo pasekmėmis ar užsitęsusia infekcija.
Dusulio vertinimui svarbu ne tik pats oro trūkumo pojūtis. Gydytojui labai svarbu, ar yra krūtinės skausmas, švokštimas, kosulys, karščiavimas, kojų tinimas, širdies permušimai, alpimas, mėlynuojančios lūpos, kraujas skrepliuose, staigus silpnumas ar galvos svaigimas. Jei kartu jaučiate ir svaigimą, galite paskaityti susijusį straipsnį „Galvos svaigimas: dažniausios priežastys“.
Kada dusulys yra skubios pagalbos reikalaujantis simptomas?
Dusulys gali būti pavojingas, kai jis atsiranda staiga, greitai stiprėja, trukdo kalbėti, kvėpuoti ar judėti, arba kai kartu yra kitų rimtų požymių. Tokiose situacijose nereikėtų laukti, kol „praeis savaime“.
Kviesti greitąją pagalbą arba vykti į skubios pagalbos skyrių reikia, jeigu:
- dusulys staigus, stiprus, žmogus gaudo orą, negali normaliai kalbėti sakiniais;
- krūtinėje jaučiamas stiprus spaudimas, veržimas, deginimas ar skausmas;
- skausmas plinta į kairę ar dešinę ranką, nugarą, kaklą, žandikaulį ar viršutinę pilvo dalį;
- lūpos, veidas, nagai ar oda atrodo pamėlę, pilki ar labai išblyškę;
- žmogus sumišęs, labai mieguistas, vangus, alpsta arba praranda sąmonę;
- dusulį lydi stiprus širdies plakimas, labai nereguliarus pulsas ar alpimo jausmas;
- atsirado kraujas skrepliuose arba kosėjama krauju;
- dusulys prasidėjo po alergeno, vaisto, vabzdžio įgėlimo ar maisto, kartu tinsta veidas, lūpos, liežuvis ar gerklė;
- dusulys atsirado po traumos, kritimo, krūtinės sužalojimo;
- dusulys prasidėjo staiga kartu su vienos kojos tinimu ar skausmu, ypač po ilgos kelionės, operacijos ar gulėjimo;
- žmogus serga astma ar LOPL, o įprasti inhaliatoriai nepadeda arba poveikis labai trumpas;
- dusulys nėštumo metu yra staigus, stiprus arba kartu yra krūtinės skausmas, alpimas, mėlynavimas, stiprus silpnumas.
Jei žmogus dėl dusulio negali užbaigti sakinio, gaudo orą, atrodo labai išsekęs arba jo būklė blogėja akyse, tai nėra situacija, kurią reikėtų stebėti namuose. Tokiu atveju svarbiausia – saugiai pasodinti žmogų, atlaisvinti spaudžiančius drabužius, leisti naudoti jam paskirtą inhaliatorių, jei tokį turi, ir kviesti pagalbą.
Kada kreiptis į gydytoją, jei dusulys nėra staigus?
Ne kiekvienas dusulys reiškia skubią būklę, bet pasikartojantis ar pamažu stiprėjantis oro trūkumas vis tiek turi būti įvertintas. Ypač svarbu kreiptis, jei anksčiau lipdavote laiptais be problemų, o dabar sustojate po kelių pakopų, jei pradėjote dusti eidami įprastu tempu arba jei dusulys trukdo miegoti.
Pas šeimos gydytoją verta registruotis, jeigu dusulys kartojasi, stiprėja per kelias savaites ar mėnesius, atsiranda gulint, pažadina naktį, lydi kojų tinimas, švokštimas, užsitęsęs kosulys, karščiavimas, nuovargis, širdies permušimai, svorio kritimas ar sumažėjęs fizinis pajėgumas. Taip pat svarbu pasitarti, jei dusulys prasidėjo pradėjus naują vaistą arba po persirgtos infekcijos nepraeina ilgiau nei tikėtasi.
Gydytojas dažniausiai klausia, kada dusulys prasidėjo, kas jį provokuoja, ar jis atsiranda ramybėje, fizinio krūvio metu, gulint, naktį, ar yra kosulys, švokštimas, krūtinės skausmas, karščiavimas, kojų tinimas, rūkymo istorija, alergijos, širdies ar plaučių ligos. Tokia informacija dažnai padeda greičiau suprasti, ar priežastis labiau plaučių, širdies, kraujo, nerimo ar kitos kilmės.
