Dehidratacija atsiranda tada, kai organizmas netenka daugiau skysčių, nei gauna. Ji gali pasireikšti suaugusiesiems, vaikams ir kūdikiams, o išsivystyti gali greičiau, nei daugelis tikisi – ypač karštu oru, po fizinio krūvio, sergant, viduriuojant ar vemiant.
Lengvą dehidrataciją dažnai galima valdyti namuose geriant skysčius ir ilsintis. Tačiau dehidratacija gali tapti rimta, ypač kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ankstyvų požymių atpažinimas padeda sureaguoti anksčiau, kol žmogus dar netapo labai prastos būklės.
Šiame straipsnyje paaiškinami dažni dehidratacijos simptomai, kaip jie gali skirtis suaugusiesiems ir vaikams, kas gali padėti ir kada reikia kreiptis medicininės pagalbos.
Svarbu: skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei žmogus sumišęs, labai mieguistas, alpsta, greitai kvėpuoja, jo širdis plaka labai greitai, jis negali išlaikyti skysčių arba jei kūdikis turi labai mažai šlapių sauskelnių.
Kas yra dehidratacija?
Organizmui reikia skysčių, kad kraujas galėtų cirkuliuoti, būtų reguliuojama kūno temperatūra, virškinamas maistas, šalinamos atliekos ir normaliai veiktų organai. Skysčių netenkame nuolat – kvėpuodami, prakaituodami, šlapindamiesi ir tuštindamiesi. Įprastai tai, ką prarandame, pakeičiame gerdami ir valgydami.
Dehidratacija išsivysto tada, kai ši pusiausvyra sutrinka. Taip gali nutikti, jei žmogus geria per mažai, daugiau nei įprastai prakaituoja, karščiuoja, vemia, viduriuoja arba šlapinasi dažniau nei įprastai.
Kasdienybėje dehidratacija dažnai būna lengva. Galite jausti troškulį, nuovargį, galvos skausmą ir pastebėti, kad šlapimas tapo tamsesnis nei įprastai. Tačiau jei skysčių netekimas tęsiasi, simptomai gali tapti rimtesni.
Dažni dehidratacijos simptomai suaugusiesiems
Suaugusiesiems dehidratacija dažnai prasideda nepastebimai. Galite jaustis „ne visai taip“, būti labiau pavargę nei įprastai ar pajusti galvos skausmą. Jei karšta, esate užsiėmę arba rūpinatės kitais, ankstyvus požymius lengva praleisti.
Dažni dehidratacijos simptomai suaugusiesiems:
- troškulys;
- sausa burna, lūpos ar liežuvis;
- tamsiai geltonas, stipresnio kvapo šlapimas;
- retesnis šlapinimasis nei įprastai;
- galvos skausmas;
- nuovargis, silpnumas ar apsvaigimas;
- svaigimas, ypač atsistojus;
- raumenų mėšlungis;
- neįprastas šilumos ar paraudimo pojūtis;
- vidurių užkietėjimas.
Šlapimo spalva gali būti naudinga užuomina. Šviesiai geltonas šlapimas dažniausiai rodo, kad skysčių pakanka. Tamsiai geltonas ar gintarinis šlapimas, ypač jei šlapinatės rečiau nei įprastai, gali reikšti, kad reikia daugiau skysčių. Vis dėlto kai kurie vitaminai, vaistai ir maisto produktai taip pat gali pakeisti šlapimo spalvą, todėl tai tik viena bendro vaizdo dalis.
Jei dehidratacija susijusi su karštu oru, simptomai gali persidengti su perkaitimu: svaigimu, prakaitavimu, pykinimu, silpnumu ir mėšlungiu. Jei simptomai prasidėjo karštą dieną, po buvimo saulėje ar fizinio aktyvumo, svarbu ne tik gerti skysčius, bet ir atvėsti.
