Kraujas išmatose: dažnos priežastys, reikalingi tyrimai ir kada tai gali būti rimta

Kraujas išmatose: dažnos priežastys, reikalingi tyrimai ir kada tai gali būti rimta

Virškinimo sistema

Pamatyti kraują išmatose ar ant tualetinio popieriaus gali būti labai neramu. Kartais priežastis būna gana paprasta ir gydoma, pavyzdžiui, hemorojus arba mažas išangės įplyšimas. Tačiau kraujo išmatose nereikėtų ignoruoti, ypač jei jis kartojasi, yra susimaišęs su išmatomis arba kartu pasikeitė tuštinimasis, skauda pilvą, krenta svoris ar jaučiatės neįprastai pavargę.

Kraujas išmatose nėra diagnozė. Tai simptomas, kurį gali sukelti daug skirtingų priežasčių: nuo vidurių užkietėjimo ir hemorojaus iki žarnyno uždegimo, infekcijos, polipų ar rečiau – žarnyno vėžio.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip gali atrodyti kraujas išmatose, kokios dažniausios priežastys, kokie tyrimai gali būti atliekami, kada galima pradėti nuo vaistininko ar šeimos gydytojo, ir kokiais atvejais reikia skubios pagalbos.

Jei norite platesnio konteksto, skaitykite apie virškinimo sveikatą, simptomus ir tyrimus. Jei kraujavimas gali būti susijęs su vidurių užkietėjimu ar hemorojumi, naudingi gali būti straipsniai apie vidurių užkietėjimą suaugusiesiems ir hemorojų. Jei kartu vargina ilgalaikis viduriavimas, pilvo skausmas ar svorio kritimas, verta paskaityti apie uždegimines žarnyno ligas.

Kaip gali atrodyti kraujas išmatose?

Kraujas ne visada atrodo vienodai. Jo išvaizda gali suteikti užuominų, bet vien pagal spalvą tiksliai nustatyti priežasties neįmanoma.

Kraujas gali atrodyti taip:

  • ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus;
  • raudonos juostelės ant išmatų paviršiaus;
  • kraujas laša į klozetą;
  • tamsesnis raudonas kraujas, susimaišęs su išmatomis;
  • juodos, deguto spalvos išmatos;
  • kraujas kartu su viduriavimu.

Ryškiai raudonas kraujas dažniau būna iš apatinės žarnyno dalies ar išangės srities. Juodos, labai tamsios, deguto spalvos išmatos gali rodyti kraujavimą aukščiau virškinamajame trakte, pavyzdžiui, skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje, ir turi būti vertinamos skubiau.

Dažniausios kraujo išmatose priežastys

Hemorojus

Hemorojus yra viena dažniausių ryškiai raudono kraujo priežasčių. Kraujas dažnai matomas ant tualetinio popieriaus, ant išmatų paviršiaus arba klozete po tuštinimosi. Dažnai kartu būna niežėjimas, perštėjimas, diskomfortas, guzelis prie išangės ar jausmas, kad nevisiškai išsituštinote.

Tipiškas pavyzdys: žmogui užkietėja viduriai, jis stipriai stanginasi, o po tuštinimosi pamato šiek tiek ryškiai raudono kraujo ant popieriaus. Jei kartu niežti ar jaučiamas guzelis, tai dažnai būna susiję su hemorojumi.

Vis dėlto net jei kraujavimas labai panašus į hemorojų, pasikartojančio kraujavimo nereikėtų ilgai gydyti vien tepalais be gydytojo įvertinimo.

Išangės įplėša

Išangės įplėša yra nedidelis odos ar gleivinės įplyšimas išangės srityje. Ji dažnai atsiranda po kietų išmatų, vidurių užkietėjimo ar stipraus stanginimosi.

Būdingas požymis – aštrus, pjaunantis skausmas tuštinantis ir po tuštinimosi. Kraujas dažniausiai būna ryškiai raudonas, nedidelis, matomas ant popieriaus ar išmatų paviršiaus.

