Migrena nėra tiesiog stipresnis galvos skausmas. Tai neurologinė būklė, kuri gali paveikti ne tik galvą, bet ir regėjimą, virškinimą, jautrumą šviesai, garsui, kvapams, gebėjimą dirbti, mokytis ar atlikti įprastus kasdienius darbus. Vienam žmogui migrena pasireiškia pulsuojančiu skausmu vienoje galvos pusėje, kitam – pykinimu, šviesos baime ir visišku poreikiu gulėti tamsiame kambaryje. Kai kuriems žmonėms prieš migreną gali atsirasti mirgėjimas akyse, tirpimas ar kiti laikini pojūčiai.
Migrenos priepuolis gali trukti kelias valandas, o kartais ir kelias dienas. Po jo žmogus dar kurį laiką gali jaustis išsekęs, lyg po ligos ar bemiegės nakties. Todėl migrena nėra „kaprizas“, silpnumas ar paprastas nuovargio ženklas. Tai reali, pasikartojanti sveikatos problema, kurią verta atpažinti ir gydyti.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kokie yra migrenos simptomai, kuo ji skiriasi nuo įprasto įtampos galvos skausmo, kas gali provokuoti priepuolius, kaip migrena gydoma ir kada dėl galvos skausmo reikia kreiptis skubiai.
Kas yra migrena?
Migrena yra pasikartojanti neurologinė būklė, kai smegenų ir nervų sistemos jautrumas tam tikriems dirgikliams padidėja. Priepuolio metu gali aktyvuotis skausmo keliai, keistis kraujagyslių ir uždegiminių medžiagų veikla, atsirasti pykinimas, jautrumas šviesai, garsui ir judesiui.
Migrena dažnai pasireiškia priepuoliais. Tai reiškia, kad tarp priepuolių žmogus gali jaustis visiškai gerai, bet tam tikrais laikotarpiais skausmas grįžta. Vieniems migrena pasitaiko kelis kartus per metus, kitiems – kelis kartus per mėnesį ar net dažniau. Kai galvos skausmai labai dažni, jie gali tapti lėtine problema ir reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę.
Jei norite plačiau suprasti bendras galvos skausmo priežastis ir skubius požymius, naudinga perskaityti susijusį straipsnį „Galvos skausmas: priežastys ir kada kreiptis skubiai“.
Kokie yra migrenos simptomai?
Migrenos simptomai gali skirtis, bet dažniausiai ji pasireiškia vidutinio ar stipraus intensyvumo galvos skausmu, kuris trukdo įprastai veiklai. Skausmas dažnai būna pulsuojantis, tvinkčiojantis, stiprėjantis judant, lipant laiptais ar atliekant fizinį darbą.
Dažniausi migrenos požymiai:
- pulsuojantis arba tvinkčiojantis galvos skausmas;
- skausmas vienoje galvos pusėje, nors gali skaudėti ir abi puses;
- pykinimas arba vėmimas;
- jautrumas šviesai;
- jautrumas garsui;
- jautrumas kvapams;
- skausmo stiprėjimas judant;
- noras gulėti tamsioje, tylioje patalpoje;
- nuovargis, mieguistumas ar „miglotas“ mąstymas po priepuolio;
- kai kuriems žmonėms – mirgėjimas akyse, laikinas tirpimas ar dilgčiojimas prieš skausmą.
Migrena nebūtinai visada atrodo vienodai. Tas pats žmogus vieną kartą gali patirti stiprų skausmą su pykinimu, o kitą kartą – lengvesnį skausmą, bet didelį jautrumą šviesai ir garsui. Todėl svarbu stebėti ne tik skausmo stiprumą, bet ir visą priepuolio vaizdą.
Kaip gali prasidėti migrenos priepuolis?
Migrenos priepuolis ne visada prasideda pačiu galvos skausmu. Kai kurie žmonės dar prieš skausmą pajunta ankstyvus įspėjamuosius požymius: neįprastą nuovargį, žiovulį, dirglumą, nuotaikos pokyčius, sunkumą susikaupti, maisto troškimą, kaklo sustingimą, dažnesnį šlapinimąsi ar jautrumą šviesai.
Dažnai žmogus tik vėliau supranta, kad tai buvo migrenos pradžia. Jei tokie požymiai kartojasi prieš priepuolius, verta juos užsirašyti. Kartais ankstyvas atpažinimas padeda laiku pailsėti, išgerti vandens, pavalgyti, sumažinti ekranų laiką ar anksčiau pavartoti gydytojo paskirtus vaistus.