Dehidratacijos simptomai vaikams
Vaikai gali dehidratuoti greičiau nei suaugusieji, ypač jei vemia, viduriuoja, karščiuoja arba blogai geria. Mažesni vaikai ne visada gali pasakyti, kad jaučia troškulį ar svaigsta galva, todėl tėvams ir globėjams svarbu stebėti elgesio pokyčius.
Dehidratacijos požymiai vaikams:
- neįprastas nuovargis, mieguistumas ar dirglumas;
- sausa burna ar suskeldėjusios lūpos;
- verkimas su mažai ašarų arba be ašarų;
- retesnis šlapinimasis nei įprastai;
- tamsiai geltonas šlapimas;
- šaltos rankos ar kojos;
- įdubusios akys;
- greitas kvėpavimas ar greitas širdies plakimas;
- svaigimas ar silpnumas.
Kūdikiams labai svarbus įspėjamasis požymis yra mažiau šlapių sauskelnių. Kūdikį, kuris turi gerokai mažiau šlapių sauskelnių nei įprastai, yra labai mieguistas, blogai valgo ar turi įdubusį momenėlį, reikėtų įvertinti skubiai.
Dehidratacija kūdikiams: požymiai, kuriuos reikia vertinti rimtai
Kūdikiai yra labiau pažeidžiami, nes jų skysčių atsargos mažesnės ir jie visiškai priklauso nuo suaugusiųjų maitinimo. Jie gali dehidratuoti, jei prastai žinda ar valgo, vemia, viduriuoja, karščiuoja arba yra per šiltoje aplinkoje.
Stebėkite šiuos požymius:
- mažiau šlapių sauskelnių nei įprastai;
- sausa burna;
- nėra ašarų verkiant;
- neįprastas mieguistumas ar suglebimas;
- prastas maitinimasis;
- įdubusios akys;
- įdubęs momenėlis – minkšta vieta viršugalvyje;
- greitas kvėpavimas ar greitas širdies plakimas.
Jei kūdikiui yra dehidratacijos požymių, geriau kreiptis patarimo anksti. Kūdikiai gali blogėti greitai, ypač jei jiems mažiau nei 6 mėnesiai, jie kartotinai vemia arba neišlaiko maitinimo.
Kas sukelia dehidrataciją?
Dehidratacija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kartais tai tiesiog per mažas skysčių kiekis užimtą ar karštą dieną. Kitais atvejais ji susijusi su liga ar vaistais.
Dažnos priežastys:
- karštas oras ar karščio bangos;
- gausus prakaitavimas sportuojant ar dirbant lauke;
- karščiavimas;
- viduriavimas ar vėmimas;
- nepakankamas skysčių vartojimas;
- didelis alkoholio kiekis;
- kai kurie vaistai, įskaitant diuretikus, kartais vadinamus „šlapimą varančiais“ vaistais;
- sumažėjęs apetitas ar mažesnis gėrimas sergant;
- cukrinis diabetas ar aukštas gliukozės kiekis, dėl kurio dažniau šlapinamasi.
Virškinimo infekcijos yra viena dažniausių dehidratacijos priežasčių. Viduriuojant ir vemiant organizmas greitai netenka vandens ir druskų. Tokiu metu svarbiausia yra dažnai gerti ir, jei reikia, naudoti geriamuosius rehidratacijos tirpalus.
Kam dehidratacijos rizika didesnė?
Dehidratuoti gali bet kas, tačiau kai kurie žmonės yra pažeidžiamesni. Taip yra ne visada todėl, kad jie geria mažiau. Kartais jų organizmas turi mažiau atsargų, skysčiai prarandami greičiau arba žmogui sunku pačiam pasiimti gėrimo ar paprašyti pagalbos.
