EKG, arba elektrokardiograma, yra vienas dažniausių širdies tyrimų, bet jo rezultatus lengva suprasti neteisingai. Žmogui tyrimas atliekamas dėl širdies permušimų, krūtinės skausmo, galvos svaigimo, dusulio, alpimo, aukšto kraujospūdžio, vaistų kontrolės, prieš operaciją arba tiesiog norint įvertinti širdies ritmą.
Po kelių minučių galite išgirsti: „EKG normali“, „yra ritmo sutrikimo požymių“, „matosi ekstrasistolės“, „įtariamas prieširdžių virpėjimas“, „nespecifiniai pakitimai“ arba „reikia kardiologo konsultacijos“. Tokie žodžiai gali skambėti neraminančiai, ypač jei niekas iki galo nepaaiškina, ką jie reiškia.
EKG užrašo širdies elektrinį aktyvumą. Ji parodo, kaip greitai plaka širdis, ar ritmas reguliarus, ar yra ritmo sutrikimų, laidumo pokyčių ir kai kurių požymių, kurie gali būti susiję su širdies raumens apkrova, buvusiu ar esamu pažeidimu.
Tačiau EKG yra tik viena širdies vertinimo dalis. Normali EKG ne visada visiškai atmeta širdies problemą, o pakitusi EKG ne visada reiškia pavojingą ligą. Rezultatas turi būti vertinamas kartu su simptomais, apžiūra, kraujo tyrimais, kraujospūdžiu, ankstesnėmis EKG ir kitais tyrimais.
Šiame straipsnyje paaiškiname, ką parodo EKG, ką reiškia normalus sinusinis ritmas, tachikardija, bradikardija, prieširdžių virpėjimas, permušimai, laidumo sutrikimai, kada reikia Holterio monitoravimo ar echoskopijos ir kada širdies simptomai yra skubūs.
Susijusios temos: širdies permušimai, prieširdžių virpėjimas ir insulto rizika, aukštas kraujospūdis, kraujospūdžio matavimas namuose, cholesterolio tyrimo rezultatai ir kaip sumažinti infarkto ir insulto riziką.
Kas yra EKG?
EKG yra širdies elektrinio aktyvumo užrašymas. Tyrimo metu ant krūtinės, rankų ir kojų užklijuojami elektrodai. Jie fiksuoja elektrinius signalus, kurie keliauja per širdį kiekvieno dūžio metu.
Paprastai tariant, EKG parodo:
- kaip greitai plaka širdis;
- ar širdies ritmas reguliarus;
- ar ritmas kyla iš įprastos širdies vietos;
- ar yra papildomų dūžių, vadinamų ekstrasistolėmis;
- ar yra ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas;
- ar elektrinis signalas širdyje keliauja įprastai;
- ar yra požymių, kurie gali rodyti širdies raumens apkrovą, išemiją, buvusį ar esamą pažeidimą.
EKG tyrimas yra greitas, neskausmingas ir dažnai atliekamas šeimos gydytojo kabinete, skubios pagalbos skyriuje, ligoninėje, poliklinikoje ar prieš planinę operaciją.
Kodėl svarbu suprasti, kad EKG yra „momentinė nuotrauka“?
Įprasta ramybės EKG parodo, ką širdis daro būtent tuo metu, kai atliekamas tyrimas. Tai labai svarbu, bet kartu ir riboja tyrimą.
Jei širdies permušimai, ritmo sutrikimai ar galvos svaigimo epizodai atsiranda tik kartais, EKG gali būti visiškai normali, jei tuo momentu simptomų nėra. Tai nereiškia, kad simptomai išgalvoti. Tai reiškia, kad tyrimas neužfiksavo epizodo.
Pavyzdžiui, žmogus jaučia širdies „šokinėjimą“ kelis kartus per savaitę, bet tyrimo metu širdis plaka ramiai ir taisyklingai. Tokiu atveju gydytojas gali siūlyti ilgesnį ritmo stebėjimą – Holterio monitoravimą ar kitą nešiojamą širdies ritmo registratorių.
