Kraujospūdį namuose pasimatuoti atrodo paprasta: uždedate manžetę, paspaudžiate mygtuką ir ekrane atsiranda skaičiai. Tačiau tie skaičiai naudingi tik tada, kai matuojate teisingai ir suprantate, ką jie reiškia.
Čia dažnai ir prasideda problemos. Vieni žmonės kraujospūdį matuoja vos užlipę laiptais ar grįžę iš parduotuvės. Kiti pamato vieną aukštesnį rodmenį ir išsigąsta. Treti matuoja dešimt kartų iš eilės, kol nerimas dar labiau pakelia kraujospūdį. Dar kiti turi aparatą namuose, bet nežino, kaip sėdėti, kiek laiko pailsėti, kuriuo metu matuoti ir kaip užrašyti rezultatus.
Teisingai atliekamas kraujospūdžio matavimas namuose gali būti labai naudingas. Jis padeda pamatyti tikresnį vaizdą nei vienkartinis matavimas gydytojo kabinete, įvertinti, ar kraujospūdis iš tiesų padidėjęs, ar gydymas veikia, ir ar nėra vadinamojo „balto chalato“ efekto, kai kraujospūdis gydymo įstaigoje pakyla dėl įtampos.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip matuoti kraujospūdį namuose, ką reiškia viršutinis ir apatinis skaičius, kokios klaidos iškraipo rezultatus, kada verta kreiptis į šeimos gydytoją ir kada aukštas kraujospūdis gali būti skubios pagalbos ženklas.
Kodėl verta matuoti kraujospūdį namuose?
Aukštas kraujospūdis, dar vadinamas arterine hipertenzija, yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Jis gali didinti miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo, inkstų pažeidimo ir kitų ligų riziką.
Didžiausia problema ta, kad aukštas kraujospūdis dažnai nesukelia jokių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai normaliai, bet kraujagyslės ilgą laiką patiria per didelį spaudimą. Todėl kraujospūdis dažnai nustatomas atsitiktinai – profilaktinio patikrinimo metu, vaistinėje, pas šeimos gydytoją ar pradėjus matuoti namuose.
Namų matavimai padeda pereiti nuo spėlionių prie aiškesnio vaizdo. Jei matuojama teisingai ir reguliariai, gydytojas gali geriau įvertinti, ar kraujospūdis tikrai padidėjęs, ar reikalingas gydymas, ar pakanka gyvensenos pokyčių, ar jau paskirti vaistai veikia tinkamai.
Kodėl namų rodmenys gali skirtis nuo gydytojo kabinete matuojamo kraujospūdžio?
Kraujospūdis nuolat kinta. Jis gali pakilti dėl streso, fizinio krūvio, skausmo, kavos, rūkymo, blogo miego, nerimo ar net dėl to, kad skubėjote į vizitą.
Gydymo įstaigoje kai kuriems žmonėms kraujospūdis būna didesnis nei įprastai. Tai vadinama „balto chalato“ efektu. Žmogus gali jaudintis, nors pats to labai nejaučia, ir aparatas parodo aukštesnius skaičius.
Gali būti ir priešingai: gydytojo kabinete rodmenys atrodo neblogi, bet namuose ar kasdienėje aplinkoje kraujospūdis dažnai būna padidėjęs. Todėl vienas matavimas niekada nepasako visos istorijos.
Namų matavimai naudingi būtent todėl, kad parodo kraujospūdį įprastesnėmis sąlygomis. Tačiau ir jie bus tikslūs tik tada, jei matuosite taisyklingai.
Ką reiškia kraujospūdžio skaičiai?
Kraujospūdžio rodmuo turi du skaičius, pavyzdžiui, 128/82 mmHg.
- Viršutinis skaičius vadinamas sistoliniu kraujospūdžiu. Jis rodo spaudimą kraujagyslėse tuo metu, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują.
- Apatinis skaičius vadinamas diastoliniu kraujospūdžiu. Jis rodo spaudimą tarp širdies dūžių, kai širdis atsipalaiduoja.
Abu skaičiai svarbūs. Dažnai daugiau dėmesio skiriama viršutiniam skaičiui, ypač vyresniame amžiuje, tačiau apatinis taip pat padeda įvertinti kraujagyslių būklę ir bendrą riziką.
Kokie kraujospūdžio rodmenys laikomi normaliais?
