Spirometrija yra vienas dažniausių plaučių funkcijos tyrimų, bet gavus atsakymą skaičiai gali atrodyti painūs. Žmogus dažnai išgirsta terminus FEV1, FVC, FEV1/FVC santykis, „obstrukcinis tipas“, „restrikcijos požymiai“, „mėginys su bronchus plečiančiu vaistu“ arba „atitinka amžių“, bet ne visada supranta, ką tai reiškia praktiškai.
Spirometrija dažniausiai atliekama, kai vargina užsitęsęs kosulys, švokštimas, dusulys, spaudimas krūtinėje, sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas, rūkymo ar buvusio rūkymo sukeliami simptomai, įtariama astma, LOPL arba reikia įvertinti plaučių būklę prieš gydymą ar operaciją.
Svarbiausia suprasti: spirometrija parodo, kiek oro galite išpūsti ir kaip greitai tai padarote. Ji labai naudinga, bet nėra galutinė diagnozė visais atvejais. Rezultatas turi būti vertinamas kartu su simptomais, amžiumi, ūgiu, rūkymo istorija, vaistais, tyrimo kokybe ir kitais tyrimais.
Šiame straipsnyje paaiškiname, ką matuoja spirometrija, ką reiškia FEV1, FVC ir FEV1/FVC santykis, kas yra obstrukcinis ir galimas restrikcinis kvėpavimo sutrikimo tipas, ką tyrimas gali parodyti sergant astma ar LOPL, kodėl kartais tyrimas kartojamas po inhaliatoriaus ir kada dėl dusulio ar švokštimo reikia kreiptis skubiai.
Susijusios temos: EKG rezultatai, širdies permušimai, aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimas, CRB / CRP tyrimas ir kaip suprasti kraujo tyrimų rezultatus.
Kas yra spirometrija?
Spirometrija yra plaučių funkcijos tyrimas, atliekamas specialiu aparatu – spirometru. Tyrimo metu paprastai prašoma giliai įkvėpti, sandariai apimti kandiklį lūpomis ir kuo stipriau bei kuo greičiau išpūsti orą, kol plaučiai atrodo visiškai ištuštėję.
Aparatas užfiksuoja, kiek oro išpūtėte ir kaip greitai tai padarėte. Pagal tai galima spręsti, ar oras iš plaučių pasišalina įprastai, ar kvėpavimo takai susiaurėję, ar bendra išpučiamo oro talpa sumažėjusi.
Spirometrija dažniausiai yra neskausminga, bet reikalauja pastangų. Kai kuriems žmonėms po kelių stiprių pūtimų trumpam apsvaigsta galva, norisi atsikvėpti ar kosėti. Tai gana įprasta, bet apie blogą savijautą visada pasakykite tyrimą atliekančiam specialistui.
Ką spirometrija iš tikrųjų matuoja?
Spirometrijos atsakyme gali būti daug skaičių, bet pacientui svarbiausia suprasti tris pagrindinius rodiklius:
- FEV1 – kiek oro išpučiate per pirmąją stipraus iškvėpimo sekundę;
- FVC – bendras oro kiekis, kurį galite išpūsti per vieną pilną stiprų iškvėpimą;
- FEV1/FVC santykis – kokia viso išpučiamo oro dalis išpučiama per pirmąją sekundę.
Šie rodikliai padeda gydytojui suprasti, ar oro tėkmė iš plaučių yra normali, ar ji sulėtėjusi dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų, ar išpučiamo oro kiekis yra mažesnis nei tikėtasi.
Kas yra FEV1?
FEV1 reiškia priverstinai iškvėpto oro tūrį per pirmąją sekundę. Paprastai tariant, tai parodo, kiek oro galite stipriai išpūsti per pirmą sekundę po gilaus įkvėpimo.
FEV1 yra vienas svarbiausių spirometrijos rodiklių, nes jis parodo, kaip greitai oras pasišalina iš plaučių. Jei kvėpavimo takai susiaurėję, uždegiminiai, spazmuoja ar yra linkę subliūkšti iškvėpimo metu, per pirmą sekundę išpučiamo oro kiekis gali sumažėti.
