Dirgliosios žarnos sindromas, dažnai trumpinamas DŽS, yra viena dažniausių virškinimo sistemos problemų. Jis gali sukelti pilvo skausmą, spazmus, pilvo pūtimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą arba šių simptomų kaitą.
Vieniems žmonėms simptomai būna lengvi ir pasireiškia tik retkarčiais. Kitiems jie trukdo dirbti, keliauti, valgyti ne namuose, miegoti, sportuoti ar ramiai planuoti dieną. DŽS gali atrodyti „nematomas“, nes daug įprastų tyrimų būna normalūs, tačiau simptomai yra tikri ir gali labai varginti.
Daug žmonių ilgai svarsto, ar tai „tik nuo streso“, „nuo maisto“, „nuo skrandžio“, ar vis dėlto gali būti rimtesnė liga. Svarbu žinoti du dalykus: dirgliosios žarnos sindromas yra realus ilgalaikis virškinimo sutrikimas, bet ne kiekvieną pilvo skausmą, pūtimą ar pasikeitusį tuštinimąsi galima automatiškai vadinti DŽS.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra dirgliosios žarnos sindromas, kokie simptomai jam būdingi, kas gali provokuoti paūmėjimus, kaip ši būklė diagnozuojama Lietuvoje, kokie tyrimai gali būti reikalingi, kas padeda ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kas yra dirgliosios žarnos sindromas?
Dirgliosios žarnos sindromas yra ilgalaikis žarnyno veiklos sutrikimas. Tai reiškia, kad žarnynas veikia jautriau arba netolygiau, nors įprastais tyrimais dažnai nematoma opų, žaizdų, navikų ar kitų aiškių struktūrinių pakitimų.
DŽS dažniausiai pasireiškia kelių simptomų deriniu:
- pilvo skausmu ar spazmais;
- pilvo pūtimu;
- viduriavimu;
- vidurių užkietėjimu;
- skubiu noru tuštintis;
- jausmu, kad pasituštinus žarnynas neištuštėjo iki galo;
- gleivėmis išmatose;
- padidėjusiu dujų kaupimusi.
Simptomai dažnai ateina ir praeina. Kurį laiką gali būti visai neblogai, o vėliau prasideda paūmėjimas, trunkantis kelias dienas ar savaites. Vieniems žmonėms vyrauja viduriavimas, kitiems – vidurių užkietėjimas, dar kitiems šie simptomai kaitaliojasi.
Kodėl DŽS taip sunku suprasti?
Dirgliosios žarnos sindromas dažnai kelia nusivylimą, nes žmogus jaučiasi blogai, bet tyrimai gali būti „geri“. Tai nereiškia, kad simptomai išgalvoti. Tai reiškia, kad problema dažniau susijusi su žarnyno jautrumu, judrumu, nervų sistema, mitybos reakcijomis ir žarnyno bei smegenų ryšiu, o ne su matomu žarnos pažeidimu.
Dėl to žmogus gali girdėti frazes „nieko nerado“ arba „viskas gerai“, nors pilvas pučiasi, skauda, raižo, o kelionė ar darbo diena tampa sudėtinga. Tikslesnis paaiškinimas būtų toks: rimtų pakitimų tyrimai gali nerodyti, bet žarnyno veikla vis tiek gali būti sutrikusi.
Dažniausi DŽS simptomai
Dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali būti įvairūs, bet dažniausiai pasitaiko:
- pilvo skausmas ar spazmai;
- skausmas, kuris palengvėja pasituštinus;
- skausmas ar pūtimas po valgio;
- pilvo pūtimas, ypač dienos pabaigoje;
- viduriavimas;
- vidurių užkietėjimas;
- viduriavimo ir užkietėjimo kaita;
- staigus poreikis bėgti į tualetą;
- nevisiško pasituštinimo jausmas;
- gleivės išmatose;
- gurguliavimas, dujų kaupimasis, raugėjimas.
Kai kurie žmonės taip pat jaučia pykinimą, nuovargį, suprastėjusį miegą, nugaros maudimą ar viršutinės pilvo dalies diskomfortą. DŽS gali sutapti su refliuksu, dispepsija, nerimu ar kitomis funkcinėmis virškinimo problemomis.
Kaip DŽS atrodo kasdienybėje?