Vidurių užkietėjimas ir stanginimasis

Pats vidurių užkietėjimas gali sukelti kraujavimą netiesiogiai – per hemorojų, išangės įplėšas ar dirginimą dėl kietų išmatų. Jei išmatos kietos, tualete sėdite ilgai, reikia stipriai stangintis, tai svarbus ženklas, kad reikia tvarkyti ne tik kraujavimą, bet ir tuštinimosi įpročius.

Tokiu atveju gali padėti skysčiai, skaidulos, judėjimas ir, jei reikia, vaistininko ar gydytojo rekomenduotos priemonės nuo vidurių užkietėjimo.

Uždegiminės žarnyno ligos

Krono liga ir opinis kolitas gali sukelti kraują išmatose. Dažnai kartu būna viduriavimas, skubus noras tuštintis, pilvo skausmas, gleivės išmatose, nuovargis, mažakraujystė ar svorio kritimas.

Tokiu atveju kraujavimas nėra paprastas vietinis įplyšimas ar hemorojus. Jis gali rodyti žarnyno uždegimą, kurį reikia tirti ir gydyti. Jei simptomai tęsiasi kelias savaites, kartojasi arba pažadina naktį, verta kreiptis į šeimos gydytoją.

Divertikuliozė ir divertikulinė liga

Divertikulai – tai mažos kišenėlės storosios žarnos sienelėje. Kai kuriems žmonėms jos nieko nesukelia, bet kartais gali kraujuoti. Kraujavimas gali būti neskausmingas, bet jo kiekis gali skirtis nuo nedidelio iki gausesnio.

Jei kraujo daug, kraujavimas kartojasi, silpna, svaigsta galva ar jaučiatės blogai, reikia skubios medicininės pagalbos.

Žarnyno infekcijos

Kraujas kartu su viduriavimu gali atsirasti dėl žarnyno infekcijos. Tokiu atveju gali būti pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, silpnumas ar dehidratacijos požymiai.

Kraujingas viduriavimas nėra simptomas, kurį reikėtų tiesiog „pralaukti“, ypač jei žmogus silpsta, karščiuoja, yra vyresnio amžiaus, vaikas, nėščia moteris ar turi lėtinių ligų.

Polipai ar žarnyno vėžys

Kraujas išmatose gali būti vienas iš žarnyno vėžio simptomų. Tai nereiškia, kad dauguma žmonių su krauju išmatose serga vėžiu – dažnai priežastis būna hemorojus, įplėša ar kita nepiktybinė būklė. Tačiau būtent dėl šios galimybės kraujavimo nereikėtų ilgai aiškinti vien „tikriausiai hemorojumi“.

Daugiau dėmesio reikia, jei kartu yra:

  • pasikeitęs tuštinimosi ritmas;
  • viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, kuris nepraeina;
  • kraujas susimaišęs su išmatomis;
  • pilvo skausmas ar pūtimas;
  • nepaaiškinamas svorio kritimas;
  • nuolatinis nuovargis;
  • mažakraujystė ar mažas feritinas;
  • šeimoje buvo žarnyno vėžio ar polipų.

Kada kraujas labiau panašus į mažiau pavojingą priežastį?

Nedidelis kiekis ryškiai raudono kraujo po kieto tuštinimosi, ypač jei skauda išangę, niežti ar buvo stanginimasis, dažniau būna susijęs su hemorojumi ar įplėša.

Tačiau „mažiau pavojinga“ nereiškia „visada galima ignoruoti“. Jei kraujavimas kartojasi, didėja, keičiasi jo pobūdis arba kartu atsiranda kiti simptomai, reikia kreiptis į gydytoją.

Kada kraujas išmatose gali būti rimtesnis požymis?