Mažesnis FEV1 gali būti matomas sergant astma, LOPL, po kvėpavimo takų infekcijų, kai kuriomis kitomis plaučių ligomis arba jei tyrimo metu nepavyko išpūsti maksimaliai stipriai.
Kas yra FVC?
FVC reiškia priverstinę gyvybinę plaučių talpą. Tai bendras oro kiekis, kurį galite išpūsti per vieną stiprų ir pilną iškvėpimą po gilaus įkvėpimo.
FVC padeda įvertinti, kiek oro iš viso galite iškvėpti. Ji gali būti mažesnė, jei žmogus neišpučia iki galo, jei kvėpavimo takai stipriai susiaurėję ir oras „užstringa“ plaučiuose, arba jei plaučiai, krūtinės ląsta ar kvėpavimo raumenys neleidžia įkvėpti ir iškvėpti įprasto oro kiekio.
Sumažėjusi FVC kartais aprašoma kaip galimas restrikcinis tipas, bet vien spirometrijos tam diagnozuoti nepakanka.
Kas yra FEV1/FVC santykis?
FEV1/FVC santykis parodo, kokią viso išpučiamo oro dalį išpūtėte per pirmą sekundę. Sveikuose plaučiuose didelė dalis oro paprastai pasišalina greitai, todėl santykis išlieka pakankamai aukštas.
Jei kvėpavimo takai susiaurėję, oras išpučiamas lėčiau. Tada FEV1 sumažėja labiau nei FVC, ir FEV1/FVC santykis krenta. Tai yra vienas pagrindinių obstrukcinio tipo požymių.
Paprastai tariant:
- mažas FEV1/FVC santykis dažnai rodo oro tėkmės obstrukciją;
- normalus arba aukštas santykis su maža FVC gali kelti įtarimą dėl galimos restrikcijos, bet reikia papildomų tyrimų;
- normalūs FEV1, FVC ir santykis dažniausiai yra raminantis rezultatas, bet ne visada atmeta epizodines ligas, pavyzdžiui, astmą.
Ką reiškia „procentai nuo numatomos normos“?
Spirometrijos atsakyme dažnai matysite ne tik litrų skaičių, bet ir procentus, pavyzdžiui, FEV1 82 % nuo numatomos normos. Tai reiškia, kad jūsų rezultatas lyginamas su tuo, ko tikėtasi žmogui pagal amžių, lytį, ūgį ir kartais kitus veiksnius.
Tai svarbu, nes skirtingų žmonių plaučių talpa natūraliai skiriasi. Aukštesnis žmogus dažnai turi didesnę plaučių talpą nei žemesnis. Jaunesnio žmogaus rezultatai gali būti kitokie nei vyresnio. Todėl negalima tiesiog lyginti savo litrų su draugo ar šeimos nario rezultatais.
Svarbiausias klausimas yra ne „ar mano FEV1 litrais didelis?“, o „ar jis pakankamas man pagal mano amžių, ūgį ir kitus duomenis?“
Ką reiškia normalus spirometrijos rezultatas?
Normalus spirometrijos rezultatas paprastai reiškia, kad FEV1, FVC ir FEV1/FVC santykis atitiko tikėtinas ribas, o tyrimo metu nebuvo aiškių oro tėkmės obstrukcijos ar ryškaus sumažėjusios plaučių talpos požymių.
Tai geras ir raminantis rezultatas. Tačiau jis ne visada reiškia, kad visi kvėpavimo simptomai atmesti.
Pavyzdžiui, astma gali būti epizodinė. Žmogus gali švokšti per žiedadulkių sezoną, po virusinės infekcijos, fizinio krūvio metu ar naktimis, bet tyrimo dieną jaustis gerai. Tokiu atveju spirometrija gali būti normali, nors simptomai realūs.
Jei simptomai tęsiasi, gydytojas gali rekomenduoti pakartotinę spirometriją, pikflometriją, bronchų provokacijos mėginį, FeNO tyrimą, alergijų įvertinimą, krūtinės ląstos rentgenogramą ar kitus tyrimus pagal situaciją.
