Galvos svaigimas yra vienas iš tų simptomų, kuriuos žmonės apibūdina labai skirtingai. Vienam atrodo, kad „sukasi kambarys“, kitam – kad tuoj nualps, trečiam tiesiog sunku išlaikyti pusiausvyrą ar aiškiai susikaupti. Dėl to galvos svaigimas kartais kelia daug nerimo: žmogus nežino, ar tai nuo nuovargio, ausies problemos, kraujospūdžio, kaklo, širdies, nerimo, ar kažko rimtesnio.
Dažniausiai galvos svaigimas nėra pavojingos ligos požymis. Jį gali sukelti skysčių trūkumas, per greitas atsistojimas, virusinė infekcija, vidinės ausies sutrikimas, migrena, stresas, kai kurie vaistai ar paprasčiausias išsekimas. Tačiau kartais svaigimas gali būti susijęs ir su insultu, širdies ritmo sutrikimu, stipriu kraujospūdžio kritimu, mažakraujyste, infekcija ar kita būkle, kurią reikia įvertinti greitai.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kuo skiriasi galvos svaigimas nuo vertigo, kokios dažniausios priežastys, kada galima stebėti savijautą namuose, kada registruotis pas gydytoją, o kada reikia skubios pagalbos.
Ką žmonės vadina galvos svaigimu?
Galvos svaigimas nėra viena konkreti diagnozė. Tai pojūtis, kuris gali kilti dėl daugelio skirtingų priežasčių. Todėl gydytojui svarbu ne tik tai, kad „svaigsta galva“, bet ir kaip tiksliai tai jaučiate.
Vienas dažnas pojūtis – lyg tuoj nualpsite. Tokiu atveju žmogus gali jausti silpnumą, aptemimą akyse, šaltą prakaitą, pykinimą, drebulį ar norą atsisėsti. Tai dažniau siejama su kraujospūdžio kritimu, skysčių trūkumu, mažakraujyste, širdies ritmo sutrikimais, mažu cukraus kiekiu kraujyje ar nerimo reakcija.
Kitas pojūtis – vertigo. Tai jausmas, kad sukasi aplinka arba pats žmogus, nors iš tikrųjų jis nejuda. Vertigo dažniausiai susijęs su vidinės ausies ir pusiausvyros sistemos sutrikimais, bet rečiau gali būti ir galvos smegenų ar nervų sistemos ligų požymis.
Dar kiti žmonės galvos svaigimu vadina nestabilumą, koordinacijos stoką, „plaukiojimą“, apsvaigimą ar lengvą dezorientaciją. Toks pojūtis gali būti susijęs su vaistais, nerimu, nuovargiu, kaklo įtampa, regėjimo problemomis, neurologinėmis ligomis ar bendra organizmo būkle.
Kada galvos svaigimas gali būti pavojingas?
Daug galvos svaigimo epizodų praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai nereikėtų laukti. Skubios pagalbos reikia tada, kai svaigimas atsiranda staiga, yra labai stiprus arba kartu pasireiškia simptomai, galintys rodyti insultą, širdies problemą, sunkią infekciją, galvos traumą ar kitą rimtą būklę.
Nedelskite ir kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į skubios pagalbos skyrių, jeigu galvos svaigimą lydi:
- vienos veido pusės, rankos ar kojos silpnumas arba nutirpimas;
- sutrikusi kalba, sunku ištarti žodžius arba suprasti kitus;
- staigus regėjimo sutrikimas, dvejinimasis akyse ar staigus apakimas viena akimi;
- stiprus, staigus ar neįprastas galvos skausmas;
- krūtinės skausmas, dusulys, stiprus širdies plakimas ar labai nereguliarus pulsas;
- alpimas, sąmonės netekimas, traukuliai ar sumišimas;
- sunkumas vaikščioti, griuvimas, ryškus koordinacijos sutrikimas;
- pakartotinis vėmimas, kai nepavyksta išlaikyti skysčių;
- aukšta temperatūra, sprando sustingimas, stiprus bendras blogumas;
- galvos svaigimas po galvos traumos, kritimo ar avarijos;
- staigus klausos praradimas, ypač kartu su stipriu vertigo ar ūžesiu ausyje.