Kodėl žmogui atliekama EKG?
EKG gali būti atliekama dėl labai skirtingų priežasčių. Kartais tyrimas skiriamas dėl aiškių simptomų, kartais – kaip platesnio sveikatos įvertinimo dalis.
Dažnos priežastys:
- širdies permušimai;
- krūtinės skausmas;
- dusulys;
- galvos svaigimas;
- alpimas ar beveik alpimo jausmas;
- greitas ar nereguliarus pulsas;
- aukštas kraujospūdis;
- įtariamas prieširdžių virpėjimas;
- vaistų, galinčių veikti širdies ritmą, kontrolė;
- širdies ligų rizikos vertinimas;
- tyrimas prieš operaciją;
- kontrolė po širdies ligos ar gydymo.
Tas pats EKG tyrimas gali būti naudojamas labai skirtingose situacijose. Todėl rezultato reikšmė priklauso nuo to, kodėl tyrimas buvo atliktas.
Ką reiškia „normali EKG“?
Normali EKG dažniausiai reiškia, kad tyrimo metu širdies ritmas, dažnis ir pagrindiniai elektriniai intervalai atrodė priimtinai, o aiškių pavojingų pakitimų neužfiksuota.
Tai yra raminantis rezultatas, bet jis nereiškia, kad visos galimos širdies problemos atmestos visam laikui. Normali EKG gali nepastebėti ritmo sutrikimų, kurie atsiranda tik epizodais. Ji taip pat tiesiogiai neparodo širdies vožtuvų, širdies raumens susitraukimo jėgos ar visų kraujagyslių problemų.
Todėl, jei simptomai tęsiasi, gydytojas gali skirti papildomus tyrimus net ir po normalios EKG.
Ką EKG gali parodyti?
EKG gali suteikti daug informacijos, bet ją geriausia suprasti pagal kelias pagrindines kategorijas.
EKG gali parodyti:
- normalų sinusinį ritmą;
- per greitą širdies ritmą, arba tachikardiją;
- per lėtą širdies ritmą, arba bradikardiją;
- nereguliarų ritmą;
- prieširdžių virpėjimą;
- ekstrasistoles, arba papildomus širdies dūžius;
- laidumo sutrikimus;
- kai kuriuos širdies raumens apkrovos ar padidėjimo požymius;
- požymius, galinčius rodyti esamą ar buvusį miokardo infarktą;
- vaistų ar elektrolitų pokyčių poveikį širdies elektrinei veiklai.
Tačiau EKG retai atsako į visus klausimus viena pati. Dažnai reikia žiūrėti ir į kraujo tyrimus, kraujospūdį, simptomus, širdies echoskopiją ar ilgesnį ritmo stebėjimą.
Kas yra normalus sinusinis ritmas?
„Sinusinis ritmas“ reiškia, kad širdies plakimas kyla iš natūralaus širdies ritmo vedlio – sinusinio mazgo. Tai įprastas ir sveikas širdies ritmo šaltinis.
Jei EKG parašyta normalus sinusinis ritmas, tai paprastai reiškia, kad tyrimo metu širdis plakė taisyklingai ir ritmas buvo organizuotas įprastu būdu.
Žodis „sinusinis“ čia nesusijęs su nosies sinusais ar sinusitu. Tai širdies elektrinės sistemos terminas.
Tachikardija: kai širdis plaka per greitai
Tachikardija reiškia greitą širdies ritmą. Dažnai suaugusiam žmogui ramybėje tachikardija laikomas pulsas virš maždaug 100 kartų per minutę, bet reikšmė priklauso nuo situacijos.
Greitas pulsas ne visada reiškia pavojingą ritmo sutrikimą. Širdis gali plakti greičiau dėl:
- fizinio krūvio;
- nerimo ar panikos;
- skausmo;
- karščiavimo;
- dehidratacijos;
- infekcijos;
- mažakraujystės;
- skydliaukės veiklos padidėjimo;
- kofeino, nikotino ar energinių gėrimų;
- kai kurių vaistų;
- širdies ritmo sutrikimų.