Ką reiškia obstrukcinis tipas?
Obstrukcinis tipas reiškia, kad oras iš plaučių išeina lėčiau nei turėtų. Dažniausiai taip nutinka, kai kvėpavimo takai yra susiaurėję, uždegiminiai, spazmuoja, užsikemša gleivėmis arba praranda elastingumą.
Spirometrijoje obstrukcija dažniausiai matoma kaip sumažėjęs FEV1/FVC santykis.
Obstrukcinis tipas gali būti susijęs su:
- astma;
- lėtine obstrukcine plaučių liga, arba LOPL;
- rūkymo sukeltu kvėpavimo takų pažeidimu;
- bronchektazėmis;
- kai kuriomis kitomis kvėpavimo takų ligomis.
Tačiau vien žodis „obstrukcija“ dar nėra galutinė diagnozė. Gydytojas vertina amžių, rūkymo istoriją, simptomus, ar yra švokštimas, kosulys, skrepliai, kaip reaguojama į inhaliatorius ir ar obstrukcija išlieka po bronchus plečiančio vaisto.
Ką spirometrija gali parodyti sergant astma?
Sergant astma kvėpavimo takai gali būti jautrūs, linkę susiaurėti ir vėl atsiverti. Todėl spirometrija gali parodyti obstrukcinį tipą, ypač jei tyrimas atliekamas tuo metu, kai yra simptomų.
Astmai gali būti būdinga:
- sumažėjęs FEV1/FVC santykis simptomų metu;
- sumažėjęs FEV1;
- pagerėjimas po bronchus plečiančio inhaliatoriaus;
- normalus tyrimas tarp paūmėjimų;
- simptomų kintamumas: vieną dieną geriau, kitą blogiau.
Būtent dėl to normali spirometrija ne visada atmeta astmą. Jei istorija labai būdinga – švokštimas, naktinis kosulys, dusulys po krūvio, simptomai po alergenų ar virusų – gydytojas gali tęsti ištyrimą net ir esant normaliam tyrimui.
Ką spirometrija gali parodyti sergant LOPL?
LOPL, arba lėtinė obstrukcinė plaučių liga, dažniausiai susijusi su ilgalaikiu rūkymu ar kitais kvėpavimo takus dirginančiais veiksniais. Jai būdinga nuolatinė oro tėkmės obstrukcija, kuri visiškai neišnyksta po bronchus plečiančio vaisto.
LOPL įtarimas dažnesnis, jei žmogus:
- yra vyresnis nei maždaug 35–40 metų;
- rūko arba ilgai rūkė anksčiau;
- turi lėtinį kosulį;
- atsikosti skreplių;
- dūsta fizinio krūvio metu;
- dažnai serga bronchitais ar kvėpavimo takų infekcijomis.
Spirometrijoje LOPL atveju dažnai matomas sumažėjęs FEV1/FVC santykis po bronchus plečiančio mėginio. FEV1 procentas nuo numatomos normos gali padėti apibūdinti sutrikimo sunkumą, bet gydytojas taip pat vertina simptomus, paūmėjimų dažnį, deguonies kiekį kraujyje, kitus tyrimus ir bendrą žmogaus būklę.
Ką reiškia galimas restrikcinis tipas?
Restrikcinis tipas reiškia, kad išpučiamo oro kiekis yra mažesnis nei tikėtasi, tarsi plaučiai negalėtų pilnai išsiplėsti arba krūtinės ląsta / raumenys ribotų kvėpavimą.
Spirometrijoje galimas restrikcinis tipas dažnai atrodo taip:
- FVC sumažėjusi;
- FEV1 taip pat gali būti sumažėjęs;
- FEV1/FVC santykis normalus arba net aukštesnis.
Tačiau labai svarbu: spirometrija viena pati negali patikimai diagnozuoti restrikcinės plaučių ligos. Sumažėjusi FVC gali būti ir dėl nepilno iškvėpimo, prastesnės technikos, nutukimo, krūtinės ląstos ribotumo, raumenų silpnumo, plaučių audinio ligų ar kitų priežasčių.