Dažniausios dusulio priežastys
Dusulį gali sukelti labai skirtingos būklės. Kai kurios yra laikinos ir nesunkios, pavyzdžiui, peršalimas ar fizinio aktyvumo stoka. Kitos reikalauja gydymo, tyrimų ar skubios pagalbos. Toliau aptariamos dažniausios priežastys, su kuriomis susiduria pacientai.
Fizinis krūvis, prastas fizinis pasirengimas ir antsvoris
Jei dusulys atsiranda tik intensyvesnio fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, bėgant, lipant į kalną ar greitai lipant laiptais, tai gali būti normali kūno reakcija. Kuo mažiau žmogus juda, tuo greičiau širdis ir plaučiai pasiekia ribą, kai tenka kvėpuoti dažniau ir giliau.
Antsvoris taip pat gali didinti dusulį, nes judant kūnui reikia daugiau energijos, o krūtinės ląstai ir diafragmai gali būti sunkiau dirbti. Vis dėlto nereikėtų visko nurašyti „prastai formai“. Jei dusulys naujas, greitai stiprėja, atsiranda ramybėje ar kartu yra krūtinės skausmas, širdies permušimai, kojų tinimas ar alpimo pojūtis, būtina pasitikrinti.
Virusinės infekcijos, bronchitas ir užsitęsęs kosulys
Peršalimas, gripas, COVID-19 ir kitos kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti kosulį, krūtinės sunkumą ir dusulio pojūtį. Dažnai kvėpavimas tampa sunkesnis dėl uždegimo, gleivių, nosies užgulimo, karščiavimo ir bendro organizmo nuovargio.
Lengvesnės infekcijos paprastai gerėja per kelias dienas ar savaites. Tačiau jei dusulys stiprėja, atsiranda aukšta temperatūra, šaltkrėtis, skausmas kvėpuojant, kraujas skrepliuose, labai didelis silpnumas ar deguonies trūkumo požymiai, reikia kreiptis į gydytoją. Užsitęsęs kosulys ir dusulys taip pat gali rodyti astmą, plaučių uždegimą, LOPL paūmėjimą ar kitą problemą.
Astma
Astma yra viena dažniausių dusulio ir švokštimo priežasčių. Jai būdingas pasikartojantis oro trūkumas, švokštimas, kosulys, krūtinės spaudimas. Simptomai gali stiprėti naktį, ryte, po fizinio krūvio, peršalus, kontaktuojant su dulkėmis, žiedadulkėmis, gyvūnais, šaltu oru, dūmais ar stipriais kvapais.
Astmos priepuolio metu kvėpavimo takai susiaurėja, todėl žmogui sunkiau iškvėpti orą. Gali atrodyti, kad krūtinė „užspausta“, girdimas švilpimas, sunku kalbėti. Jei žmogus turi gydytojo paskirtą inhaliatorių, jį reikia vartoti pagal individualų planą. Jei inhaliatorius nepadeda, poveikis trumpas, žmogus negali kalbėti, mėlynuoja ar labai silpsta, reikia skubios pagalbos.
Alerginė reakcija ir anafilaksija
Dusulys gali būti alerginės reakcijos požymis. Lengvesniais atvejais gali būti čiaudulys, bėrimas, niežulys, akių ašarojimas, nosies užgulimas. Tačiau jei kartu tinsta lūpos, liežuvis, veidas ar gerklė, sunku kvėpuoti, atsiranda švokštimas, silpnumas, alpimas, tai gali būti anafilaksija – gyvybei pavojinga alerginė reakcija.
Tokiu atveju reikia skubios pagalbos. Jei žmogus turi adrenalino autoinjektorių, jį reikia naudoti pagal jam pateiktą planą. Net jei simptomai pagerėja, po anafilaksijos būtinas medikų įvertinimas.
Plaučių uždegimas
Plaučių uždegimas gali sukelti dusulį, kosulį, karščiavimą, šaltkrėtį, krūtinės skausmą, nuovargį, prakaitavimą, kartais sumišimą, ypač vyresniems žmonėms. Dusulys gali atsirasti dėl to, kad uždegimas plaučiuose trukdo normaliai deguonies apykaitai.
Į gydytoją reikia kreiptis, jei karščiavimas ir kosulys nepraeina, būklė blogėja, atsiranda dusulys, skausmas kvėpuojant, kraujingi skrepliai, didelis silpnumas arba žmogus priklauso rizikos grupei – yra vyresnio amžiaus, serga lėtinėmis ligomis, turi silpnesnį imunitetą.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, dažnai trumpinama kaip LOPL, dažniausiai susijusi su rūkymu arba ilgalaikiu kvėpavimo takų dirginimu. Ji gali vystytis pamažu, todėl žmogus ilgai galvoja, kad tiesiog „su amžiumi prastėja forma“. Pirmieji požymiai gali būti dusulys lipant laiptais, lėtinis kosulys, skrepliavimas, švokštimas, dažnesni bronchitai.
