Galvos skausmą bent kartą gyvenime patiria beveik kiekvienas žmogus. Kartais jis atsiranda po įtemptos dienos, neišgėrus pakankamai vandens, prastai išsimiegojus ar ilgai dirbant prie kompiuterio. Kitais atvejais skausmas gali būti susijęs su migrena, sinusų uždegimu, kraujospūdžio pokyčiais, infekcija ar retesnėmis, bet rimtesnėmis būklėmis.
Dauguma galvos skausmų nėra pavojingi ir praeina pailsėjus, išgėrus skysčių, sumažinus įtampą ar pavartojus įprastų vaistų nuo skausmo. Tačiau svarbiausia yra atpažinti, kada galvos skausmas nebėra „tiesiog galvos skausmas“. Staigus, neįprastai stiprus ar su kitais simptomais atsiradęs skausmas gali reikšti, kad pagalbos reikia nedelsiant.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kokios yra dažniausios galvos skausmo priežastys, kaip atskirti įtampos skausmą nuo migrenos, kada verta registruotis pas šeimos gydytoją ar neurologą, o kada reikia kviesti greitąją pagalbą arba vykti į priėmimo skyrių.
Kada dėl galvos skausmo reikia kreiptis skubiai?
Skubios pagalbos reikia tada, kai galvos skausmas atsiranda staiga, yra neįprastai stiprus arba kartu pasireiškia simptomai, galintys rodyti insultą, kraujavimą galvos smegenyse, meningitą, sunkią infekciją, galvos traumą ar kitą pavojingą būklę.
Nedelskite ir kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į skubios pagalbos skyrių, jeigu:
- galvos skausmas prasidėjo staiga ir per kelias sekundes ar minutes tapo labai stiprus;
- tai yra stipriausias galvos skausmas, kokį kada nors esate patyrę;
- galvos skausmas atsirado po galvos traumos, kritimo, avarijos ar smūgio;
- kartu atsirado veido, rankos ar kojos silpnumas, nutirpimas, kalbos sutrikimas, kreiva šypsena ar koordinacijos sutrikimas;
- skausmą lydi sumišimas, alpimas, traukuliai ar neįprastas mieguistumas;
- atsirado aukšta temperatūra, sprando sustingimas, bėrimas, stiprus vangumas ar šviesos baimė;
- staiga sutriko regėjimas, atsirado dvejinimasis akyse ar sunku kalbėti;
- galvos skausmas atsirado nėštumo metu arba po gimdymo ir yra stiprus, neįprastas ar susijęs su regėjimo pokyčiais, tinimu, aukštu kraujospūdžiu;
- galvos skausmas atsirado žmogui, kuris serga onkologine liga, turi stipriai nusilpusį imunitetą arba vartoja kraują skystinančius vaistus;
- galvos skausmas naujas, stiprėjantis ir atsirado vyresniame amžiuje, ypač jeigu kartu skauda smilkinius, žandikaulį kramtant ar pablogėjo regėjimas.
Staigus, labai stiprus galvos skausmas kartais vadinamas „žaibo“ arba „perkūno“ tipo galvos skausmu. Jis gali būti nepavojingas, tačiau taip pat gali būti susijęs su kraujavimu aplink smegenis ar kraujagyslių problema. Todėl tokio skausmo nereikėtų stebėti namuose laukiant, kol praeis.
Apie insulto požymius plačiau galite skaityti straipsnyje „Insulto simptomai“. Jeigu galvos skausmą lydi vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas ar veido asimetrija, svarbi kiekviena minutė.
Kada pakanka kreiptis į šeimos gydytoją, bet nereikia skubios pagalbos?
Ne kiekvienas galvos skausmas reiškia pavojų. Vis dėlto yra situacijų, kai skausmą verta aptarti su šeimos gydytoju, net jei šiuo metu jis nėra labai stiprus. Tai ypač svarbu, jei galvos skausmai kartojasi, keičiasi jų pobūdis arba jie pradeda trukdyti darbui, miegui ir kasdieniam gyvenimui.
Pas gydytoją verta registruotis, jeigu galvos skausmas kartojasi dažnai, stiprėja, nebeveikia įprasti vaistai nuo skausmo, skausmas pažadina iš miego, atsiranda rytais, yra susijęs su pykinimu, regėjimo pokyčiais, mėnesinių ciklu, fiziniu krūviu ar kosėjimu. Taip pat svarbu kreiptis, jei iki šiol galvos beveik neskaudėdavo, o dabar skausmas tapo nauju pasikartojančiu simptomu.