EKG padeda atskirti, ar tai paprasta sinusinė tachikardija, kai širdis greitėja dėl organizmo streso, ar specifinis ritmo sutrikimas, kuriam reikia papildomo įvertinimo.
Bradikardija: kai širdis plaka lėčiau
Bradikardija reiškia lėtą širdies ritmą. Kai kuriems žmonėms tai gali būti visiškai normalu, ypač jei žmogus sportuoja, yra geros fizinės formos, ilsisi ar miega.
Tačiau lėtas pulsas gali būti svarbesnis, jei kartu yra simptomų:
- galvos svaigimas;
- alpimas;
- silpnumas;
- nuovargis;
- dusulys;
- krūtinės diskomfortas;
- sumišimas vyresniame amžiuje.
Bradikardiją gali sukelti kai kurie vaistai, širdies laidumo sistemos pokyčiai, skydliaukės veiklos sumažėjimas, elektrolitų sutrikimai ar kitos būklės.
Lėtas pulsas sveikam sportuojančiam žmogui ir toks pats pulsas vyresniam žmogui, kuris alpsta, yra visai skirtingos situacijos. Todėl gydytojas vertina ne tik skaičių, bet ir simptomus.
Prieširdžių virpėjimas: vienas svarbiausių EKG radinių
Prieširdžių virpėjimas yra dažnas širdies ritmo sutrikimas, kai širdis plaka nereguliariai. Pulsas gali būti greitas, nelygus, „šokinėjantis“, kartais žmogus jaučia permušimus, dusulį, nuovargį, silpnumą ar galvos svaigimą. Kai kuriems žmonėms simptomų beveik nebūna.
EKG yra pagrindinis tyrimas, kuriuo prieširdžių virpėjimas patvirtinamas, jei jis vyksta tyrimo metu. Jei virpėjimas pasikartojantis, bet ne nuolatinis, gali prireikti Holterio monitoravimo ar ilgesnio ritmo stebėjimo.
Prieširdžių virpėjimas svarbus ne tik dėl nemalonių simptomų. Jis gali didinti insulto riziką, todėl gydytojas dažnai vertina, ar reikalingi kraują skystinantys vaistai, širdies ritmo ar pulso kontrolė ir kiti tyrimai.
Plačiau skaitykite apie prieširdžių virpėjimą ir insulto riziką.
Ekstrasistolės: papildomi širdies dūžiai
Ekstrasistolės – tai papildomi širdies dūžiai. Žmonės jas dažnai apibūdina kaip permušimą, širdies „šoktelėjimą“, „pauzę“, stipresnį dūžį ar jausmą, kad širdis trumpam sustojo.
Ekstrasistolės gali būti labai nemalonios, bet dažnai jos būna nepavojingos, ypač jei širdis sveika, jų nedaug ir nėra kitų simptomų.
Jas gali provokuoti:
- stresas;
- miego trūkumas;
- kofeinas;
- alkoholis;
- nikotinas;
- dehidratacija;
- intensyvus krūvis;
- skydliaukės sutrikimai;
- elektrolitų pokyčiai;
- kai kurios širdies ligos.
Vis dėlto ekstrasistoles reikėtų įvertinti rimčiau, jei jos naujos, dažnos, kartu yra alpimas, stiprus galvos svaigimas, krūtinės skausmas, dusulys arba žinoma širdies liga.
Laidumo sutrikimai: kai elektrinis signalas keliauja kitaip
EKG gali parodyti, kad elektrinis signalas širdyje sklinda lėčiau arba neįprastu keliu. Tokie radiniai gali būti vadinami laidumo sutrikimais, blokadomis ar intervalų pailgėjimu.
