Rėmuo ir rūgšties refliuksas yra labai dažni. Daug žmonių retkarčiais pajunta simptomus po sotaus valgio, vėlyvos vakarienės, alkoholio ar pasilenkus netrukus po valgymo. Kitiems refliuksas kartojasi taip dažnai, kad ima trikdyti miegą, darbą, apetitą ir gyvenimo kokybę. Kai refliuksas pasireiškia reguliariai ir sukelia varginančius simptomus arba stemplės uždegimą, ši būklė dažnai vadinama GERL – gastroezofaginio refliukso liga.
Šiame straipsnyje paaiškinama, kuo skiriasi rėmuo, rūgšties refliuksas ir GERL, kokius simptomus stebėti, kas dažniausiai juos sukelia, kaip paprastai nustatoma diagnozė, kokie gydymo būdai gali padėti ir kada simptomų nereikėtų ignoruoti. Tekstas skirtas pacientams ir šeimoms, kuriems reikia praktiškos ir patikimos informacijos, o ne bendrų patarimų.
Kuo skiriasi rėmuo, rūgšties refliuksas ir GERL?
Rėmuo – tai deginimo pojūtis, dažniausiai jaučiamas krūtinės viduryje, už krūtinkaulio arba viršutinėje pilvo dalyje. Rūgšties refliuksas reiškia, kad skrandžio rūgštis ar skrandžio turinys kyla atgal į stemplę, kartais sukeldamas rūgštų ar kartų skonį burnoje. GERL yra platesnė būklė, kai refliukso simptomai kartojasi dažnai, vargina arba yra susiję su stemplės gleivinės uždegimu.
Kasdienėje kalboje žmonės šiuos terminus dažnai vartoja kaip sinonimus, ir tai suprantama. Tačiau skirtumas svarbus. Žmogus, kuriam lengvas rėmuo pasireiškia kelis kartus per metus po labai sotaus valgio, nėra tokioje pačioje situacijoje kaip žmogus, kuris kelis kartus per savaitę prabunda nuo deginimo krūtinėje, rūgštaus atsirūgimo ir nuolatinio gerklės dirginimo.
Kas sukelia rūgšties refliuksą?
Refliuksas atsiranda tada, kai skrandžio turinys kyla aukštyn į stemplę. Dažna priežastis – silpnesnė arba netinkamai veikianti raumeninė sritis stemplės apačioje, vadinama apatiniu stemplės rauku. Ji turėtų padėti sulaikyti skrandžio turinį skrandyje. Jei šis „vožtuvas“ per lengvai atsipalaiduoja arba skrandyje padidėja spaudimas, rūgštis gali kilti aukštyn ir dirginti stemplės gleivinę.
Refliuksą gali skatinti arba stiprinti keli veiksniai: didelės porcijos, gulėjimas netrukus po valgio, pasilenkimas po valgymo, antsvoris, rūkymas, alkoholis, nėštumas ir kai kurie vaistai. Simptomai dažnai sustiprėja po valgymo, gulint arba pasilenkus.
Dažniausi rėmens, rūgšties refliukso ir GERL simptomai
Pagrindiniai simptomai dažniausiai yra:
- deginimo pojūtis krūtinėje arba viršutinėje pilvo dalyje;
- rūgštus, kartus ar nemalonus skonis burnoje;
- maisto ar skysčio kilimo į gerklę pojūtis;
- simptomų sustiprėjimas po valgio;
- simptomų sustiprėjimas gulint arba pasilenkus.
Kiti simptomai gali būti pasikartojantis kosulys, žagsėjimas, užkimęs balsas, blogas burnos kvapas, pilvo pūtimas, pykinimas ir gerklės dirginimas. Kai kurie žmonės labiausiai skundžiasi ne deginimu, o krūtinės diskomfortu arba nuolatiniu poreikiu atsikrenkšti. Naktinis refliuksas gali ypač varginti, nes trikdo miegą ir ryte palieka sudirgusios gerklės pojūtį.
Realūs pavyzdžiai
1 pavyzdys: žmogus suvalgo didelę vakarienę vėlai vakare, po pusvalandžio atsigula ir prabunda nuo deginimo krūtinėje bei rūgštaus skonio burnoje. Tai labai tipiškas refliukso vaizdas.
2 pavyzdys: žmogus po pietų pasilenkia pakelti pirkinių maišų ir staiga pajunta, kaip rūgštis kyla į gerklę.
