Cukrinis diabetas dažnai prasideda tyliai. Vieni žmonės pirmuosius požymius pastebi gana greitai: pradeda nuolat troškinti, dažniau norisi šlapintis, krenta svoris, trūksta energijos. Kiti ilgą laiką beveik nieko nejaučia ir apie padidėjusį cukraus kiekį kraujyje sužino tik atlikę kraujo tyrimus.
Diabetas reiškia, kad kraujyje yra per daug gliukozės, arba cukraus. Gliukozė yra svarbus energijos šaltinis, tačiau tam, kad ji patektų į ląsteles, reikalingas hormonas insulinas. Kai insulino trūksta arba organizmas į jį reaguoja silpniau, cukrus lieka kraujyje. Ilgainiui tai gali pažeisti kraujagysles, nervus, akis, inkstus, širdį ir kitas organizmo sistemas.
Gera žinia ta, kad anksti pastebėjus pirmuosius diabeto požymius ir laiku atlikus tyrimus, galima pradėti gydymą, sumažinti komplikacijų riziką ir geriau kontroliuoti savijautą. Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kokie yra pirmieji cukrinio diabeto simptomai, kuo skiriasi 1 ir 2 tipo diabetas, kada reikia kreiptis skubiai ir kokie tyrimai padeda nustatyti diagnozę.
Kokie yra pirmieji cukrinio diabeto simptomai?
Dažniausi pirmieji diabeto simptomai susiję su tuo, kad kraujyje padidėja gliukozės kiekis, o organizmas bando jos perteklių pašalinti per šlapimą. Dėl to žmogus pradeda dažniau šlapintis, netenka daugiau skysčių ir ima stipriau troškinti. Kartu ląstelės negauna pakankamai energijos, todėl atsiranda nuovargis, silpnumas, alkis ar svorio pokyčiai.
Į cukrinį diabetą gali rodyti šie simptomai:
- nuolatinis ar neįprastai stiprus troškulys;
- dažnas šlapinimasis, ypač naktį;
- neįprastas nuovargis, mieguistumas, energijos stoka;
- svorio kritimas be aiškios priežasties;
- padidėjęs alkis;
- neryškus matymas;
- lėčiau gyjančios žaizdos;
- dažnos šlapimo takų, odos ar grybelinės infekcijos;
- odos niežėjimas, sausumas;
- dilgčiojimas, tirpimas ar deginimas pėdose ir plaštakose;
- pasikartojantis lytinių organų niežėjimas ar grybelinės infekcijos;
- tamsesnės, aksominės odos dėmės kaklo, pažastų ar kirkšnių srityje.
Ne visi šie simptomai pasireiškia vienu metu. Kai kuriems žmonėms būna tik vienas ar du požymiai, pavyzdžiui, nuolatinis troškulys ir dažnas šlapinimasis. Kiti jaučia tik nuovargį, todėl ilgai galvoja, kad tiesiog per daug dirba, prastai miega ar patiria stresą.
Kada diabetas gali būti skubi būklė?
Dalis diabeto atvejų vystosi pamažu, tačiau kai kuriais atvejais būklė gali blogėti greitai. Tai ypač svarbu vaikams, paaugliams, jauniems suaugusiesiems ir žmonėms, kuriems gali prasidėti 1 tipo diabetas. Pavojingiausia ūmi būklė yra diabetinė ketoacidozė – kai dėl insulino trūkumo organizmas pradeda skaidyti riebalus, kraujyje kaupiasi rūgštinės medžiagos, o žmogaus būklė gali greitai tapti pavojinga gyvybei.
Skubiai kreipkitės pagalbos arba kvieskite greitąją, jeigu žmogus daug šlapinasi, labai trokšta, silpsta ir kartu atsiranda:
- pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmas;
- greitas, gilus ar neįprastas kvėpavimas;
- mieguistumas, sumišimas, sunku pažadinti;
- stiprus silpnumas, vangumas;
- vaisių ar acetono kvapas iš burnos;
- greitai blogėjanti bendra savijauta;
- dehidratacijos požymiai: sausa burna, labai mažai šlapimo, galvos svaigimas.
Vaikui ar paaugliui staiga atsiradęs stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, svorio kritimas ir silpnumas neturėtų būti stebimas kelias savaites. Tokiu atveju reikia kreiptis greitai, nes 1 tipo diabetas gali progresuoti per trumpą laiką.