Ypač svarbu nepražiopsoti insulto požymių. Jeigu galvos svaigimas atsiranda kartu su veido asimetrija, rankos silpnumu, kalbos sutrikimu ar staigiu koordinacijos praradimu, reikia veikti iš karto. Plačiau apie tai galite skaityti straipsnyje „Insulto simptomai“.
Kada kreiptis į gydytoją, jei situacija nėra skubi?
Jeigu galvos svaigimas kartojasi, užsitęsia arba trukdo kasdieniam gyvenimui, verta registruotis pas šeimos gydytoją. Net jei priežastis nėra pavojinga, pasikartojantis svaigimas gali didinti griuvimų, traumų, nerimo ir gyvenimo kokybės pablogėjimo riziką.
Į gydytoją verta kreiptis, jei svaigimas grįžta vėl ir vėl, trunka ilgiau nei kelias dienas, stiprėja, atsiranda be aiškios priežasties, pasireiškia kartu su galvos skausmais, klausos pokyčiais, ūžesiu ausyse, pykinimu, širdies permušimais, alpimo jausmu ar neįprastu silpnumu. Taip pat svarbu pasitarti, jei svaigimas prasidėjo pradėjus naują vaistą arba pakeitus jo dozę.
Gydytojas dažniausiai klausia, ar svaigimas panašus į sukimosi pojūtį, ar labiau į alpimą, kiek trunka epizodai, kas juos išprovokuoja, ar jie susiję su galvos padėties keitimu, atsistojimu, valgymu, fiziniu krūviu, stresu, ausų simptomais ar galvos skausmu. Šie atsakymai dažnai labai padeda susiaurinti galimų priežasčių ratą.
Dažniausios galvos svaigimo priežastys
Galvos svaigimas gali kilti iš vidinės ausies, širdies ir kraujagyslių sistemos, nervų sistemos, kraujo tyrimų pokyčių, vaistų, miego trūkumo, nerimo ar kelių priežasčių vienu metu. Toliau aptariamos dažniausios situacijos, su kuriomis žmonės susiduria kasdien.
Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo
Viena dažniausių tikro sukimosi pojūčio priežasčių yra gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo. Nors pavadinimas skamba sudėtingai, pati būklė gana tipiška: galva pradeda svaigti staiga, dažniausiai pakeitus padėtį. Pavyzdžiui, atsisukus lovoje, pakėlus galvą, pasilenkus, atsistojus ar atlošus galvą.
Dažnai žmogus sako, kad „viskas apsisuko“ kelioms sekundėms ar minutei. Gali pykinti, bet paprastai nebūna rankos silpnumo, kalbos sutrikimo, stipraus naujo galvos skausmo ar sąmonės praradimo. Ši būklė susijusi su mažais kristalais vidinėje ausyje, kurie pajudėję dirgina pusiausvyros sistemą.
Nors tai dažniausiai nėra pavojinga, pojūtis gali būti labai nemalonus. Be to, žmogus gali griūti, ypač jei svaigimas prasideda stojantis ar einant. Gydytojas arba kineziterapeutas, dirbantis su vestibuline reabilitacija, gali atlikti specialius manevrus, kurie padeda grąžinti kristalus į tinkamą vietą.
Vidinės ausies uždegimas ir vestibulinis neuritas
Vidinė ausis atsakinga ne tik už klausą, bet ir už pusiausvyrą. Po virusinės infekcijos, peršalimo ar kartais be aiškios priežasties gali prasidėti stiprus vertigo – atrodo, kad viskas sukasi, pykina, sunku vaikščioti, norisi gulėti. Tai gali būti susiję su vestibuliniu neuritu arba labirintitu.
Vestibulinis neuritas dažniau sukelia stiprų svaigimą be ryškaus klausos pablogėjimo, o labirintitas gali būti susijęs ir su klausa: ausies užgulimu, ūžesiu, klausos susilpnėjimu. Tokie simptomai dažnai labai išgąsdina, nes žmogus jaučiasi taip, lyg netektų pusiausvyros kontrolės.
