Divertikuliozė yra dažna storosios žarnos būklė, ypač vyresniame amžiuje. Ji reiškia, kad žarnos sienelėje susiformuoja mažos kišenėlės, vadinamos divertikulais. Kai kuriems žmonėms jos nesukelia jokių simptomų ir randamos atsitiktinai. Kitiems gali pasireikšti apatinės pilvo dalies skausmas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kintantis tuštinimosi ritmas.
Divertikulitas yra kita situacija. Taip vadinama būklė, kai vienas ar keli divertikulai tampa uždegiminiai, o kartais prisideda ir infekcija. Tuomet skausmas dažniausiai būna stipresnis, pastovesnis, gali atsirasti karščiavimas, pykinimas ir bendra prasta savijauta.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kuo skiriasi divertikuliozė, divertikulinė liga ir divertikulitas, kokie simptomai būdingi, kokia mityba gali padėti, kaip gydomi paūmėjimai, kada reikalingi tyrimai ir kada būtina kreiptis skubiai.
Jei norite platesnio konteksto, skaitykite apie virškinimo sveikatą, simptomus ir tyrimus. Jei simptomai persidengia su pilvo pūtimu, vidurių užkietėjimu ar dirgliosios žarnos sindromu, gali būti naudingi straipsniai apie pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą suaugusiesiems ir dirgliosios žarnos sindromą.
Kas yra divertikulai?
Divertikulai yra mažos išsigaubusios kišenėlės storosios žarnos sienelėje. Jos dažniau susiformuoja vyresniame amžiuje. Dalis žmonių jų turi, bet nieko nejaučia. Tokiu atveju dažnai sakoma, kad yra divertikuliozė.
Divertikulai patys savaime nebūtinai yra liga, kurią reikia gydyti. Problema prasideda tada, kai jie sukelia simptomus arba kai vienas iš jų tampa uždegiminis.
Divertikuliozė, divertikulinė liga ir divertikulitas: kuo skiriasi?
Šie terminai dažnai painiojami, todėl verta juos atskirti paprastai.
- Divertikuliozė reiškia, kad žarnoje yra divertikulų, bet jie nesukelia simptomų.
- Divertikulinė liga reiškia, kad divertikulai siejami su simptomais, pavyzdžiui, apatinės pilvo dalies skausmu, pūtimu ar tuštinimosi pokyčiais.
- Divertikulitas reiškia, kad divertikulas ar keli divertikulai tapo uždegiminiai, kartais su infekcija.
Šis skirtumas svarbus, nes gydymas skiriasi. Žmogui, kuriam divertikulai rasti atsitiktinai ir jis neturi jokių simptomų, dažnai nereikia jokio specialaus gydymo. O žmogui, kuriam išsivysto divertikulitas, gali reikėti skausmo kontrolės, gydytojo įvertinimo, antibiotikų kai kuriais atvejais ar net gydymo ligoninėje, jei būklė sunki.
Kokius simptomus gali sukelti divertikulinė liga?
Dažniausias simptomas yra apatinės pilvo dalies skausmas. Dažnai jis jaučiamas kairėje pusėje, bet gali būti ir kitur. Kai kuriems žmonėms kartu pučia pilvą, keičiasi tuštinimasis, kartojasi vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
Galimi simptomai:
- maudimas ar skausmas apatinėje pilvo dalyje;
- skausmas dažniau kairėje pilvo pusėje;
- pilvo pūtimas;
- vidurių užkietėjimas;
- viduriavimas;
- kintantis tuštinimosi ritmas;
- jausmas, kad žarnynas neišsituštino iki galo;
- simptomai, kurie tai pagerėja, tai vėl sugrįžta.
Realus pavyzdys: 55–70 metų žmogus pastebi, kad kartais maudžia kairėje apatinėje pilvo dalyje, pučia pilvą, tuštinimasis tapo nebe toks reguliarus. Kurį laiką viskas aprrimsta, tada vėl prasideda. Žmogus galvoja, kad tai „dirgli žarna“ arba vidurių užkietėjimas, tačiau priežastis gali būti ir divertikulinė liga.