Didesnės rizikos grupės:
- kūdikiai ir maži vaikai;
- vyresnio amžiaus žmonės;
- žmonės, turintys demenciją ar atminties sutrikimų;
- žmonės, turintys judėjimo sutrikimų ar negalią;
- karščiuojantys, vemiantys ar viduriuojantys žmonės;
- žmonės, sergantys cukriniu diabetu;
- žmonės, turintys inkstų, širdies ar žarnyno ligų;
- žmonės, vartojantys skysčių netekimą didinančius vaistus;
- lauke dirbantys ar intensyviai sportuojantys žmonės;
- žmonės, vartojantys daug alkoholio.
Vyresni žmonės gali silpniau jausti troškulį, o kai kurie vengia gerti, nes nerimauja dėl dažno ėjimo į tualetą. Karštu oru verta patikrinti vyresnius artimuosius, kaimynus ar pažeidžiamus suaugusiuosius, ypač jei jie gyvena vieni.
Dehidratacija karštu oru
Karštas oras didina skysčių netekimą per prakaitavimą. Jei tuo pačiu vaikštote, sportuojate, dirbate sode, keliaujate viešuoju transportu, dirbate lauke ar būnate šiltoje patalpoje, dehidratacija gali vystytis palaipsniui per dieną.
Lietuvoje žmonės kartais neįvertina šios rizikos, nes labai karšti orai gali trukti tik kelias dienas. Tačiau butai, darbo vietos, automobiliai, viešasis transportas ir slaugos aplinka per karščius gali labai įkaisti.
Karštu oru stenkitės gerti reguliariai, nelaukdami stipraus troškulio. Vanduo dažniausiai yra geras pasirinkimas. Skysčių taip pat gaunate iš pieno, sriubų, vaisių ir kitų maisto produktų. Ribokite alkoholį, jei jau karšta, prakaituojate ar sergate, nes jis gali didinti dehidratacijos tikimybę.
Ar dehidratacija gali sukelti galvos skausmą?
Taip. Galvos skausmas yra dažnas dehidratacijos simptomas. Kai kurie žmonės taip pat jaučiasi pavargę, apsiblausę, irzlūs ar apsvaigę. Karštu oru dehidratacijos sukeltas galvos skausmas gali pasireikšti kartu su prakaitavimu, troškuliu, sausa burna ir tamsesniu šlapimu.
Lengvas dehidratacijos galvos skausmas gali pagerėti geriant skysčius, ilsintis ir atvėstant. Tačiau skubiai kreipkitės pagalbos, jei galvos skausmas staigus ir labai stiprus, atsirado po galvos traumos, pasireiškia kartu su sumišimu, silpnumu, kalbos sutrikimu, sprando sustingimu, bėrimu, krūtinės skausmu, alpimu ar perkaitimo požymiais.
Ar dehidratacija gali sukelti svaigimą?
Dehidratacija gali sukelti svaigimą ar apsvaigimą, ypač atsistojus. Taip gali nutikti todėl, kad organizme mažiau skysčių kraujospūdžiui ir kraujotakai palaikyti.
Jei svaigimas greitai pagerėja atsisėdus, išgėrus skysčių ir pailsėjus, tai gali būti lengva būklė. Tačiau svaigimą, kuris nepraeina, sukelia alpimą, pasireiškia su sumišimu, krūtinės skausmu, dusuliu, silpnumu ar labai greitu širdies plakimu, reikia vertinti skubiai.
Kaip gydyti lengvą dehidrataciją namuose?
Lengvos dehidratacijos pagrindinis gydymas yra palaipsniui atstatyti skysčius. Maži, dažni gurkšniai dažnai geriau nei bandymas iškart išgerti labai daug, ypač jei pykina.
Pabandykite:
- reguliariai gerti vandenį;
- gurkšnoti mažais kiekiais, jei pykina;
- ilsėtis vėsioje vietoje, jei dehidratacija susijusi su karščiu;
- vengti alkoholio;
- valgyti lengvą maistą, jei galite;
- naudoti geriamąjį rehidratacijos tirpalą, jei patarta arba jei tikėtinas vandens ir druskų netekimas.