Vertinant kraujospūdį svarbu atskirti matavimus gydymo įstaigoje ir namuose. Namuose rodmenys dažniausiai būna šiek tiek mažesni nei gydytojo kabinete.
Dažnai naudojamas praktinis orientyras:
- namuose vidutinis kraujospūdis mažesnis nei 135/85 mmHg dažniausiai laikomas priimtinu daugeliui žmonių;
- namuose vidutinis kraujospūdis 135/85 mmHg ar didesnis gali rodyti padidėjusį kraujospūdį ir turėtų būti aptartas su gydytoju;
- gydymo įstaigoje 140/90 mmHg ar didesnis kraujospūdis dažnai laikomas padidėjusiu, jei tai kartojasi.
Tačiau tikslai nėra vienodi visiems. Žmogui, sergančiam cukriniu diabetu, inkstų liga, širdies liga ar jau patyrusiam insultą, gydytojas gali nustatyti individualius tikslus. Vyresniame amžiuje tikslai taip pat gali būti vertinami atsargiau, atsižvelgiant į savijautą, kritimų riziką, galvos svaigimą ir kitus veiksnius.
Vienas aukštas rodmuo dar nereiškia diagnozės
Labai svarbu: vienas aukštesnis matavimas dar nereiškia, kad sergate hipertenzija ar kad įvyko kažkas pavojingo.
Kraujospūdis gali laikinai pakilti dėl:
- skubėjimo;
- lipimo laiptais;
- fizinio krūvio;
- kavos ar energinių gėrimų;
- rūkymo;
- skausmo;
- streso ar nerimo;
- pilnos šlapimo pūslės;
- nepatogios sėdėjimo padėties;
- netinkamai uždėtos manžetės.
Daug svarbiau yra ne vienas skaičius, o kelių dienų vidurkis ir pasikartojantis vaizdas. Gydytojai sprendimus dažniausiai priima vertindami ne pavienį matavimą, o nuosekliai užrašytus rodmenis.
Kam verta matuoti kraujospūdį namuose?
Kraujospūdžio matavimas namuose gali būti naudingas daugeliui žmonių, bet ypač tada, jei:
- gydytojo kabinete buvo nustatytas padidėjęs kraujospūdis;
- anksčiau jums sakė, kad kraujospūdis „ribinis“;
- jau vartojate vaistus nuo kraujospūdžio;
- norite įvertinti, ar gydymas veikia;
- jaudinatės gydymo įstaigose ir rodmenys ten dažnai būna aukšti;
- sergate cukriniu diabetu;
- sergate inkstų liga;
- turite padidėjusį cholesterolį;
- rūkote;
- šeimoje buvo insultų, infarktų ar aukšto kraujospūdžio;
- norite geriau suprasti savo širdies ir kraujagyslių riziką.
Jei kraujospūdis normalus ir neturite rizikos veiksnių, kasdien matuoti dažniausiai nereikia. Pakanka periodiškai pasitikrinti, ypač vyresniame amžiuje.
Kokį kraujospūdžio matuoklį rinktis?
Daugeliui žmonių geriausias pasirinkimas yra automatinis žasto kraujospūdžio matuoklis. Riešo matuokliai gali būti patogūs, bet jie dažniau duoda netikslius rodmenis, jei rankos padėtis netinkama.
Rinkdamiesi matuoklį atkreipkite dėmesį į kelis dalykus:
- geriausia rinktis žasto, o ne riešo matuoklį;
- manžetė turi tikti jūsų rankos apimčiai;
- ekranas turi būti aiškus ir lengvai įskaitomas;
- aparatas turi būti paprastai naudojamas;
- jei įmanoma, rinkitės kliniškai patikrintą modelį;
- vadovaukitės gamintojo instrukcija.
Manžetės dydis labai svarbus. Jei manžetė per maža, kraujospūdis gali atrodyti aukštesnis nei yra iš tikrųjų. Jei per didelė – rodmenys taip pat gali būti netikslūs. Jei jūsų žastas labai plonas arba platesnis, gali reikėti kito dydžio manžetės.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose?
Taisyklinga technika yra svarbiausia. Net geras aparatas rodys klaidingai, jei matuosite netinkamai.