Galimi terminai:
- pirmo laipsnio atrioventrikulinė blokada;
- kairės ar dešinės Hiso pluošto kojytės blokada;
- pailgėjęs PR intervalas;
- pailgėjęs QT intervalas;
- kiti laidumo ar repoliarizacijos pokyčiai.
Skambėti gali gąsdinančiai, bet reikšmė labai priklauso nuo konteksto. Kai kurie radiniai gali būti seni, stabilūs ir nereikalauti skubaus gydymo. Kiti, ypač jei nauji arba susiję su alpimu, krūtinės skausmu ar dusuliu, turi būti įvertinti greičiau.
Jei EKG minimi laidumo sutrikimai, verta gydytojo paklausti, ar tai naujas radinys, ar reikia palyginti su sena EKG ir ar reikalinga kardiologo konsultacija.
Ar EKG gali parodyti miokardo infarktą?
Taip, EKG gali parodyti požymius, kurie leidžia įtarti ūmų miokardo infarktą arba buvusį širdies raumens pažeidimą. Todėl krūtinės skausmo atvejais EKG atliekama skubiai.
Tačiau labai svarbu suprasti: normali EKG ne visada visiškai atmeta infarktą. Ypač ankstyvoje stadijoje ar kai kuriais sudėtingesniais atvejais EKG gali būti nepakankamai aiški. Todėl gydytojai vertina ir simptomus, kraujo tyrimą troponinui, apžiūrą, rizikos veiksnius ir kartais kartoja EKG.
Jei yra stiprus, spaudžiantis ar deginantis krūtinės skausmas, plintantis į ranką, žandikaulį, nugarą, kartu su dusuliu, šaltu prakaitu, pykinimu ar silpnumu, nereikėtų laukti vien EKG atsakymo – reikia skubios pagalbos.
Jei norite suprasti kraujo tyrimų vaidmenį, skaitykite apie kraujo tyrimų rezultatus.
Ko EKG neparodo gerai?
EKG yra elektrinis širdies tyrimas, bet tai nėra širdies echoskopija ir nėra kraujagyslių tyrimas.
EKG tiesiogiai neparodo:
- kaip gerai širdis pumpuoja kraują;
- kaip atrodo širdies vožtuvai;
- ar širdies raumuo padidėjęs struktūriškai;
- visų kraujagyslių susiaurėjimų;
- visų širdies nepakankamumo požymių;
- epizodinių ritmo sutrikimų, jei jų nėra tyrimo metu.
Todėl, jei gydytojas įtaria širdies nepakankamumą, vožtuvų ligą, struktūrinį širdies pokytį ar epizodinį ritmo sutrikimą, gali būti skiriama širdies echoskopija, Holterio monitoravimas, kraujo tyrimai ar kiti tyrimai.
Ką reiškia „nespecifiniai EKG pakitimai“?
„Nespecifiniai pakitimai“ yra vienas labiausiai pacientus gluminančių aprašymų. Tai dažnai reiškia, kad EKG nėra visiškai ideali, bet pakitimai aiškiai nenurodo vienos konkrečios diagnozės.
Tokie pakitimai gali būti susiję su:
- individualia norma;
- techniniais veiksniais;
- elektrodų padėtimi;
- kūno sudėjimu;
- senais stabiliais pokyčiais;
- kraujospūdžiu;
- vaistais;
- elektrolitų pokyčiais;
- širdies apkrova;
- kitomis ligomis.
Kartais tokie radiniai nereikalauja jokio papildomo veiksmo, jei žmogus jaučiasi gerai ir rizika maža. Kitais atvejais gydytojas gali norėti palyginti su ankstesne EKG, pakartoti tyrimą ar skirti papildomą ištyrimą.
Ką daryti, jei simptomai kartojasi, bet EKG normali?
Tai labai dažna situacija. Jei simptomai ateina ir praeina, ramybės EKG gali jų neužfiksuoti. Tokiu atveju gydytojas gali skirti ilgesnį širdies ritmo stebėjimą.
