Širdies permušimai: priežastys ir kada kreiptis į gydytoją

Širdies permušimai – tai pojūtis, kai staiga aiškiau pajuntate savo širdies plakimą. Gali atrodyti, kad širdis plaka per greitai, daužosi, virpa, „praleidžia“ dūžį, plaka netolygiai arba tarsi trumpam apsiverčia krūtinėje. Vieni tai jaučia krūtinėje, kiti – kakle, gerklėje ar viršutinėje pilvo dalyje.

Širdies permušimai gali labai išgąsdinti, ypač jei atsiranda netikėtai. Dažnai jie būna nepavojingi ir susiję su stresu, nerimu, kofeinu, alkoholiu, miego trūkumu, dehidratacija, fiziniu krūviu ar hormonų pokyčiais. Tačiau kartais permušimai gali būti širdies ritmo sutrikimo ar kitos sveikatos problemos požymis, todėl svarbu žinoti, kada pakanka stebėti, o kada reikia kreiptis į gydytoją.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip jaučiami širdies permušimai, kokios dažniausios jų priežastys, kokie tyrimai gali būti atliekami, kada reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar kardiologą, ir kokiais atvejais būtina skubi pagalba.

Jei kartu vargina krūtinės skausmas, skaitykite apie krūtinės skausmą ir kada sunerimti. Jei jums nustatytas prieširdžių virpėjimas arba įtariamas nereguliarus pulsas, gali būti naudingas straipsnis apie prieširdžių virpėjimą ir insulto riziką. Taip pat gali praversti straipsniai apie kraujospūdžio matavimą namuose, infarkto ir insulto rizikos mažinimą ir bendro kraujo tyrimo rezultatus.

Kaip jaučiami širdies permušimai?

Širdies permušimai ne visiems jaučiami vienodai. Vienas žmogus pajunta vieną stipresnį dūžį. Kitas jaučia kelias sekundes ar minutes trunkantį greitą plakimą. Kartais širdis plaka reguliariai, bet per greitai. Kartais ritmas atrodo netolygus, tarsi širdis plaktų „ne į taktą“.

Žmonės šiuos pojūčius dažnai apibūdina taip:

• širdis daužosi;
• širdis plaka per greitai;
• krūtinėje jaučiamas virpėjimas;
• širdis tarsi praleidžia dūžį;
• atsiranda papildomas stiprus dūžis;
• širdis staiga pradeda greitai plakti ir staiga nurimsta;
• plakimas jaučiamas kakle ar gerklėje;
• pulsas atrodo nereguliarus.

Kartais žmogus sako: „Jaučiu, kaip širdis apsiverčia.“ Dažnai taip apibūdinami pavieniai papildomi širdies dūžiai. Jie gali būti nemalonūs, bet ne visada reiškia pavojingą ligą. Vis dėlto, jei pojūčiai kartojasi, stiprėja ar atsiranda su kitais simptomais, juos reikia įvertinti.

Ar širdies permušimai dažniausiai pavojingi?

Daugelis širdies permušimų nėra pavojingi. Normalu aiškiau jausti širdies plakimą po fizinio krūvio, streso, išgėrus kavos, neišsimiegojus, karščiuojant, netekus skysčių ar atsigulus vakare, kai aplink tylu ir lengviau įsiklausyti į kūną.

Tačiau permušimų nereikėtų ignoruoti, jei jie yra nauji, dažni, ilgai trunkantys, stiprėjantys, nereguliarūs arba atsiranda kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, galvos svaigimu, alpimu ar sąmonės praradimu.

Vien pagal pojūtį ne visada galima atskirti, ar priežastis nepavojinga. Todėl, jei simptomai kelia nerimą arba kartojasi, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

Dažniausios širdies permušimų priežastys

Permušimus gali sukelti kasdieniai veiksniai, emocinė įtampa, vaistai, hormonų pokyčiai, kitos ligos arba patys širdies ritmo sutrikimai.