Daugiau nerimo kelia situacijos, kai kraujas:

  • susimaišęs su išmatomis;
  • tamsiai raudonas;
  • išmatos juodos, deguto spalvos;
  • kraujavimas kartojasi;
  • yra kraujingas viduriavimas;
  • kraujavimas gausus;
  • kartu skauda pilvą;
  • kartu krenta svoris;
  • jaučiate silpnumą, dusulį fizinio krūvio metu ar nuovargį;
  • pasikeitė tuštinimosi įpročiai.

Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o kai kuriais atvejais – skubiai.

Ko gydytojas paprastai klausia?

Kreipiantis dėl kraujo išmatose, gydytojas dažniausiai klausia labai konkrečių dalykų. Verta apie juos pagalvoti iš anksto.

Gydytojui svarbu:

  • kada pirmą kartą pastebėjote kraują;
  • ar kraujas ryškiai raudonas, tamsiai raudonas ar išmatos juodos;
  • ar kraujas ant popieriaus, ant išmatų paviršiaus, ar susimaišęs su išmatomis;
  • ar skauda tuštinantis;
  • ar yra niežėjimas, guzelis ar perštėjimas prie išangės;
  • ar esate užkietėję viduriai;
  • ar viduriuojate;
  • ar neseniai pasikeitė tuštinimosi ritmas;
  • ar skauda pilvą, pučia pilvą;
  • ar krenta svoris;
  • ar jaučiatės pavargę, silpni, ar svaigsta galva;
  • ar vartojate kraują skystinančius vaistus, aspiriną, ibuprofeną, naprokseną ar diklofenaką;
  • ar šeimoje buvo žarnyno vėžio, polipų ar uždegiminių žarnyno ligų.

Ši informacija padeda nuspręsti, ar greičiausiai kalbama apie vietinę išangės srities priežastį, ar reikia platesnio žarnyno ištyrimo.

Kokie tyrimai gali būti atliekami?

Apžiūra

Jei įtariamas hemorojus, išangės įplėša ar kita vietinė priežastis, gydytojas gali apžiūrėti išangės sritį. Kartais atliekamas ir tiesiosios žarnos tyrimas pirštu. Tai gali būti nejauku, bet tyrimas trumpas ir dažnai labai informatyvus.

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai gali padėti įvertinti, ar nėra mažakraujystės, geležies stokos, uždegimo ar infekcijos požymių. Jei kraujavimas kartojosi ilgiau, bendras kraujo tyrimas ir feritinas gali parodyti, ar organizmas neteko geležies atsargų.

Jei gavote tyrimų atsakymus, gali būti naudingi straipsniai apie bendrą kraujo tyrimą ir geležį, feritiną ir mažakraujystę.

Slapto kraujo išmatose tyrimas

Slapto kraujo išmatose tyrimas padeda aptikti kraujo pėdsakus, kurių plika akimi galite nematyti. Lietuvoje jis naudojamas ir žarnyno vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, ir kai kuriose situacijose vertinant simptomus.

Svarbu suprasti: šis tyrimas nėra galutinė diagnozė. Teigiamas atsakymas nereiškia, kad žmogus būtinai serga vėžiu. Neigiamas atsakymas taip pat nereiškia, kad galima ignoruoti aiškų matomą kraujavimą ar kitus įspėjamuosius simptomus.

Jei kraujas matomas plika akimi, ypač jei jis kartojasi arba yra kitų simptomų, būtina aptarti situaciją su gydytoju, net jei anksčiau profilaktinis testas buvo normalus.

Kolonoskopija arba sigmoidoskopija

Jei kraujavimo priežastis neaiški, simptomai kartojasi arba yra įspėjamųjų požymių, gali būti rekomenduojama kolonoskopija arba sigmoidoskopija.

Kolonoskopija leidžia apžiūrėti storąją žarną iš vidaus. Tyrimo metu galima pamatyti hemorojų, uždegimą, divertikulus, polipus, kraujavimo vietą ar kitus pakitimus. Jei reikia, galima paimti biopsijas arba pašalinti kai kuriuos polipus.