Geriamieji rehidratacijos tirpalai parduodami vaistinėse. Juose yra subalansuotas druskų ir cukraus kiekis, padedantis atstatyti tai, ką organizmas praranda viduriuojant, vemiant ar gausiai prakaituojant. Jie gali būti ypač naudingi vaikams ar suaugusiesiems, netenkantiems skysčių dėl virškinimo infekcijos.
Jei prižiūrite vaiką, kuris vemia ar viduriuoja, siūlykite skysčius mažais kiekiais dažnai. Net jei vaikas vemia, dalis skysčio vis tiek gali būti įsisavinama. Jei jis negali išlaikyti skysčių, darosi mieguistas ar turi dehidratacijos požymių, kreipkitės medicininės pagalbos.
Ką gerti dehidratacijos metu?
Daugeliu lengvos dehidratacijos atvejų tinka vanduo. Ne visada reikia sportinių gėrimų ar specialių produktų. Tačiau geriausias pasirinkimas priklauso nuo to, kodėl atsirado dehidratacija.
Jei dehidratacija kilo dėl karščio ar nepakankamo gėrimo, dažnai pakanka vandens ir įprasto maisto. Jei ji atsirado dėl viduriavimo, vėmimo ar gausaus prakaitavimo, geriamasis rehidratacijos tirpalas gali būti naudingesnis, nes atstato ne tik vandenį, bet ir druskas.
Vaisių sultys ir gazuoti gėrimai kai kuriems vaikams gali pabloginti viduriavimą, todėl, jei abejojate, pasitarkite su vaistininku ar gydytoju. Kūdikiai turėtų tęsti žindymą ar maitinimą mišiniu, nebent sveikatos priežiūros specialistas patarė kitaip.
Žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, inkstų ligomis, turintys skysčių ribojimą ar tam tikras medicinines būkles, turėtų laikytis savo gydytojo nurodymų, nes patarimas „gerti daugiau“ ne visada tinka visiems.
Kada kreiptis į vaistininką?
Vaistininkas gali padėti esant lengvai dehidratacijai, patarti dėl geriamųjų rehidratacijos druskų, viduriavimo, vėmimo, karščio sukeltų simptomų ir vaistų vartojimo. Tai naudinga, jei simptomai nėra sunkūs, bet norite praktinio patarimo.
Pavyzdžiui, vaistininkas gali paaiškinti, kaip vartoti rehidratacijos tirpalus, kokie vaistai gali netikti dehidratacijos metu ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis skubios medicininės konsultacijos?
Dehidratacija gali tapti rimta. Nelaukite per ilgai, jei simptomai blogėja arba žmogus priklauso pažeidžiamai grupei.
Kreipkitės į šeimos gydytoją, budinčią gydymo įstaigą ar skubią konsultaciją, jei:
- jūs ar jūsų vaikas jaučiatės neįprastai pavargę, mieguisti ar silpni;
- jaučiatės sumišę ar dezorientuoti;
- svaigimas atsistojus nepraeina;
- šlapinatės daug mažiau nei įprastai;
- šlapimas labai tamsiai geltonas;
- kūdikis turi mažiau šlapių sauskelnių nei įprastai;
- kūdikis ar vaikas verkia su mažai ašarų arba be jų;
- kvėpavimas ar širdies plakimas greitas;
- kūdikio momenėlis įdubęs;
- vėmimas ar viduriavimas neleidžia išlaikyti skysčių;
- turite lėtinę ligą ir nežinote, ką daryti.
Kada skambinti 112?
Skambinkite 112, jei žmogus labai prastos būklės, be sąmonės, jam prasidėjo traukuliai, jis labai sumišęs, jo lūpos pamėlusios, labai sunku kvėpuoti, skauda krūtinę arba įtariate šilumos smūgį.
Skambinkite 112, jei kūdikis ar vaikas yra suglebęs, sunkiai pažadinamas, nereaguoja įprastai arba turi sunkios dehidratacijos požymių. Pasitikėkite savo nuojauta – jei žmogus atrodo rimtai sergantis, saugiau kreiptis skubios pagalbos.