Dažnos priežastys ir provokuojantys veiksniai:

• stresas, nerimas ar panikos priepuoliai;
• kofeinas iš kavos, arbatos, kolos ar energinių gėrimų;
• alkoholis;
• rūkymas ar nikotino produktai;
• stimuliuojančios medžiagos;
• miego trūkumas;
• dehidratacija;
• intensyvus fizinis krūvis;
• karščiavimas ar infekcija;
• mažas cukraus kiekis kraujyje;
• nėštumas;
• perimenopauzė ar menopauzė;
• kai kurie vaistai, pavyzdžiui, inhaliatoriai, nosies užgulimą mažinantys preparatai ar skydliaukės vaistai;
• mažakraujystė ar geležies stoka;
• padidėjusi skydliaukės veikla;
• širdies ritmo sutrikimai.

Jei permušimai aiškiai atsiranda po tam tikro veiksnio, pavyzdžiui, energinio gėrimo, stiprios kavos ar bemiegės nakties, jie gali sumažėti pašalinus šį dirgiklį. Tačiau jei simptomai kartojasi be aiškios priežasties, juos verta aptarti su gydytoju.

Stresas, nerimas ir panikos priepuoliai

Stresas ir nerimas yra labai dažnos širdies permušimų priežastys. Kai organizmas įsijungia į „kovok arba bėk“ režimą, išsiskiria adrenalinas, širdis ima plakti greičiau ir stipriau. Tai gali jaustis kaip daužymasis krūtinėje, plakimas gerklėje ar staigus pulso pagreitėjimas.

Panikos priepuolis gali būti ypač gąsdinantis, nes kartu gali atsirasti krūtinės spaudimas, dusulio pojūtis, prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas ir jausmas, kad tuoj nutiks kažkas blogo. Tokie simptomai kartais labai primena širdies problemą.

Net jei atrodo, kad priežastis yra nerimas, pirmą kartą atsiradę, stiprūs, dažni ar neįprasti permušimai turėtų būti įvertinti. Ypač jei kartu yra krūtinės skausmas, alpimas ar dusulys.

Kofeinas, alkoholis ir energiniai gėrimai

Kofeinas kai kuriems žmonėms aiškiai išprovokuoja permušimus. Tai gali būti kava, stipri arbata, kola, energiniai gėrimai ar sportui skirti papildai su kofeinu.

Alkoholis taip pat gali išprovokuoti širdies permušimus. Kai kurie žmonės juos jaučia po vakarėlio, kitą rytą po alkoholio, po didesnio kiekio arba kartu su miego trūkumu ir dehidratacija.

Jei įtariate, kad kofeinas ar alkoholis yra jūsų dirgiklis, naudinga 1–2 savaites vesti trumpą dienoraštį: ką gėrėte, kiek miegojote, kada atsirado permušimai, kiek truko ir ar buvo kitų simptomų. Kartais sumažinus kofeino kiekį ar atsisakius energinių gėrimų simptomai aiškiai sumažėja.

Dehidratacija ir mažas cukraus kiekis kraujyje

Dehidratacija gali padaryti širdies plakimą labiau juntamą. Taip gali nutikti karštą dieną, po sporto, po alkoholio, vemiant, viduriuojant ar paprasčiausiai geriant per mažai skysčių. Kartu gali būti troškulys, tamsesnis šlapimas, silpnumas, galvos svaigimas ar galvos skausmas.

Mažas cukraus kiekis kraujyje taip pat gali sukelti širdies permušimus, drebulį, prakaitavimą, alkį, silpnumą ir nerimo pojūtį. Tai gali nutikti praleidus valgį, sportuojant nevalgius, vartojant alkoholį nevalgius arba sergant cukriniu diabetu ir vartojant tam tikrus vaistus.

Jei kartu su permušimais jaučiate troškulį, silpnumą, svaigimą ar pastebite tamsų šlapimą, skaitykite apie dehidratacijos simptomus. Jei neramina cukraus kiekis kraujyje, gali būti naudingas straipsnis apie HbA1c ir gliukozės tyrimų rezultatus.

Fizinis krūvis

Fizinio krūvio metu širdis turi plakti greičiau. Tai normalu. Po bėgimo, lipimo laiptais, intensyvios treniruotės ar sunkaus fizinio darbo galite aiškiau jausti širdies plakimą. Paprastai jis palaipsniui nurimsta pailsėjus.