Jei atsakyme parašyta „galimas restrikcinis sutrikimas“ arba „restrikcijos požymiai“, tai nereiškia, kad jums tikrai yra plaučių fibrozė ar kita sunki liga. Dažniausiai tai reiškia, kad reikia vertinti plačiau ir kartais atlikti papildomus tyrimus.
Kokių tyrimų gali reikėti įtariant restrikciją?
Jei spirometrija rodo galimą restrikcinį tipą, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, kad būtų aišku, ar tikrai sumažėjusi bendra plaučių talpa.
Gali būti svarstoma:
- pilni plaučių funkcijos tyrimai, įskaitant plaučių tūrius;
- dujų difuzijos tyrimas, dažnai žymimas DLCO;
- krūtinės ląstos rentgenograma;
- krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, jei yra indikacijų;
- kraujo tyrimai pagal įtariamą priežastį;
- pulmonologo konsultacija.
Sprendimas priklauso nuo simptomų. Vienas ribinis spirometrijos rodiklis be dusulio, kosulio ar kitų požymių vertinamas kitaip nei aiškus dusulys, sumažėjusi saturacija, kosulys ar pakitimai rentgeno nuotraukoje.
Kodėl tyrimą kartoja kelis kartus?
Spirometrija labai priklauso nuo pastangos ir technikos. Tyrimas nėra toks paprastas kaip kraujospūdžio pamatavimas. Kad rezultatas būtų patikimas, reikia labai giliai įkvėpti, stipriai pradėti pūsti ir tęsti iškvėpimą pakankamai ilgai.
Dėl to tyrimo metu paprastai prašoma pūsti kelis kartus. Specialistas vertina, ar pūtimai panašūs vienas į kitą ir ar pakankamai kokybiški.
Prastesnė technika gali iškreipti rezultatą:
- jei pradžia nepakankamai stipri, FEV1 gali atrodyti mažesnis;
- jei iškvėpimas nutraukiamas per anksti, FVC gali atrodyti mažesnė;
- jei oras praleidžiamas pro lūpas, rezultatas gali būti netikslus;
- jei žmogus kosėja per pirmą sekundę, FEV1 gali būti nepatikimas;
- jei žmogus pavargsta, vėlesni pūtimai gali prastėti.
Todėl labai svarbu, kad tyrimą atliktų apmokytas specialistas, o rezultatas būtų interpretuojamas atsižvelgiant į tyrimo kokybę.
Kas yra mėginys su bronchus plečiančiu vaistu?
Kartais spirometrija atliekama du kartus: pirmiausia be vaisto, tada po bronchus plečiančio inhaliatoriaus, dažniausiai salbutamolio ar panašaus preparato. Tai vadinama bronchų plėtimo, bronchodilataciniu arba reversiškumo mėginiu.
Tyrimo tikslas – pažiūrėti, ar kvėpavimo takai atsiveria po vaisto. Jei FEV1 po inhaliatoriaus aiškiai pagerėja, tai gali palaikyti astmos ar kintamos kvėpavimo takų obstrukcijos įtarimą.
Dažnai reikšmingu pagerėjimu laikomas FEV1 padidėjimas maždaug bent 12 % ir 200 ml, bet gydytojas rezultatą visada vertina pagal visą klinikinį vaizdą.
Reikia žinoti, kad neigiamas mėginys ne visada atmeta astmą. Jei tyrimo dieną jaučiatės gerai, neseniai naudojote inhaliatorių arba liga tuo metu neaktyvi, ryškaus pagerėjimo gali nebūti.
Ar prieš spirometriją reikia nutraukti inhaliatorius?
Kartais prieš spirometriją gydytojas ar tyrimo kabinetas nurodo laikinai nevartoti tam tikrų inhaliatorių, kad būtų galima tiksliau įvertinti kvėpavimo takų būklę ir reakciją į bronchus plečiantį vaistą.
Tačiau savarankiškai nutraukti vaistų nereikėtų. Visada laikykitės konkrečių nurodymų, kuriuos gavote iš gydytojo ar tyrimą atliekančios įstaigos. Tai ypač svarbu, jei sergate astma, LOPL ar turite sunkesnių kvėpavimo simptomų.