Sigmoidoskopija apžiūri apatinę storosios žarnos dalį ir tiesiąją žarną. Ji gali būti tinkama kai kuriais atvejais, kai simptomai labiau rodo apatinės žarnos ar išangės srities problemą.

Ką gali ir ko negali parodyti slapto kraujo tyrimas?

Slapto kraujo išmatose tyrimas yra naudingas, bet jo nereikėtų pervertinti.

Jis gali padėti:

  • aptikti kraujo pėdsakus, kai jų nematote;
  • nuspręsti, ar reikia tolesnio ištyrimo;
  • atrinkti žmones žarnyno vėžio profilaktinėje programoje;
  • papildyti bendrą simptomų vertinimą.

Tačiau jis negali:

  • pasakyti tikslios kraujavimo priežasties;
  • atmesti visų žarnyno ligų, jei simptomai išlieka;
  • pakeisti gydytojo apžiūros, jei matote kraują;
  • pakeisti kolonoskopijos, jei yra aiškių įspėjamųjų požymių.

Kada gali padėti vaistininkas?

Vaistininkas gali padėti, jei kraujavimas labai nedidelis, ryškiai raudonas ir aiškiai panašus į hemorojų ar įplėšą po kieto tuštinimosi, o nėra kitų įspėjamųjų simptomų.

Vaistininkas gali patarti dėl:

  • vidurių užkietėjimo gydymo;
  • išmatas minkštinančių priemonių;
  • hemorojaus tepalų ar žvakučių;
  • skausmo ar niežėjimo mažinimo;
  • kada būtina kreiptis į gydytoją.

Tačiau vaistinėje įsigyjami tepalai nėra ilgalaikis sprendimas, jei kraujavimas kartojasi. Tokiu atveju reikalingas gydytojo įvertinimas.

Kada kreiptis į šeimos gydytoją?

Registruokitės pas šeimos gydytoją, jei:

  • kraujas išmatose kartojasi;
  • nesate tikri, kad tai hemorojus;
  • kraujas susimaišęs su išmatomis;
  • pasikeitė tuštinimosi ritmas;
  • viduriuojate arba užkietėjo viduriai ilgiau nei įprasta;
  • skauda pilvą arba nuolat pučia pilvą;
  • jaučiate nuovargį, silpnumą ar galimą mažakraujystę;
  • krenta svoris be aiškios priežasties;
  • jums daugiau nei 50 metų ir kraujavimas naujas;
  • šeimoje buvo žarnyno vėžio, polipų ar uždegiminių žarnyno ligų;
  • vartojate kraują skystinančius vaistus ar aspiriną.

Šeimos gydytojas gali apžiūrėti, paskirti kraujo ar išmatų tyrimus, koreguoti vidurių užkietėjimo gydymą, nukreipti pas gastroenterologą, proktologą ar chirurgą, jei reikia.

Kada kreiptis skubiai?

Skubiai kreipkitės pagalbos arba skambinkite 112, jei:

  • išmatos juodos, deguto spalvos;
  • kraujas tamsiai raudonas ir jo daug;
  • kraujavimas gausus arba nesustoja;
  • yra dideli kraujo krešuliai;
  • kraujuojate ir jaučiate silpnumą, alpimą ar stiprų galvos svaigimą;
  • kartu yra stiprus pilvo skausmas;
  • yra kraujingas viduriavimas su karščiavimu ar prasta savijauta;
  • vemia krauju arba tamsiu turiniu, panašiu į kavos tirščius;
  • jaučiatės labai blogai, sumišę ar išsekę.

Tokie simptomai gali rodyti rimtesnį kraujavimą ar ūmią žarnyno būklę, todėl nereikėtų laukti įprasto vizito.

Ko geriau nedaryti?