Tačiau permušimai fizinio krūvio metu turėtų būti vertinami rimčiau, jei jie atsirado pirmą kartą, jaučiasi netolygūs, prasideda staiga, nepraeina ilsintis arba kartu yra krūtinės skausmas, dusulys, silpnumas, svaigimas ar alpimas.

Jei sportuojant atsiranda krūtinės skausmas, stiprus dusulys, alpimo jausmas ar sąmonės netekimas, nutraukite krūvį ir kreipkitės skubiai.

Hormonai, nėštumas ir menopauzė

Hormonų pokyčiai gali padidinti širdies permušimų tikimybę. Kai kurie žmonės juos pastebi prieš menstruacijas, nėštumo metu, po gimdymo, perimenopauzėje ar menopauzėje. Karščio bangos, nerimas, miego sutrikimai ir kūno temperatūros svyravimai taip pat gali padaryti širdies plakimą labiau juntamą.

Nėštumo metu širdis dirba intensyviau, didėja kraujo tūris, todėl permušimai kartais būna nepavojingi. Vis dėlto nėštumo metu juos reikėtų aptarti su gydytoju, jei jie dažni, ilgi, stiprūs, kelia nerimą arba atsiranda kartu su dusuliu, krūtinės skausmu, alpimu, tinimais ar labai bloga savijauta.

Jei simptomai susiję su menopauze, skaitykite apie menopauzės simptomus ir gydymo galimybes.

Vaistai ir papildai

Kai kurie vaistai ar papildai gali sukelti širdies permušimus arba padaryti širdies plakimą labiau juntamą.

Tai gali būti:

• kai kurie inhaliatoriai nuo astmos ar kitų kvėpavimo ligų;
• preparatai nuo nosies užgulimo;
• kai kurie vaistai nuo peršalimo;
• skydliaukės hormonų vaistai, jei dozė per didelė;
• kai kurie antidepresantai ar stimuliuojantys vaistai;
• svorio mažinimo papildai;
• sportiniai papildai su kofeinu ar kitais stimuliatoriais;
• kai kurie augaliniai papildai.

Nenutraukite paskirtų vaistų savarankiškai. Jei permušimai prasidėjo pradėjus naują vaistą, pakeitus dozę ar pradėjus vartoti papildą, pasitarkite su vaistininku arba šeimos gydytoju. Vaistininkas gali padėti patikrinti galimus šalutinius poveikius ir sąveikas.

Geležies stoka, mažakraujystė ir skydliaukė

Širdies permušimai ne visada kyla dėl pačios širdies. Kartais širdis plaka dažniau ar stipriau todėl, kad organizmui trūksta deguonies pernešimo pajėgumo arba medžiagų apykaita yra per aktyvi.

Geležies stoka ar mažakraujystė gali sukelti permušimus, greitesnį pulsą, nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, dusulį fizinio krūvio metu, blyškumą.

Padidėjusi skydliaukės veikla gali sukelti greitą pulsą, permušimus, svorio kritimą, prakaitavimą, rankų drebėjimą, nerimą, viduriavimą ar karščio netoleravimą.

Dėl to gydytojas, vertindamas permušimus, dažnai gali paskirti bendrą kraujo tyrimą, feritiną ar skydliaukės tyrimus. Plačiau skaitykite apie geležį, feritiną ir mažakraujystę, bendrą kraujo tyrimą ir skydliaukės kraujo tyrimus.

Širdies ritmo sutrikimai

Kartais permušimus sukelia širdies ritmo sutrikimas, mediciniškai vadinamas aritmija. Tai reiškia, kad širdis plaka per greitai, per lėtai arba netolygiai. Vieni ritmo sutrikimai yra nepavojingi, kitiems reikia gydymo, stebėjimo ar kardiologo priežiūros.

Galimi ritmo sutrikimai:

• pavieniai papildomi širdies dūžiai;
• prieširdžių virpėjimas;
• supraventrikulinė tachikardija;
• kiti retesni ritmo sutrikimai.