Ką reiškia, jei rezultatas „atitinka amžių“?
Kartais pacientui pasakoma, kad rezultatas „atitinka amžių“ arba yra „normalus pagal amžių“. Tai reiškia, kad jūsų rodikliai lyginami ne su jauno žmogaus plaučiais, o su tuo, kas tikėtina panašaus amžiaus, ūgio ir lyties žmogui.
Plaučių funkcija natūraliai keičiasi su amžiumi. Todėl vyresnio žmogaus FEV1 gali būti mažesnis nei jaunesnio, bet vis tiek atitikti numatomas ribas.
Vis dėlto simptomai svarbūs. Jei tyrimas „atitinka amžių“, bet jūs vis labiau dūstate, kosite, švokščiate, atsikosite krauju ar ribojate veiklą dėl kvėpavimo, reikia vertinti toliau.
Kodėl spirometrija gali būti pakitusi be sunkios ligos?
Pakitusi spirometrija ne visada reiškia sunkią plaučių ligą. Rezultatą gali paveikti ir laikini ar techniniai veiksniai.
Galimos priežastys:
- neseniai persirgta kvėpavimo takų infekcija;
- nepilnas įkvėpimas ar iškvėpimas tyrimo metu;
- kosulys atliekant testą;
- prastas kandiklio apėmimas lūpomis;
- nutukimas;
- krūtinės ląstos ar nugaros skausmas, trukdantis stipriai pūsti;
- nuovargis ar nerimas tyrimo metu;
- rūkymo poveikis;
- laikinas bronchų sudirgimas;
- netinkamai parinktas palyginimo intervalas.
Todėl pakitęs tyrimas dažniausiai turėtų vesti į aiškų tolimesnį planą, o ne į paniką. Kartais reikia kartoti tyrimą, kartais atlikti papildomus tyrimus, o kartais rezultatas puikiai paaiškina simptomus ir padeda parinkti gydymą.
Ką daryti, jei spirometrija pakitusi?
Tolimesni žingsniai priklauso nuo pakitimo tipo.
Jei matomas obstrukcinis tipas, gydytojas gali vertinti:
- ar simptomai labiau primena astmą ar LOPL;
- ar buvo atliktas mėginys po bronchus plečiančio vaisto;
- ar yra rūkymo istorija;
- ar yra švokštimas, skrepliai, naktinis kosulys, dusulys krūvio metu;
- ar reikalingas inhaliatorius, gydymo korekcija ar pulmonologo konsultacija.
Jei matomas galimas restrikcinis tipas, gali būti svarstomi pilni plaučių funkcijos tyrimai, krūtinės ląstos vaizdiniai tyrimai ar pulmonologo konsultacija.
Jei spirometrija normali, bet simptomai tęsiasi, gali reikėti ieškoti kitų priežasčių: astmos, kuri nepasireiškė tyrimo metu, alergijų, širdies ligų, mažakraujystės, nerimo, refliukso, lėtinio kosulio priežasčių ar kitų būklių.
Kada dusulys gali būti ne tik plaučių problema?
Dusulį gali sukelti ne tik astma ar LOPL. Kartais žmogus tiriamas dėl plaučių, bet priežastis yra širdyje, kraujyje, skydliaukėje, raumenyse ar bendroje organizmo būklėje.
Dusulį gali sukelti:
- mažakraujystė;
- širdies ritmo sutrikimai;
- širdies nepakankamumas;
- aukštas kraujospūdis;
- plaučių embolija;
- nerimas ar panikos priepuoliai;
- nutukimas ir fizinio pajėgumo sumažėjimas;
- skydliaukės sutrikimai;
- infekcija;
- krūtinės ląstos ar stuburo problemos.
Todėl kai kuriems žmonėms kartu su spirometrija gali būti naudingi kraujo tyrimai, EKG, krūtinės ląstos rentgenograma ar kiti tyrimai.
Kada kvėpavimo simptomai yra skubūs?
