Uždegiminės žarnyno ligos – tai ilgalaikės ligos, kai virškinamajame trakte vyksta uždegimas. Dvi pagrindinės jų formos yra Krono liga ir opinis kolitas.
Abi šios ligos gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmą, kraują ar gleives išmatose, nuovargį, svorio kritimą ir bendrą prastą savijautą. Tačiau Krono liga ir opinis kolitas nėra tas pats. Jos skiriasi tuo, kurią virškinamojo trakto dalį pažeidžia, kaip plinta ir kokių komplikacijų gali sukelti.
Žmonės dažnai painioja kelis panašiai skambančius terminus: DŽS, IBD, Krono liga, kolitas. Lietuviškai dažniau sakome dirgliosios žarnos sindromas ir uždegiminės žarnyno ligos. Tai labai skirtingos būklės. Dirgliosios žarnos sindromas gali sukelti pilvo skausmą, pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, bet jis nesukelia tokio žarnyno uždegimo ir pažeidimo kaip Krono liga ar opinis kolitas.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra uždegiminės žarnyno ligos, kuo Krono liga skiriasi nuo opinio kolito, kokie simptomai turėtų kelti įtarimą, kaip atliekama diagnostika Lietuvoje, kam naudojamas kalprotektino tyrimas, kada reikalinga kolonoskopija, kaip gydoma ir kada būtina kreiptis pagalbos.
Jei norite platesnio konteksto, skaitykite apie virškinimo sveikatą, simptomus ir tyrimus. Jei simptomai labiau primena pilvo pūtimą, spazmus ar kintantį tuštinimąsi be kraujo ir svorio kritimo, gali būti naudingi straipsniai apie dirgliosios žarnos sindromą, pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą suaugusiesiems.
Kas yra uždegiminės žarnyno ligos?
Uždegiminės žarnyno ligos yra ilgalaikės būklės, kai virškinamajame trakte atsiranda uždegimas. Liga dažniausiai eina bangomis: būna paūmėjimų, kai simptomai sustiprėja, ir remisijos laikotarpių, kai simptomai sumažėja arba beveik išnyksta.
Paūmėjimas nereiškia, kad žmogus kažką padarė blogai. Tai reiškia, kad liga tapo aktyvesnė. Kartais paūmėjimą gali provokuoti infekcija, stresas, vaistų nevartojimas, rūkymas ar kiti veiksniai, bet ne visada randama aiški priežastis.
Dvi pagrindinės uždegiminių žarnyno ligų formos yra:
- Krono liga – gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išangės;
- opinis kolitas – pažeidžia storąją žarną, dažniausiai pradedant nuo tiesiosios žarnos.
Šis skirtumas svarbus, nes ligų eiga, tyrimai, gydymas ir galimos komplikacijos gali skirtis.
Uždegiminės žarnyno ligos nėra tas pats, kas dirgliosios žarnos sindromas
Tai vienas svarbiausių dalykų, kuriuos verta suprasti.
Dirgliosios žarnos sindromas gali sukelti pilvo pūtimą, skausmą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą ar jų kaitą. Tačiau jis nesukelia žarnyno gleivinės uždegimo, kraujavimo ar opų.
Uždegiminės žarnyno ligos yra kitokios. Jos gali sukelti žarnyno pažeidimą, kraujavimą, mažakraujystę, svorio kritimą, maistinių medžiagų trūkumą, komplikacijas žarnyne ir kartais simptomus už žarnyno ribų – sąnariuose, odoje, akyse ar kepenyse.
Tai nereiškia, kad kiekvienas viduriavimo ar pilvo skausmo atvejis yra Krono liga ar opinis kolitas. Tačiau kraujas išmatose, užsitęsęs viduriavimas, svorio kritimas, naktiniai simptomai ir stiprus nuovargis neturėtų būti automatiškai vadinami „dirglia žarna“ be tyrimų.
Dažniausi uždegiminių žarnyno ligų simptomai
Simptomai gali skirtis, bet dažniausiai pasitaiko:
- viduriavimas, trunkantis kelias savaites arba kartojantis;
- pilvo skausmas ar spazmai;
- kraujas išmatose;
- gleivės išmatose;
- kraujavimas iš išangės;
- staigus noras bėgti į tualetą;
- dažnas tuštinimasis;
- nuovargis, silpnumas;
- svorio kritimas be aiškios priežasties;
- apetito sumažėjimas;
- karščiavimas paūmėjimo metu;
- mažakraujystė ar geležies trūkumas.