Prieš matavimą:
- bent 30 minučių venkite rūkymo, kavos, energinių gėrimų ir intensyvaus fizinio krūvio;
- jei galite, prieš matavimą nueikite į tualetą;
- atsisėskite ramioje vietoje;
- pailsėkite apie 5 minutes;
- nekalbėkite ir nejudėkite matavimo metu.
Matavimo metu:
- sėdėkite ant kėdės, nugara remkitės į atlošą;
- abi pėdos turi būti ant grindų;
- nekelkite kojos ant kojos;
- ranką padėkite ant stalo ar atramos;
- manžetė turi būti ant nuogo žasto, ne ant drabužių;
- manžetės apatinis kraštas dažniausiai turi būti keliais centimetrais virš alkūnės linkio;
- rankos žastas turėtų būti maždaug širdies aukštyje;
- matavimo metu nekalbėkite, nesijuokite ir nežiūrėkite į telefoną.
Po pirmo matavimo palaukite apie minutę ir pamatuokite dar kartą. Dažnai antras rodmuo būna tikslesnis, nes žmogus jau būna labiau nusiraminęs.
Kiek kartų matuoti?
Jei šeimos gydytojas nurodė konkretų matavimo planą, laikykitės jo. Jei gydytojas prašo įvertinti kraujospūdį namuose, dažnai taikomas toks principas:
- matuoti ryte ir vakare;
- kiekvieną kartą atlikti po 2 matavimus su maždaug 1 minutės pertrauka;
- taip matuoti kelias dienas iš eilės, dažnai 4–7 dienas;
- užrašyti visus rodmenis;
- vertinti vidurkį, o ne vieną atsitiktinį skaičių.
Nereikėtų matuoti dešimt kartų iš eilės. Tai dažnai tik padidina nerimą ir iškraipo rezultatus. Jei pirmas rodmuo aukštesnis, ramiai palaukite, pakartokite po minutės ar kelių, užrašykite ir vertinkite bendrą tendenciją.
Kada geriausia matuoti?
Dažniausiai patogu matuoti:
- ryte, prieš pusryčius ir prieš vaistus, jei gydytojas nenurodė kitaip;
- vakare, panašiu metu, kai jau esate pailsėję;
- kiekvieną dieną panašiu laiku, jei atliekate matavimų dienyną.
Nerekomenduojama matuoti iškart po sporto, kavos, rūkymo, pykčio, streso, dušo, ilgo vaikščiojimo ar sunkaus darbo. Toks rodmuo gali rodyti laikiną organizmo reakciją, o ne įprastą kraujospūdį.
Kaip užrašyti kraujospūdžio rodmenis?
Jei matuojate dėl gydytojo konsultacijos, verta vesti paprastą dienyną. Galite naudoti sąsiuvinį, telefono užrašus, specialią programėlę arba lentelę.
Užrašykite:
- datą;
- laiką;
- pirmą matavimą;
- antrą matavimą;
- pulsą, jei aparatas jį rodo;
- pastabas, jei tą dieną praleidote vaistus, sirgote, patyrėte stresą ar gėrėte daug kavos.
Nerašykite „geresnio“ skaičiaus ir neištrinkite nepatinkančių rodmenų. Gydytojui svarbus tikras vaizdas, o ne gražiai atrodanti lentelė.
Dažniausios matavimo klaidos
Daug netikslių ar nerimą keliančių rodmenų atsiranda dėl paprastų klaidų.
Dažniausios klaidos:
- matuojama iškart po fizinio krūvio;
- matuojama po kavos ar rūkymo;
- kalbama matavimo metu;
- sėdima sukryžiavus kojas;
- rankai nesuteikiama atrama;
- manžetė dedama ant drabužių;
- naudojama netinkamo dydžio manžetė;
- matuojama iškart po emocinio streso;
- vienas aukštas rodmuo vertinamas kaip diagnozė;
- matuojama per dažnai dėl nerimo.
Jei rodmenys labai skiriasi vienas nuo kito, pirmiausia verta patikrinti techniką ir aparatą. Jei vis tiek neaišku, pasitarkite su šeimos gydytoju ar slaugytoja.
Ką daryti, jei namuose kraujospūdis mažesnis nei pas gydytoją?
Taip nutinka gana dažnai. Jei namuose matuojate taisyklingai, rodmenys gali būti mažesni nei gydymo įstaigoje dėl įtampos, skubėjimo ar „balto chalato“ efekto.