Jei svaigimas labai stiprus, nepraeina, kartu yra vėmimas, karščiavimas, staigus klausos pablogėjimas ar neurologiniai simptomai, reikia medicininės pagalbos. Jei yra ūžesys ausyse, naudinga perskaityti ir straipsnį „Ūžesys ausyse“.
Menjero liga
Menjero liga yra retesnė, bet svarbi galvos svaigimo priežastis. Jai būdingi pasikartojantys vertigo priepuoliai, kurie gali trukti nuo keliolikos minučių iki kelių valandų. Kartu gali būti ausies pilnumo jausmas, ūžesys ir svyruojantis klausos pablogėjimas.
Žmogus gali pastebėti, kad vieną dieną klausa tarsi pablogėja, ausis užgulta, atsiranda ūžesys, o kartu prasideda svaigimas ir pykinimas. Tokiu atveju verta kreiptis į LOR gydytoją, nes reikia įvertinti klausą ir atskirti šią būklę nuo kitų vidinės ausies ar nervų sistemos sutrikimų.
Migrena ir vestibulinė migrena
Migrena gali sukelti ne tik galvos skausmą. Kai kuriems žmonėms pagrindinis simptomas būna galvos svaigimas, nestabilumas, jautrumas judesiui, šviesai ar garsui. Tai vadinama vestibuline migrena. Ji gali pasireikšti ir tada, kai galvos skausmo beveik nėra.
Svaigimas dėl migrenos gali trukti minutes, valandas ar net ilgiau. Jis gali kartotis tam tikrais periodais, būti susijęs su miego trūkumu, stresu, hormonų pokyčiais, tam tikru maistu, alkoholiu, ryškia šviesa ar ilgu darbu prie ekranų. Jei kartu būna pulsuojantis galvos skausmas, pykinimas, jautrumas šviesai, verta paskaityti ir straipsnį „Galvos skausmas: priežastys ir kada kreiptis skubiai“.
Vestibulinė migrena kartais painiojama su vidinės ausies ligomis, todėl diagnozei svarbi visa istorija: priepuolių pobūdis, migrenos požymiai, šeimos polinkis, provokuojantys veiksniai ir tai, ar yra klausos pokyčių.
Kraujospūdžio kritimas atsistojus
Jei galva susvaigsta atsistojus iš lovos, pakilus nuo kėdės ar ilgiau pastovėjus, priežastis gali būti kraujospūdžio kritimas pakeitus kūno padėtį. Tai vadinama ortostatine hipotenzija. Žmogui gali aptemti akyse, pasidaryti silpna, išpilti prakaitas, norisi greitai atsisėsti ar atsigulti.
Tokį svaigimą gali skatinti skysčių trūkumas, karštis, ilgas stovėjimas, kraujospūdį mažinantys vaistai, kai kurie širdies vaistai, alkoholis, mažas druskos kiekis, kraujavimas, mažakraujystė ar nervų sistemos ligos. Vyresniems žmonėms tai svarbu ir dėl griuvimų rizikos.
Jei dažnai svaigsta atsistojus, verta pasimatuoti kraujospūdį ne tik sėdint, bet ir atsistojus, tačiau svarbu tai daryti taisyklingai. Apie matavimą plačiau rašoma straipsnyje „Kaip pasimatuoti kraujospūdį“.
Dehidratacija ir perkaitimas
Skysčių trūkumas yra labai dažna galvos svaigimo priežastis, ypač karštomis dienomis, po sporto, kelionių, alkoholio vartojimo, vemiant, viduriuojant ar karščiuojant. Kai organizme trūksta skysčių, gali kristi kraujospūdis, sumažėti kraujo tūris, todėl smegenys trumpam gauna mažiau kraujotakos.
Dehidratacijos metu gali varginti troškulys, burnos džiūvimas, tamsesnis šlapimas, silpnumas, galvos skausmas, širdies plakimas, nuovargis. Lengvais atvejais padeda skysčiai, poilsis, pavėsis ir elektrolitai, jei buvo gausiai prakaituota. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje „Dehidratacija“.
Jeigu žmogus sumišęs, labai vangus, beveik nesišlapina, stipriai karščiuoja, vemia ar įtariamas šilumos smūgis, reikėtų kreiptis skubiai.