Kai kuriems žmonėms pasireiškia ir kiti simptomai: sąnarių skausmai, burnos opelės, akių paraudimas ar skausmas, odos bėrimai, skausmas ar pūliniai aplink išangę.
Realus pavyzdys: žmogus kelias savaites viduriuoja, jaučia pilvo raižymą, skubų norą tuštintis ir vis dažniau pastebi kraujo išmatose. Iš pradžių jis mano, kad tai „maistas“, „stresas“ ar hemorojus, bet kartu atsiranda nuovargis ir krenta svoris. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Krono liga: kas tai ir kaip ji pasireiškia?
Krono liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį: burną, stemplę, skrandį, plonąją žarną, storąją žarną ar sritį aplink išangę. Dažnai ji pažeidžia paskutinę plonosios žarnos dalį ir storąją žarną.
Krono ligai būdinga tai, kad uždegimas gali būti „lopais“: viena žarnyno vieta pažeista, o šalia esanti dalis gali atrodyti sveikesnė. Uždegimas taip pat gali apimti gilesnius žarnyno sienelės sluoksnius.
Krono liga gali sukelti:
- viduriavimą;
- pilvo skausmą, dažnai dešinėje apatinėje pilvo dalyje;
- kraują ar gleives išmatose;
- svorio kritimą;
- nuovargį;
- apetito sumažėjimą;
- skausmą ar problemas aplink išangę;
- pūlinius, fistules ar įtrūkimus išangės srityje kai kuriems žmonėms.
Kadangi Krono liga gali pažeisti gilesnius audinius, kartais gali atsirasti žarnos susiaurėjimų, fistulių ar pūlinių. Ne kiekvienam žmogui taip nutinka, bet būtent todėl ši liga turi būti stebima gydytojo gastroenterologo.
Rūkymas ypač svarbus sergant Krono liga. Jis siejamas su sunkesne ligos eiga ir dažnesniais paūmėjimais, todėl metimas rūkyti yra viena svarbiausių nemedikamentinių priemonių.
Opinis kolitas: kas tai ir kaip jis pasireiškia?
Opinis kolitas pažeidžia storosios žarnos gleivinę. Dažniausiai uždegimas prasideda tiesiojoje žarnoje ir gali plisti aukštyn per storąją žarną. Skirtingai nei Krono liga, opinis kolitas nepažeidžia viso virškinamojo trakto nuo burnos iki išangės.
Dažni opinio kolito simptomai:
- pasikartojantis viduriavimas;
- kraujas, gleivės ar pūlingos priemaišos išmatose;
- pilvo skausmas ar spazmai;
- dažnas tuštinimasis;
- staigus noras tuštintis;
- jausmas, kad reikia tuštintis, nors išmatų beveik nėra;
- nuovargis;
- apetito sumažėjimas;
- svorio kritimas paūmėjimo metu.
Kai kuriems žmonėms opinis kolitas ilgą laiką būna lengvesnis. Kitiems pasireiškia stiprūs paūmėjimai, kurie trikdo miegą, darbą, keliones, mitybą ir socialinį gyvenimą. Sunkus opinio kolito paūmėjimas gali būti rimta būklė ir kartais reikalauja gydymo ligoninėje.
Krono liga ir opinis kolitas: pagrindiniai skirtumai
| Požymis | Krono liga | Opinis kolitas |
|---|---|---|
| Kur pažeidžia? | Gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išangės | Pažeidžia storąją žarną ir tiesiąją žarną |
| Uždegimo pobūdis | Dažnai lopais, su sveikesniais tarpais | Dažniausiai vientisas, prasidedantis nuo tiesiosios žarnos |
| Žarnyno sienelės gylis | Gali apimti gilesnius sluoksnius | Daugiausia pažeidžia gleivinę |
| Galimos komplikacijos | Susiaurėjimai, fistulės, pūliniai | Sunkūs storosios žarnos paūmėjimai, kraujavimas, ilgalaikė storosios žarnos rizika |
| Rūkymo įtaka | Rūkymas dažnai blogina ligos eigą | Poveikis sudėtingesnis, bet rūkyti vis tiek nerekomenduojama dėl bendros sveikatos |
Pacientui nebūtina mintinai žinoti visų medicininių skirtumų. Svarbiausia – gauti tikslią diagnozę, suprasti savo ligos tipą ir turėti aiškų gydymo bei stebėjimo planą.