Tai nereiškia, kad gydytojo kabinete išmatuotas kraujospūdis nesvarbus. Tai reiškia, kad reikia vertinti visą vaizdą. Kartais gydytojas gali paprašyti atnešti namų matavimų dienyną arba rekomenduoti 24 valandų kraujospūdžio stebėseną.
Ką daryti, jei kraujospūdis aukštas ir namuose?
Jei kraujospūdis namuose nuolat padidėjęs, tai verta vertinti rimtai, net jei jaučiatės gerai.
Pasitarkite su šeimos gydytoju, jei:
- namuose kelias dienas iš eilės vidurkis yra apie 135/85 mmHg ar didesnis;
- rodmenys dažnai viršija jums gydytojo nustatytą tikslą;
- jau vartojate vaistus, bet kraujospūdis išlieka aukštas;
- kraujospūdis staiga tapo didesnis nei įprastai;
- rodmenys labai svyruoja ir nesuprantate kodėl;
- atsirado šalutinių vaistų poveikių ir norite nutraukti gydymą.
Nenutraukite kraujospūdžio vaistų savarankiškai, net jei kelios dienos rodmenys buvo geri. Gali būti, kad jie geri būtent todėl, kad vaistai veikia.
Ką reiškia labai aukštas kraujospūdis?
Labai aukštas kraujospūdis gali išgąsdinti. Tačiau reikėtų vertinti ne tik skaičius, bet ir savijautą.
Jei aparatas parodė labai aukštą rodmenį, pirmiausia:
- atsisėskite ramiai;
- pailsėkite 5–10 minučių;
- patikrinkite, ar manžetė uždėta teisingai;
- pakartokite matavimą;
- užrašykite rodmenis.
Jei kraujospūdis išlieka labai aukštas, bet nėra pavojingų simptomų, kreipkitės į šeimos gydytoją, budinčią gydymo įstaigą ar skambinkite 113 / 112 pagal vietines rekomendacijas ir situaciją. Jei abejojate, saugiau pasitarti skubiau.
Kada skambinti 112?
Skambinkite 112, jei aukštas kraujospūdis yra kartu su simptomais, kurie gali rodyti infarktą, insultą ar kitą skubią būklę.
Skubi pagalba reikalinga, jei atsiranda:
- stiprus ar spaudžiantis krūtinės skausmas;
- skausmas, plintantis į ranką, petį, nugarą, kaklą ar žandikaulį;
- staigus dusulys;
- staigus vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas;
- veido nusvirimas;
- kalbos sutrikimas;
- staigus regos sutrikimas;
- staigus stiprus galvos skausmas, kitoks nei įprastai;
- sumišimas, sąmonės sutrikimas;
- alpimas ar griuvimas;
- stiprus silpnumas, šaltas prakaitas, labai bloga savijauta.
Tokiais atvejais nereikia laukti, kol kraujospūdis „pats nukris“. Svarbiausia yra ne skaičius aparate, o pavojingi simptomai.
Kraujospūdis ir širdies bei kraujagyslių rizika
Kraujospūdis nėra vertinamas atskirai nuo kitų sveikatos rodiklių. Tas pats kraujospūdis gali reikšti skirtingą riziką skirtingiems žmonėms.
Gydytojas dažnai atsižvelgia į:
- amžių;
- lytį;
- cholesterolio rodiklius;
- rūkymą;
- cukrinį diabetą;
- inkstų funkciją;
- antsvorį ir liemens apimtį;
- šeimos istoriją;
- anksčiau buvusį insultą, infarktą ar krūtinės anginą;
- fizinį aktyvumą ir mitybą.
Todėl vien namų matuoklio rodmenys neatsako į visus klausimus. Jie padeda gydytojui priimti tikslesnius sprendimus kartu su kitais tyrimais ir rizikos veiksniais.
Kaip sumažinti kraujospūdį?
Jei kraujospūdis padidėjęs, gydytojas gali rekomenduoti gyvensenos pokyčius, vaistus arba abu dalykus kartu. Tai priklauso nuo skaičių, rizikos ir bendros sveikatos būklės.
Dažniausiai padeda:
- mažinti druskos kiekį maiste;
- valgyti daugiau daržovių, vaisių, ankštinių ir pilno grūdo produktų;
- mažinti riebios ir stipriai perdirbtos mėsos kiekį;
- reguliariai judėti;
- mažinti antsvorį, jei jo yra;
- mesti rūkyti;
- riboti alkoholį;
- gerinti miego kokybę;
- valdyti stresą;
- vartoti vaistus taip, kaip paskyrė gydytojas.