Mažakraujystė ir geležies trūkumas
Galvos svaigimas gali būti vienas iš mažakraujystės požymių. Kai kraujyje sumažėja hemoglobino arba trūksta geležies, audiniai gauna mažiau deguonies, todėl žmogus gali jausti silpnumą, nuovargį, dusulį lipant laiptais, širdies plakimą, blyškumą, šalčio pojūtį, galvos svaigimą.
Geležies trūkumas dažnesnis žmonėms, kurie turi gausias mėnesines, kraujavimą iš virškinimo trakto, nepakankamai gauna geležies su maistu, yra nėščiosios ar neseniai gimdžiusios moterys. Jei kartu yra kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ar nuolatinis nuovargis, svarbu neatidėlioti tyrimų.
Apie kraujo tyrimus ir geležies atsargas galite skaityti straipsnyje „Geležies ir feritino kraujo tyrimai“.
Mažas cukraus kiekis kraujyje
Galvos svaigimas, drebulys, prakaitavimas, alkis, nerimas, širdies plakimas ir silpnumas gali atsirasti nukritus cukraus kiekiui kraujyje. Tai dažniau aktualu žmonėms, sergantiems diabetu ir vartojantiems insuliną ar kai kuriuos gliukozę mažinančius vaistus, tačiau panašius pojūčius gali patirti ir žmogus, kuris ilgai nevalgė, intensyviai sportavo ar vartojo alkoholio.
Jei žmogus serga diabetu ir įtaria hipoglikemiją, svarbu vadovautis gydytojo pateiktu planu. Jei atsiranda sumišimas, sąmonės sutrikimas ar žmogus nebegali sau padėti, reikia skubios pagalbos.
Širdies ritmo sutrikimai ir kraujotakos problemos
Kartais galvos svaigimas kyla ne iš ausies ar galvos, o iš širdies ir kraujotakos sistemos. Jei širdis plaka per greitai, per lėtai ar nereguliariai, smegenys gali trumpam gauti mažiau kraujo. Tada žmogus jaučia silpnumą, „tuoj nualpsiu“ pojūtį, širdies permušimus, dusulį, spaudimą krūtinėje.
Tokie simptomai ypač svarbūs, jei svaigimas atsiranda fizinio krūvio metu, kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, alpimu arba jeigu žmogus jau serga širdies liga. Apie širdies ritmo pojūčius plačiau skaitykite straipsnyje „Širdies permušimai“.
Vaistų šalutinis poveikis
Nemažai vaistų gali sukelti galvos svaigimą. Tai gali būti kraujospūdį mažinantys vaistai, raminamieji, migdomieji, kai kurie antidepresantai, vaistai nuo alergijos, stipresni skausmą malšinantys vaistai, kai kurie antibiotikai, širdies ritmo vaistai ar kelių vaistų deriniai.
Svarbu atkreipti dėmesį, ar svaigimas prasidėjo pradėjus naują vaistą, padidinus dozę arba pradėjus vartoti kelis vaistus vienu metu. Vaistų nereikėtų nutraukti savarankiškai, ypač jei jie skirti širdžiai, kraujospūdžiui, epilepsijai, psichikos sveikatai ar diabetui. Geriau pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Nerimas, panikos atakos ir kvėpavimo pokyčiai
Nerimas gali sukelti labai tikrą ir nemalonų galvos svaigimą. Panikos atakos metu žmogui gali trūkti oro, spausti krūtinę, tirpti rankos ar veidas, plakti širdis, atrodyti, kad tuoj nualps ar praras kontrolę. Dažnai prisideda greitas, paviršutiniškas kvėpavimas, kuris keičia anglies dioksido kiekį kraujyje ir sustiprina svaigimo pojūtį.
Tai nereiškia, kad simptomai „išgalvoti“. Kūnas iš tiesų reaguoja. Tačiau pirmą kartą pajutus tokius simptomus svarbu atmesti pavojingesnes priežastis, ypač jei yra krūtinės skausmas, alpimas, dusulys ar neurologiniai požymiai. Jei priepuoliai kartojasi, verta kreiptis pagalbos, nes panikos ir nerimo sutrikimai gali būti sėkmingai gydomi.