Svarbu suprasti, kad šie simptomai nėra būdingi tik divertikulams. Panašiai gali pasireikšti dirgliosios žarnos sindromas, vidurių užkietėjimas, žarnyno uždegiminės ligos, infekcijos ar kitos būklės. Todėl užsitęsusių ar besikeičiančių simptomų nereikėtų ilgai aiškinti vien „jautriu žarnynu“.
Kokie simptomai labiau būdingi divertikulitui?
Divertikulitas dažniausiai pasireiškia ryškiau nei paprasta divertikulinė liga. Skausmas dažnai tampa pastovesnis, stipresnis, pilvas gali būti jautrus liečiant, atsiranda karščiavimas ar bloga bendra savijauta.
Divertikulitą gali rodyti:
- stipresnis ar pastovesnis apatinės pilvo dalies skausmas;
- skausmas dažniausiai kairėje apatinėje pilvo dalyje;
- pilvo jautrumas spaudžiant;
- karščiavimas;
- šaltkrėtis;
- pykinimas;
- vėmimas;
- staigesnis tuštinimosi pokytis;
- vidurių užkietėjimas arba viduriavimas;
- bendra prasta savijauta, silpnumas.
Ne visiems pasireiškia visi simptomai. Tačiau jei skausmas tampa nuolatinis, atsiranda temperatūra ir jaučiatės aiškiai blogiau nei įprastai, tai jau nebe paprastas pilvo pūtimas ar lengvas žarnyno sudirgimas.
Kas sukelia divertikulus ir divertikulinę ligą?
Vienos aiškios priežasties dažniausiai nėra. Divertikulai dažnėja su amžiumi. Manoma, kad reikšmės gali turėti ilgalaikis vidurių užkietėjimas, stanginimasis, mažas skaidulų kiekis mityboje, mažas fizinis aktyvumas ir kai kurie kiti veiksniai.
Kai kuriems žmonėms simptomai labiau susiję su vidurių užkietėjimu. Kitiems labiau pasireiškia pilvo pūtimas ar periodiškas skausmas. Ne visi, turintys divertikulų, kada nors susirgs divertikulitu.
Ar divertikulinė liga gali sukelti kraujavimą?
Taip. Divertikulai kartais gali kraujuoti. Kraujavimas gali būti neskausmingas ir kartais sustoja savaime, tačiau gausesnis ar pasikartojantis kraujavimas turi būti įvertintas gydytojo.
Nereikėtų automatiškai manyti, kad kraujas išmatose yra tik hemorojus. Ypač jei tai naujas simptomas, kraujo daugėja, atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, pilvo skausmas ar pasikeičia tuštinimasis.
Mityba sergant divertikuline liga
Mitybos patarimai dažnai kelia painiavą, nes jie skiriasi priklausomai nuo situacijos. Vienaip patariama tada, kai simptomai ramūs ir tikslas yra palaikyti normalų tuštinimąsi. Kitaip gali būti patariama ūmaus divertikulito metu, kai žarnynas skausmingas ir sudirgęs.
Kai simptomai ramūs
Daugeliui žmonių naudinga palaipsniui didinti skaidulų kiekį ir gerti pakankamai skysčių. Tai ypač svarbu, jei yra vidurių užkietėjimas ar kietos išmatos.
Gali padėti:
- daržovės;
- vaisiai;
- uogos;
- avižos;
- viso grūdo produktai;
- ankštiniai produktai, jei juos toleruojate;
- pakankamas skysčių kiekis;
- reguliarus judėjimas.
Praktinis pavyzdys: žmogus mažai geria vandens, dažnai valgo perdirbtą maistą, mažai juda ir linkęs į vidurių užkietėjimą. Jam palaipsniui padidinus skaidulų kiekį, pradėjus daugiau gerti ir reguliariau judėti, gali sumažėti stanginimasis ir pilvo diskomfortas.
Svarbu skaidulas didinti ne staiga, o palaipsniui. Per greitai padidinus jų kiekį, kai kuriems žmonėms labiau pučia pilvą ir padaugėja dujų.