Jei rūkote ar rūkėte anksčiau ir pastebite, kad kvėpuoti darosi vis sunkiau, verta kreiptis į gydytoją. Vienas iš tyrimų, padedančių įvertinti plaučių funkciją, yra spirometrija. Apie ją galite skaityti straipsnyje „Spirometrijos tyrimo rezultatai“.
Širdies nepakankamumas
Dusulys ne visada kyla iš plaučių. Labai dažnai jis susijęs su širdimi. Kai širdis nepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo, skysčiai gali kauptis plaučiuose ir audiniuose, todėl žmogui pradeda trūkti oro.
Širdies nepakankamumui būdingas dusulys fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybėje, dusulys gulint, poreikis miegoti ant kelių pagalvių, naktiniai prabudimai dėl oro trūkumo, kojų tinimas, greitas nuovargis, svorio didėjimas dėl skysčių kaupimosi. Jei tokie simptomai atsiranda ar stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Širdies ritmo sutrikimai
Jeigu dusulį lydi širdies permušimai, labai greitas ar nereguliarus pulsas, silpnumas, galvos svaigimas ar alpimo jausmas, priežastis gali būti širdies ritmo sutrikimas. Kai ritmas per greitas, per lėtas ar nereguliarus, širdis gali nepakankamai efektyviai aprūpinti organizmą krauju.
Tokie simptomai ypač svarbūs, jei atsiranda staiga, kartojasi, pasireiškia fizinio krūvio metu arba kartu yra krūtinės skausmas. Apie širdies ritmo pojūčius daugiau skaitykite straipsnyje „Širdies permušimai“.
Krūtinės angina ir infarktas
Dusulys gali būti širdies išemijos ar infarkto požymis, net jei krūtinės skausmas nėra labai ryškus. Kai kuriems žmonėms, ypač vyresniems, moterims, sergantiems diabetu ar turintiems ilgalaikių širdies rizikos veiksnių, infarktas gali pasireikšti ne klasikiniu stipriu skausmu, o dusuliu, silpnumu, prakaitavimu, pykinimu, spaudimu krūtinėje ar neįprastu nuovargiu.
Jei dusulys atsiranda staiga kartu su krūtinės spaudimu, skausmu, prakaitavimu, pykinimu, skausmu plintančiu į ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą, reikia skubios pagalbos. Apie krūtinės skausmą plačiau galite skaityti straipsnyje „Krūtinės skausmas“.
Plaučių embolija
Plaučių embolija – tai būklė, kai kraujo krešulys užkemša plaučių kraujagyslę. Ji gali būti pavojinga gyvybei. Dažnai dusulys atsiranda staiga, gali būti krūtinės skausmas, stiprėjantis kvėpuojant, greitas pulsas, kosulys, kraujas skrepliuose, alpimo jausmas.
Riziką didina ilgas nejudrumas, ilgos kelionės, nesena operacija, trauma, nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis, kai kurie hormoniniai vaistai, onkologinės ligos, buvę krešuliai. Įtarti plaučių emboliją ypač svarbu, jei kartu yra vienos kojos tinimas, skausmas, paraudimas ar šiluma. Tokiu atveju reikia skubios pagalbos.
Mažakraujystė
Mažakraujystė, arba anemija, gali sukelti dusulį, nes kraujas perneša mažiau deguonies. Žmogus gali jausti nuovargį, silpnumą, širdies plakimą, galvos svaigimą, blyškumą, sumažėjusį fizinį pajėgumą. Dusulys dažniau pasireiškia lipant laiptais, einant greičiau ar dirbant fizinį darbą.
Anemija gali atsirasti dėl geležies trūkumo, gausių mėnesinių, kraujavimo iš virškinimo trakto, mitybos trūkumų, lėtinių ligų ar kitų priežasčių. Jei kartu yra nuolatinis nuovargis, blyškumas, širdies plakimas ar kraujo netekimo požymiai, verta atlikti kraujo tyrimus. Apie bendro kraujo tyrimo reikšmes skaitykite straipsnyje „Bendras kraujo tyrimas: kaip suprasti rezultatus“.