Jei kartu vargina galvos svaigimas, silpnumas ar alpimo jausmas, naudinga paskaityti ir susijusį straipsnį „Galvos svaigimas: dažniausios priežastys“. Vis dėlto jei žmogus sumišęs, vemia, kvėpuoja neįprastai ar greitai blogėja, reikia ne skaityti, o kviesti skubią pagalbą.
1 tipo ir 2 tipo diabetas: kuo jie skiriasi?
Kalbant apie diabetą, dažniausiai minimi du pagrindiniai tipai – 1 tipo ir 2 tipo cukrinis diabetas. Abu reiškia padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, tačiau jų priežastys ir pradžia dažnai skiriasi.
1 tipo diabetas dažniausiai prasideda tada, kai imuninė sistema pažeidžia kasos ląsteles, gaminančias insuliną. Dėl to organizmui pradeda trūkti insulino. Simptomai dažnai atsiranda gana staiga – per kelias savaites ar mėnesius – ir gali būti ryškūs: stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, svorio kritimas, silpnumas, pykinimas, pilvo skausmas, blogėjanti savijauta. 1 tipo diabetu gali susirgti vaikai, paaugliai ir suaugusieji.
2 tipo diabetas dažniausiai vystosi pamažu. Jo esmė – organizmas nepakankamai gerai reaguoja į insuliną, o ilgainiui kasa nebepajėgia pagaminti tiek insulino, kiek reikia. Šio tipo diabetas dažnesnis suaugusiesiems, ypač turint antsvorio, pilvinį nutukimą, mažai judant, turint aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį ar šeiminį polinkį. Tačiau 2 tipo diabetas vis dažniau nustatomas ir jaunesniems žmonėms.
Svarbu suprasti: pagal simptomus ne visada galima tiksliai atskirti diabeto tipą. Todėl diagnozę ir gydymo planą turi nustatyti gydytojas, remdamasis tyrimais, amžiumi, simptomų pradžia, kūno svoriu, šeimos istorija ir, kai reikia, papildomais kraujo tyrimais.
Kodėl sergant diabetu nuolat troškina?
Nuolatinis troškulys yra vienas klasikinių diabeto požymių. Kai gliukozės kraujyje per daug, inkstai bando pašalinti jos perteklių su šlapimu. Kartu su gliukoze pasišalina daugiau vandens, todėl žmogus dažniau šlapinasi ir praranda daugiau skysčių.
Dėl to atsiranda užburtas ratas: dažniau šlapinatės, netenkate skysčių, todėl labai troškina, geriate daugiau, o tada vėl dažniau šlapinatės. Kai kuriems žmonėms tai ypač pastebima naktį – tenka keltis į tualetą kelis kartus, nors anksčiau taip nebūdavo.
Dažnas šlapinimasis: ar tai visada diabetas?
Dažnas šlapinimasis gali būti diabeto požymis, bet ne visada. Jį gali sukelti šlapimo takų infekcija, padidėjusi prostata, nėštumas, kai kurie vaistai, daug skysčių ar kofeino, nerimas, inkstų ar šlapimo pūslės problemos. Todėl svarbu vertinti visą simptomų rinkinį.
Jei dažnai šlapinatės ir kartu labai troškina, krenta svoris, jaučiate nuovargį ar neryškiai matote, verta pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Jei šlapinantis skauda, degina ar atsirado kraujas šlapime, daugiau informacijos rasite straipsnyje „Skausmas šlapinantis: dažniausios priežastys ir kada kreiptis į gydytoją“.
Kodėl krenta svoris, nors apetitas gali būti padidėjęs?
Svorio kritimas be aiškios priežasties yra svarbus simptomas, ypač jei kartu daug šlapinatės, trokštate ir jaučiatės silpni. Kai organizmui trūksta insulino arba jis negali tinkamai panaudoti gliukozės, ląstelės negauna pakankamai energijos. Tuomet organizmas pradeda naudoti riebalų ir raumenų atsargas.
Tai ypač būdinga 1 tipo diabetui, kai simptomai gali atsirasti greitai. Žmogus gali valgyti įprastai ar net daugiau, bet svoris vis tiek krenta. Toks požymis neturėtų būti laikomas „sėkmingu svorio metimu“, jei kartu yra troškulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas ar blogėjanti savijauta.
Apie svorio kritimą dėl neaiškių priežasčių galite skaityti plačiau straipsnyje „Nepaaiškinamas svorio kritimas“.