Kas sukelia uždegimines žarnyno ligas?
Tiksli priežastis nėra iki galo aiški. Manoma, kad uždegiminės žarnyno ligos atsiranda dėl imuninės sistemos, genetikos, žarnyno mikrobiotos ir aplinkos veiksnių sąveikos.
Tai nėra liga, kurią sukelia vien stresas ar vienas konkretus produktas. Stresas gali sustiprinti simptomus ir apsunkinti paūmėjimus, bet jis nėra vienintelė ligos priežastis.
Kai kuriems žmonėms yra šeiminis polinkis. Jei artimi giminaičiai serga Krono liga ar opiniu kolitu, rizika gali būti didesnė.
Kada įtarti uždegiminę žarnyno ligą?
Uždegiminę žarnyno ligą reikėtų svarstyti rimčiau, jei simptomai:
- tęsiasi kelias savaites;
- kartojasi bangomis;
- yra kartu su krauju išmatose;
- pasireiškia kartu su svorio kritimu;
- sukelia didelį nuovargį;
- susiję su mažakraujyste ar geležies trūkumu;
- pažadina naktį;
- sukelia skubų norą bėgti į tualetą;
- yra kartu su karščiavimu;
- pasireiškia su skausmu, pūliniais ar žaizdelėmis aplink išangę.
Vienkartinis žarnyno virusas ar apsinuodijimas maistu yra dažnas dalykas. Tačiau pasikartojantis viduriavimas, kraujas, svorio kritimas ir nuovargis yra visai kita situacija.
Kaip uždegiminės žarnyno ligos diagnozuojamos Lietuvoje?
Dažniausiai pirmas žingsnis yra šeimos gydytojo konsultacija. Gydytojas paklaus, kiek laiko tęsiasi simptomai, ar yra kraujo, ar krenta svoris, ar simptomai pažadina naktį, ar skauda pilvą, ar šeimoje buvo žarnyno ligų, kokius vaistus vartojate ir ar neseniai buvo infekcijų.
Pradinis ištyrimas gali apimti kraujo ir išmatų tyrimus. Jei tyrimai rodo uždegimą arba simptomai kelia įtarimą, pacientas gali būti siunčiamas gydytojo gastroenterologo konsultacijai.
Gali būti atliekami:
- bendras kraujo tyrimas – mažakraujystei, uždegimo požymiams ar kitiems pakitimams įvertinti;
- CRB ar kiti uždegimo rodikliai – bendram uždegimo aktyvumui įvertinti;
- geležies, feritino, vitamino B12, folio rūgšties tyrimai – trūkumams nustatyti;
- išmatų tyrimai – infekcijai ar uždegimo požymiams įvertinti;
- fekalinis kalprotektinas – žarnyno uždegimo tikimybei įvertinti;
- kolonoskopija arba sigmoidoskopija – žarnai apžiūrėti ir biopsijoms paimti;
- magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar kiti vaizdiniai tyrimai – kai reikia įvertinti plonąją žarną ar komplikacijas, ypač sergant Krono liga.
Kas yra fekalinis kalprotektinas?
Fekalinis kalprotektinas yra išmatų tyrimas, kuris padeda įvertinti, ar žarnyne gali būti uždegimas. Jis ypač naudingas tada, kai reikia atskirti galimą uždegiminę žarnyno ligą nuo funkcinių sutrikimų, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromo.
Kalprotektinas pats vienas nenustato galutinės diagnozės. Padidėjęs rezultatas nereiškia automatiškai Krono ligos ar opinio kolito, nes uždegimą gali sukelti ir infekcijos, kai kurie vaistai ar kitos būklės. Tačiau jis gali padėti nuspręsti, ar reikia tolesnio ištyrimo, pavyzdžiui, kolonoskopijos.