Nerimas ir panikos ataka
Nerimas gali sukelti labai stiprų oro trūkumo pojūtį. Panikos atakos metu žmogui gali atrodyti, kad jis dūsta, negali įkvėpti, spaudžia krūtinę, plaka širdis, tirpsta rankos ar veidas, svaigsta galva, kyla baimė numirti ar prarasti kontrolę. Šie pojūčiai yra tikri ir labai nemalonūs.
Panikos metu kvėpavimas dažnai tampa greitas ir paviršutiniškas. Dėl to gali keistis anglies dioksido kiekis kraujyje, atsirasti svaigimas, dilgčiojimas, krūtinės spaudimas. Vis dėlto pirmą kartą pajutus stiprų dusulį, krūtinės skausmą ar alpimo pojūtį, nereikėtų automatiškai manyti, kad tai „tik nerimas“. Pirmiausia svarbu atmesti pavojingesnes priežastis.
Refliuksas, pilvo pūtimas ir diafragmos spaudimas
Kartais žmogus jaučia dusulį ne dėl plaučių ar širdies ligos, o dėl virškinimo sistemos problemų. Rūgšties refliuksas, pilvo pūtimas, gausus valgymas, antsvoris ar diafragmos spaudimas gali sukelti krūtinės spaudimo, sunkumo ar nepilno įkvėpimo pojūtį.
Refliuksas gali dirginti gerklę, sukelti kosulį, užkimimą, deginimą už krūtinkaulio, ypač gulint ar po valgio. Tačiau jei krūtinės spaudimas ar dusulys naujas, stiprus, susijęs su fiziniu krūviu ar plinta į ranką, kaklą, žandikaulį, pirmiausia reikia atmesti širdies priežastis. Apie refliuksą plačiau skaitykite straipsnyje „Rėmuo ir rūgšties refliuksas“.
Nėštumas
Nėštumo metu lengvas dusulys gali atsirasti dėl hormonų poveikio, didėjančio kraujo tūrio, augančios gimdos spaudimo diafragmai ir padidėjusio organizmo deguonies poreikio. Dažnai jis labiau juntamas lipant laiptais, greičiau einant ar gulint ant nugaros.
Tačiau nėštumo metu dusulį reikia vertinti atsargiai. Skubiai kreiptis reikia, jei dusulys staigus, stiprus, kartu yra krūtinės skausmas, alpimas, pamėlusios lūpos, širdies permušimai, kraujas skrepliuose, vienos kojos tinimas ar skausmas. Nėštumas didina kraujo krešulių riziką, todėl staigus dusulys negali būti ignoruojamas.
Dusulys gulint arba naktį
Dusulys gulint yra svarbus simptomas. Jei žmogui lengviau kvėpuoti sėdint, jei reikia vis daugiau pagalvių arba jei naktį pabundama dėl oro trūkumo, tai gali rodyti širdies nepakankamumą, skysčių kaupimąsi plaučiuose, astmą, LOPL, refliuksą, miego apnėją ar kitas būkles.
Jei dusulys naktį kartojasi, nereikėtų jo laikyti vien nerimu ar blogu miegu. Ypač jei kartu tinsta kojos, greitai pavargstate, atsiranda širdies permušimai, kosulys gulint ar svorio padidėjimas per kelias dienas. Tokiu atveju reikalinga gydytojo konsultacija.
Dusulys ir švokštimas
Švokštimas – tai švilpiantis ar cypiantis garsas kvėpuojant, dažniausiai iškvepiant. Jis dažnai rodo susiaurėjusius kvėpavimo takus. Dažniausios priežastys – astma, LOPL, bronchitas, alerginė reakcija, kartais svetimkūnis kvėpavimo takuose.
Jei švokštimas pasireiškia pirmą kartą, yra stiprus, kartu sunku kalbėti, mėlynuoja lūpos, tinsta veidas ar nepadeda įprasti vaistai, reikia skubios pagalbos. Jei švokštimas kartojasi, ypač naktį ar po fizinio krūvio, reikėtų išsitirti dėl astmos ar kitų kvėpavimo takų ligų.
Dusulys ir krūtinės skausmas
Dusulys kartu su krūtinės skausmu visada vertas rimto dėmesio. Priežastys gali būti įvairios – nuo raumenų įtampos ar refliukso iki infarkto, plaučių embolijos, plaučių uždegimo ar pneumotorakso. Pavojingiau, jei skausmas spaudžiantis, sunkus, atsiranda fizinio krūvio metu, plinta į ranką, kaklą ar žandikaulį, kartu yra prakaitavimas, pykinimas, silpnumas, alpimo pojūtis.