Paūmėjimo ar divertikulito metu
Ūmesnio epizodo metu, kai pilvą skauda, pykina ar įtariamas divertikulitas, gydytojas gali laikinai patarti valgyti lengviau virškinamą, mažiau skaidulų turintį maistą arba trumpam koreguoti mitybą pagal būklę. Tikslas – ne „išgydyti“ divertikulitą dieta, o mažiau apkrauti žarnyną, kol vyksta gydymas ir simptomai rimsta.
Kai simptomai pagerėja, dažnai palaipsniui grįžtama prie įprastesnės, skaidulų turinčios mitybos. Todėl žmonės kartais girdi skirtingus patarimus: kai ramu – daugiau skaidulų, o ūmaus paūmėjimo metu – laikinai paprastesnis maistas.
Ar reikia vengti riešutų, sėklų ir grūdų?
Anksčiau žmonėms su divertikulais dažnai buvo patariama vengti riešutų, sėklų, kukurūzų ar produktų su mažomis sėklytėmis. Dabar toks griežtas draudimas nebetaikomas visiems.
Daugeliui žmonių nereikia visam gyvenimui atsisakyti riešutų ar sėklų vien dėl divertikulų. Svarbiau stebėti savo simptomus, palaikyti normalų tuštinimąsi ir vengti produktų, kurie jums aiškiai blogina savijautą.
Jei pastebite, kad konkretus maistas nuolat provokuoja skausmą ar pūtimą, verta jį laikinai riboti ir aptarti su gydytoju ar dietologu. Tačiau nereikėtų be priežasties susikurti labai ilgo draudžiamų produktų sąrašo.
Kaip gydoma divertikulinė liga?
Jei nėra ūmaus divertikulito, gydymas dažniausiai skirtas simptomams mažinti ir tuštinimuisi gerinti.
Gali būti rekomenduojama:
- palaipsniui didinti skaidulų kiekį;
- gerti pakankamai skysčių;
- daugiau judėti;
- spręsti vidurių užkietėjimą;
- vartoti tūrį didinančius ar kitus laisvinamuosius, jei pataria gydytojas ar vaistininkas;
- vartoti spazmus mažinančius vaistus, jei yra spazminis pilvo skausmas;
- skausmui malšinti vartoti paracetamolį, jei jis jums tinka.
Jei simptomai nepraeina, kartojasi ar keičiasi, reikėtų įvertinti, ar tikrai viską sukelia divertikulai. Kartais kartu būna dirgliosios žarnos sindromas, vidurių užkietėjimas, uždegiminė žarnyno liga ar kita būklė.
Kaip gydomas divertikulitas?
Gydymas priklauso nuo to, kiek divertikulitas sunkus. Lengvas, nekomplikuotas divertikulitas kai kuriais atvejais gali būti gydomas namuose, jei žmogaus būklė stabili, nėra įspėjamųjų požymių ir gydytojas pateikia aiškų planą.
Gali būti taikoma:
- skausmo kontrolė;
- skysčių vartojimas;
- laikina mitybos korekcija;
- stebėjimas ir pakartotinis įvertinimas, jei negerėja;
- antibiotikai kai kuriais atvejais;
- gydymas ligoninėje, jei simptomai stiprūs arba įtariamos komplikacijos.
Ne kiekvienam lengvam divertikulito atvejui būtinai reikalingi antibiotikai, tačiau kai kuriais atvejais jie skiriami. Sprendimą priima gydytojas, įvertinęs simptomus, tyrimus, amžių, gretutines ligas, imuniteto būklę ir komplikacijų riziką.
Skausmui malšinti dažnai tinkamesnis paracetamolis. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tokių kaip ibuprofenas, naproksenas ar diklofenakas, vartoti savarankiškai ūmaus divertikulito metu nereikėtų, nes kai kuriais atvejais jie gali didinti komplikacijų riziką. Jei dėl kitų ligų vartojate kraują skystinančius vaistus, aspiriną ar kitus svarbius vaistus, būtinai pasakykite gydytojui.
Kaip diagnozuojama divertikulinė liga ir divertikulitas Lietuvoje?