Gydytojas dažniausiai klausia, kur skauda, kaip stipriai, kiek laiko trunka priepuoliai, ar yra pykinimas, jautrumas šviesai, nosies užgulimas, karščiavimas, kaklo skausmas, aukštas kraujospūdis, vartojami vaistai, miego pokyčiai, stresas ar trauma. Tokie klausimai padeda suprasti, ar skausmas panašesnis į įtampos galvos skausmą, migreną, sinusų problemą, vaistų sukeltą skausmą ar kitą priežastį.
Dažniausios galvos skausmo priežastys
Galvos skausmas nėra viena liga. Tai simptomas, kurį gali sukelti daug skirtingų priežasčių. Vienos jų susijusios su pačia nervų sistema, kitos – su infekcijomis, kraujagyslėmis, akimis, dantimis, hormonais, miego trūkumu ar kasdieniais įpročiais.
Įtampos galvos skausmas
Įtampos galvos skausmas yra viena dažniausių galvos skausmo formų. Žmonės jį dažnai apibūdina kaip spaudimą, veržimą ar „lanką“ aplink galvą. Skausmas gali būti juntamas kaktoje, smilkiniuose, pakaušyje, kakle ar abiejose galvos pusėse. Jis paprastai nėra pulsuojantis, dažnai būna lengvas arba vidutinio stiprumo, bet gali tęstis valandomis.
Tokį skausmą gali provokuoti ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, įtempti pečių ir kaklo raumenys, stresas, nerimas, prastas miegas, nereguliarus valgymas, per mažas skysčių kiekis ar nuovargis. Dažnai žmogus pastebi, kad skausmas stiprėja darbo dienos pabaigoje, po ilgo vairavimo ar ilgo žiūrėjimo į ekraną.
Įtampos galvos skausmui dažnai padeda poilsis, vanduo, pertraukos nuo ekranų, kaklo ir pečių atpalaidavimas, lengvas judėjimas, miego režimo sutvarkymas. Vis dėlto, jei toks skausmas kartojasi beveik kasdien, verta kreiptis į gydytoją. Nuolatinis vaistų nuo skausmo vartojimas gali pats palaikyti galvos skausmų ciklą.
Migrena
Migrena nėra „stipresnis paprastas galvos skausmas“. Tai neurologinė būklė, kuri dažnai pasireiškia priepuoliais. Skausmas gali būti pulsuojantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo, dažniau vienoje galvos pusėje, bet nebūtinai. Migreną dažnai lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, garsui, kvapams, noras gulėti tamsioje tylioje patalpoje.
Kai kuriems žmonėms prieš migreną atsiranda aura – laikini regėjimo, jutimo ar kalbos simptomai. Pavyzdžiui, žmogus gali matyti mirgėjimą, zigzagus, tamsias dėmes, jausti tirpimą rankoje ar veide. Aura paprastai praeina, bet pirmą kartą ją patyrus būtina pasitarti su gydytoju, nes kai kurie simptomai gali priminti insultą.
Migreną gali provokuoti miego trūkumas arba per ilgas miegas, stresas, hormonų svyravimai, alkoholis, kai kurie maisto produktai, dehidratacija, ryški šviesa, kvapai, orų pokyčiai. Jei migrenos priepuoliai kartojasi, gydytojas gali pasiūlyti ne tik vaistus priepuoliui malšinti, bet ir profilaktinį gydymą.
Sinusitas ir nosies užgulimas
Kai galvos skausmas juntamas kaktoje, skruostuose, apie akis, stiprėja pasilenkus į priekį, kartu yra užgulusi nosis, tirštos išskyros, spaudimas veide ar karščiavimas, galima įtarti sinusų uždegimą. Vis dėlto ne kiekvienas skausmas kaktoje yra sinusitas – migrena taip pat gali sukelti spaudimo jausmą veide ir nosies simptomus.
Jei įtariate sinusų uždegimą, daugiau informacijos rasite straipsnyje „Apie sinusitą“. Kreiptis į gydytoją verta, jei simptomai trunka ilgiau, stiprėja, yra aukšta temperatūra, stiprus vienos pusės veido skausmas, patinimas aplink akį ar regėjimo pokyčiai.