Kai kuriems žmonėms prieš migreną atsiranda laikini regėjimo ar jutimo pokyčiai. Pavyzdžiui, gali mirgėti akyse, matytis zigzagai, šviesos blyksniai, tamsios dėmės, gali tirpti ranka, veidas ar lūpos. Tokie simptomai dažniausiai praeina, bet pirmą kartą juos patyrus reikėtų pasitarti su gydytoju, nes panašūs požymiai kartais gali būti ir rimtesnių neurologinių būklių ženklas.
Galvos skausmo fazė
Tai fazė, kurią dauguma žmonių ir vadina migrena. Skausmas gali būti vienoje pusėje, smilkinyje, kaktoje, už akies, pakaušyje arba apimti visą galvą. Dažnai jis pulsuojantis ir stiprėjantis judant.
Kartu gali pykinti, žmogus gali vemti, netoleruoti šviesos, garsų, kvapų. Kartais sunku dirbti kompiuteriu, vairuoti, bendrauti, žiūrėti į telefoną ar net tiesiog būti šviesiame kambaryje. Dalis žmonių nori tik gulėti ramiai, užsidengti akis ir laukti, kol priepuolis praeis.
Kaip žmogus jaučiasi po migrenos?
Migrenai praėjus, žmogus nebūtinai iš karto jaučiasi gerai. Gali likti nuovargis, silpnumas, galvos sunkumas, jautrumas judesiui, sunkumas susikaupti, nuotaikos pokyčiai. Kai kurie šią būseną apibūdina kaip išsekimą po stipraus organizmo sukrėtimo.
Ši fazė svarbi, nes žmogui gali reikėti daugiau poilsio ir švelnesnio grįžimo prie įprastos veiklos. Jei po kiekvieno priepuolio kelias dienas sunku funkcionuoti, tai ženklas, kad migrenos kontrolę verta aptarti su gydytoju.
Kuo migrena skiriasi nuo įtampos galvos skausmo?
Įtampos galvos skausmas dažnai apibūdinamas kaip spaudimas, veržimas ar „lankas“ aplink galvą. Jis paprastai būna lengvas arba vidutinio stiprumo, dažniausiai abipusis, ne toks pulsuojantis ir ne taip stipriai blogėja judant.
Migrena dažniau būna stipresnė, pulsuojanti, gali būti vienoje galvos pusėje, dažnai lydi pykinimas, šviesos ar garso baimė. Migrenos metu žmogus dažnai negali normaliai dirbti, mokytis ar atlikti kasdienių užduočių.
Vis dėlto realiame gyvenime ribos ne visada aiškios. Kai kurie žmonės turi ir įtampos galvos skausmų, ir migrenos priepuolių. Jei galvos skausmai kartojasi, verta pildyti dienoraštį ir aptarti simptomus su gydytoju.
Kada dėl migrenos ar galvos skausmo reikia kreiptis skubiai?
Migrena dažnai būna labai nemaloni, bet ne kiekvienas migrenos priepuolis yra skubios pagalbos situacija. Vis dėlto yra požymių, kai galvos skausmą reikia vertinti kaip galimai pavojingą.
Skubiai kreipkitės pagalbos arba kvieskite greitąją, jeigu:
- galvos skausmas prasidėjo staiga ir per kelias sekundes ar minutes tapo labai stiprus;
- tai stipriausias galvos skausmas gyvenime;
- galvos skausmas atsirado po galvos traumos;
- kartu atsirado veido, rankos ar kojos silpnumas, nutirpimas, kalbos sutrikimas, kreiva šypsena;
- staiga sutriko regėjimas, atsirado dvejinimasis akyse ar sunku kalbėti;
- skausmą lydi sumišimas, alpimas, traukuliai ar neįprastas mieguistumas;
- yra aukšta temperatūra, sprando sustingimas, bėrimas ar stiprus bendras blogumas;
- naujas stiprus galvos skausmas atsirado nėštumo metu arba po gimdymo;
- galvos skausmas naujas ir atsirado sergant onkologine liga ar turint stipriai nusilpusį imunitetą;
- migrenos pobūdis staiga pasikeitė ir priepuolis visiškai kitoks nei įprastai.