Diagnozė prasideda nuo simptomų, apžiūros ir ligos istorijos. Šeimos gydytojas ar skubios pagalbos gydytojas gali klausti, kur skauda, kiek laiko skauda, ar yra karščiavimas, vėmimas, kraujas išmatose, tuštinimosi pokyčiai, ar simptomai kartojasi.
Gali būti atliekami:
- bendras kraujo tyrimas;
- CRB ar kiti uždegimo rodikliai;
- šlapimo tyrimas, nes šlapimo takų problemos kartais gali imituoti pilvo apačios skausmą;
- išmatų tyrimai, jei reikia atmesti infekciją ar kitą priežastį;
- pilvo echoskopija;
- pilvo kompiuterinė tomografija, ypač jei įtariamas ūmus divertikulitas ar komplikacijos;
- kolonoskopija vėlesniame etape arba kai reikia patikslinti diagnozę.
Ūmaus stipraus skausmo metu kolonoskopija paprastai nėra pirmas pasirinkimas, nes svarbiau įvertinti ūmią būklę ir komplikacijų riziką. Ji gali būti planuojama vėliau, kai ūmus epizodas nurimsta, ypač jei simptomai nauji, kartojasi, buvo kraujavimas ar reikia atmesti kitas ligas.
Kada gali reikėti operacijos?
Daugumai žmonių operacijos neprireikia. Tačiau ji gali būti svarstoma, jei divertikulitas sunkus, dažnai kartojasi arba sukelia komplikacijų.
Operacijos ar chirurginio gydymo gali reikėti, jei atsiranda:
- pūlinys pilve;
- žarnos prakiurimas;
- peritonitas;
- fistulė, tai yra nenormalus kanalas tarp žarnos ir kito organo;
- žarnos susiaurėjimas ar nepraeinamumas;
- dažnai pasikartojantys sunkūs epizodai;
- kraujavimas, kurio nepavyksta suvaldyti kitaip.
Sprendimas dėl operacijos priimamas individualiai. Vertinama ne tik viena ataka, bet visas ligos vaizdas: epizodų dažnis, sunkumas, komplikacijos, žmogaus amžius, gretutinės ligos ir gyvenimo kokybė.
Ko geriau nedaryti?
- neignoruokite naujo ar stiprėjančio apatinės pilvo dalies skausmo;
- nevadinkite kraujo išmatose „tik hemorojumi“, jei tai naujas ar pasikartojantis simptomas;
- nevartokite ibuprofeno, naprokseno ar diklofenako nuo pilvo skausmo nepasitarę su gydytoju;
- nevartokite antibiotikų savarankiškai ar likusių nuo ankstesnio gydymo;
- nepradėkite labai griežtos dietos be aiškios priežasties;
- neatidėliokite pagalbos, jei yra karščiavimas, stiprus skausmas ar blogėjanti savijauta;
- nemanykite, kad visi divertikulų simptomai turi būti gydomi vien skaidulomis.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Registruokitės pas šeimos gydytoją, jei turite:
- pasikartojantį apatinės pilvo dalies skausmą;
- skausmą kairėje apatinėje pilvo dalyje;
- nuolat pasikartojantį pilvo pūtimą;
- tuštinimosi pokyčius, kurie nepraeina;
- vidurių užkietėjimą ar viduriavimą, kuris kartojasi;
- įtarimą, kad jums kartojasi divertikulinės ligos paūmėjimai;
- anksčiau rastus divertikulus ir naujus simptomus;
- kraują išmatose;
- svorio kritimą ar mažakraujystės požymius.
Šeimos gydytojas gali paskirti pradinius tyrimus, įvertinti, ar reikia skubaus ištyrimo, ar siuntimo pas gydytoją gastroenterologą arba chirurgą.
Kada kreiptis skubiai?
Skubiai kreipkitės pagalbos arba skambinkite 112, jei yra:
- stiprus ar vis stiprėjantis pilvo skausmas;
- karščiavimas ir labai prasta savijauta;
- nuolatinis vėmimas;
- pilvo išsipūtimas ir stiprus skausmas;
- gausus kraujavimas iš tiesiosios žarnos;
- silpnumas, alpimas ar sumišimas;
- dehidratacijos požymiai;
- skausmas, kuris greitai blogėja arba labai skiriasi nuo įprastų simptomų.