Nuovargis ir mieguistumas: kodėl diabetas gali atimti energiją?
Diabetas gali sukelti nuovargį dėl kelių priežasčių. Pirma, gliukozė lieka kraujyje, bet nepakankamai patenka į ląsteles, todėl organizmas tarsi turi kuro, bet negali jo gerai panaudoti. Antra, dažnas šlapinimasis ir troškulys gali bloginti miegą. Trečia, skysčių trūkumas pats savaime sukelia silpnumą, galvos svaigimą ir nuovargį.
Nuovargis yra labai dažnas ir nespecifinis simptomas. Jį gali sukelti mažakraujystė, skydliaukės sutrikimai, miego problemos, stresas, depresija, infekcijos ar vitaminų trūkumas. Tačiau jei nuovargis eina kartu su troškuliu, dažnu šlapinimusi, svorio kritimu ar neryškiu matymu, diabetą būtina atmesti.
Jeigu nuovargis yra pagrindinis simptomas, naudingas gali būti ir straipsnis „Kodėl aš visada pavargęs?“.
Neryškus matymas ir akių simptomai
Padidėjęs gliukozės kiekis gali keisti skysčių balansą akies lęšiuke, todėl regėjimas laikinai tampa neryškus. Žmogus gali pastebėti, kad sunkiau skaityti, akys greičiau pavargsta, vaizdas tai pagerėja, tai pablogėja. Kartais tai būna vienas pirmųjų diabeto požymių.
Ilgalaikis blogai kontroliuojamas diabetas gali pažeisti akių kraujagysles ir didinti diabetinės retinopatijos riziką. Todėl nustačius diabetą svarbu ne tik kontroliuoti cukrų, bet ir reguliariai tikrinti akis pagal gydytojo rekomendacijas.
Lėtai gyjančios žaizdos ir dažnos infekcijos
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali bloginti kraujotaką, imuninės sistemos veiklą ir audinių gijimą. Dėl to įbrėžimai, įpjovimai ar nuospaudos gali gyti ilgiau. Taip pat gali dažniau kartotis odos, šlapimo takų ar grybelinės infekcijos.
Moterims pasikartojantis makšties niežėjimas ar grybelinės infekcijos kartais būna vienas iš ženklų, kad verta patikrinti gliukozę. Vyrams gali pasireikšti lytinių organų odos uždegimai ar niežėjimas. Žinoma, šiuos simptomus gali sukelti ir kitos priežastys, bet jei jie kartojasi, cukraus tyrimas yra paprastas ir naudingas žingsnis.
Tirpimas, dilgčiojimas ir pėdų deginimas
Ilgiau padidėjęs cukraus kiekis gali pažeisti nervus. Iš pradžių žmogus gali jausti dilgčiojimą, tirpimą, deginimą, skruzdėlių bėgiojimą ar jautrumo pokyčius pėdose, rečiau plaštakose. Šie simptomai dažniau pasitaiko sergant ilgiau, bet kartais gali būti ir pirmas ženklas, kad gliukozė jau kurį laiką buvo padidėjusi.
Pėdų simptomų nereikėtų ignoruoti. Diabetas gali didinti žaizdų, infekcijų ir pėdų komplikacijų riziką, todėl svarbi reguliari pėdų priežiūra, tinkama avalynė ir gydytojo ar slaugytojo konsultacija, jei atsiranda žaizdų, paraudimų, nuospaudų ar jautrumo pokyčių.
Kas turi didesnę 2 tipo diabeto riziką?
2 tipo diabetas gali išsivystyti bet kam, tačiau kai kuriems žmonėms rizika didesnė. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo svarbiau profilaktiškai pasitikrinti, net jei simptomų nėra.
Didesnę riziką gali rodyti:
- antsvoris arba pilvinis nutukimas;
- mažas fizinis aktyvumas;
- 2 tipo diabetas šeimoje;
- padidėjęs kraujospūdis;
- padidėjęs cholesterolis ar trigliceridai;
- anksčiau nustatytas prediabetas;
- gestacinis diabetas nėštumo metu;
- policistinių kiaušidžių sindromas;
- širdies ir kraujagyslių ligos;
- amžius virš 35–40 metų, ypač jei yra kitų rizikos veiksnių.