Vienas požymis, kuris gali būti svarbus: staiga prasidedantis ir staiga pasibaigiantis labai greitas širdies plakimas. Tai gali būti supraventrikulinės tachikardijos požymis. Kitas svarbus požymis – nereguliarus, „netvarkingas“ pulsas, kuris gali būti susijęs su prieširdžių virpėjimu.

Diagnozei paprastai reikia EKG arba ilgesnio ritmo stebėjimo, nes vien pagal pojūtį tiksliai nustatyti ritmo sutrikimo neįmanoma.

Prieširdžių virpėjimas ir insulto rizika

Prieširdžių virpėjimas yra dažnas širdies ritmo sutrikimas, kai pulsas tampa nereguliarus, o kartais ir greitas. Kai kurie žmonės jaučia permušimus, virpėjimą krūtinėje, dusulį, nuovargį ar svaigimą. Kiti nieko nejaučia ir prieširdžių virpėjimas nustatomas atsitiktinai, pavyzdžiui, tikrinant pulsą ar atliekant EKG.

Ši būklė svarbi todėl, kad kai kuriems žmonėms didina insulto riziką. Gydymas gali apimti vaistus pulsui ar ritmui kontroliuoti, o kai kuriems žmonėms – kraują skystinančius vaistus insulto rizikai mažinti.

Jei jums jau nustatytas prieširdžių virpėjimas arba įtariate nereguliarų pulsą, skaitykite daugiau apie prieširdžių virpėjimą ir insulto riziką.

Kada skambinti 112?

Skambinkite 112, jei širdies permušimai atsiranda kartu su simptomais, kurie gali rodyti rimtą širdies, kraujotakos ar kvėpavimo problemą.

Skubi pagalba reikalinga, jei yra:

• krūtinės skausmas, spaudimas ar veržimas;
• stiprus dusulys;
• alpimas ar sąmonės praradimas;
• jausmas, kad tuoj nualpsite;
• labai stiprus galvos svaigimas;
• melsvos ar pilkšvos lūpos;
• stiprus silpnumas, sumišimas ar staigus mieguistumas;
• insulto požymiai – nusviręs veidas, nusilpusi ranka, sutrikusi kalba.

Jei kartu yra krūtinės skausmas, nelaukite, kol „praeis“. Geriau kviesti pagalbą per anksti negu per vėlai.

Kada kreiptis į šeimos gydytoją?

Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei permušimai nauji, kartojasi, ilgai trunka, stiprėja arba kelia nerimą. Taip pat reikėtų pasitarti, jei turite širdies ligų, aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą, skydliaukės ligą, mažakraujystę arba šeimoje buvo staigių širdies problemų.

Registruokitės pas gydytoją, jei:

• permušimai kartojasi dažnai;
• epizodai trunka ilgiau nei kelias minutes;
• pulsas atrodo nereguliarus;
• širdis staiga pradeda labai greitai plakti be aiškios priežasties;
• permušimai pažadina iš miego;
• kartu jaučiate neįprastą nuovargį, dusulį ar svaigimą;
• simptomai prasidėjo po naujo vaisto ar papildo;
• esate nėščia ir permušimai dažni ar neramina;
• tiesiog jaučiate, kad kažkas ne taip.

Šeimos gydytojas gali atlikti pradinį įvertinimą, paskirti tyrimus ir, jei reikia, nukreipti pas gydytoją kardiologą.

Kokie tyrimai gali būti atliekami?

Gydytojas dažniausiai klausia, kaip jaučiasi permušimai, kada prasideda, kiek trunka, ar prasideda staiga, ar baigiasi staiga, ką tuo metu veikėte, ar yra krūtinės skausmas, dusulys, svaigimas ar alpimas.

Taip pat gali būti tikrinamas pulsas, kraujospūdis, deguonies kiekis kraujyje, klausoma širdies. Gydytojas gali klausti apie kofeiną, alkoholį, miegą, stresą, vaistus, papildus, fizinį krūvį, menstruacijas, nėštumą, skydliaukę ir šeimos istoriją.