Pavyzdys 1: žmogus ryte jaučiasi gerai, bet po pietų prasideda pilvo raižymas, pūtimas ir staigus noras tuštintis. Tai dažniau nutinka įtemptomis darbo dienomis.
Pavyzdys 2: žmogus kelias dienas negali normaliai pasituštinti, pilvas tampa išpūstas ir sunkus, o po to prasideda spazmai ir laisvesnės išmatos.
Pavyzdys 3: ryte pilvas atrodo normaliai, bet vakare tampa stipriai išsipūtęs, ypač po skuboto valgymo, gazuotų gėrimų, riebaus maisto ar didesnių porcijų.
Tokie simptomų modeliai gali būti būdingi DŽS, tačiau panašiai gali pasireikšti ir kitos būklės: celiakija, uždegiminės žarnyno ligos, žarnyno infekcijos, maisto netoleravimas, vidurių užkietėjimas, skydliaukės sutrikimai ar kitos virškinimo ligos.
Kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą?
Nėra vienos aiškios priežasties, tinkančios visiems. DŽS dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių derinio.
Galimi veiksniai:
- padidėjęs žarnyno jautrumas – žarna stipriau reaguoja į dujas, maistą ar tempimą;
- pakitęs žarnyno judrumas – maistas ir išmatos juda per greitai arba per lėtai;
- žarnyno ir nervų sistemos ryšys – stresas, nerimas ir įtampa gali stiprinti simptomus;
- mitybos veiksniai – kai kurie produktai daliai žmonių sukelia pūtimą, skausmą ar viduriavimą;
- persirgta žarnyno infekcija – kai kuriems DŽS prasideda po gastroenterito;
- žarnyno mikrobiotos pokyčiai – žarnyno bakterijų pusiausvyra gali turėti įtakos simptomams;
- hormoniniai veiksniai – kai kurioms moterims simptomai ryškėja prieš mėnesines ar jų metu.
DŽS nėra tiesiog „nervai“. Stresas gali stipriai paveikti simptomus, bet tai nereiškia, kad žmogus pats kaltas ar kad problema tik psichologinė.
Dažni DŽS provokatoriai
Kas sukelia paūmėjimą, labai individualu. Vienam žmogui simptomus provokuoja kava, kitam – svogūnai ar česnakai, trečiam – didelės porcijos, stresas ar miego trūkumas.
Dažni provokatoriai:
- didelės porcijos;
- riebus, keptas ar stipriai perdirbtas maistas;
- alkoholis;
- kava ir kiti kofeino turintys gėrimai;
- gazuoti gėrimai;
- aštrus maistas;
- skubotas valgymas;
- nereguliarus valgymas;
- stresas;
- prastas miegas;
- kelionės ir pasikeitęs režimas.
Kai kuriems žmonėms simptomus provokuoja vadinamieji FODMAP angliavandeniai. Jų yra kai kuriuose vaisiuose, svogūnuose, česnakuose, ankštiniuose produktuose, pieno produktuose, kviečių produktuose ir kituose maisto produktuose. Tai nereiškia, kad šie produktai „blogi“. Tai reiškia, kad daliai žmonių jie gali skatinti dujų kaupimąsi, pūtimą ir skausmą.
Kas nėra DŽS?
Labai svarbu nepainioti dirgliosios žarnos sindromo su kitomis virškinimo ligomis.
DŽS nėra tas pats, kas:
- opinis kolitas;
- Krono liga;
- celiakija;
- žarnyno vėžys;
- maisto alergija;
- paprastas refliuksas ar rėmuo;
- žarnyno infekcija.
DŽS paprastai nesukelia žarnos pažeidimo taip, kaip uždegiminės žarnyno ligos, ir pats savaime nevirsta žarnyno vėžiu. Tačiau tai nereiškia, kad naujus, stiprėjančius ar neįprastus simptomus galima ignoruoti.
Kada simptomų negalima laikyti „tik DŽS“?
Yra požymių, kurie nėra tipiški paprastam DŽS paūmėjimui ir turėtų būti aptarti su gydytoju.
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei yra:
- kraujas išmatose;
- kraujavimas iš išangės;
- juodos, deguto spalvos išmatos;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- nauji simptomai vyresniame amžiuje;
- nuolatinis arba vis stiprėjantis viduriavimas;
- viduriavimas, kuris pažadina naktį;
- karščiavimas;
- mažakraujystė ar įtariamas geležies trūkumas;
- stiprus nuovargis be aiškios priežasties;
- apčiuopiamas darinys pilve;
- šeimoje buvęs žarnyno vėžys, celiakija ar uždegiminės žarnyno ligos;
- staigus ir ilgalaikis tuštinimosi pasikeitimas.