3 pavyzdys: žmogų kelias savaites vargina užkimęs balsas ir kosulys, o vėliau jis pastebi, kad simptomai stipriausi po valgio ir naktį. Refliuksas kartais gali pasireikšti ir taip.
Kada simptomai labiau panašūs į paprastą refliuksą?
Lengvas refliuksas labiau tikėtinas, jei simptomai pasitaiko retai, aiškiai susiję su maistu ar kūno padėtimi ir palengvėja pakeitus įpročius arba trumpai vartojant vaistinėje įsigyjamas priemones. Daug žmonių pastebi simptomus po alkoholio, aštraus maisto, labai riebaus maisto, šokolado, kavos ar valgymo vėlai vakare. Tačiau dirgikliai skiriasi – ne visi reaguoja į tuos pačius produktus.
Taip pat svarbu prisiminti, kad deginimas ar skausmas krūtinėje ne visada yra skrandžio problema. Stipraus, neįprasto ar naujo krūtinės skausmo nereikėtų automatiškai laikyti rėmeniu, ypač jei yra kitų pavojingų simptomų.
Kas gali pabloginti refliuksą?
- didelės porcijos, ypač vėlai vakare;
- gulėjimas netrukus po valgymo;
- pasilenkimas po valgio;
- antsvoris ar nutukimas;
- rūkymas;
- alkoholis;
- kofeino perteklius kai kuriems žmonėms;
- riebus ar labai sotus maistas kai kuriems žmonėms;
- kai kurie vaistai, įskaitant dalį vaistų nuo uždegimo.
Viena dažna klaida – bandyti rasti vieną „stebuklingą dirgiklį“, bet nepastebėti bendro modelio. Refliuksas dažnai susijęs ne vien su pomidorų padažu ar vienu kavos puodeliu. Dažniau tai porcijos dydžio, valgymo laiko, kūno padėties, svorio, alkoholio ir ilgalaikio stemplės dirginimo derinys.
Kada gali padėti vaistininkas?
Vaistininkas dažnai gali padėti, jei simptomai lengvi, neseniai prasidėję ir aiškiai panašūs į paprastą refliuksą. Vaistinėje gali būti rekomenduojami antacidiniai vaistai arba alginatai, kurie gali gana greitai sumažinti simptomus. Tai gali būti naudinga esant retkarčiais pasireiškiančiam rėmeniui ar trumpalaikiams simptomams po maisto.
Vaistininkas taip pat gali būti geras pirmas žingsnis, jei nesate tikri, kuri nereceptinė priemonė jums tinkama, arba jei įtariate, kad refliuksą gali bloginti jau vartojami vaistai.
Tačiau savaites ar mėnesius kartojamas savarankiškas gydymas, neaiškinantis, kodėl simptomai vis grįžta, nėra geras ilgalaikis planas.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Užsiregistruokite pas šeimos gydytoją, jei refliuksas kartojasi reguliariai, vis grįžta, trikdo miegą arba dažnai reikia nereceptinių vaistų. Užsitęsę simptomai gali reikalauti stipresnių rūgštingumą mažinančių vaistų, galimų dirgiklių peržiūros ar kitų viršutinės virškinimo sistemos problemų įvertinimo.
Į gydytoją reikėtų kreiptis greičiau, jei simptomai keičiasi, stiprėja arba nebepanašūs į įprastą rėmenį. Pasikartojantis maisto ar skysčio atpylimas, stiprėjantis viršutinės pilvo dalies skausmas, pykinimas, greitas sotumo jausmas valgant ar naujai atsiradęs rijimo sutrikimas neturėtų būti nurašomi kaip „vėl nevirškinimas“.
Pavojingi požymiai: kada refliukso ignoruoti negalima?
Kai kuriems simptomams reikia medicininio įvertinimo, o ne savidiagnostikos. Svarbūs pavojaus ženklai:
- sunku ryti arba maistas tarsi stringa;
- skausmas ryjant;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- nuolatinis vėmimas ar atpylimas;
- vėmimas krauju;
- juodos, deguto pavidalo išmatos;
- užsitęsęs užkimimas;
- mažakraujystė ar neįprastas nuovargis;
- nauji nuolatiniai simptomai, ypač vyresniame amžiuje.
Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, yra ypač svarbus. Nors jį gali sukelti ir refliuksas, tikras rijimo pasunkėjimas turi būti įvertintas gydytojo. Progresuojantis rijimo sutrikimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kraujavimo požymiai reikalauja neatidėliotino dėmesio.