Dehidratacija, karštis ir nuovargis
Galvos skausmas dažnai atsiranda, kai organizmui trūksta skysčių. Tai gali nutikti karštą dieną, po sporto, vemiant, viduriuojant, karščiuojant, išgėrus alkoholio ar tiesiog per dieną beveik negėrus vandens. Skausmą gali lydėti troškulys, burnos džiūvimas, tamsesnis šlapimas, silpnumas, galvos svaigimas.
Lengvesniais atvejais padeda skysčiai, poilsis, pavėsis, elektrolitų turintys gėrimai, jei buvo daug prakaituota. Tačiau jei žmogus labai silpnas, sumišęs, beveik nesišlapina, karščiuoja, vemia arba įtariamas perkaitimas, reikėtų kreiptis pagalbos. Apie skysčių trūkumą plačiau skaitykite straipsnyje „Dehidratacija“.
Kraujospūdžio pokyčiai
Daugelis žmonių galvos skausmą iškart sieja su kraujospūdžiu. Iš tiesų labai aukštas kraujospūdis gali sukelti galvos skausmą, ypač jei kartu yra krūtinės skausmas, dusulys, regėjimo sutrikimas, neurologiniai simptomai ar stiprus bendras blogumas. Tokiais atvejais reikia skubios medicininės pagalbos.
Tačiau lengvas ar vidutinis kraujospūdžio padidėjimas ne visada yra tiesioginė galvos skausmo priežastis. Kartais žmogus pamatuoja spaudimą jau jausdamas skausmą, nerimą ar stresą, todėl kraujospūdis būna padidėjęs kaip reakcija į savijautą. Svarbiausia – vertinti visą situaciją, ne vien skaičių aparate.
Jei dažnai matuojate padidėjusį kraujospūdį arba nežinote, kaip tai daryti taisyklingai, naudinga perskaityti straipsnį „Kaip pasimatuoti kraujospūdį“.
Akių įtampa ir regėjimo problemos
Ilgas darbas ekrane, netinkami akiniai, sausos akys ar regėjimo įtampa gali sukelti galvos skausmą kaktos, smilkinių ar akių srityje. Skausmas dažnai stiprėja dienos pabaigoje, po skaitymo, vairavimo ar darbo kompiuteriu. Gali būti akių perštėjimas, sausumas, neryškus matymas, noras prisimerkti.
Jei galvos skausmai siejasi su regėjimu, verta pasitikrinti akis. Staigus regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis akyse, stiprus akies skausmas, paraudimas ar šviesos ratilai aplink šviesos šaltinius yra rimtesni požymiai, dėl kurių reikia neatidėlioti.
Dantys, žandikaulis ir kaklo raumenys
Kartais galvos skausmo priežastis slypi ne pačioje galvoje. Dantų uždegimas, žandikaulio sąnario problemos, griežimas dantimis, sukandimo įtampa ar kaklo raumenų įsitempimas gali sukelti skausmą smilkiniuose, pakaušyje, ausies srityje ar veide. Rytais juntamas smilkinių skausmas, žandikaulio nuovargis ar dantų jautrumas gali rodyti naktinį dantų griežimą.
Jei kartu skauda dantį, patino dantenos ar veidas, atsirado pūlinys, karščiavimas ar sunku išsižioti, reikėtų kreiptis į odontologą. Apie dantų skausmą plačiau skaitykite straipsnyje „Danties skausmas“.
Vaistų sukeltas galvos skausmas
Paradoksalu, bet per dažnai vartojami vaistai nuo skausmo gali patys prisidėti prie galvos skausmų. Tai vadinama vaistų perteklinio vartojimo sukeltu galvos skausmu. Jis dažniau pasitaiko žmonėms, kurie skausmą malšinančius vaistus vartoja daug dienų per mėnesį, ypač jei galvos skausmai jau kartojasi ilgą laiką.
Tokiu atveju žmogus patenka į užburtą ratą: skauda galvą, išgeriama vaistų, skausmas trumpam sumažėja, bet vėliau grįžta, todėl vaistų prireikia vėl. Jei taip nutinka, nereikėtų staiga eksperimentuoti savarankiškai – geriau pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologu, kaip saugiai nutraukti ciklą ir parinkti tinkamesnį gydymą.