Kaklo įtampa, laikysena ir ekranai
Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, įtempti kaklo ir pečių raumenys, netinkama darbo vieta, ilgas vairavimas ar stresas gali sukelti galvos sunkumo, nestabilumo, apsvaigimo jausmą. Kartais kartu skauda pakaušį, kaklą, pečius, tempia smilkinius.
Nors vien kaklo įtampa dažniausiai nesukelia stipraus vertigo, ji gali sustiprinti bendrą nestabilumo pojūtį, ypač jei žmogus pavargęs, mažai miegojęs ar ilgai žiūrėjęs į ekraną. Padėti gali pertraukos, akių poilsis, laikysenos korekcija, fizinis aktyvumas, kaklo ir pečių mankšta. Jei kartu atsiranda rankos silpnumas, tirpimas, koordinacijos sutrikimas ar stiprus naujas galvos skausmas, reikia gydytojo įvertinimo.
Nėštumas
Nėštumo metu galvos svaigimas gana dažnas. Jį gali sukelti kraujospūdžio pokyčiai, skysčių trūkumas, pykinimas, mažesnis cukraus kiekis kraujyje, mažakraujystė, nuovargis ar ilgas stovėjimas. Dažnai padeda lėtesnis atsistojimas, skysčiai, reguliarus valgymas ir poilsis.
Vis dėlto nėštumo metu reikia būti atsargesnėms. Skubiai kreiptis reikia, jei svaigimą lydi stiprus galvos skausmas, regėjimo mirgėjimas, alpimas, krūtinės skausmas, dusulys, stiprus pilvo skausmas, kraujavimas, aukštas kraujospūdis ar labai bloga bendra savijauta.
Galvos svaigimas ir galvos skausmas: kada jie susiję?
Galvos svaigimas ir galvos skausmas dažnai eina kartu. Taip gali būti migrenos, virusinės infekcijos, dehidratacijos, perkaitimo, kraujospūdžio pokyčių, kaklo įtampos ar nerimo metu. Tačiau toks derinys kartais gali būti ir įspėjamasis ženklas.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į naują, staigų, labai stiprų galvos skausmą kartu su svaigimu, vėmimu, kalbos sutrikimu, vienos kūno pusės silpnumu, dvejinimusi akyse ar sunkumu vaikščioti. Tokiu atveju nereikėtų laukti, kol praeis.
Jeigu galvos skausmai kartojasi ir norite suprasti jų priežastis, skaitykite susijusį straipsnį „Galvos skausmas: priežastys ir kada kreiptis skubiai“.
Ką galite padaryti namuose, jei nėra pavojingų požymių?
Jei galvos svaigimas lengvas, trumpas, panašus į anksčiau buvusius epizodus ir nėra pavojingų simptomų, pirmiausia sustokite, atsisėskite arba atsigulkite. Svaigimo metu nereikėtų vairuoti, lipti kopėčiomis, dirbti su mechanizmais ar staigiai vaikščioti ten, kur galite pargriūti.
Pabandykite įvertinti, kas galėjo išprovokuoti simptomą: ar pakankamai gėrėte vandens, ar valgėte, ar miegojote, ar buvote karštyje, ar neseniai sirgote, ar pradėjote naują vaistą, ar svaigimas prasideda pasukus galvą, ar atsistojus. Jei svaigimas susijęs su atsistojimu, kelkitės lėčiau, prieš atsistodami kelias akimirkas pasėdėkite ant lovos krašto.
Jei pykina, stenkitės gerti mažais gurkšniais. Jei įtariate, kad galėjo nukristi cukrus, ypač jei ilgai nevalgėte, padėti gali lengvas užkandis. Jei sergate diabetu, vadovaukitės jums pateiktu hipoglikemijos planu.
Jei svaigimas panašus į vertigo ir jį provokuoja galvos padėties keitimas, verta kreiptis į gydytoją arba vestibulinės reabilitacijos specialistą. Savarankiškai internete rastus manevrus geriau atlikti atsargiai, nes ne kiekvienas svaigimas yra tas pats, o netinkami judesiai gali pabloginti savijautą ar padidinti griuvimo riziką.
Kokius tyrimus gali paskirti gydytojas?