Jei turite antsvorio, aukštą kraujospūdį ar padidėjusį cholesterolį, diabetas dažnai būna platesnio metabolinės sveikatos paveikslo dalis. Apie gliukozės ir HbA1c tyrimus plačiau galite skaityti straipsnyje „HbA1c ir gliukozės tyrimai“.
Prediabetas: kai cukrus jau padidėjęs, bet tai dar ne diabetas
Prediabetas reiškia, kad gliukozės kiekis kraujyje yra didesnis nei normalus, bet dar ne toks aukštas, kad būtų diagnozuotas cukrinis diabetas. Tai svarbus įspėjimas, o ne nuosprendis. Šiame etape gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti 2 tipo diabeto riziką arba atitolinti jo pradžią.
Prediabetas dažnai nesukelia jokių simptomų. Todėl žmogus gali jaustis visiškai normaliai, bet tyrimai jau rodo padidėjusią riziką. Būtent dėl to profilaktiniai kraujo tyrimai svarbūs žmonėms, kurie turi antsvorio, aukštą kraujospūdį, šeiminį polinkį, gestacinio diabeto istoriją ar kitų rizikos veiksnių.
Kaip nustatomas cukrinis diabetas?
Diabetas nustatomas ne pagal savijautą, o pagal kraujo tyrimus. Simptomai gali labai padėti įtarti ligą, bet diagnozei reikia gliukozės ar HbA1c tyrimų. Kartais vieną pakitusį tyrimą reikia pakartoti, ypač jei žmogus nejaučia jokių simptomų.
Dažniausiai naudojami tyrimai:
- Gliukozė nevalgius – kraujo tyrimas po nakties nevalgius.
- HbA1c – parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per maždaug pastaruosius 2–3 mėnesius.
- Gliukozės tolerancijos mėginys – atliekamas išgėrus gliukozės tirpalą ir matuojant, kaip organizmas susitvarko su cukrumi.
- Atsitiktinė gliukozė kraujyje – gali būti naudinga, jei yra ryškūs simptomai.
Pagal American Diabetes Association kriterijus, HbA1c 6,5 % ar daugiau patenka į diabeto ribą, o 5,7–6,4 % dažniausiai atitinka prediabeto ribas. Gliukozės tyrimų vertinimas priklauso nuo to, ar tyrimas atliktas nevalgius, atsitiktinai ar gliukozės tolerancijos mėginio metu. Galutinai rezultatus turi įvertinti gydytojas, nes kai kurios būklės gali iškreipti HbA1c ar gliukozės rodiklius.
Ar galima pasitikrinti namuose?
Namų gliukomačiai gali parodyti gliukozės kiekį tuo momentu, tačiau jie nepakeičia gydytojo paskirtų laboratorinių tyrimų diagnozei nustatyti. Gliukozės kiekis gali kisti priklausomai nuo valgymo, fizinio aktyvumo, streso, infekcijos, miego, vaistų ir matavimo laiko.
Jei namuose kelis kartus matote padidėjusius rodmenis arba jaučiate tipiškus simptomus – troškulį, dažną šlapinimąsi, svorio kritimą, neryškų matymą – verta kreiptis į gydytoją ir atlikti laboratorinius tyrimus. Jei rodmenys labai aukšti, o žmogus vemia, silpsta, kvėpuoja neįprastai ar tampa mieguistas, reikia skubios pagalbos.
Diabetas vaikams: kokie požymiai turėtų sunerimti?
Vaikams 1 tipo diabetas gali prasidėti gana greitai. Tėvai dažnai pastebi, kad vaikas pradėjo labai daug gerti, dažnai šlapintis, vėl šlapintis į lovą naktį, nors anksčiau to nebebuvo, greitai pavargsta, krenta svoris, tampa irzlesnis, mieguistesnis ar skundžiasi pilvo skausmu.
Vaiko stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis ir svorio kritimas yra priežastis kreiptis greitai. Jei vaikas vemia, skauda pilvą, kvėpuoja giliai ar neįprastai, labai mieguistas, sumišęs ar atrodo sunkiai sergantis, reikia skubios pagalbos.
Gestacinis diabetas nėštumo metu
Gestacinis diabetas – tai nėštumo metu nustatytas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Jis dažnai nesukelia aiškių simptomų, todėl nėščiosioms atliekami planiniai tyrimai. Kartais gali būti didesnis troškulys, dažnesnis šlapinimasis ar nuovargis, bet šie pojūčiai nėštumo metu gali būti ir dėl kitų priežasčių.