Šie simptomai nebūtinai reiškia rimtą ligą, bet jie turėtų būti įvertinti. Tokiu atveju geriau nesiremti savidiagnoze.
Kaip DŽS diagnozuojamas Lietuvoje?
Daugelis žmonių tikisi vieno tyrimo, kuris aiškiai parodys: „tai DŽS“. Tačiau dažniausiai taip nebūna. Dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas pagal simptomų pobūdį, trukmę, jų ryšį su tuštinimusi ir įvertinus, ar nėra nerimą keliančių požymių.
Lietuvoje dažniausiai pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją. Jis gali paklausti:
- kiek laiko tęsiasi simptomai;
- kur skauda pilvą;
- ar skausmas palengvėja pasituštinus;
- ar vyrauja viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar jų kaita;
- ar matote kraujo išmatose;
- ar krito svoris;
- ar simptomai pažadina naktį;
- ar yra karščiavimas;
- ar šeimoje buvo žarnyno ligų;
- ar simptomai susiję su stresu, maistu, mėnesinių ciklu;
- kokius vaistus ar papildus vartojate.
Gydytojas gali apžiūrėti pilvą, įvertinti bendrą būklę, paskirti kraujo ar išmatų tyrimus. Jei simptomai neaiškūs, stiprūs ar yra įspėjamųjų požymių, gali būti reikalinga gydytojo gastroenterologo konsultacija.
Kokie tyrimai gali būti reikalingi?
Nėra vieno tyrimo, kuris patvirtintų DŽS visiems žmonėms. Tyrimai dažniau skiriami tam, kad būtų atmestos kitos ligos.
Gali būti atliekami:
- bendras kraujo tyrimas;
- uždegimo rodikliai;
- geležies ar feritino tyrimai, jei įtariama mažakraujystė;
- kraujo tyrimai dėl celiakijos, jei yra indikacijų;
- išmatų tyrimai dėl uždegimo ar infekcijos;
- skydliaukės tyrimai, jei simptomai gali būti susiję su jos veikla;
- pilvo echoskopija, jei reikia įvertinti kitus organus;
- kolonoskopija, jei yra kraujavimas, svorio kritimas, mažakraujystė, naktiniai simptomai ar kiti nerimą keliantys požymiai.
Ne visiems žmonėms reikia kolonoskopijos. Jei simptomai tipiški, nėra pavojingų požymių, o pirminiai tyrimai geri, diagnozė dažnai gali būti nustatoma ir be sudėtingų tyrimų.
Ar galima diagnozuoti DŽS be kolonoskopijos?
Taip, dažnai galima. Kolonoskopija nėra būtina kiekvienam žmogui, kuris turi pilvo pūtimą ar kintantį tuštinimąsi.
Ji dažniau svarstoma, jei yra:
- kraujas išmatose;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- mažakraujystė;
- nuolatinis viduriavimas;
- naktinis viduriavimas;
- nauji simptomai vyresniame amžiuje;
- šeiminė žarnyno vėžio ar uždegiminių žarnyno ligų istorija;
- nenormalūs kraujo ar išmatų tyrimai;
- neaiški diagnozė.
DŽS gydymas
Nėra vieno gydymo, kuris tiktų visiems. Geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami tada, kai gydymas pritaikomas pagal vyraujančius simptomus: viduriavimą, vidurių užkietėjimą, skausmą, pūtimą ar jų derinį.
Gydymas gali apimti:
- mitybos ir valgymo ritmo korekciją;
- pakankamą skysčių vartojimą;
- tinkamą skaidulų pasirinkimą;
- vaistus nuo spazmų;
- vidurius laisvinančius vaistus, jei vyrauja užkietėjimas;
- vaistus nuo viduriavimo, jei vyrauja viduriavimas;
- pipirmėčių aliejaus preparatus kai kuriems žmonėms;
- probiotikus kai kuriais atvejais;
- streso, miego ir nerimo valdymą;
- dietologo ar gastroenterologo pagalbą, jei simptomai sudėtingi.