Jei kalprotektinas normalus, uždegiminė žarnyno liga tampa mažiau tikėtina, bet vis tiek svarbu vertinti bendrą simptomų vaizdą.
Kas yra kolonoskopija ir kodėl ji svarbi?
Kolonoskopija yra tyrimas, kai plona lanksti kamera leidžia gydytojui apžiūrėti storąją žarną iš vidaus. Tyrimo metu galima pamatyti uždegimą, opas, kraujavimą, gleivinės pakitimus ir paimti mažus audinių mėginius – biopsijas.
Biopsijos padeda patvirtinti, ar pakitimai atitinka Krono ligą, opinį kolitą ar kitą būklę.
Daug žmonių jaudinasi dėl kolonoskopijos. Dažnai nemaloniausia dalis yra pasiruošimas – žarnyno išvalymas prieš tyrimą. Pats tyrimas yra įprastas ir labai svarbus, kai įtariama uždegiminė žarnyno liga.
Kaip gydomos uždegiminės žarnyno ligos?
Gydymas priklauso nuo ligos tipo, aktyvumo, pažeistos žarnyno dalies, simptomų stiprumo, tyrimų rezultatų ir ankstesnio atsako į gydymą.
Gydymo tikslai:
- sumažinti uždegimą;
- suvaldyti paūmėjimą;
- pasiekti remisiją;
- išlaikyti remisiją kuo ilgiau;
- mažinti komplikacijų riziką;
- pagerinti gyvenimo kokybę.
Gydymui gali būti naudojami:
- vaistai nuo uždegimo, priklausomai nuo ligos tipo ir vietos;
- kortikosteroidai paūmėjimui kontroliuoti;
- imuninę sistemą veikiantys vaistai;
- biologinė terapija ar kiti pažangūs gydymo būdai vidutinio sunkumo ar sunkiai ligai;
- mitybos ir maistinių medžiagų trūkumų korekcija;
- geležies, vitamino D, B12 ar kitų trūkumų gydymas;
- chirurginis gydymas kai kuriais atvejais.
Ne visiems reikia vienodai intensyvaus gydymo. Vieniems liga būna lengvesnė, kitiems reikia ilgalaikio specializuoto gydymo ir reguliarios gastroenterologo priežiūros.
Ar uždegimines žarnyno ligas galima išgydyti?
Uždegiminės žarnyno ligos dažniausiai yra ilgalaikės. Tai reiškia, kad jos paprastai nėra „išgydomos visam laikui“ taip, kaip trumpa infekcija. Tačiau daug žmonių pasiekia ilgus remisijos laikotarpius ir gyvena aktyvų, pilnavertį gyvenimą.
Gydymo tikslas yra ne tik sumažinti simptomus, bet ir kontroliuoti patį uždegimą. Kartais žmogus jaučiasi geriau, bet uždegimas dar išlieka, todėl svarbu laikytis gydytojo plano ir atlikti kontrolinius tyrimus.
Kada gali reikėti operacijos?
Operacija nėra pirmas žingsnis kiekvienam žmogui, bet kai kuriais atvejais ji tampa svarbia gydymo dalimi.
Sergant Krono liga, operacijos gali reikėti dėl žarnos susiaurėjimo, fistulių, pūlinių ar stipriai pažeistos žarnos dalies.
Sergant opiniu kolitu, operacija gali būti svarstoma, jei liga labai sunki, jos nepavyksta kontroliuoti vaistais, yra rimtų komplikacijų arba labai bloga gyvenimo kokybė.
Operacija nėra nesėkmės ženklas. Kai kuriems žmonėms ji smarkiai pagerina savijautą ir leidžia susigrąžinti gyvenimo kokybę.
Ilgalaikė sveikata ir galimos komplikacijos
Uždegiminės žarnyno ligos veikia ne tik tuštinimąsi. Jos gali paveikti energiją, mitybą, kraujo rodiklius, kaulus, psichologinę savijautą, darbą, keliones ir socialinį gyvenimą.