Gestacinį diabetą svarbu nustatyti, nes jis gali turėti reikšmės nėštumo eigai, kūdikio augimui ir moters rizikai vėliau susirgti 2 tipo diabetu. Jei nėštumo metu atsirado stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas ar kiti nerimą keliantys simptomai, pasitarkite su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Kas bus, jei diabetas ilgai nepastebimas?
Ilgai padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti smulkiąsias ir stambiąsias kraujagysles. Dėl to didėja akių, inkstų, nervų, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Gali atsirasti pėdų jautrumo sutrikimų, lėčiau gyjančių žaizdų, regėjimo problemų, inkstų funkcijos blogėjimas, didesnė infarkto ar insulto rizika.
Tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui būtinai išsivystys komplikacijos. Didelę reikšmę turi ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė, rūkymo atsisakymas, mityba, judėjimas ir reguliarūs tyrimai. Apie širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimą galite skaityti straipsnyje „Širdies ir kraujagyslių ligų rizika: kaip sumažinti tikimybę“.
Ką daryti, jei įtariate diabetą?
Jei pastebėjote kelis būdingus simptomus – stiprų troškulį, dažną šlapinimąsi, svorio kritimą, nuovargį, neryškų matymą ar dažnas infekcijas – geriausia nelaukti ir registruotis pas šeimos gydytoją. Paprasti kraujo tyrimai gali greitai parodyti, ar gliukozės kiekis padidėjęs.
Kol laukiate konsultacijos, verta stebėti simptomus: kiek dažnai šlapinatės, ar keliatės naktį, ar keičiasi svoris, ar daugiau geriate, ar yra pykinimas, pilvo skausmas, mieguistumas. Jei būklė blogėja greitai arba atsiranda ketoacidozei būdingų požymių, reikia kreiptis skubiai.
Nereikėtų pradėti griežtų dietų, badauti ar savarankiškai vartoti kitų žmonių vaistų nuo diabeto. Diabeto gydymas priklauso nuo tipo, gliukozės lygio, bendros sveikatos, inkstų funkcijos, širdies rizikos ir kitų veiksnių.
Ar galima sumažinti 2 tipo diabeto riziką?
1 tipo diabeto paprastai negalima išvengti gyvenimo būdo pokyčiais. Tačiau 2 tipo diabeto riziką daugeliu atvejų galima sumažinti. Svarbiausi dalykai – reguliarus judėjimas, svorio mažinimas, jei yra antsvorio, subalansuota mityba, pakankamas miegas, rūkymo atsisakymas, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė.
Net nedidelis svorio sumažėjimas, jei žmogus turi antsvorio, gali pagerinti jautrumą insulinui. Judėjimas taip pat padeda raumenims geriau panaudoti gliukozę. Tai nebūtinai turi būti sporto klubas – pradžiai gali tikti kasdienis vaikščiojimas, laiptai vietoj lifto, trumpi pasivaikščiojimai po valgio, lengvi jėgos pratimai pagal galimybes.
Jei jums jau nustatytas prediabetas, verta į tai žiūrėti kaip į galimybę imtis veiksmų anksčiau. Tai laikas, kai pokyčiai gali turėti labai didelę reikšmę.
Patikimi šaltiniai papildomam skaitymui
Apie diabeto simptomus plačiau galite skaityti NHS informacijoje apie diabetą. Apie 1 tipo diabeto simptomus ir skubius ketoacidozės požymius rašo NHS 1 tipo diabeto puslapis. Apie dažniausius diabeto simptomus aiškiai paaiškina CDC. Diabeto ir prediabeto diagnostikos ribas pateikia American Diabetes Association.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar diabetas visada sukelia simptomus?
Ne. 2 tipo diabetas ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis gana gerai, nors gliukozė jau padidėjusi. 1 tipo diabetas dažniau prasideda greičiau ir simptomai būna ryškesni, bet ir čia svarbu nelaukti, kol būklė taps sunki.
Kokie yra patys pirmieji diabeto požymiai?
Dažniausi pirmieji požymiai yra stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, ypač naktį, nuovargis, neryškus matymas, padidėjęs alkis, svorio kritimas be aiškios priežasties, lėčiau gyjančios žaizdos ir dažnesnės infekcijos.
Ar dažnas šlapinimasis naktį gali reikšti diabetą?