Spirometrija dažniausiai yra planinis tyrimas, bet simptomai, dėl kurių ji skiriama, kartais gali būti skubūs. Nelaukite planinio tyrimo ar įprasto vizito, jei kvėpavimas staiga pablogėjo.
Skambinkite 112 arba kreipkitės į skubią pagalbą, jei:
- staiga labai trūksta oro;
- sunku kalbėti pilnais sakiniais dėl dusulio;
- lūpos ar veidas pamėlsta;
- yra stiprus krūtinės skausmas;
- atsikosėjate krauju;
- staiga atsirado dusulys su alpimu ar stipriu silpnumu;
- švokštimas labai stiprus ir negerėja nuo paskirtų vaistų;
- vaikas labai sunkiai kvėpuoja, įtraukinėja tarpšonkaulius, yra mieguistas ar melsvomis lūpomis;
- turite astmą ar LOPL ir būklė greitai blogėja.
Jei simptomai ne tokie ūmūs, bet kartojasi – užsitęsęs kosulys, švokštimas, dusulys krūvio metu, krūtinės spaudimas, naktinis kosulys – kreipkitės į šeimos gydytoją.
Kaip pasiruošti spirometrijai?
Tikslius nurodymus turėtų duoti tyrimą skiriantis gydytojas arba įstaiga, kurioje atliekamas tyrimas. Vis dėlto dažnai naudinga žinoti kelis bendrus dalykus.
- Apsirenkite patogiai, kad drabužiai nevaržytų krūtinės ir pilvo.
- Jei gavote nurodymą laikinai nevartoti tam tikrų inhaliatorių, laikykitės jo tiksliai.
- Prieš tyrimą venkite labai gausaus valgio, jei jis apsunkina kvėpavimą.
- Pasakykite specialistui, kokius inhaliatorius, vaistus ir papildus vartojate.
- Pasakykite, jei neseniai sirgote kvėpavimo takų infekcija.
- Pasakykite, jei neseniai buvo operacija, infarktas, insultas, pneumotoraksas ar kita rimta būklė.
Kai kuriems žmonėms spirometrija gali būti atidedama, jei yra ūmi infekcija, neseniai buvusi tam tikra operacija ar kita būklė, dėl kurios stiprus pūtimas gali būti netinkamas. Tai įvertina gydytojas.
Kokius klausimus verta užduoti po spirometrijos?
Jei gavote atsakymą ir nesate tikri, ką jis reiškia, klauskite konkrečiai. Tai dažnai padeda daug labiau nei klausimas „ar čia blogai?“
- Ar mano spirometrija normali, obstrukcinė ar galimai restrikcinė?
- Ar tyrimo kokybė buvo gera?
- Ką rodo FEV1?
- Ką rodo FVC?
- Ką reiškia mano FEV1/FVC santykis?
- Ar rezultatas atitinka mano amžių, ūgį ir lytį?
- Ar buvo atliktas mėginys po bronchus plečiančio vaisto?
- Ar rezultatas labiau tinka astmai, LOPL ar kitai būklei?
- Ar reikia pakartoti tyrimą?
- Ar reikia pulmonologo konsultacijos?
- Ar reikia krūtinės ląstos rentgenogramos, FeNO, pikflometrijos ar kitų tyrimų?
- Ką daryti, jei dusulys ar švokštimas pablogės?
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra spirometrija?
Spirometrija yra plaučių funkcijos tyrimas. Jis matuoja, kiek oro galite išpūsti po gilaus įkvėpimo ir kaip greitai tai padarote.
Ką reiškia FEV1?
FEV1 yra oro kiekis, kurį galite stipriai išpūsti per pirmąją iškvėpimo sekundę. Jis padeda įvertinti, kaip greitai oras pasišalina iš plaučių.
Ką reiškia FVC?
FVC yra bendras oro kiekis, kurį galite išpūsti per vieną pilną stiprų iškvėpimą po gilaus įkvėpimo.
Ką reiškia FEV1/FVC santykis?