Ilgainiui gali pasireikšti:
- mažakraujystė;
- geležies, B12, folio rūgšties ar vitamino D trūkumas;
- svorio kritimas;
- mitybos nepakankamumas;
- kaulų tankio sumažėjimas, ypač jei dažnai vartojami steroidai;
- sąnarių, akių ar odos uždegiminiai simptomai;
- padidėjusi storosios žarnos vėžio rizika kai kuriems ilgai sergantiems pacientams, ypač esant plačiam storosios žarnos pažeidimui.
Būtent todėl svarbi ne tik paūmėjimų kontrolė, bet ir ilgalaikė priežiūra, kontroliniai tyrimai ir bendras sveikatos stebėjimas.
Mityba ir uždegiminės žarnyno ligos
Mityba svarbi, bet internete apie ją labai daug supaprastintos ir klaidinančios informacijos. Nėra vienos universalios dietos, kuri tiktų visiems sergantiems Krono liga ar opiniu kolitu.
Paūmėjimo metu kai kurie produktai gali būti sunkiau toleruojami. Ramybės laikotarpiu mityba gali būti platesnė. Kai kuriems žmonėms reikia specialių mitybos rekomendacijų dėl svorio kritimo, geležies trūkumo, plonosios žarnos pažeidimo ar po operacijos.
Verta vengti:
- labai ribotų dietų be gydytojo ar dietologo priežiūros;
- įsitikinimo, kad vienas produktas „sukėlė“ ligą;
- vaistų nutraukimo ir pakeitimo papildais;
- nuolatinio maisto baimės, kai pradedama vengti beveik visko;
- nepatikrintų „stebuklingų“ gydymo metodų.
Jei maistas tapo dideliu nerimo šaltiniu arba krenta svoris, verta pasitarti su gydytoju gastroenterologu arba dietologu.
Kasdienis gyvenimas su IBD
Uždegiminės žarnyno ligos gali paveikti kasdienybę daug labiau, nei matosi iš išorės. Žmogus gali nuolat galvoti, kur yra tualetas, bijoti kelionių, vengti susitikimų, jausti nuovargį, kuris nepraeina po miego, arba nerimauti dėl paūmėjimo darbe.
Kai kuriems žmonėms diagnozė net palengvina situaciją, nes pagaliau paaiškėja, kodėl metų metus kartojosi kraujavimas, viduriavimas, pilvo skausmas ar silpnumas.
Svarbu pasakyti aiškiai: uždegiminės žarnyno ligos yra realios medicininės būklės. Reikalinga pagalba, gydymas ir pritaikymas kasdienybėje nėra silpnumo ženklas.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Registruokitės pas šeimos gydytoją, jei turite:
- viduriavimą, kuris tęsiasi kelias savaites;
- kraują ar gleives išmatose;
- pasikartojantį pilvo skausmą;
- svorio kritimą be aiškios priežasties;
- nuolatinį nuovargį;
- mažakraujystę ar geležies trūkumą;
- naktinį viduriavimą;
- skubų norą tuštintis, kuris trukdo gyvenimui;
- pasikartojančius simptomus, kurie nepraeina ir nėra aiškiai paaiškinti.
Šeimos gydytojas gali paskirti pradinius tyrimus ir, jei reikia, nukreipti pas gydytoją gastroenterologą.
Kada reikalinga skubi pagalba?
Skubiai kreipkitės pagalbos arba skambinkite 112, jei yra:
- labai stiprus pilvo skausmas;
- gausus kraujavimas iš žarnyno;
- stiprus silpnumas, alpimas ar sąmonės sutrikimas;
- nuolatinis vėmimas;
- ryškūs dehidratacijos požymiai;
- aukšta temperatūra kartu su stipriu pilvo skausmu ar sunkiu paūmėjimu;
- labai išsipūtęs, skausmingas pilvas;
- staigus ir greitas simptomų blogėjimas.
Nereikėtų manyti, kad tai „tiesiog dar vienas paūmėjimas“, jei simptomai staiga tapo daug stipresni nei įprastai.
Ko geriau nedaryti?