Jei kartu pasireiškia stiprus krūtinės skausmas, dusulys, prakaitavimas, alpimas ar skausmas plinta į ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą, skambinkite 112, nes tai gali būti ne refliuksas, o skubi širdies būklė.
Kaip diagnozuojamas refliuksas ir GERL?
Diagnozė dažnai pradedama nuo simptomų istorijos, o ne nuo tyrimų. Gydytojas paklaus, kaip jaučiasi simptomai, kaip dažnai jie pasireiškia, ar jie susiję su valgymu ar gulėjimu, ar yra atpylimas, ar sunku ryti ir ar yra įspėjamųjų požymių, pavyzdžiui, svorio kritimas ar kraujavimo požymiai.
Daugeliui žmonių, kurių simptomai tipiški ir nėra pavojingų požymių, gydymas gali būti pradėtas be sudėtingų tyrimų.
Jei simptomai nepraeina, yra neįprasti arba atsiranda pavojingų požymių, gali reikėti papildomo ištyrimo. Tai gali būti kraujo tyrimai, tyrimas dėl Helicobacter pylori bakterijos kai kuriems žmonėms, kuriems vyrauja dispepsijos tipo simptomai, arba endoskopija.
Kas yra endoskopija ir kada jos gali reikėti?
Viršutinės virškinimo sistemos endoskopija, dažnai vadinama gastroskopija, yra tyrimas, kurio metu plonas lankstus vamzdelis su kamera per burną įvedamas į stemplę, skrandį ir pirmąją plonosios žarnos dalį. Tyrimas leidžia pamatyti stemplės ir skrandžio gleivinę.
Endoskopijos gali reikėti, jei simptomai užsitęsę, stiprūs, nereaguoja į gydymą arba yra susiję su pavojingais požymiais, pavyzdžiui, rijimo sutrikimu, kraujavimu ar svorio kritimu. Ji gali padėti nustatyti stemplės uždegimą, opas, susiaurėjimus ar kitas viršutinės virškinimo sistemos simptomų priežastis.
Daug žmonių nerimauja dėl endoskopijos, tačiau tai įprastas tyrimas. Mintis apie tyrimą dažnai atrodo nemalonesnė nei pats tyrimas. Jis paprastai trunka neilgai ir gali būti labai naudingas, kai simptomai nėra aiškūs.
Rėmens, refliukso ir GERL gydymas
Gydymas priklauso nuo to, kaip dažnai pasireiškia simptomai, kiek jie trukdo kasdieniam gyvenimui ir ar yra uždegimo ar komplikacijų požymių. Dažniausiai gydymas apima gyvenimo būdo pokyčius, nereceptinius vaistus, gydytojo paskirtus rūgštingumą mažinančius vaistus, o kai kuriais atvejais – gastroenterologo konsultaciją ar chirurginį gydymą.
Gyvenimo būdo pokyčiai, kurie dažnai padeda
- valgyti mažesnes porcijas vietoje labai didelių valgymų;
- nevalgyti vėlai vakare;
- negulti iškart po valgio;
- mažinti alkoholį, jei jis aiškiai provokuoja simptomus;
- mesti rūkyti;
- mažinti kūno svorį, jei yra antsvoris;
- stebėti asmeninius maisto dirgiklius, o ne aklai kopijuoti kitų sąrašus;
- jei refliuksas vargina naktį, pasitarti dėl lovos galvūgalio pakėlimo ar miego padėties.
Šios priemonės skamba paprastai, bet jos gali turėti didelį poveikį. Žmogus, kuris greitai suvalgo didelę vakarienę, vakare geria alkoholį ir iškart atsigula, refliuksą patirs daug dažniau nei žmogus, kuris renkasi ankstesnį, lengvesnį valgį ir po jo kurį laiką išlieka vertikalioje padėtyje.
Vaistai, kurie gali būti naudojami
Antacidiniai vaistai ir alginatai gali padėti esant lengviems ar retkarčiais pasireiškiantiems simptomams. Jei simptomai dažnesni ar labiau varginantys, gydytojas gali skirti protonų siurblio inhibitorius, kurie veiksmingiau mažina rūgšties gamybą skrandyje. Šie vaistai dažnai naudojami GERL gydymui.