Galimi tyrimai:
- 24 valandų Holterio monitoravimas;
- 48–72 valandų ritmo stebėjimas;
- ilgesnis kelių dienų ar savaičių monitoravimas;
- įvykių registratorius, kurį aktyvuojate pajutę simptomus;
- išmanusis įrenginys kaip pagalbinė informacija, bet ne pilnas medicininis tyrimas.
Jei širdies permušimai pasireiškia retai, vienos paros Holteris gali jų neužfiksuoti. Tokiu atveju kartais reikia ilgesnio stebėjimo.
Kuo skiriasi ramybės EKG, Holteris ir krūvio mėginys?
Ne visos EKG yra vienodos. Skirtingi tyrimai atsako į skirtingus klausimus.
| Tyrimas | Ką parodo | Kada gali būti skiriamas |
|---|---|---|
| Ramybės EKG | Širdies elektrinę veiklą tuo momentu | Krūtinės skausmas, permušimai, aukštas kraujospūdis, patikra, prieš operaciją |
| Holterio monitoravimas | Širdies ritmą per ilgesnį laiką | Epizodiniai permušimai, alpimas, galvos svaigimas, įtariamas prieširdžių virpėjimas |
| Krūvio mėginys | Širdies reakciją į fizinį krūvį | Krūvio metu atsirandantis krūtinės skausmas, dusulys ar įtariama išemija pagal gydytojo sprendimą |
Jei simptomai atsiranda tik sportuojant, lipant laiptais ar greitai einant, ramybės EKG gali būti nepakankama. Gydytojas sprendžia, ar reikalingas krūvio mėginys ar kitas tyrimas.
Kodėl pakitusi EKG ne visada reiškia sunkią ligą?
EKG gali būti „pakitusi“ dėl labai įvairių priežasčių. Kai kurie pokyčiai yra nepavojingi arba seniai žinomi. Kai kurie atsiranda dėl techninių priežasčių, elektrodų padėties, greito pulso, nerimo, karščiavimo ar vaistų.
Todėl vien žodis „abnormali“ ar „pakitusi“ neturėtų automatiškai gąsdinti. Svarbiausia paklausti:
- koks tiksliai pakitimas matomas;
- ar jis naujas;
- ar jis susijęs su simptomais;
- ar reikia palyginti su ankstesne EKG;
- ar reikia papildomų tyrimų;
- ar yra požymių, dėl kurių reikia skubios pagalbos.
Internete ieškoti vieno EKG termino gali būti labai klaidinanti patirtis, nes tas pats žodis skirtingiems žmonėms gali reikšti visai skirtingą riziką.
Kada EKG radiniai ar simptomai yra skubūs?
EKG rezultatas tampa daug svarbesnis, kai žmogus turi pavojingų simptomų. Net nedidelis pakitimas gali būti reikšmingas, jei žmogus alpsta, jaučia stiprų krūtinės skausmą ar sunkiai kvėpuoja.
Skambinkite 112 arba kreipkitės į skubią pagalbą, jei yra:
- stiprus spaudžiantis, gniaužiantis ar deginantis krūtinės skausmas;
- krūtinės skausmas, plintantis į ranką, petį, žandikaulį, nugarą ar kaklą;
- krūtinės skausmas su dusuliu, šaltu prakaitu, pykinimu ar stipriu silpnumu;
- alpimas ar sąmonės netekimas;
- stiprus dusulys ramybėje;
- melsvos lūpos;
- staigus silpnumas, kalbos sutrikimas, veido perkreipimas ar rankos / kojos nusilpimas;
- labai greitas ar nereguliarus pulsas su bloga savijauta;
- sumišimas;
- staigus stiprus širdies plakimas su krūtinės skausmu ar alpimo jausmu.
Jei simptomai lengvesni, bet kartojasi – pavyzdžiui, permušimai, dusulys krūvio metu, galvos svaigimas ar spaudimas krūtinėje – kreipkitės į šeimos gydytoją artimiausiu metu.