Dehidratacija ir lėtinės ligos
Kai kurios sveikatos būklės gali padidinti dehidratacijos tikimybę arba padaryti ją pavojingesnę. Vienas pavyzdys yra cukrinis diabetas. Padidėjęs gliukozės kiekis gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi, dėl kurio netenkama skysčių. Inkstų ligos, širdies ligos ir žarnyno sutrikimai taip pat gali paveikti skysčių pusiausvyrą.
Jei dehidratacija kartojasi arba nuolat labai troškina ir dažnai šlapinatės be aiškios priežasties, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Gali reikėti tyrimų dėl cukrinio diabeto, inkstų funkcijos, vaistų poveikio ar kitų priežasčių.
Kaip išvengti dehidratacijos?
Dehidratacijos dažniausiai lengviau išvengti nei ją gydyti, kai simptomai jau atsirado. Geriausia gerti reguliariai ir didinti skysčių kiekį, kai organizmas netenka daugiau nei įprastai.
Karštu oru, sergant ar sportuojant:
- turėkite gėrimą šalia;
- gerkite reguliariai visą dieną;
- dažnai siūlykite vaikams gerti, ypač žaidžiant lauke;
- stebėkite, ar kūdikis maitinasi ir turi šlapių sauskelnių;
- ribokite alkoholį per karščius;
- darykite pertraukas nuo karščio ir fizinio krūvio;
- naudokite geriamąjį rehidratacijos tirpalą, kai patarta dėl viduriavimo, vėmimo ar didelio skysčių netekimo;
- per karščius patikrinkite vyresnius ar pažeidžiamus žmones.
Taip pat gali padėti įtraukti gėrimą į rutiną: stiklinė vandens prie valgymo, gėrimas atsikėlus, vandens buteliukas kelionėje ir reguliarios gėrimo pertraukos vaikams lauke ar sportuojant.
Trumpas dehidratacijos patikrinimas
Jei nesate tikri, ar jūs ar kitas žmogus gali būti dehidratavęs, paklauskite:
- Ar jaučia troškulį?
- Ar burna sausa?
- Ar šlapinasi rečiau nei įprastai?
- Ar šlapimas tamsiai geltonas arba stipraus kvapo?
- Ar svaigsta galva, jaučiamas silpnumas ar neįprastas nuovargis?
- Ar buvo vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, prakaitavimas ar buvimas karštyje?
- Kūdikiams: ar šlapių sauskelnių mažiau nei įprastai?
Jei į kelis klausimus atsakymas „taip“, pradėkite atstatyti skysčius ir atidžiai stebėkite būklę. Jei simptomai sunkūs, blogėja arba tai kūdikis, mažas vaikas, vyresnio amžiaus ar pažeidžiamas žmogus, kreipkitės medicininės pagalbos.
Apibendrinimas
Dehidratacija dažna, bet jos nereikėtų ignoruoti. Ankstyvi požymiai, tokie kaip troškulys, galvos skausmas, nuovargis, svaigimas ir tamsus šlapimas, rodo, kad organizmui reikia daugiau skysčių. Vaikams ir kūdikiams ypač svarbūs įspėjamieji ženklai yra mažiau šlapių sauskelnių, ašarų nebuvimas, mieguistumas ir prastas maitinimasis.
Dauguma lengvos dehidratacijos atvejų pagerėja vartojant skysčius, ilsintis ir gydant priežastį. Tačiau skubios pagalbos reikia, jei žmogus sumišęs, labai mieguistas, greitai kvėpuoja, jo širdis plaka greitai, jis negali išlaikyti skysčių, šlapinasi labai mažai arba jei kūdikiui ar vaikui pasireiškia nerimą keliantys požymiai.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei nerimaujate dėl savo ar kito žmogaus simptomų, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, o skubios būklės atveju skambinkite 112.