Tyrimai priklauso nuo to, kaip pasireiškia svaigimas. Kartais pakanka išsamios apklausos, kraujospūdžio ir pulso matavimo, ausų apžiūros, neurologinio įvertinimo, pusiausvyros testų ir akių judesių stebėjimo. Jei įtariamas pozicinis vertigo, gydytojas gali atlikti specialų testą, kai galvos padėtis keičiama stebint akių judesius.
Gali būti paskirti kraujo tyrimai, jei įtariama mažakraujystė, uždegimas, skydliaukės sutrikimai, gliukozės pokyčiai, elektrolitų disbalansas ar kitos bendros organizmo priežastys. Jei yra širdies permušimų, alpimo pojūtis ar krūtinės simptomai, gali prireikti elektrokardiogramos ar ilgesnio širdies ritmo stebėjimo.
Jei kartu yra klausos pokyčių, ūžesys, ausies pilnumas ar įtariama vidinės ausies problema, gali būti reikalinga LOR gydytojo konsultacija ir klausos tyrimas. Jei yra neurologinių požymių, naujas stiprus galvos skausmas, koordinacijos sutrikimas ar kiti įspėjamieji simptomai, gali būti svarstomi vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, galvos kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.
Kaip sumažinti pasikartojančio svaigimo riziką?
Ne visų galvos svaigimo priežasčių galima išvengti, tačiau kai kurie įpročiai padeda sumažinti epizodų dažnį. Svarbu gerti pakankamai skysčių, reguliariai valgyti, vengti ilgo stovėjimo karštyje, lėtai keltis iš lovos, atsargiai vartoti alkoholį, pakankamai miegoti ir neignoruoti kraujospūdžio ar širdies ritmo pokyčių.
Jei svaigimas susijęs su migrena, gali padėti priepuolių dienoraštis: kada svaigo, kiek truko, ar buvo galvos skausmas, šviesos jautrumas, miego trūkumas, stresas, mėnesinės, alkoholis, tam tikri maisto produktai. Jei priežastis vidinėje ausyje, gali padėti vestibulinė reabilitacija. Jei priežastis vaistai, sprendimas gali būti dozės ar vartojimo laiko korekcija, bet tai reikėtų daryti tik su gydytoju.
Svarbiausia – ne vien malšinti simptomą, o suprasti, kodėl jis kartojasi. Galvos svaigimas gali būti labai paprastas signalas, kad per mažai gėrėte vandens, bet gali būti ir ženklas, kad reikia patikrinti kraują, širdį, ausis ar nervų sistemą.
Patikimi šaltiniai papildomam skaitymui
Daugiau apie galvos svaigimą ir kada kreiptis pagalbos galite skaityti NHS informacijoje apie dizziness. Apie pasikartojantį, staigų ar stiprų galvos svaigimą ir skubius požymius rašo Mayo Clinic. Apie vertigo, vidinės ausies ir centrinės nervų sistemos priežastis plačiau paaiškina Cleveland Clinic.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galvos svaigimas dažniausiai yra pavojingas?
Dažniausiai ne. Galvos svaigimą dažnai sukelia skysčių trūkumas, nuovargis, per greitas atsistojimas, vidinės ausies sutrikimai, migrena, nerimas ar vaistai. Tačiau jei svaigimas staigus, labai stiprus arba kartu atsiranda kalbos, regėjimo, judesių, krūtinės ar sąmonės sutrikimų, reikia skubios pagalbos.
Kuo skiriasi galvos svaigimas nuo vertigo?
Galvos svaigimas yra bendras pojūtis, kuris gali reikšti silpnumą, apsvaigimą, nestabilumą ar alpimo jausmą. Vertigo yra konkretesnis pojūtis, kai atrodo, kad sukasi aplinka arba pats žmogus. Vertigo dažniausiai susijęs su vidinės ausies pusiausvyros sistema, bet kartais gali būti ir nervų sistemos ligų požymis.
Kodėl galva svaigsta atsistojus?
Dažna priežastis – kraujospūdžio kritimas atsistojus. Tai gali nutikti dėl skysčių trūkumo, karščio, vaistų, mažakraujystės, ilgo gulėjimo ar tam tikrų sveikatos sutrikimų. Jei tai kartojasi, verta kreiptis į gydytoją ir įvertinti kraujospūdį, pulsą bei kraujo tyrimus.