- nevadinkite kraujo išmatose „tik dirglia žarna“;
- neignoruokite viduriavimo, kuris tęsiasi savaites;
- nenutraukite paskirtų vaistų be gydytojo žinios;
- nekeiskite gydymo vien papildais ar dieta;
- nevartokite vaistų nuo viduriavimo, jei yra aukšta temperatūra, kraujas išmatose ar labai stiprus pilvo skausmas, nepasitarę su gydytoju;
- neatidėliokite tyrimų, jei yra svorio kritimas, mažakraujystė ar naktiniai simptomai;
- nerūkykite, ypač jei sergate Krono liga.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar uždegiminė žarnyno liga yra tas pats, kas dirgliosios žarnos sindromas?
Ne. Dirgliosios žarnos sindromas yra žarnyno veiklos sutrikimas, kuris nesukelia žarnyno gleivinės uždegimo ar opų. Uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ir opinis kolitas, sukelia tikrą uždegimą ir gali pažeisti žarnyną.
Kuri liga sunkesnė – Krono liga ar opinis kolitas?
Nėra paprasto atsakymo. Abi ligos gali būti lengvos, vidutinio sunkumo arba sunkios. Svarbiausia, kiek liga aktyvi, kuri žarnyno dalis pažeista, ar yra komplikacijų ir kaip organizmas reaguoja į gydymą.
Ar Krono liga gali sukelti vidurių užkietėjimą?
Taip, kai kuriais atvejais gali, ypač jei yra žarnos susiaurėjimų ar tam tikras pažeidimo pobūdis. Vis dėlto dažniau kalbama apie viduriavimą, pilvo skausmą ir svorio kritimą.
Ar kraujas išmatose visada reiškia IBD?
Ne. Kraujas gali atsirasti dėl hemorojaus, išangės įtrūkimo, infekcijos, divertikulų, polipų, žarnyno vėžio ar kitų priežasčių. Tačiau kraujo išmatose nereikėtų ignoruoti – būtina pasitarti su gydytoju.
Kas yra kalprotektino tyrimas?
Tai išmatų tyrimas, padedantis įvertinti, ar žarnyne gali būti uždegimas. Jis dažnai naudojamas sprendžiant, ar simptomai labiau panašūs į dirgliosios žarnos sindromą, ar reikia ieškoti uždegiminės žarnyno ligos.
Ar kolonoskopija būtina diagnozei?
Dažnai taip, ypač jei įtariamas opinis kolitas ar storosios žarnos pažeidimas. Kolonoskopija leidžia apžiūrėti žarną ir paimti biopsijas. Kai kuriais Krono ligos atvejais gali reikėti ir kitų tyrimų, kad būtų įvertinta plonoji žarna.
Ar stresas sukelia Krono ligą ar opinį kolitą?
Stresas gali pabloginti simptomus ar apsunkinti paūmėjimų valdymą, bet nelaikomas vienintele ligos priežastimi. Uždegiminės žarnyno ligos susijusios su imunine sistema, genetika, mikrobiota ir aplinkos veiksniais.
Ar galima gyventi normaliai sergant IBD?
Daug žmonių, gavę tinkamą gydymą ir priežiūrą, gyvena aktyvų gyvenimą. Gali reikėti vaistų, kontrolinių tyrimų, mitybos korekcijų ir planavimo, bet diagnozė nereiškia, kad gyvenimas sustoja.
Pagrindinės mintys
Uždegiminės žarnyno ligos – tai rimtos, bet dažnai valdomos ilgalaikės ligos. Krono liga ir opinis kolitas turi panašių simptomų, bet skiriasi tuo, kurią žarnyno dalį pažeidžia ir kokių komplikacijų gali sukelti.
Svarbiausia nepainioti jų su dirgliosios žarnos sindromu. Jei yra kraujas išmatose, ilgalaikis viduriavimas, svorio kritimas, nuovargis, mažakraujystė, naktiniai simptomai ar pasikartojantis pilvo skausmas, reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti tyrimus.
Ankstyva diagnostika, gastroenterologo priežiūra, tinkamas gydymas ir reguliarus stebėjimas gali padėti sumažinti paūmėjimus, išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei pastebite kraują išmatose, užsitęsusį viduriavimą, svorio kritimą, stiprų pilvo skausmą ar greitai blogėjančią savijautą, kreipkitės į šeimos gydytoją, gydytoją gastroenterologą arba skubios pagalbos atveju skambinkite 112.