Mityba ir valgymo įpročiai
Daugeliui žmonių pirmas žingsnis yra ne griežta dieta, o paprastesnis ir tvarkingesnis valgymo ritmas.
Gali padėti:
- valgyti reguliariai;
- nepraleisti pusryčių ar pietų, jei po to persivalgote vakare;
- valgyti lėčiau;
- mažinti labai dideles porcijas;
- gerti pakankamai vandens;
- riboti alkoholį;
- mažinti gazuotus gėrimus, jei pučia pilvą;
- stebėti kofeino poveikį;
- nevalgyti labai riebiai prieš svarbią kelionę ar darbo dieną.
Dažna klaida – vienu metu išbraukti labai daug produktų. Tada tampa sunku suprasti, kas iš tikrųjų padeda, o mityba gali tapti per ribota.
Skaidulos: gali padėti, bet ne visada vienodai
Skaidulos dažnai minimos kaip pagalba žarnynui, bet sergant DŽS svarbu pasirinkti tinkamą jų rūšį.
Kai kuriems žmonėms geriau tinka tirpios skaidulos, pavyzdžiui, avižos ar gysločių sėklų luobelės. Jos gali padėti esant vidurių užkietėjimui ir kai kuriems mišriems simptomams.
Tačiau staigus didelio kiekio sėlenų ar kitų netirpių skaidulų vartojimas kai kuriems žmonėms gali sustiprinti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir skausmą.
Jei norite didinti skaidulų kiekį, darykite tai palaipsniui ir gerkite pakankamai skysčių.
Mažo FODMAP kiekio dieta
Kai kuriems žmonėms, sergantiems DŽS, padeda mažo FODMAP kiekio dieta. Ji laikinai sumažina tam tikrų fermentuojamų angliavandenių kiekį maiste. Šie angliavandeniai kai kuriems žmonėms gali skatinti pilvo pūtimą, skausmą, dujų kaupimąsi ar viduriavimą.
Tačiau tai nėra dieta visam gyvenimui ir nėra „sveikos mitybos“ sinonimas. Ji turėtų būti taikoma struktūruotai: pirmiausia ribojami tam tikri produktai, vėliau jie palaipsniui grąžinami, kad būtų nustatyti individualūs provokatoriai.
Idealu tai daryti su dietologo ar gydytojo gastroenterologo pagalba, ypač jei jau ribojate daug maisto produktų, krenta svoris arba bijote valgyti.
Vaistai nuo DŽS simptomų
Vaistai parenkami pagal tai, kas labiausiai vargina.
Gali būti naudojami:
- spazmus mažinantys vaistai – kai vyrauja pilvo raižymas ir spazmai;
- vidurius laisvinantys vaistai – kai vyrauja vidurių užkietėjimas;
- vaistai nuo viduriavimo – kai vargina dažnas tuštinimasis ar skubus noras bėgti į tualetą;
- pipirmėčių aliejaus preparatai – kai kuriems žmonėms gali mažinti spazmus;
- probiotikai – gali padėti daliai žmonių, bet poveikis individualus;
- kiti receptiniai vaistai – jei simptomai stiprūs ir įprastos priemonės nepadeda.
Nereikėtų nuolat vartoti atsitiktinių priemonių neaišku nuo ko. Geriau suprasti savo DŽS tipą ir turėti aiškų planą: ką daryti, kai užkietėja viduriai, ką daryti, kai prasideda viduriavimas, ir kada kreiptis į gydytoją.
Stresas, nerimas ir žarnyno jautrumas
DŽS nėra „tik nuo nervų“, bet nervų sistema ir žarnynas yra glaudžiai susiję. Todėl stresas, miego trūkumas, nerimas, įtampa ar nuolatinis skubėjimas gali stiprinti simptomus.
Dalis žmonių pastebi, kad paūmėjimai dažnesni:
- per įtemptus darbus;
- prieš keliones;
- per egzaminus ar svarbius susitikimus;
- po prasto miego;
- kai atsiranda baimė dėl pačių žarnyno simptomų;
- kai žmogus pradeda vengti maisto, išėjimų iš namų ar kelionių.
Tai nereiškia, kad reikia tiesiog „nusiraminti“. Tai reiškia, kad gydant DŽS kartais svarbu ne tik žarnynas, bet ir miegas, stresas, nerimas, fizinis aktyvumas ir dienos režimas.