FEV1/FVC santykis parodo, kokią viso išpučiamo oro dalį išpūtėte per pirmą sekundę. Mažas santykis dažnai rodo oro tėkmės obstrukciją.
Ką reiškia obstrukcinis tipas?
Obstrukcinis tipas reiškia, kad oras iš plaučių išeina lėčiau nei tikėtasi. Tai gali būti susiję su astma, LOPL ar kitomis kvėpavimo takų ligomis.
Ką reiškia galimas restrikcinis tipas?
Tai dažniausiai reiškia, kad išpučiamo oro kiekis yra mažesnis nei tikėtasi, o santykis išlieka normalus ar aukštas. Spirometrija viena pati negali patvirtinti restrikcinės plaučių ligos, todėl gali reikėti papildomų tyrimų.
Ar normali spirometrija atmeta astmą?
Ne visada. Astmos simptomai gali būti epizodiniai, todėl spirometrija gali būti normali, jei tyrimo dieną jaučiatės gerai. Jei simptomai būdingi, gali reikėti papildomo ištyrimo.
Ar spirometrija diagnozuoja LOPL?
Spirometrija yra labai svarbi LOPL diagnozei, nes ji padeda patvirtinti nuolatinę oro tėkmės obstrukciją. Tačiau diagnozė vertinama kartu su simptomais, amžiumi, rūkymo istorija ir kitais duomenimis.
Kodėl tyrimą kartoja po inhaliatoriaus?
Tai daroma norint pamatyti, ar kvėpavimo takai atsiveria po bronchus plečiančio vaisto. Ryškus pagerėjimas gali palaikyti astmos ar kintamos obstrukcijos įtarimą.
Kodėl reikia pūsti kelis kartus?
Kad rezultatas būtų patikimas. Spirometrija priklauso nuo pastangos ir technikos, todėl reikia kelių kokybiškų pūtimų, kurie būtų panašūs vienas į kitą.
Ar bloga spirometrija visada reiškia sunkią ligą?
Ne. Rezultatą gali paveikti technika, neseniai buvusi infekcija, rūkymas, nutukimas, nepilnas iškvėpimas ar kiti veiksniai. Pakitusi spirometrija reiškia, kad reikia gydytojo interpretacijos ir kartais papildomų tyrimų.
Kada dėl kvėpavimo reikia skambinti 112?
Skambinkite 112, jei staiga labai trūksta oro, sunku kalbėti, pamėlsta lūpos, yra stiprus krūtinės skausmas, atsikosėjate krauju, alpstate arba švokštimas / dusulys greitai blogėja.
Pagrindinės mintys
Spirometrija yra naudingas plaučių funkcijos tyrimas, kuris parodo, kiek oro galite išpūsti ir kaip greitai tai padarote. Svarbiausi rodikliai yra FEV1, FVC ir FEV1/FVC santykis.
Mažas FEV1/FVC santykis dažniausiai rodo obstrukcinį tipą, kuris gali būti susijęs su astma, LOPL ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Sumažėjusi FVC su normaliu ar aukštu santykiu gali kelti įtarimą dėl galimos restrikcijos, bet vien spirometrijos tam patvirtinti nepakanka.
Normali spirometrija yra raminanti, bet ji ne visada atmeta astmą ar epizodinius kvėpavimo sutrikimus. Jei simptomai kartojasi, gali reikėti pakartotinio tyrimo, mėginio po bronchus plečiančio vaisto, pikflometrijos, FeNO, vaizdinių tyrimų ar pulmonologo konsultacijos.
Spirometrijos rezultatus reikia vertinti kartu su simptomais, rūkymo istorija, amžiumi, tyrimo kokybe, vartojamais inhaliatoriais ir kitais tyrimais. Jei dusulys staigus, stiprus arba kartu yra krūtinės skausmas, pamėlusios lūpos, kraujas skrepliuose, alpimas ar labai bloga savijauta, skambinkite 112.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei turite užsitęsusį kosulį, švokštimą, dusulį, pakitusią spirometriją ar neaiškius tyrimo rezultatus, kreipkitės į šeimos gydytoją ar pulmonologą. Skubiais atvejais skambinkite 112.