Ką verta paklausti gavus EKG atsakymą?
Jei po EKG likote su neaiškiu atsakymu, naudinga klausti konkrečiai. Vietoje „ar viskas gerai?“ geriau užduoti tikslesnius klausimus.
- Ar ritmas sinusinis?
- Ar širdies ritmas reguliarus?
- Ar pulsas per greitas ar per lėtas?
- Ar matosi prieširdžių virpėjimas?
- Ar matosi ekstrasistolės?
- Ar pakitimai nauji, ar seni?
- Ar reikia palyginti su ankstesne EKG?
- Ar EKG paaiškina mano simptomus?
- Ar reikia Holterio monitoravimo?
- Ar reikia širdies echoskopijos?
- Ar reikia kraujo tyrimų, pavyzdžiui, troponino, elektrolitų, skydliaukės tyrimų?
- Kokie simptomai turėtų paskatinti skambinti 112?
Toks pokalbis dažnai naudingesnis nei vien sakinys „EKG šiek tiek pakitusi“.
Kaip EKG dera su kitais širdies tyrimais?
EKG dažnai yra pirmas žingsnis, bet ne visas ištyrimas. Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali papildomai skirti:
- bendrą kraujo tyrimą;
- elektrolitų tyrimus, pavyzdžiui, kalį, magnį, natrį;
- skydliaukės tyrimus;
- troponiną, jei įtariamas širdies raumens pažeidimas;
- cholesterolio tyrimą;
- gliukozę ar HbA1c;
- kraujospūdžio stebėjimą;
- Holterio monitoravimą;
- širdies echoskopiją;
- krūvio mėginį;
- kardiologo konsultaciją.
Pavyzdžiui, jei yra prieširdžių virpėjimas, vien EKG nepakanka – reikia įvertinti insulto riziką, kraujospūdį, širdies struktūrą, skydliaukę ir kitus veiksnius. Jei įtariamas infarktas, EKG vertinama kartu su simptomais ir troponino tyrimu. Jei yra dusulys ar širdies nepakankamumo įtarimas, gali reikėti širdies echoskopijos.
EKG ir išmanieji laikrodžiai
Kai kurie išmanieji laikrodžiai ar telefonų priedai gali užrašyti vienos derivacijos EKG arba pranešti apie nereguliarų pulsą. Tai gali būti naudinga kaip papildoma informacija, ypač jei simptomai pasireiškia namuose.
Tačiau išmanusis įrenginys nepakeičia gydytojo įvertinimo. Jis gali klaidingai nuraminti arba klaidingai suneraminti. Jei įrenginys dažnai rodo nereguliarų ritmą, prieširdžių virpėjimo įtarimą arba jūs jaučiate simptomus, parodykite įrašus gydytojui.
Jei yra krūtinės skausmas, alpimas, stiprus dusulys ar labai bloga savijauta, nereikėtų laukti, kol laikrodis „patvirtins“ problemą – reikia skubios pagalbos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką parodo EKG?
EKG parodo širdies elektrinį aktyvumą: ritmą, dažnį, laidumą ir kai kuriuos požymius, kurie gali būti susiję su ritmo sutrikimais, širdies raumens apkrova ar infarktu. Tačiau ji neparodo visų širdies ligų.
Ar normali EKG reiškia, kad širdis visiškai sveika?
Ne visada. Normali EKG yra raminantis rezultatas, bet ji gali nepastebėti epizodinių ritmo sutrikimų ar struktūrinių širdies problemų. Jei simptomai tęsiasi, gali reikėti papildomų tyrimų.
Ar EKG gali būti normali, jei jaučiu permušimus?
Taip. Jei permušimų nebuvo tyrimo metu, EKG gali būti normali. Tokiu atveju gali prireikti Holterio monitoravimo ar ilgesnio ritmo stebėjimo.
Ką reiškia sinusinis ritmas?