Kai kuriems žmonėms padeda psichologinė pagalba, kognityvinė elgesio terapija, atsipalaidavimo pratimai, kvėpavimo technikos, reguliarus vaikščiojimas ar geresnis miego režimas.
Kas dažnai pablogina DŽS?
- valgymas labai greitai;
- didelės ir nereguliarios porcijos;
- daug kavos;
- daug alkoholio;
- mažai vandens;
- dažnas gazuotų gėrimų vartojimas;
- nuolatinis užkandžiavimas perdirbtu maistu;
- vidurių užkietėjimo ignoravimas kelias dienas;
- prastas miegas;
- stresas;
- daugybės papildų pradėjimas vienu metu;
- kraštutinės dietos be aiškios priežasties.
Kas daugeliui žmonių padeda?
- 2–4 savaites vesti maisto ir simptomų dienyną;
- valgyti reguliariau;
- gerti pakankamai skysčių;
- mažinti akivaizdžius provokatorius, o ne išbraukti viską;
- vaikščioti ar kitaip lengvai judėti;
- laiku gydyti vidurių užkietėjimą;
- turėti aiškų planą paūmėjimams;
- pasitikrinti, jei simptomai pasikeičia;
- nebijoti kreiptis į gydytoją, jei DŽS trukdo kasdienybei.
Ką daryti paūmėjimo metu?
Jei jau žinote, kad turite DŽS, ir paūmėjimas panašus į ankstesnius, gali padėti keli paprasti veiksmai.
- kelias dienas valgykite paprasčiau ir reguliariau;
- venkite aiškių savo provokatorių;
- gerkite pakankamai vandens;
- sumažinkite kavos, alkoholio ir gazuotų gėrimų kiekį;
- naudokite gydytojo ar vaistininko rekomenduotas priemones pagal simptomą;
- venkite nuolatinio simptomų tikrinimo internete, jei paūmėjimas pažįstamas ir nėra įspėjamųjų požymių;
- pailsėkite, jei paūmėjimą galėjo sukelti stresas ar miego trūkumas.
Tačiau jei paūmėjimas kitoks nei įprastai, labai stiprus, atsirado kraujas, karščiavimas, vėmimas, svorio kritimas ar naktinis viduriavimas, kreipkitės į gydytoją.
Ar DŽS galima išgydyti?
Dirgliosios žarnos sindromas dažnai yra ilgalaikė būklė, bet tai nereiškia, kad visą gyvenimą turi būti blogai. Daug žmonių išmoksta valdyti simptomus taip, kad paūmėjimai būtų retesni, trumpesni ir mažiau trikdytų kasdienybę.
Tikslas ne visada yra visiškai „išgydyti“ DŽS. Dažnai tikslas yra suprasti savo žarnyno reakcijas, sumažinti provokatorius, turėti gydymo planą ir atgauti pasitikėjimą savo kūnu.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Registruokitės pas šeimos gydytoją, jei:
- manote, kad jums gali būti DŽS, bet niekada nebuvote tirti;
- pilvo skausmas, pūtimas ar tuštinimosi pokyčiai kartojasi;
- simptomai trukdo darbui, kelionėms, miegui ar socialiniam gyvenimui;
- dažnai vartojate nereceptinius vaistus nuo viduriavimo, užkietėjimo ar spazmų;
- pradėjote vengti daugybės maisto produktų;
- nežinote, ar simptomai tikrai atitinka DŽS;
- simptomai pasikeitė ar sustiprėjo.
Šeimos gydytojas gali paskirti pradinius tyrimus, įvertinti pavojingus požymius ir, jei reikia, nukreipti pas gastroenterologą.
Kada gali reikėti gastroenterologo?
Gydytojo gastroenterologo konsultacija gali būti reikalinga, jei:
- diagnozė neaiški;
- simptomai stiprūs ir nepagerėja taikant įprastas priemones;
- yra kraujas išmatose, svorio kritimas ar mažakraujystė;
- įtariama celiakija, uždegiminė žarnyno liga ar kita liga;
- reikalinga kolonoskopija ar kiti specializuoti tyrimai;
- DŽS labai blogina gyvenimo kokybę.
Kada reikalinga skubi pagalba?
DŽS pats savaime paprastai nėra skubi būklė. Tačiau kai kurie simptomai gali rodyti rimtesnę problemą.