Kai kuriems žmonėms gyvensenos pokyčių pakanka. Kitiems reikia vaistų, nes rizika yra didesnė arba kraujospūdis per aukštas. Vaistų poreikis nėra nesėkmė – tai būdas apsaugoti širdį, smegenis, inkstus ir kraujagysles.
Ar galima kraujospūdį matuoti per dažnai?
Taip. Per dažnas matavimas gali tapti nerimo šaltiniu. Žmogus pamato aukštesnį skaičių, išsigąsta, pamatuoja dar kartą, kraujospūdis dėl nerimo dar padidėja, ir prasideda užburtas ratas.
Jei gydytojas nenurodė kitaip, nereikia matuoti kas valandą ar kiekvieną kartą pajutus nerimą. Geriau turėti aiškų planą: pavyzdžiui, ryte ir vakare kelias dienas, o vėliau – pagal gydytojo rekomendaciją.
Ką daryti, jei aparatas rodo nereguliarų pulsą?
Dalis kraujospūdžio matuoklių parodo nereguliaraus pulso simbolį. Kartais tai gali būti dėl judėjimo matavimo metu, nerimo, neteisingos padėties ar pavienio širdies permušimo.
Tačiau jei nereguliaraus pulso ženklas kartojasi dažnai, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Gali reikėti atlikti elektrokardiogramą ar kitus širdies ritmo tyrimus, ypač jei jaučiate širdies permušimus, dusulį, silpnumą, galvos svaigimą ar alpimą.
Ar kraujospūdį reikia matuoti abiejose rankose?
Pirmą kartą vertinant kraujospūdį naudinga pamatuoti abiejose rankose. Nedidelis skirtumas gali būti normalus. Jei vienoje rankoje kraujospūdis nuolat didesnis, vėliau dažniausiai matuojama toje rankoje, kur rodmenys aukštesni.
Jei skirtumas tarp rankų didelis ir kartojasi, verta pasitarti su gydytoju. Tai gali būti susiję su kraujagyslių būkle ar matavimo klaidomis.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Kreipkitės į šeimos gydytoją arba slaugytoją, jei:
- kraujospūdis namuose dažnai yra 135/85 mmHg ar didesnis;
- kelias dienas matuojant vidurkis išlieka padidėjęs;
- jau vartojate vaistus, bet kraujospūdis nepasiekia tikslo;
- kraujospūdis labai svyruoja;
- atsirado galvos svaigimas, silpnumas ar alpimo pojūtis vartojant vaistus;
- matuoklis dažnai rodo nereguliarų pulsą;
- nežinote, ar matuojate teisingai;
- norite aptarti savo širdies ir kraujagyslių riziką.
Jei turite matavimų dienyną, atsineškite jį į konsultaciją. Tai dažnai daug naudingiau nei pasakyti: „Man namuose kartais būna aukštas.“
Ko nereikėtų daryti?
- Nepanikuokite dėl vieno rodmens. Vertinamas pasikartojantis vaizdas.
- Nematuokite iškart po skubėjimo ar fizinio krūvio.
- Nekalbėkite matavimo metu.
- Nedėkite manžetės ant drabužių.
- Nenaudokite per mažos manžetės.
- Nematuokite dešimt kartų iš eilės dėl nerimo.
- Nenutraukite vaistų savarankiškai.
- Neignoruokite nuolat aukštų rodmenų vien todėl, kad jaučiatės gerai.
Realūs pavyzdžiai
„Pamatavau po lipimo laiptais ir išsigandau“
Žmogus grįžta namo, užlipa laiptais, iškart užsideda manžetę ir pamato 165/95 mmHg. Išsigąsta, matuoja dar kelis kartus, pradeda nerimauti, o rodmenys išlieka aukšti.
Ką daryti geriau: atsisėsti, pailsėti 5–10 minučių, nekalbėti, pamatuoti du kartus su pertrauka ir užrašyti. Vienas matavimas po krūvio neparodo tikro įprasto kraujospūdžio.
„Pas gydytoją visada aukštas, o namuose normalus“
Žmogus gydymo įstaigoje jaudinasi, todėl kabinete rodmenys aukšti. Namuose, taisyklingai matuojant kelias dienas, vidurkis yra normalus.