Ypač svarbu atpažinti insulto požymius. Jei galvos skausmą lydi vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas, veido asimetrija ar staigus koordinacijos sutrikimas, reikia veikti nedelsiant. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje „Insulto simptomai“.
Kada kreiptis į gydytoją, jei migrena nėra skubi?
Pas šeimos gydytoją ar neurologą verta kreiptis, jei galvos skausmai kartojasi, trukdo darbui ar mokslams, reikia dažnai vartoti vaistus nuo skausmo, priepuoliai stiprėja, atsirado mirgėjimas akyse, tirpimas, pykinimas, vėmimas ar kiti nauji simptomai.
Konsultacija ypač svarbi, jei galvą skauda dažniau nei kelias dienas per mėnesį, jei vaistų reikia reguliariai, jei migrena susijusi su mėnesinėmis, jei priepuoliai trunka ilgai arba jei žmogus pradeda vengti veiklos bijodamas naujo priepuolio.
Gydytojas gali padėti atskirti migreną nuo kitų galvos skausmo priežasčių, parinkti tinkamus vaistus priepuoliui malšinti ir įvertinti, ar reikia profilaktinio gydymo.
Kas gali provokuoti migreną?
Migrenos priepuolius gali provokuoti įvairūs veiksniai. Svarbu suprasti, kad provokatorius nėra tikroji migrenos priežastis. Tai labiau „mygtukas“, kuris jautresnei nervų sistemai gali paleisti priepuolį. Be to, ne kiekvienas provokatorius veikia visus žmones.
Dažnesni migrenos provokatoriai:
- miego trūkumas arba per ilgas miegas;
- stresas arba atsipalaidavimas po streso;
- praleistas valgymas;
- dehidratacija;
- alkoholis, ypač raudonas vynas kai kuriems žmonėms;
- hormonų svyravimai, mėnesinės;
- ryški šviesa, mirgėjimas, ekranai;
- stiprūs kvapai;
- orų pokyčiai;
- per didelis arba staiga sumažėjęs kofeino kiekis;
- intensyvus fizinis krūvis, jei organizmas jam nepasiruošęs;
- kai kurie maisto produktai, bet tai labai individualu.
Nereikėtų pradėti pernelyg griežtai riboti maisto vien todėl, kad internete kažkas įvardijama kaip migrenos provokatorius. Geriau stebėti savo priepuolius ir ieškoti pasikartojančių dėsningumų. Tam labai padeda migrenos dienoraštis.
Migrena ir hormonai
Daug moterų pastebi, kad migrena susijusi su mėnesinių ciklu. Priepuoliai gali kartotis prieš mėnesines, jų metu ar pirmomis dienomis po jų pradžios. Taip gali būti dėl estrogenų svyravimų.
Hormonų svyravimų sukelti migrenos priepuoliai gali būti sunkesni, ilgiau trunkantys ir prasčiau reaguoti į įprastus vaistus. Jei pastebite aiškų ryšį su ciklu, verta tai užsirašyti ir aptarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais galima taikyti specialią trumpalaikę profilaktiką prieš mėnesines arba koreguoti gydymo planą.
Migrena gali keistis nėštumo, pogimdyminiu laikotarpiu, perimenopauzės ir menopauzės metu. Jei migrena atsirado pirmą kartą nėštumo metu arba galvos skausmas yra naujas, stiprus ar neįprastas, reikia kreiptis į gydytoją.
Migrena su regėjimo ar jutimo pokyčiais
Kai kuriems žmonėms migrena prasideda ne nuo skausmo, o nuo laikinų regėjimo ar jutimo pokyčių. Pavyzdžiui, žmogus gali matyti mirgėjimą, šviesos blyksnius, zigzagus, tamsias dėmes, gali tirpti ranka, veidas ar lūpos, kartais sunkiau aiškiai parinkti žodžius.
Šie simptomai paprastai vystosi palaipsniui ir praeina. Vis dėlto pirmą kartą juos patyrus, arba jei jie tapo kitokie, ilgesni, stipresni, atsirado silpnumas ar aiškus kalbos sutrikimas, būtina medicininė konsultacija.
Žmonėms, kuriems migreną lydi laikini regėjimo ar jutimo pokyčiai, svarbu aptarti su gydytoju kontracepcijos pasirinkimą, rūkymą ir kitus kraujagyslių rizikos veiksnius. Kai kuriems žmonėms tam tikri hormoniniai preparatai gali būti netinkami.