Vaistai gali labai padėti, tačiau geriausiai veikia tada, kai derinami su aiškiu planu. Jei žmogus kasdien vartoja rūgštį slopinantį vaistą, bet ir toliau valgo labai dideles vėlyvas vakarienes, gausiai vartoja alkoholį ir atsigula iškart po maisto, poveikis gali būti tik dalinis.
Ilgiau vartojamus vaistus reikėtų aptarti su gydytoju, ypač jei simptomai grįžta vos nutraukus gydymą arba reikia nuolatinio vaistų vartojimo.
Kada gali būti svarstoma operacija?
Nedidelei daliai žmonių, kuriems GERL išlieka labai varginanti nepaisant tinkamo gydymo ir ištyrimo, gali būti svarstomas chirurginis gydymas. Viena iš galimų operacijų yra fundoplikacija, kai sustiprinamas mechanizmas, padedantis sumažinti refliuksą.
Operacija nėra pirmo pasirinkimo gydymas. Ji svarstoma tik atrinktais atvejais, dažniausiai po gastroenterologo ir chirurgo įvertinimo.
Ko vengti?
- manyti, kad kiekvienas deginimas krūtinėje tikrai yra refliuksas;
- mėnesiais kasdien vartoti antacidinius vaistus be gydytojo peržiūros;
- valgyti dideles porcijas prieš pat miegą;
- ignoruoti rijimo sunkumus;
- laikytis kraštutinių internetinių „refliukso dietų“ be medicininės logikos;
- atsisakyti visų mėgstamų produktų iš karto, užuot nustatę tikruosius savo dirgiklius.
Taip pat verta vengti begalinės savidiagnostikos socialiniuose tinkluose. Refliuksas dažnas, tačiau jo simptomai gali persidengti su dispepsija, opomis, tulžies pūslės problemomis ir kitomis viršutinės virškinimo sistemos ligomis. Jei simptomų pobūdis neaiškus arba keičiasi, naudingiau išsitirti, nei aklai eksperimentuoti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar rėmuo yra tas pats, kas rūgšties refliuksas?
Ne visai. Rėmuo yra deginimo simptomas. Rūgšties refliuksas – tai procesas, kai skrandžio rūgštis ar turinys kyla į stemplę. Jie dažnai pasireiškia kartu.
Kas yra GERL?
GERL reiškia gastroezofaginio refliukso ligą. Šis terminas vartojamas tada, kai refliuksas kartojasi dažnai, sukelia varginančius simptomus arba stemplės uždegimą.
Ar refliuksas gali sukelti kosulį ar užkimimą?
Taip. Refliuksas gali dirginti gerklę ir balso stygas, todėl kai kuriems žmonėms pasireiškia užkimimas, lėtinis kosulys, gerklės kutenimas ar nuolatinis atsikrenkštimo poreikis.
Kada rijimo sunkumas yra rimtas?
Rijimo sunkumo nereikėtų laikyti paprastu refliuksu, ypač jei jis tęsiasi, stiprėja arba atrodo, kad maistas stringa. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją.
Ar visada reikės endoskopijos?
Ne. Daug žmonių, kuriems būdingi tipiški refliukso simptomai ir nėra pavojingų požymių, endoskopijos iš karto neprireikia. Ji labiau tikėtina, jei simptomai užsitęsia, gydymas nepadeda arba yra įspėjamųjų simptomų.
Apibendrinimas
Rėmuo ir rūgšties refliuksas yra dažni, tačiau nuolatinių simptomų nereikėtų laikyti norma ir metų metus tiesiog kentėti. Tinkamas požiūris dažniausiai yra praktiškas ir nuoseklus: pastebėti simptomų modelį, sumažinti aiškius dirgiklius, naudoti tinkamą gydymą ir kreiptis pagalbos, jei simptomai dažni, keičiasi arba pasireiškia kartu su pavojingais požymiais.
Jei simptomai reti ir lengvi, gali pakakti gyvenimo būdo pokyčių ir trumpalaikių vaistinėje įsigyjamų priemonių. Tačiau jei refliuksas trikdo miegą, kartojasi daugumą savaičių, sukelia atpylimą arba pasireiškia kartu su rijimo sunkumu, svorio kritimu ar kraujavimo požymiais, reikėtų kreiptis į gydytoją, o ne spėlioti.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiate stiprų krūtinės skausmą, dusulį, alpimą, vėmimą krauju, juodas išmatas, ryjimo sunkumą ar nepaaiškinamą svorio kritimą, kreipkitės skubios medicininės pagalbos arba į gydytoją.