Jei skausmas tapo pastovus, pakilo temperatūra ir jaučiatės aiškiai blogai, geriau nelaukti. Tai gali būti divertikulitas ar jo komplikacija.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar divertikuliozė ir divertikulitas yra tas pats?
Ne. Divertikuliozė reiškia, kad žarnoje yra mažų kišenėlių – divertikulų. Divertikulitas reiškia, kad viena ar kelios iš jų tapo uždegiminės, kartais su infekcija.
Ar divertikulai visada sukelia simptomus?
Ne. Daug žmonių turi divertikulų ir nieko nejaučia. Tokiu atveju gydymo dažnai nereikia.
Koks skausmas būdingas divertikulitui?
Dažnai tai pastovesnis, stipresnis skausmas apatinėje pilvo dalyje, neretai kairėje pusėje. Gali būti pilvo jautrumas, karščiavimas, pykinimas, pakitęs tuštinimasis ir bendra bloga savijauta.
Ar reikia valgyti daugiau skaidulų?
Dažnai taip, kai simptomai ramūs ir ypač jei yra vidurių užkietėjimas. Tačiau skaidulas reikia didinti palaipsniui ir gerti pakankamai skysčių. Ūmaus divertikulito metu gydytojas gali laikinai patarti kitokią, lengviau virškinamą mitybą.
Ar reikia vengti riešutų ir sėklų?
Ne visiems. Senas patarimas visada vengti riešutų ir sėklų dabar nebėra taikomas visiems žmonėms su divertikulais. Svarbiau stebėti, kas konkrečiai jums blogina simptomus.
Ar divertikulitas visada gydomas antibiotikais?
Ne visada. Lengvas nekomplikuotas divertikulitas kai kuriais atvejais gali būti gydomas be antibiotikų, bet kitais atvejais jie reikalingi. Sprendimą priima gydytojas.
Ar divertikulinė liga gali būti painiojama su dirgliosios žarnos sindromu?
Taip. Simptomai gali persidengti: pilvo pūtimas, skausmas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Tačiau kraujas išmatose, karščiavimas, svorio kritimas, mažakraujystė ar nuolatinis stiprėjantis skausmas reikalauja atidesnio ištyrimo.
Ar divertikulai gali kraujuoti?
Taip. Divertikulai kartais gali sukelti kraujavimą iš žarnyno. Jei kraujavimas gausus, kartojasi, atsiranda silpnumas ar galvos svaigimas, reikia skubios medicininės pagalbos.
Kada reikalinga operacija?
Operacijos dažniausiai nereikia, bet ji gali būti svarstoma, jei divertikulitas sunkus, dažnai kartojasi ar sukelia komplikacijų, pavyzdžiui, pūlinį, prakiurimą, fistulę ar žarnos susiaurėjimą.
Pagrindinės mintys
Divertikulai yra dažni, ypač vyresniame amžiuje, ir ne visada sukelia simptomų. Jei jie randami atsitiktinai ir žmogus jaučiasi gerai, gydymo dažnai nereikia.
Divertikulinė liga gali sukelti apatinės pilvo dalies skausmą, pilvo pūtimą ir tuštinimosi pokyčius. Kai simptomai ramūs, dažnai padeda skaidulų kiekio didinimas palaipsniui, pakankamai skysčių, judėjimas ir vidurių užkietėjimo kontrolė.
Divertikulitas yra rimtesnė būklė. Jei atsiranda pastovus ar stiprėjantis pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas ar labai bloga savijauta, reikia kreiptis į gydytoją. Jei skausmas stiprus, kraujavimas gausus ar būklė greitai blogėja, skambinkite 112.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei kartojasi apatinės pilvo dalies skausmas, keičiasi tuštinimasis, pastebite kraują išmatose ar įtariate divertikulitą, kreipkitės į šeimos gydytoją arba gydytoją gastroenterologą. Skubiais atvejais skambinkite 112.