Migrena be galvos skausmo
Kai kuriems žmonėms migrena gali pasireikšti be ryškaus galvos skausmo. Tuomet dominuoja mirgėjimas akyse, svaigimas, pykinimas, jautrumas šviesai ar nestabilumo jausmas. Tokia forma gali klaidinti, nes žmogus nesieja simptomų su migrena.
Vis dėlto pirmą kartą atsiradę regėjimo, kalbos, jutimo ar pusiausvyros simptomai turi būti vertinami atsargiai. Jei simptomai nauji, staigūs, nepraeina arba atsirado vyresniame amžiuje, reikia gydytojo įvertinimo.
Jei vienas pagrindinių simptomų yra svaigimas, gali būti naudinga perskaityti straipsnį „Galvos svaigimas: dažniausios priežastys“.
Kaip diagnozuojama migrena?
Migrena dažniausiai diagnozuojama pagal simptomus ir ligos istoriją. Gydytojas klausia, kaip dažnai skauda galvą, kiek trunka priepuoliai, kur skauda, ar skausmas pulsuojantis, ar stiprėja judant, ar yra pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsui, ar būna regėjimo ar jutimo pokyčių.
Taip pat svarbu, kada skausmai prasidėjo, ar jie keičiasi, ar yra šeimos polinkis, kokius vaistus vartojate, ar nėra per dažnai vartojamų nuskausminamųjų, ar yra kitų ligų, nėštumas, trauma, karščiavimas, neurologiniai simptomai.
Daugeliu atvejų migrenai diagnozuoti nereikia MRT ar kompiuterinės tomografijos. Vaizdiniai tyrimai svarstomi tada, kai galvos skausmas naujas, neįprastas, progresuojantis, atsirado neurologinių simptomų, trauma, onkologinė liga, imuniteto nusilpimas ar kiti įspėjamieji požymiai.
Migrenos dienoraštis: paprastas, bet labai naudingas įrankis
Jei migrena kartojasi, verta bent kelias savaites ar mėnesius vesti dienoraštį. Tai nebūtinai turi būti sudėtinga programėlė – užtenka užrašų telefone ar sąsiuvinyje.
Užsirašykite:
- kada prasidėjo skausmas;
- kiek truko;
- kur skaudėjo ir koks buvo skausmo stiprumas;
- ar buvo pykinimas, mirgėjimas akyse, jautrumas šviesai ar garsui;
- ką valgėte, kiek miegojote, ar buvo streso;
- ar buvo mėnesinės arba hormoniniai pokyčiai;
- kokius vaistus vartojote ir ar jie padėjo;
- ar teko praleisti darbą, mokslus ar įprastą veiklą.
Dienoraštis padeda suprasti, ar gydymas veiksmingas, ar nereikia keisti vaistų, ar migrena netampa per dažna. Gydytojui tokia informacija dažnai labai vertinga.
Kaip gydomas migrenos priepuolis?
Migrenos gydymas paprastai skirstomas į dvi dalis: priepuolio gydymą ir profilaktiką. Priepuolio gydymo tikslas – kuo greičiau sumažinti skausmą, pykinimą ir kitus simptomus, kad žmogus galėtų grįžti prie įprastos veiklos.
Dažnai padeda kuo ankstesnis gydymas. Daugeliui žmonių vaistai veikia geriau, jei pavartojami priepuolio pradžioje, o ne tada, kai skausmas jau labai stiprus ir prasidėjo vėmimas. Vis dėlto vaistus reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas.
Paprasti vaistai nuo skausmo
Lengvesniems ar vidutinio stiprumo migrenos priepuoliams kai kuriems žmonėms padeda paracetamolis, ibuprofenas, naproksenas ar kiti vaistai nuo skausmo. Jie gali būti veiksmingi, bet ne visiems tinka. Pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali būti netinkami žmonėms, turintiems skrandžio opų, kraujavimo riziką, inkstų ligų, vartojantiems kraują skystinančius vaistus ar nėštumo metu.
Svarbu neviršyti dozių ir nevartoti kelių panašaus poveikio vaistų vienu metu. Jei paprasti vaistai nepadeda arba jų reikia dažnai, tai ženklas, kad reikia gydytojo konsultacijos.
Specifiniai vaistai migrenai
Kai migrena stipresnė arba paprasti vaistai nepadeda, gydytojas gali skirti specifinių vaistų migrenos priepuoliui gydyti. Viena dažniau naudojamų grupių yra triptanai. Jie gali būti tablečių, nosies purškalų ar kitų formų.