Jei abejojate, ar krūtinės skausmas pavojingas, geriau kreiptis skubiau. Širdies ir plaučių ligų atvejais laikas gali būti labai svarbus.
Ką galite padaryti namuose, jei dusulys lengvas?
Jei dusulys lengvas, atsirado po krūvio, peršalimo, nerimo ar karščio ir nėra pavojingų požymių, pirmiausia sustokite, atsisėskite, stenkitės kvėpuoti ramiai, atlaisvinkite spaudžiančius drabužius, išgerkite vandens. Jei turite gydytojo paskirtą inhaliatorių, vartokite jį taip, kaip nurodyta.
Venkite gulėti visiškai horizontaliai, jei taip kvėpuoti sunkiau. Kai kuriems žmonėms padeda sėdėjimas šiek tiek pasilenkus į priekį, rankas atrėmus į kelius ar stalą. Jei dusulys susijęs su nerimu, gali padėti lėtesnis kvėpavimas, dėmesio sutelkimas į ilgesnį iškvėpimą, ramesnė aplinka. Tačiau jei simptomai nauji, stiprūs ar kelia abejonių, svarbu neatidėlioti medicininės pagalbos.
Svarbiausia – nesistengti „pravaikščioti“ stipraus dusulio ir nevairuoti pačiam į gydymo įstaigą, jei sunku kvėpuoti, svaigsta galva, spaudžia krūtinę ar silpna. Tokiais atvejais saugiau kviesti pagalbą.
Kokius tyrimus gali paskirti gydytojas?
Dusulio tyrimai priklauso nuo simptomų, amžiaus, ligų istorijos ir apžiūros. Gydytojas gali pamatuoti deguonies įsotinimą kraujyje, kraujospūdį, pulsą, temperatūrą, paklausyti plaučių ir širdies, įvertinti kojų tinimą, odos spalvą, kvėpavimo dažnį.
Dažnai atliekamas bendras kraujo tyrimas, CRP ar kiti uždegimo rodikliai, geležies tyrimai, skydliaukės tyrimai, jei įtariama bendra organizmo priežastis. Jei yra širdies simptomų, gali būti atliekama elektrokardiograma. Apie šį tyrimą plačiau skaitykite straipsnyje „Elektrokardiogramos tyrimai“.
Jei įtariama plaučių liga, gali būti paskirta krūtinės ląstos rentgenograma, spirometrija, deguonies matavimas, kartais kompiuterinė tomografija. Jei įtariama širdies nepakankamumas ar vožtuvų liga, gali prireikti širdies echoskopijos. Jei yra plaučių embolijos rizika, tyrimai pasirenkami skubiai pagal klinikinę situaciją.
Kaip sumažinti dusulio riziką ilgainiui?
Dusulio prevencija priklauso nuo priežasties. Jei priežastis astma, svarbu turėti aiškų gydymo planą ir tinkamai naudoti inhaliatorius. Jei LOPL – svarbiausias žingsnis yra mesti rūkyti ir laikytis gydymo. Jei širdies liga – kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį, svorį ir vartoti paskirtus vaistus.
Bendrai kvėpavimui padeda reguliarus, pagal galimybes pritaikytas fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas, skiepai nuo gripo ar kitų infekcijų pagal gydytojo rekomendacijas, lėtinių ligų priežiūra, darbo ir namų aplinkos dirgiklių mažinimas. Jei dusulys atsiranda dėl nerimo, gali padėti psichologinė pagalba, kvėpavimo pratimai, miego gerinimas ir nerimo gydymas.
Vis dėlto svarbu nepradėti intensyviai sportuoti, jei dusulys neaiškus, naujas ar susijęs su krūtinės skausmu, širdies permušimais, alpimu. Pirmiausia reikėtų pasitarti su gydytoju.
Patikimi šaltiniai papildomam skaitymui
Daugiau apie dusulį ir skubios pagalbos požymius galite skaityti NHS informacijoje apie shortness of breath. Apie tai, kada dėl dusulio kreiptis į gydytoją, rašo Mayo Clinic. Platesnį dusulio priežasčių paaiškinimą pateikia Cleveland Clinic.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dusulys visada reiškia plaučių ligą?
Ne. Dusulys gali būti susijęs su plaučiais, bet taip pat su širdimi, krauju, kraujospūdžiu, nerimu, fizinio pasirengimo stoka, antsvoriu, nėštumu ar vaistais. Todėl svarbu vertinti ne tik kvėpavimą, bet ir kitus simptomus.