Sinusinis ritmas reiškia, kad širdies plakimas kyla iš natūralaus širdies ritmo vedlio. Normalus sinusinis ritmas paprastai yra geras ir raminantis EKG radinys.
Ką reiškia tachikardija EKG?
Tachikardija reiškia greitą širdies ritmą. Ji gali būti dėl nerimo, karščiavimo, infekcijos, dehidratacijos, mažakraujystės, skydliaukės problemų ar širdies ritmo sutrikimo. Reikšmė priklauso nuo konteksto.
Ką reiškia bradikardija?
Bradikardija reiškia lėtą širdies ritmą. Kai kuriems žmonėms, ypač sportuojantiems, tai gali būti normalu. Jei kartu yra galvos svaigimas, alpimas ar silpnumas, reikia gydytojo įvertinimo.
Ar EKG gali diagnozuoti prieširdžių virpėjimą?
Taip, jei prieširdžių virpėjimas vyksta tyrimo metu. Jei jis pasireiškia epizodais, įprasta EKG gali jo neužfiksuoti, todėl gali reikėti Holterio monitoravimo.
Ar EKG parodo infarktą?
EKG gali parodyti požymius, leidžiančius įtarti infarktą ar buvusį širdies raumens pažeidimą. Tačiau infarkto vertinimui dažnai reikia ir kraujo tyrimų, ypač troponino, bei gydytojo apžiūros.
Ar pakitusi EKG visada reiškia širdies ligą?
Ne. Kai kurie pakitimai būna nespecifiniai, seni, nepavojingi ar susiję su techniniais veiksniais. Reikia vertinti simptomus, amžių, riziką ir palyginti su ankstesnėmis EKG.
Ką reiškia ekstrasistolės?
Ekstrasistolės yra papildomi širdies dūžiai. Jos gali jaustis kaip permušimas, pauzė ar stipresnis dūžis. Dažnai jos nepavojingos, bet jei dažnos, naujos ar kartu yra alpimas, dusulys ar krūtinės skausmas, reikia įvertinimo.
Kada po EKG reikia kardiologo?
Kardiologo gali reikėti, jei yra reikšmingi ar nauji EKG pakitimai, prieširdžių virpėjimas, dažni ritmo sutrikimai, alpimai, krūtinės skausmas, dusulys, įtariama širdies liga arba šeimos gydytojas mano, kad reikia platesnio ištyrimo.
Kada dėl širdies simptomų skambinti 112?
Skambinkite 112, jei yra stiprus krūtinės skausmas, dusulys ramybėje, alpimas, sąmonės sutrikimas, melsvos lūpos, insulto požymiai arba labai greitas / nereguliarus pulsas su stipria bloga savijauta.
Pagrindinės mintys
EKG yra greitas ir neskausmingas tyrimas, kuris užrašo širdies elektrinį aktyvumą. Jis gali parodyti širdies ritmą, dažnį, prieširdžių virpėjimą, ekstrasistoles, laidumo pokyčius ir kai kuriuos infarkto ar širdies apkrovos požymius.
Normali EKG yra raminanti, bet ji ne visada atmeta visas širdies problemas, ypač jei simptomai pasireiškia tik epizodais. Pakitusi EKG taip pat ne visada reiškia pavojingą ligą – ją reikia vertinti kartu su simptomais, rizikos veiksniais ir kitais tyrimais.
Jei simptomai kartojasi, bet EKG normali, gali prireikti Holterio monitoravimo ar ilgesnio širdies ritmo stebėjimo. Jei įtariamas infarktas, EKG vertinama kartu su simptomais ir kraujo tyrimais, pavyzdžiui, troponinu.
Skubios pagalbos reikia, jei yra stiprus krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, sąmonės sutrikimas, insulto požymiai ar labai bloga savijauta. Tokiais atvejais skambinkite 112.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei turite krūtinės skausmą, dusulį, alpimą, stiprius širdies ritmo sutrikimus ar blogėjančią savijautą, kreipkitės į gydytoją arba skubiais atvejais skambinkite 112.