Šie vaistai tinka ne visiems. Jie gali būti netinkami žmonėms, turintiems tam tikrų širdies ir kraujagyslių ligų, nekontroliuojamą aukštą kraujospūdį ar kitų rizikos veiksnių. Todėl juos turi parinkti gydytojas, įvertinęs bendrą sveikatą.
Vaistai nuo pykinimo
Migrenos metu pykinimas gali būti toks stiprus, kad žmogus negali išgerti ar išlaikyti tablečių. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti vaistų nuo pykinimo. Jie ne tik sumažina pykinimą, bet kartais padeda geriau pasisavinti kitus vaistus.
Jei migrenos metu dažnai vemiate, verta apie tai pasakyti gydytojui. Gali reikėti kitokios vaistų formos ar aiškesnio priepuolio valdymo plano.
Naujesni migrenos vaistai
Pastaraisiais metais migrenos gydymas pasikeitė. Kai kuriose šalyse prieinami vaistai, veikiantys CGRP sistemą, taip pat kitos specifinės migrenos gydymo grupės. Jie gali būti naudojami ūmiam priepuoliui arba profilaktikai, priklausomai nuo vaisto tipo ir paciento situacijos.
Lietuvoje konkrečių vaistų prieinamumas, kompensavimas ir skyrimo sąlygos gali keistis, todėl dėl modernių migrenos gydymo galimybių geriausia tartis su neurologu. Ypač jei priepuoliai dažni, įprasti vaistai nepadeda arba jų negalite vartoti dėl kitų ligų.
Ko vengti gydant migreną?
Viena dažna problema – per dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas. Jei nuskausminamųjų ar migrenai skirtų vaistų reikia labai dažnai, gali išsivystyti vaistų perteklinio vartojimo sukeltas galvos skausmas. Tuomet žmogus patenka į ratą: skauda galvą, išgeria vaistų, trumpam pagerėja, bet skausmai tampa vis dažnesni.
Jei vaistus nuo galvos skausmo vartojate daug dienų per mėnesį, būtina pasitarti su gydytoju. Sprendimas dažnai nėra tiesiog „kentėti be vaistų“, o sudaryti saugų planą, kaip sumažinti per dažną vartojimą ir parinkti profilaktinį gydymą.
Ką daryti migrenos priepuolio metu be vaistų?
Nemedikamentinės priemonės nepakeičia gydymo, bet gali padėti sumažinti priepuolio intensyvumą arba palengvinti laukimą, kol vaistai suveiks. Daugeliui žmonių padeda rami, tamsi, vėsi patalpa, miegas, skysčiai mažais gurkšniais, vėsus kompresas ant kaktos ar kaklo.
Jei įmanoma, verta sumažinti triukšmą, ekranus, ryškią šviesą ir stiprius kvapus. Kai kuriems padeda lengvas užkandis, jei priepuolį galėjo paskatinti praleistas valgymas. Kitiems geriau visiška ramybė ir jokio maisto, kol praeis pykinimas.
Svarbu stebėti, kas padeda būtent jums. Migrena yra labai individuali, todėl vienam žmogui tinkanti priemonė kitam gali netikti.
Kada reikia profilaktinio migrenos gydymo?
Profilaktinis gydymas svarstomas tada, kai migrenos priepuoliai dažni, sunkūs, ilgai trunkantys, prastai reaguoja į vaistus arba labai trikdo gyvenimą. Profilaktikos tikslas nėra vieną kartą „išgydyti“ migreną, o sumažinti priepuolių dažnį, stiprumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.
Gydytojas gali svarstyti profilaktinį gydymą, jei migrena kartojasi kelis kartus per mėnesį, jei dėl jos praleidžiate darbą ar mokslus, jei dažnai vartojate nuskausminamuosius, jei priepuoliai labai ilgi arba jei kartu būna ryškių regėjimo ar jutimo pokyčių.
Profilaktikai gali būti naudojamos įvairios vaistų grupės: kai kurie kraujospūdžio vaistai, vaistai nuo epilepsijos, kai kurie antidepresantai, botulino toksino injekcijos lėtinei migrenai, CGRP kelią veikiantys vaistai ir kitos priemonės. Konkretus pasirinkimas priklauso nuo žmogaus amžiaus, kitų ligų, kraujospūdžio, kūno svorio, nėštumo planų, šalutinių poveikių rizikos ir priepuolių pobūdžio.