Ką tai gali reikšti: galimas „balto chalato“ efektas. Tokiu atveju namų dienynas labai padeda gydytojui.
„Jaučiuosi gerai, todėl nekreipiau dėmesio“
Žmogus kelias savaites mato padidėjusius rodmenis, bet nieko nedaro, nes galvos neskauda ir savijauta gera.
Problema: aukštas kraujospūdis dažnai nesukelia simptomų, bet ilgainiui didina infarkto, insulto ir inkstų pažeidimo riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks kraujospūdis namuose laikomas padidėjusiu?
Dažnai orientuojamasi, kad namuose vidutinis kraujospūdis 135/85 mmHg ar didesnis gali rodyti padidėjusį kraujospūdį. Tačiau individualus tikslas priklauso nuo amžiaus, ligų, rizikos veiksnių ir gydytojo rekomendacijų.
Ar vienas aukštas rodmuo pavojingas?
Vienas aukštas rodmuo ne visada pavojingas. Kraujospūdis gali laikinai pakilti dėl streso, skubėjimo, kavos, skausmo ar neteisingo matavimo. Svarbiausia – pakartoti matavimą ramiai ir vertinti kelių dienų vidurkį.
Kiek kartų reikia matuoti kraujospūdį?
Jei gydytojas prašo stebėti kraujospūdį, dažnai matuojama ryte ir vakare, po 2 kartus, kelias dienas iš eilės. Tačiau tikslų planą geriausia suderinti su šeimos gydytoju.
Ar geriau matuoti ryte ar vakare?
Dažniausiai naudinga matuoti ir ryte, ir vakare. Svarbu tai daryti panašiu laiku, ramiai pailsėjus, prieš matavimą nevartojus kavos, nerūkius ir nesportavus.
Ar riešo matuoklis tinka?
Riešo matuoklis gali būti patogus, bet dažniau duoda netikslius rezultatus, jei ranka nėra tinkamoje padėtyje. Daugeliui žmonių patikimesnis pasirinkimas yra žasto matuoklis su tinkamo dydžio manžete.
Ką daryti, jei kraujospūdis labai aukštas, bet jaučiuosi gerai?
Pailsėkite 5–10 minučių ir pakartokite matavimą. Jei rodmenys išlieka labai aukšti, susisiekite su gydytoju ar budinčia medicinos pagalba. Jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, kalbos sutrikimas, vienos kūno pusės silpnumas ar kiti pavojingi simptomai, skambinkite 112.
Ar galima nustoti vartoti vaistus, jei spaudimas normalus?
Ne savarankiškai. Kraujospūdis gali būti normalus todėl, kad vaistai veikia. Jei norite keisti gydymą, aptarkite tai su gydytoju.
Kodėl mano kraujospūdis skiriasi kiekvieną kartą?
Kraujospūdis natūraliai kinta dienos metu. Jam įtakos turi judėjimas, stresas, miegas, kava, maistas, skausmas, vaistai ir matavimo technika. Dėl to svarbiau žiūrėti į vidurkį, o ne į vieną rodmenį.
Ar reikia matuoti pulsą?
Daugelis aparatų kartu rodo pulsą. Tai gali būti naudinga informacija, ypač jei pulsas labai dažnas, labai retas arba aparatas rodo nereguliarų ritmą. Jei tokie pokyčiai kartojasi, pasitarkite su gydytoju.
Pagrindinės mintys
Kraujospūdžio matavimas namuose gali padėti geriau suprasti savo sveikatą, bet tik tada, jei matuojama taisyklingai. Svarbu pailsėti, sėdėti tinkamai, naudoti tinkamą manžetę, nekalbėti matavimo metu ir vertinti kelių dienų vidurkį.
Vienas aukštas rodmuo dar nėra diagnozė. Tačiau jei kraujospūdis namuose nuolat padidėjęs, verta kreiptis į šeimos gydytoją, net jei jaučiatės gerai.
Jei aukštą kraujospūdį lydi krūtinės skausmas, dusulys, kalbos sutrikimas, veido nusvirimas, vienos kūno pusės silpnumas, sąmonės sutrikimas ar staigus stiprus galvos skausmas, skambinkite 112.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl individualių kraujospūdžio tikslų, gydymo ir vaistų vartojimo pasitarkite su savo šeimos gydytoju ar gydytoju kardiologu.