Infekcijos ir karščiavimas
Galvos skausmas dažnai lydi virusines infekcijas, gripą, COVID-19, anginą, sinusitą ar kitas karščiavimu pasireiškiančias ligas. Tokiu atveju skausmas paprastai eina kartu su bendru silpnumu, raumenų maudimu, gerklės skausmu, kosuliu, sloga ar temperatūra.
Daugeliu atvejų svarbiausia ilsėtis, gerti skysčių ir stebėti būklę. Tačiau stiprus galvos skausmas su sprando sustingimu, bėrimu, sumišimu, traukuliais, labai aukšta temperatūra ar neįprastu mieguistumu gali rodyti rimtą infekciją, pavyzdžiui, meningitą ar sepsį. Tai yra skubios pagalbos situacija.
Galvos skausmas pagal vietą: ar tai padeda suprasti priežastį?
Skausmo vieta gali suteikti užuominų, bet ji ne visada tiksliai pasako diagnozę. Migrena gali skaudėti vienoje pusėje, bet gali apimti ir visą galvą. Sinusų problemos dažnai juntamos kaktoje ar skruostuose, bet panašų pojūtį kartais sukelia ir migrena. Įtampos skausmas dažnai spaudžia abi galvos puses, bet gali labiau jaustis pakaušyje ar smilkiniuose.
Skausmas pakaušyje gali būti susijęs su kaklo raumenų įtampa, laikysena, stresu, rečiau – su kraujospūdžio ar kitomis problemomis. Skausmas smilkiniuose gali pasireikšti dėl įtampos, migrenos, žandikaulio problemų, o vyresniame amžiuje naujas smilkinių skausmas su jautrumu liečiant, žandikaulio nuovargiu kramtant ar regėjimo pokyčiais reikalauja greito gydytojo įvertinimo.
Todėl vertinant galvos skausmą svarbu ne tik „kur skauda“, bet ir kaip skausmas prasidėjo, ar jis naujas, ar kartojasi seniai, ar yra kitų simptomų, kokio amžiaus žmogus, kokios ligos ir vaistai.
Galvos skausmas vaikams
Vaikams galvos skausmą gali sukelti karščiavimas, infekcijos, skysčių trūkumas, nuovargis, regėjimo problemos, stresas, migrena, rečiau – rimtesnės ligos. Mažesni vaikai ne visada gali tiksliai pasakyti, ką jaučia, todėl svarbu stebėti bendrą elgesį: ar vaikas žaidžia, geria, reaguoja į aplinką, ar nėra vangus, mieguistas, sumišęs.
Skubiai kreiptis reikia, jei vaikas labai vangus, sunkiai pažadinamas, karščiuoja ir skundžiasi stipriu galvos skausmu, vemia pakartotinai, sustingo sprandas, atsirado bėrimas, traukuliai, sutriko eisena, kalba ar regėjimas, skausmas atsirado po galvos traumos. Jei galvos skausmai kartojasi, trukdo mokyklai, miegui ar kasdieniam gyvenimui, reikalinga gydytojo konsultacija.
Galvos skausmas nėštumo metu
Nėštumo metu galvos skausmas gali atsirasti dėl hormonų pokyčių, miego trūkumo, streso, pykinimo, skysčių trūkumo ar kofeino vartojimo pokyčių. Tačiau nėštumo metu į galvos skausmą reikia žiūrėti atsargiau, ypač antroje nėštumo pusėje ar po gimdymo.
Stiprus ar naujas galvos skausmas nėštumo metu, ypač jei kartu yra regėjimo mirgėjimas, tinimas, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimas, dusulys ar padidėjęs kraujospūdis, gali būti rimtos būklės požymis. Tokiu atveju reikia kreiptis skubiai. Nėščiosioms taip pat nereikėtų savarankiškai vartoti bet kokių vaistų nuo skausmo nepasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Ką galite padaryti namuose, jei nėra pavojingų požymių?
Jei galvos skausmas panašus į anksčiau patirtą, nėra staigus, nėra labai stiprus, nėra neurologinių simptomų, karščiavimo su sprando sustingimu, traumos ar kitų raudonų vėliavų, dažnai galima pradėti nuo paprastų priemonių.