Gali, ypač jei kartu labai troškina, krenta svoris, jaučiate nuovargį ar neryškiai matote. Tačiau dažną šlapinimąsi gali sukelti ir šlapimo takų infekcija, prostata, vaistai, daug skysčių vakare ar kitos priežastys. Reikalingas gliukozės ir šlapimo tyrimų įvertinimas.
Ar svorio kritimas gali būti diabeto simptomas?
Taip. Svorio kritimas be aiškios priežasties, ypač kartu su troškuliu ir dažnu šlapinimusi, gali būti diabeto požymis. Tai ypač būdinga 1 tipo diabetui, kai organizmui ima labai trūkti insulino.
Ar diabetas gali sukelti neryškų matymą?
Taip. Padidėjęs cukraus kiekis gali laikinai keisti regėjimą, todėl vaizdas tampa neryškus. Ilgainiui blogai kontroliuojamas diabetas gali pažeisti akių kraujagysles, todėl svarbi reguliari akių patikra.
Kokį tyrimą atlikti įtariant diabetą?
Dažniausiai atliekama gliukozė kraujyje nevalgius ir HbA1c tyrimas. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas gliukozės tolerancijos mėginys. Jei yra ryškūs simptomai, gydytojas gali vertinti ir atsitiktinę gliukozę kraujyje bei ketonus.
Kas yra HbA1c?
HbA1c yra kraujo tyrimas, kuris parodo vidutinį gliukozės kiekį per maždaug pastaruosius 2–3 mėnesius. Jis naudojamas diabeto diagnostikai ir gydymo kontrolei. Rezultatus reikia vertinti su gydytoju, nes kai kurios būklės gali turėti įtakos tikslumui.
Kada diabetas tampa skubia būkle?
Skubi pagalba reikalinga, jei žmogus labai trokšta, dažnai šlapinasi, silpsta ir kartu vemia, skauda pilvą, kvėpuoja giliai ar neįprastai, tampa mieguistas, sumišęs arba greitai blogėja. Tai gali būti diabetinės ketoacidozės požymiai.
Ar galima diabetą nustatyti pagal šlapimo tyrimą?
Šlapimo tyrime gali būti randama gliukozės ar ketonų, kurie leidžia įtarti diabetą arba ūmią būklę. Tačiau diagnozei paprastai reikia kraujo tyrimų – gliukozės, HbA1c ar kitų gydytojo paskirtų tyrimų.
Ar prediabetas turi simptomų?
Dažniausiai prediabetas simptomų nesukelia. Todėl žmonėms, turintiems rizikos veiksnių, svarbu profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus. Prediabetas yra įspėjimas, kad 2 tipo diabeto rizika padidėjusi, bet ją dar galima sumažinti.
Ar 2 tipo diabetą galima sustabdyti?
Kai kuriems žmonėms, ypač anksti nustačius prediabetą ar 2 tipo diabetą, svorio mažinimas, mitybos pokyčiai, judėjimas ir gydytojo paskirtas gydymas gali labai pagerinti gliukozės rodiklius. Tačiau tai individualu, todėl reikia ilgalaikio plano su gydytoju.
Ar diabetu gali susirgti lieknas žmogus?
Taip. 1 tipo diabetu gali susirgti bet kokio kūno sudėjimo žmogus. 2 tipo diabetas dažniau susijęs su antsvoriu ir pilviniu nutukimu, bet gali pasireikšti ir liekniems žmonėms, ypač jei yra šeiminis polinkis, amžius, mažas fizinis aktyvumas ar kiti rizikos veiksniai.
Trumpai
Pirmieji cukrinio diabeto simptomai dažnai yra stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis, neryškus matymas, svorio kritimas, padidėjęs alkis, lėčiau gyjančios žaizdos ir dažnos infekcijos. 1 tipo diabetas dažniau prasideda greitai, o 2 tipo diabetas gali ilgai vystytis be ryškių požymių.
Jei simptomai atsirado staiga, žmogus vemia, jaučia pilvo skausmą, tampa mieguistas, sumišęs ar kvėpuoja neįprastai, reikia skubios pagalbos. Jei simptomai lengvesni, bet kartojasi ar kelia įtarimą, verta kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti gliukozės bei HbA1c tyrimus.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei abejojate dėl savo ar vaiko simptomų, ypač jei jie nauji, ryškūs ar greitai blogėjantys, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