Kada dusulys yra pavojingas?
Pavojingas dusulys yra staigus, stiprus, greitai blogėjantis, trukdantis kalbėti arba pasireiškiantis kartu su krūtinės skausmu, mėlynuojančiomis lūpomis, alpimu, sumišimu, krauju skrepliuose, stipriu širdies plakimu ar alerginės reakcijos požymiais.
Ar dusulys gali būti nuo nerimo?
Taip. Nerimas ir panikos atakos gali sukelti oro trūkumo pojūtį, spaudimą krūtinėje, greitą kvėpavimą, širdies plakimą ir galvos svaigimą. Tačiau pirmą kartą patyrus stiprų dusulį ar krūtinės skausmą būtina atmesti rimtesnes priežastis.
Kodėl dusulys atsiranda gulint?
Dusulys gulint gali būti susijęs su širdies nepakankamumu, astma, LOPL, refliuksu, miego apnėja ar kitomis būklėmis. Jei reikia vis daugiau pagalvių, naktį prabundate dėl oro trūkumo arba tinsta kojos, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar dusulys gali būti infarkto požymis?
Taip. Infarktas ne visada pasireiškia tik stipriu krūtinės skausmu. Kartais pagrindinis simptomas būna dusulys, silpnumas, prakaitavimas, pykinimas, spaudimas krūtinėje ar neįprastas nuovargis. Jei simptomai staigūs ar stiprūs, reikia skubios pagalbos.
Ką daryti, jei staiga pradėjo trūkti oro?
Atsisėskite, stenkitės išlikti kuo ramesni, atlaisvinkite spaudžiančius drabužius. Jei turite gydytojo paskirtą inhaliatorių, vartokite jį pagal planą. Jei dusulys stiprus, nepraeina, blogėja, trukdo kalbėti ar yra krūtinės skausmas, mėlynavimas, alpimas ar sumišimas, kvieskite greitąją pagalbą.
Ar dusulį gali sukelti mažakraujystė?
Taip. Esant mažakraujystei kraujas perneša mažiau deguonies, todėl žmogus gali dusti fizinio krūvio metu, jausti silpnumą, nuovargį, širdies plakimą ir galvos svaigimą. Tokiu atveju dažnai reikalingi kraujo tyrimai.
Kodėl dusulys atsiranda lipant laiptais?
Tai gali būti dėl prastesnio fizinio pasirengimo, antsvorio ar nuovargio, bet taip pat dėl astmos, LOPL, širdies ligų, mažakraujystės ar kitų priežasčių. Jei dusulys naujas, stiprėja arba atsiranda vis mažesnio krūvio metu, verta kreiptis į gydytoją.
Ar švokštimas kartu su dusuliu reiškia astmą?
Astma yra viena dažniausių švokštimo ir dusulio priežasčių, bet ne vienintelė. Švokštimą gali sukelti LOPL, bronchitas, alerginė reakcija ar kiti kvėpavimo takų susiaurėjimai. Jei švokštimas kartojasi, reikalingas gydytojo įvertinimas.
Ar dėl dusulio reikia atlikti plaučių rentgeną?
Ne visada. Tyrimai priklauso nuo simptomų. Jei yra kosulys, karščiavimas, krūtinės skausmas, įtarimas dėl plaučių uždegimo, LOPL ar kitų plaučių ligų, rentgenas gali būti reikalingas. Kitais atvejais pirmiausia gali būti atliekamas kraujo tyrimas, EKG, spirometrija ar kiti tyrimai.
Trumpai
Dusulys gali būti laikinas ir nepavojingas, bet gali būti ir rimtos širdies, plaučių, kraujo ar alerginės būklės požymis. Ypač svarbu reaguoti, jei dusulys staigus, stiprus, trukdo kalbėti, atsiranda kartu su krūtinės skausmu, alpimu, mėlynavimu, sumišimu, krauju skrepliuose ar alerginės reakcijos požymiais.
Jei dusulys kartojasi, stiprėja, atsiranda gulint, naktį, fizinio krūvio metu ar kartu su kojų tinimu, kosuliu, švokštimu, širdies permušimais ar nuovargiu, verta kreiptis į gydytoją. Geriausias sprendimas – ne spėlioti, o laiku išsiaiškinti priežastį.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei abejojate dėl savo simptomų, ypač jei dusulys naujas, stiprus ar blogėjantis, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą arba skubią pagalbą.