Pirmiausia verta sustoti ir įvertinti, kas galėjo išprovokuoti skausmą. Ar šiandien gėrėte pakankamai vandens? Ar valgėte? Ar miegojote? Ar ilgai sėdėjote įsitempę? Ar visą dieną žiūrėjote į ekraną? Ar buvo alkoholio, daug kavos arba, priešingai, staigus kofeino atsisakymas? Kartais atsakymas būna labai paprastas.
Padėti gali poilsis tamsesnėje, ramesnėje aplinkoje, vanduo, lengvas maistas, vėsus kompresas, kaklo ir pečių atpalaidavimas, pasivaikščiojimas gryname ore, ekranų pertrauka. Jei vartojate vaistus nuo skausmo, laikykitės pakuotės nurodymų ir nevartokite kelių panašaus poveikio vaistų vienu metu nepasitarę su specialistu.
Jei galvos skausmai kartojasi, labai naudinga vesti trumpą galvos skausmo dienoraštį. Užsirašykite, kada prasidėjo skausmas, kiek truko, kur skaudėjo, koks buvo stiprumas, ką valgėte, kiek miegojote, ar buvo streso, mėnesinės, alkoholis, sportas, kokius vaistus vartojote ir ar jie padėjo. Tokia informacija gydytojui dažnai vertingesnė nei vienas bendras pasakymas „man dažnai skauda galvą“.
Kokius tyrimus gali paskirti gydytojas?
Daugeliui žmonių, ypač kai galvos skausmas būdingas migrenai ar įtampos skausmui ir nėra pavojingų požymių, sudėtingų tyrimų neprireikia. Diagnozei dažnai pakanka išsamios anamnezės, apžiūros, kraujospūdžio matavimo, neurologinio įvertinimo ir akių ar kitų sričių patikros, jei yra įtarimų.
Tyrimai priklauso nuo situacijos. Gali būti atliekami kraujo tyrimai, jei įtariama infekcija, mažakraujystė, uždegimas, skydliaukės ar kitos bendros sveikatos problemos. Apie kraujo tyrimų reikšmes galite plačiau skaityti straipsnyje „Kraujo tyrimų rezultatai“.
Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas paprastai svarstomi tada, kai galvos skausmas yra naujas, neįprastas, progresuojantis, susijęs su neurologiniais simptomais, trauma, onkologine liga, imuniteto nusilpimu ar kitais įspėjamaisiais požymiais. Šių tyrimų tikslas – ne „dėl visa ko pažiūrėti“, o atsakyti į konkretų medicininį klausimą.
Kaip sumažinti pasikartojančių galvos skausmų riziką?
Galvos skausmų profilaktika dažnai prasideda nuo labai kasdienių dalykų. Reguliarus miegas, pakankamas skysčių kiekis, normalus valgymo ritmas, saikingas kofeinas, judėjimas, pertraukos nuo ekranų ir streso valdymas gali reikšmingai sumažinti skausmų dažnį. Tai nereiškia, kad galvos skausmas yra „tik nuo nervų“. Tai reiškia, kad nervų sistema jautriai reaguoja į režimo, įtampos ir kūno būklės pokyčius.
Jei skausmai dažni, verta pasikalbėti su gydytoju apie ilgalaikį planą. Kai kuriems žmonėms reikia koreguoti darbo vietą, akinius, miego režimą ar kraujospūdžio gydymą. Kitiems reikalingas migrenos gydymas, profilaktiniai vaistai, kineziterapija kaklui, psichologinė pagalba dėl streso ar odontologinis įvertinimas dėl griežimo dantimis.
Patikimi šaltiniai papildomam skaitymui
Daugiau apie galvos skausmo tipus ir kada kreiptis pagalbos galima skaityti NHS informacijoje apie galvos skausmą. Apie skubius požymius aiškiai rašo ir Mayo Clinic. Apie staigų labai stiprų, vadinamąjį „thunderclap“ tipo galvos skausmą plačiau paaiškina Cleveland Clinic.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galvos skausmas dažniausiai reiškia rimtą ligą?
Ne. Dauguma galvos skausmų nėra pavojingi ir būna susiję su įtampa, migrena, miego trūkumu, skysčių stoka, stresu, infekcija ar akių nuovargiu. Tačiau staigus, neįprastai stiprus ar su kitais simptomais pasireiškiantis galvos skausmas turi būti vertinamas rimtai.
Koks galvos skausmas yra pavojingiausias?