Gyvenimo būdas ir migrenos kontrolė
Migrena nėra vien gyvenimo būdo problema, tačiau gyvenimo ritmas gali labai paveikti priepuolių dažnį. Nervų sistemai dažnai nepatinka staigūs svyravimai: labai mažai miego vieną dieną, labai daug miego kitą, praleistas maistas, skysčių trūkumas, per daug kofeino, po to staigus jo atsisakymas.
Naudingi įpročiai:
- panašus miego ir kėlimosi laikas kasdien;
- reguliarus valgymas, nepraleidžiant pusryčių ar pietų, jei tai jums provokuoja priepuolius;
- pakankamas skysčių kiekis;
- saikingas ir pastovus kofeino vartojimas, jei jį vartojate;
- reguliarus, bet ne per staigus fizinis aktyvumas;
- streso valdymas;
- pertraukos nuo ekranų;
- aiškus priepuolio gydymo planas.
Nereikėtų kaltinti savęs, jei migrena vis tiek kartojasi. Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti, bet jie ne visada pakankami. Kai migrena dažna ar sunki, reikalingas medicininis gydymas.
Migrena vaikams ir paaugliams
Vaikams migrena gali atrodyti šiek tiek kitaip nei suaugusiesiems. Skausmas gali būti trumpesnis, dažniau abiejose galvos pusėse, kartu gali būti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, blyškumas, noras miegoti. Vaikas gali nesakyti „man migrena“, bet vengti šviesos, triukšmo, prašyti atsigulti.
Jei vaikui galvos skausmai kartojasi, trukdo mokyklai, miegui, sportui ar kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytoją. Skubiai kreiptis reikia, jei skausmas atsirado po traumos, yra karščiavimas ir sprando sustingimas, traukuliai, sąmonės sutrikimas, neurologiniai simptomai ar labai stiprus naujas skausmas.
Migrena nėštumo metu
Nėštumo metu migrena kai kurioms moterims pagerėja, kitoms išlieka ar pasikeičia. Svarbu tai, kad nėštumo metu ne visi vaistai nuo migrenos yra tinkami. Todėl jei planuojate nėštumą, esate nėščia ar žindote, dėl migrenos gydymo būtina pasitarti su gydytoju.
Naujas, stiprus ar neįprastas galvos skausmas nėštumo metu turi būti vertinamas atsargiai. Ypač jei kartu yra aukštas kraujospūdis, regėjimo mirgėjimas, tinimas, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimas, dusulys ar labai bloga savijauta. Tokiais atvejais reikia kreiptis skubiai.
Ar migrena pavojinga?
Daugeliu atvejų migrena nėra gyvybei pavojinga, bet ji gali būti labai varginanti ir stipriai riboti gyvenimą. Pavojus dažniau susijęs ne su pačia įprasta migrena, o su tuo, kad nauji ar neįprasti simptomai gali būti klaidingai palaikyti migrena.
Todėl svarbiausia žinoti savo įprastą priepuolio vaizdą. Jei skausmas tapo visiškai kitoks, atsirado naujų neurologinių simptomų, skausmas prasidėjo staiga ir labai stipriai, arba yra infekcijos, traumos, nėštumo ar onkologinės ligos kontekstas, būtina kreiptis į gydytoją.
Patikimi šaltiniai papildomam skaitymui
Daugiau apie migrenos simptomus ir gydymą galite skaityti NHS informacijoje apie migreną. Apie migrenos diagnostiką ir gydymo galimybes rašo Mayo Clinic. Gaires dėl galvos skausmų ir migrenos gydymo principų pateikia NICE. Apie profilaktinio gydymo galimybes plačiau paaiškina American Migraine Foundation.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar migrena yra tik stiprus galvos skausmas?
Ne. Migrena yra neurologinė būklė. Be galvos skausmo, ji gali sukelti pykinimą, vėmimą, jautrumą šviesai, garsui, kvapams, mirgėjimą akyse, tirpimą, nuovargį ir sunkumą susikaupti.
Kiek laiko trunka migrenos priepuolis?
Migrenos priepuolis dažniausiai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Kai kuriems žmonėms po skausmo dar lieka nuovargis, galvos sunkumas ir jautrumas aplinkai. Jei priepuolis neįprastai ilgas ar labai stiprus, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Ar prieš migreną gali mirgėti akyse?