Galimi tyrimai:

• EKG – širdies elektrinės veiklos užrašymas;
• kraujospūdžio ir pulso įvertinimas;
• bendras kraujo tyrimas – mažakraujystei ar infekcijos požymiams įvertinti;
• feritino ar geležies tyrimai, jei įtariama geležies stoka;
• skydliaukės tyrimai;
• elektrolitai, inkstų funkcijos tyrimai ar kiti kraujo tyrimai pagal situaciją;
• Holterio monitoravimas – širdies ritmo registravimas 24 valandas, kelias dienas ar ilgiau;
• širdies echoskopija, jei reikia įvertinti širdies struktūrą;
• kardiologo konsultacija, jei simptomai ar tyrimai rodo poreikį.

EKG gali būti visiškai normali, jei permušimų tuo metu nėra. Todėl epizodams, kurie atsiranda ir praeina, dažnai naudingas Holterio monitoravimas ar kitas ilgesnis ritmo stebėjimas.

Ar išmanusis laikrodis gali padėti?

Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės kartais gali užfiksuoti pulsą ar galimą ritmo netolygumą tuo metu, kai jaučiate simptomus. Tai gali būti naudinga informacija gydytojui, ypač jei epizodai trumpi ir sunkiai „pagaunami“ kabinete.

Tačiau tokie įrenginiai nėra tobuli. Jie gali klaidingai perspėti, nepastebėti kai kurių ritmo sutrikimų arba sustiprinti nerimą, jei žmogus nuolat tikrina pulsą. Jei laikrodis dažnai rodo nereguliarų ritmą arba kartu jaučiate simptomus, geriau kreiptis į gydytoją, o ne remtis vien įrenginio pranešimu.

Ką galite padaryti patys?

Jei rimtos priežastys atmestos arba aiškiai matote provokuojančius veiksnius, dažnai padeda jų mažinimas.

Gali būti naudinga:

• palaipsniui mažinti kofeino kiekį;
• vengti energinių gėrimų;
• riboti alkoholį;
• atsisakyti rūkymo ar nikotino produktų;
• gerti pakankamai skysčių;
• valgyti reguliariai;
• miegoti pakankamai;
• fizinį krūvį didinti palaipsniui;
• mokytis streso valdymo, kvėpavimo pratimų ar atsipalaidavimo technikų;
• peržiūrėti vaistus ir papildus su vaistininku ar gydytoju.

Jei permušimai susiję su nerimu, epizodo metu gali padėti lėtas kvėpavimas: ramiai įkvėpkite per nosį ir lėtai iškvėpkite, atpalaiduokite pečius, atsisėskite. Tačiau jei simptomai stiprūs, neįprasti arba kartu yra krūtinės skausmas, dusulys ar alpimo jausmas, reikia medicininės pagalbos.

Permušimų dienoraštis

Trumpas simptomų dienoraštis labai padeda gydytojui suprasti, kas vyksta. Užtenka užrašų telefone.

Užsirašykite:

• datą ir laiką;
• kiek truko epizodas;
• kaip jautėsi širdis – greitai, netolygiai, su praleistais dūžiais, virpėjo;
• ką veikėte prieš prasidedant;
• ar buvo kava, energinis gėrimas, alkoholis, sportas, stresas, miego trūkumas;
• pulsą, jei galite saugiai jį pamatuoti;
• ar buvo krūtinės skausmas, dusulys, svaigimas, alpimas;
• ar plakimas baigėsi staiga, ar palaipsniui;
• ar padėjo poilsis, skysčiai, kvėpavimas ar kiti veiksmai.

Ši informacija gali padėti nuspręsti, ar reikia EKG, Holterio monitoravimo, kraujo tyrimų ar kardiologo konsultacijos.

Ko geriau nedaryti?

• neignoruokite permušimų su krūtinės skausmu, dusuliu ar alpimu;
• nevartokite stimuliuojančių papildų, jei jie provokuoja simptomus;
• nedidinkite fizinio krūvio per greitai, jei simptomai atsiranda sportuojant;
• nenutraukite paskirtų vaistų savarankiškai;
• nepasikliaukite vien išmaniuoju laikrodžiu vietoj medicininio įvertinimo;
• neaiškinkite visko vien nerimu, jei simptomai nauji, stiprūs ar neįprasti;
• neatidėliokite tyrimų, jei pulsas nereguliarus ar epizodai kartojasi.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar širdies permušimai pavojingi?