Pavojingiausiai vertinamas staigus, labai stiprus galvos skausmas, kuris per trumpą laiką pasiekia didžiausią intensyvumą. Ypač jei žmogus sako, kad tai stipriausias galvos skausmas gyvenime. Tokiu atveju reikia skubios medicininės pagalbos.
Ar migrena gali būti tik vienoje galvos pusėje?
Taip, migrena dažnai skauda vienoje galvos pusėje, tačiau tai nėra taisyklė. Ji gali apimti ir abi puses. Migrenai būdingas pulsuojantis skausmas, pykinimas, jautrumas šviesai, garsui ar kvapams, o kai kuriems žmonėms – aura.
Ar galvos skausmą gali sukelti aukštas kraujospūdis?
Labai aukštas kraujospūdis gali būti susijęs su galvos skausmu, ypač jei kartu yra dusulys, krūtinės skausmas, regėjimo sutrikimai ar neurologiniai simptomai. Tačiau ne kiekvienas galvos skausmas reiškia padidėjusį kraujospūdį, o ne kiekvienas padidėjęs kraujospūdis sukelia galvos skausmą.
Kada dėl galvos skausmo reikia kviesti greitąją?
Greitąją reikia kviesti, jei galvos skausmas prasidėjo staiga ir yra labai stiprus, atsirado po galvos traumos, kartu sutriko kalba, regėjimas, eisena, nusilpo viena kūno pusė, žmogus sumišęs, alpsta, jam prasidėjo traukuliai, sustingo sprandas ar yra aukšta temperatūra su labai bloga bendra savijauta.
Ar vaikų galvos skausmas visada pavojingesnis?
Ne visada. Vaikams galvą gali skaudėti dėl karščiavimo, infekcijos, nuovargio, skysčių trūkumo, regėjimo problemų ar migrenos. Tačiau jei vaikas vangus, sunkiai pažadinamas, vemia, karščiuoja, jam sustingęs sprandas, atsirado bėrimas, traukuliai ar neurologiniai simptomai, reikia skubios pagalbos.
Ar galima kasdien gerti vaistus nuo galvos skausmo?
Kasdien ar labai dažnai vartoti vaistus nuo skausmo nereikėtų nepasitarus su gydytoju. Per dažnas skausmą malšinančių vaistų vartojimas gali prisidėti prie galvos skausmų dažnėjimo ir sukelti vaistų perteklinio vartojimo galvos skausmą.
Ar galvos skausmui visada reikia MRT?
Ne. Jei galvos skausmas būdingas migrenai ar įtampos skausmui, o apžiūros metu nėra pavojingų požymių, MRT dažnai nereikalingas. Vaizdiniai tyrimai svarstomi tada, kai skausmas naujas, neįprastas, stiprėjantis, susijęs su neurologiniais simptomais, trauma ar kitais rizikos veiksniais.
Ką daryti, jei galvą skauda po darbo prie kompiuterio?
Dažnai padeda reguliarios pertraukos, akių poilsis, tinkamas ekrano aukštis, geresnė laikysena, kaklo ir pečių atpalaidavimas, pakankamas vandens kiekis ir regėjimo patikra. Jei skausmas kartojasi dažnai arba stiprėja, verta pasitarti su gydytoju.
Ar galvos skausmas gali būti nuo sinusito?
Taip, ypač jei kartu yra nosies užgulimas, tirštos išskyros, spaudimas veide, karščiavimas ir skausmas stiprėja pasilenkus. Tačiau migrena taip pat gali sukelti spaudimo veide jausmą, todėl užsitęsus ar kartojantis simptomams verta kreiptis į gydytoją.
Trumpai
Galvos skausmas dažniausiai būna nepavojingas, bet jo nereikėtų ignoruoti, jei jis staigus, labai stiprus, naujas, progresuojantis ar lydimas kitų simptomų. Įtampos skausmas, migrena, sinusitas, dehidratacija, akių įtampa, kraujospūdžio pokyčiai, infekcijos ir per dažnas vaistų vartojimas – dažnos priežastys, kurias galima įvertinti ir gydyti.
Geriausias sprendimas – ne kentėti ir ne spėlioti, o stebėti skausmo pobūdį. Jei yra raudonų vėliavų, reikia skubios pagalbos. Jei skausmai kartojasi ar trukdo gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją, o prireikus – į neurologą.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei abejojate dėl savo simptomų, ypač jei jie nauji ar stiprėjantys, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