Ar galvos svaigimas gali būti nuo ausies?
Taip. Vidinės ausies sutrikimai yra viena dažniausių vertigo priežasčių. Būdingas sukimosi pojūtis, pykinimas, pusiausvyros sutrikimas, kartais ausies užgulimas, ūžesys ar klausos pablogėjimas. Jei kartu staiga pablogėjo klausa, reikėtų kreiptis skubiau.
Ar galvos svaigimas gali būti insulto požymis?
Gali, ypač jei jis atsiranda staiga ir kartu yra kalbos sutrikimas, veido asimetrija, rankos ar kojos silpnumas, dvejinimasis akyse, sunkumas vaikščioti ar koordinacijos praradimas. Tokiu atveju reikia kviesti greitąją pagalbą.
Ką daryti, kai staiga susvaigsta galva?
Pirmiausia atsisėskite arba atsigulkite, kad nenugriūtumėte. Nevairuokite ir venkite staigių judesių. Jei nėra pavojingų požymių, išgerkite vandens, pailsėkite, įvertinkite, ar valgėte, ar nebuvote karštyje, ar nepradėjote naujų vaistų. Jei svaigimas stiprus, nepraeina arba kartojasi, kreipkitės į gydytoją.
Ar galvos svaigimą gali sukelti stresas?
Taip. Stresas, nerimas ir panikos atakos gali sukelti svaigimą, širdies plakimą, dusulio jausmą, rankų tirpimą ir silpnumą. Vis dėlto pirmą kartą pajutus stiprius simptomus svarbu atmesti širdies, neurologines ir kitas fizines priežastis.
Ar dėl galvos svaigimo reikia MRT?
Ne visada. Daugeliu atvejų diagnozei pakanka apžiūros, kraujospūdžio, pulso, ausų ir neurologinio įvertinimo, kraujo tyrimų ar EKG. MRT ar KT svarstomi tada, kai yra neurologinių požymių, naujas stiprus galvos skausmas, koordinacijos sutrikimas, trauma ar kita rimtesnės ligos rizika.
Kodėl galva svaigsta gulantis ar verčiantis lovoje?
Jei svaigimas trumpas, sukimosi tipo ir prasideda pakeitus galvos padėtį, viena galimų priežasčių yra gerybinis pozicinis vertigo. Tai susiję su vidinės ausies pusiausvyros sistema. Būklė dažnai gydoma specialiais galvos padėties manevrais, kuriuos turėtų atlikti arba parodyti specialistas.
Kada dėl galvos svaigimo kreiptis į LOR gydytoją?
LOR gydytojo konsultacija ypač naudinga, jei svaigimas panašus į sukimosi pojūtį, kartojasi keičiant galvos padėtį, yra ausies užgulimas, ūžesys, klausos susilpnėjimas, skausmas ausyje ar įtarimas dėl vidinės ausies sutrikimo.
Trumpai
Galvos svaigimas gali reikšti daug skirtingų dalykų: nuo trumpalaikio silpnumo atsistojus iki tikro sukimosi pojūčio dėl vidinės ausies sutrikimo. Dažniausios priežastys – pozicinis vertigo, vidinės ausies uždegimai, migrena, kraujospūdžio kritimas, dehidratacija, mažakraujystė, cukraus kiekio pokyčiai, širdies ritmo sutrikimai, vaistai, nerimas ir nuovargis.
Jei svaigimas lengvas ir greitai praeina, dažnai pakanka pailsėti, atsigerti vandens ir stebėti savijautą. Tačiau jeigu jis kartojasi, trukdo gyventi, atsiranda be aiškios priežasties ar lydi kiti simptomai, verta kreiptis į gydytoją. O jei svaigimą lydi veido, rankos ar kojos silpnumas, kalbos ar regėjimo sutrikimas, krūtinės skausmas, alpimas, stiprus galvos skausmas ar sunkumas vaikščioti, reikia skubios pagalbos.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei abejojate dėl savo simptomų, ypač jei jie nauji, stiprėjantys ar neįprasti, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