Skubiai kreipkitės pagalbos arba skambinkite 112, jei yra:
- labai stiprus, staigus pilvo skausmas;
- pilvo skausmas su alpimu ar sąmonės sutrikimu;
- gausus kraujavimas iš virškinimo trakto;
- juodos išmatos su silpnumu ar galvos svaigimu;
- nuolatinis vėmimas ir negalėjimas išlaikyti skysčių;
- stiprus karščiavimas su pilvo skausmu;
- ryškūs dehidratacijos požymiai;
- pilvo skausmas nėštumo metu, jei jis stiprus ar neįprastas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar DŽS yra rimta liga?
DŽS paprastai nepažeidžia žarnos taip, kaip uždegiminės žarnyno ligos, ir pats savaime nevirsta vėžiu. Tačiau jis gali labai pabloginti gyvenimo kokybę. Svarbiausia – įsitikinti, kad diagnozė teisinga ir nėra įspėjamųjų požymių.
Ar stresas sukelia DŽS?
Stresas gali sukelti paūmėjimus arba sustiprinti simptomus, bet DŽS nėra vien tik streso pasekmė. Dažniausiai prisideda žarnyno jautrumas, judrumo pokyčiai, mityba, mikrobiota, persirgtos infekcijos ir nervų sistemos reakcijos.
Ar DŽS gali sukelti kraują išmatose?
Kraujas išmatose nėra tipiškas DŽS simptomas. Jei pastebite kraują, kraujavimą iš išangės ar juodas išmatas, kreipkitės į gydytoją.
Ar DŽS gali prasidėti staiga?
Taip. Kai kuriems žmonėms simptomai prasideda po žarnyno infekcijos, stipraus streso, mitybos ar gyvenimo ritmo pasikeitimo. Kitiems jie vystosi palaipsniui.
Ar reikia atsisakyti gliuteno?
Ne automatiškai. Gliutenas nėra problema visiems žmonėms, turintiems DŽS simptomų. Jei įtariama celiakija, prieš atsisakant gliuteno svarbu pasitarti su gydytoju, nes pradėjus begliutenę mitybą tyrimai gali tapti mažiau tikslūs.
Ar pieno produktai blogina DŽS?
Kai kuriems žmonėms pieno produktai gali stiprinti pūtimą ar viduriavimą, ypač jei yra laktozės netoleravimas. Tačiau tai nėra universali taisyklė. Geriau stebėti savo simptomus ir, jei reikia, pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Ar probiotikai padeda?
Kai kuriems žmonėms probiotikai gali padėti, bet poveikis labai individualus. Jei bandote probiotiką, verta rinktis vieną preparatą ir stebėti poveikį kelias savaites, o ne nuolat keisti skirtingus papildus.
Ar DŽS diagnozei būtina kolonoskopija?
Ne visada. Jei simptomai tipiški, nėra kraujo, svorio kritimo, mažakraujystės ar kitų įspėjamųjų požymių, kolonoskopija gali būti nereikalinga. Sprendimą priima gydytojas pagal simptomus ir tyrimų rezultatus.
Ką daryti, jei simptomai vis blogėja?
Jei simptomai stiprėja, keičiasi ar atsiranda naujų požymių, tokių kaip kraujas išmatose, svorio kritimas, karščiavimas, naktinis viduriavimas ar didelis nuovargis, kreipkitės į šeimos gydytoją. Nereikėtų visko priskirti DŽS.
Pagrindinės mintys
Dirgliosios žarnos sindromas yra dažna, reali ir dažnai valdoma būklė. Ji gali sukelti pilvo skausmą, pūtimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir stipriai paveikti kasdienį gyvenimą.
Geriausias kelias dažniausiai yra praktiškas: suprasti savo simptomų modelį, stebėti provokatorius, susitvarkyti valgymo ritmą, tinkamai gydyti vyraujančius simptomus ir pasitikrinti, ar nėra kitų ligų požymių.
Jei simptomai atitinka DŽS, tinkami mitybos, režimo ir gydymo sprendimai gali labai pagerinti savijautą. Tačiau jei atsiranda kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis viduriavimas, mažakraujystė, karščiavimas ar staigus ilgalaikis tuštinimosi pasikeitimas, kreipkitės į gydytoją ir nelaikykite to „tiesiog dirglia žarna“.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai nauji, stiprėja, kelia nerimą ar trukdo kasdieniam gyvenimui, pasitarkite su šeimos gydytoju arba gydytoju gastroenterologu.