Dažnai ne, ypač jei jie trumpi ir aiškiai susiję su stresu, kofeinu, alkoholiu, miego trūkumu ar fiziniu krūviu. Tačiau jie gali būti rimtesni, jei yra dažni, ilgi, nereguliarūs, stiprėjantys arba atsiranda su krūtinės skausmu, dusuliu, galvos svaigimu, alpimu ar sąmonės praradimu.

Kada dėl permušimų reikia skambinti 112?

Skambinkite 112, jei permušimai atsiranda kartu su krūtinės skausmu ar spaudimu, stipriu dusuliu, alpimu, sąmonės praradimu, stipriu galvos svaigimu, melsvomis lūpomis, staigiu silpnumu, sumišimu ar insulto požymiais.

Ar nerimas gali sukelti širdies permušimus?

Taip. Nerimas ir panikos priepuoliai gali sukelti greitą, stiprų ar virpantį širdies plakimą. Tačiau jei permušimai nauji, stiprūs, kartojasi arba atsiranda su krūtinės skausmu, dusuliu ar alpimu, juos reikia įvertinti mediciniškai.

Ar kava gali sukelti širdies permušimus?

Taip. Kava, stipri arbata, kola, energiniai gėrimai ir kai kurie sporto papildai gali išprovokuoti permušimus jautresniems žmonėms. Jei pastebite aiškų ryšį, pabandykite mažinti kofeiną palaipsniui.

Kokie tyrimai atliekami dėl širdies permušimų?

Dažniausiai atliekama EKG, tikrinamas pulsas ir kraujospūdis, gali būti skiriami kraujo tyrimai dėl mažakraujystės, skydliaukės, elektrolitų ar kitų priežasčių. Jei epizodai kartojasi, gali būti skiriamas Holterio monitoravimas. Kai kuriais atvejais atliekama širdies echoskopija ar reikalinga kardiologo konsultacija.

Kodėl permušimus labiau jaučiu gulint?

Gulint ramiai, ypač vakare, širdies plakimą lengviau pastebėti, nes mažiau išorinių dirgiklių. Taip pat įtakos gali turėti kofeinas, alkoholis, nerimas, refliuksas, dehidratacija ar miego trūkumas. Jei epizodai dažni, ilgi ar nereguliarūs, kreipkitės į gydytoją.

Ar geležies stoka gali sukelti permušimus?

Taip. Geležies stoka ar mažakraujystė gali sukelti greitesnį ar labiau juntamą širdies plakimą. Kartu gali būti nuovargis, silpnumas, svaigimas, dusulys fizinio krūvio metu ir blyškumas.

Ar verta kreiptis į gydytoją, jei išmanusis laikrodis rodo nereguliarų ritmą?

Taip, ypač jei laikrodis tai rodo pakartotinai arba kartu jaučiate permušimus, dusulį, svaigimą, krūtinės skausmą ar silpnumą. Išmanieji įrenginiai gali būti naudingi, bet diagnozei reikia medicininio įvertinimo.

Pagrindinės mintys

Širdies permušimai yra dažni ir dažnai nepavojingi. Juos gali sukelti stresas, kofeinas, alkoholis, dehidratacija, miego trūkumas, fizinis krūvis, hormonų pokyčiai, vaistai, geležies stoka, skydliaukės sutrikimai ar širdies ritmo problemos.

Skambinkite 112, jei permušimai atsiranda kartu su krūtinės skausmu, stipriu dusuliu, alpimu, sąmonės praradimu ar labai stipriu galvos svaigimu.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei permušimai kartojasi, trunka ilgai, atrodo nereguliarūs, pažadina iš miego, atsiranda be aiškios priežasties ar kelia nerimą. Dažnai paprasti tyrimai – EKG, kraujo tyrimai ir, jei reikia, Holterio monitoravimas – padeda suprasti, ar reikia tolesnio gydymo.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei širdies permušimai kartojasi, stiprėja, atsiranda kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, alpimu ar labai bloga savijauta, kreipkitės į gydytoją arba skubiais atvejais skambinkite 112.