Taip. Kai kuriems žmonėms prieš migreną atsiranda mirgėjimas, šviesos blyksniai, zigzagai, tamsios dėmės ar laikinas vaizdo iškraipymas. Pirmą kartą patyrus tokius simptomus reikėtų pasitarti su gydytoju, nes regėjimo sutrikimai gali turėti ir kitų priežasčių.
Ar migrena gali būti be regėjimo pokyčių?
Taip. Daug žmonių serga migrena be jokių regėjimo ar jutimo pokyčių. Tokiu atveju priepuolis pasireiškia galvos skausmu, pykinimu, jautrumu šviesai ar garsui.
Ar migrena gali būti be galvos skausmo?
Gali. Kai kuriems žmonėms migrena pasireiškia mirgėjimu akyse, svaigimu, pykinimu ar jautrumu šviesai be ryškaus galvos skausmo. Vis dėlto nauji regėjimo, kalbos ar jutimo simptomai turi būti įvertinti gydytojo.
Kada dėl migrenos reikia kreiptis skubiai?
Skubiai kreiptis reikia, jei galvos skausmas prasidėjo staiga ir labai stipriai, atsirado po traumos, kartu yra kalbos sutrikimas, vienos kūno pusės silpnumas, sumišimas, traukuliai, aukšta temperatūra, sprando sustingimas arba skausmas visiškai kitoks nei įprasta migrena.
Ar migreną galima išgydyti visam laikui?
Migrenos dažniausiai negalima paprastai „išgydyti visam laikui“, bet ją galima kontroliuoti. Tinkamas priepuolio gydymas, provokatorių atpažinimas, gyvenimo ritmo stabilumas ir, jei reikia, profilaktiniai vaistai gali labai sumažinti priepuolių dažnį ir stiprumą.
Kokie vaistai padeda nuo migrenos?
Lengvesniems priepuoliams gali padėti įprasti vaistai nuo skausmo, tačiau stipresnei migrenai dažnai reikalingi specifiniai vaistai, pavyzdžiui, triptanai ar kitos gydytojo parinktos priemonės. Jei pykina ar vemiate, gali reikėti vaistų nuo pykinimo arba kitokios vaisto formos.
Ar galima dažnai vartoti vaistus nuo migrenos?
Per dažnas vaistų nuo galvos skausmo vartojimas gali sukelti vaistų perteklinio vartojimo galvos skausmą. Jei vaistų reikia dažnai, verta kreiptis į gydytoją ir aptarti profilaktinį gydymą.
Ar migreną sukelia maistas?
Kai kuriems žmonėms tam tikri maisto produktai ar alkoholis gali provokuoti priepuolius, bet tai labai individualu. Nereikėtų be reikalo riboti daug produktų. Geriau vesti migrenos dienoraštį ir ieškoti asmeninių dėsningumų.
Ar migrena paveldima?
Migrena dažnai kartojasi šeimose, todėl genetinis polinkis gali būti svarbus. Tačiau priepuolių dažnį lemia ir miegas, stresas, hormonai, mitybos ritmas, kitos ligos ir aplinkos veiksniai.
Ar dėl migrenos reikia MRT?
Ne visada. Jei simptomai būdingi migrenai ir nėra pavojingų požymių, MRT dažnai nereikalingas. Vaizdiniai tyrimai svarstomi, jei skausmas naujas, neįprastas, progresuojantis, susijęs su neurologiniais simptomais, trauma ar kitais rizikos veiksniais.
Trumpai
Migrena yra neurologinė būklė, kuri gali sukelti pulsuojantį galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, jautrumą šviesai, garsui, kvapams, mirgėjimą akyse, tirpimą, nuovargį ir sunkumą susikaupti. Kai kuriems žmonėms ji pasireiškia ir be ryškaus galvos skausmo.
Migreną galima gydyti. Vieniems pakanka tinkamai parinktų vaistų priepuolio pradžioje, kitiems reikia profilaktinio gydymo. Jei migrena kartojasi, trukdo gyvenimui ar vaistų reikia dažnai, verta kreiptis į gydytoją arba neurologą.
Staigus, labai stiprus, neįprastas galvos skausmas arba galvos skausmas su kalbos, regėjimo, judesių, sąmonės ar karščiavimo simptomais turi būti vertinamas skubiai. Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