  • nemanykite, kad visas kraujavimas yra „tik hemorojus“;
  • neignoruokite kraujo, kuris kartojasi;
  • neatidėliokite gydytojo konsultacijos dėl gėdos ar nejaukumo;
  • negydykite kraujavimo mėnesiais vien tepalais ar žvakutėmis;
  • neignoruokite tuštinimosi pokyčių, svorio kritimo ar nuovargio;
  • nevartokite ibuprofeno, naprokseno ar diklofenako nuo pilvo skausmo nepasitarę su gydytoju;
  • nemanykite, kad neigiamas profilaktinis testas reiškia, jog nauji simptomai nesvarbūs.

Kraujas išmatose ir žarnyno vėžio profilaktinė programa

Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji skirta tam tikro amžiaus žmonėms, net jei jie neturi simptomų. Programoje atliekamas slapto kraujo išmatose tyrimas, o esant teigiamam rezultatui gali būti rekomenduojama kolonoskopija.

Tačiau svarbu atskirti profilaktiką nuo simptomų. Jei matote kraują išmatose, pasikeitė tuštinimasis, krenta svoris, skauda pilvą ar jaučiatės silpni, nereikėtų laukti kito profilaktinio kvietimo. Kreipkitės į šeimos gydytoją dėl simptomų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar ryškiai raudonas kraujas visada reiškia hemorojų?

Ne. Hemorojus yra dažna priežastis, bet ryškiai raudoną kraują gali sukelti ir išangės įplėša, uždegimas, infekcija, polipai ar kitos žarnyno ligos. Jei kraujavimas kartojasi, reikia gydytojo įvertinimo.

Ar juodos išmatos yra pavojingas požymis?

Taip, jos gali būti pavojingas požymis, ypač jei atrodo kaip degutas, yra labai tamsios ir dvokiančios. Tai gali rodyti kraujavimą aukščiau virškinamajame trakte. Tokiu atveju reikia skubios medicininės pagalbos.

Ar kraujas išmatose reiškia vėžį?

Ne būtinai. Dažnai priežastis būna hemorojus, įplėša ar vidurių užkietėjimas. Tačiau kraujas išmatose gali būti ir žarnyno vėžio simptomas, todėl pasikartojantis, neaiškus ar su kitais simptomais susijęs kraujavimas turi būti patikrintas.

Ką daryti, jei kraują pamačiau tik vieną kartą?

Vienkartinis mažas ryškiai raudono kraujo kiekis po kieto tuštinimosi dažnai nėra rimta priežastis panikuoti. Tačiau jei tai pasikartoja, kraujo daugiau, keičiasi tuštinimasis arba atsiranda pilvo skausmas, nuovargis ar svorio kritimas, kreipkitės į gydytoją.

Kas yra slapto kraujo išmatose tyrimas?

Tai išmatų tyrimas, ieškantis kraujo pėdsakų, kurių plika akimi galite nematyti. Jis naudojamas žarnyno vėžio profilaktikoje ir kai kuriose diagnostikos situacijose, bet pats vienas nepasako kraujavimo priežasties.

Ar neigiamas slapto kraujo tyrimas reiškia, kad viskas gerai?

Ne visada. Neigiamas tyrimas yra raminantis, bet jei matote kraują, simptomai kartojasi, pasikeitė tuštinimasis, krenta svoris ar jaučiate silpnumą, vis tiek reikia pasitarti su gydytoju.

Ar kraujas gali atsirasti dėl vidurių užkietėjimo?

Taip. Kietos išmatos ir stanginimasis gali sukelti hemorojų ar išangės įplėšą. Tokiu atveju svarbu ne tik sumažinti skausmą ar niežėjimą, bet ir sutvarkyti vidurių užkietėjimą.

Kada dėl kraujo išmatose reikia skambinti 112?

Skambinkite 112, jei kraujavimas gausus, nesustoja, yra dideli krešuliai, jaučiate alpimą ar stiprų silpnumą, išmatos juodos, kartu stipriai skauda pilvą, vemiate krauju arba jaučiatės labai blogai.

Apibendrinimas

Kraujas išmatose gali atsirasti dėl dažnų ir gydomų priežasčių, tokių kaip hemorojus, išangės įplėša ar vidurių užkietėjimas. Tačiau jis taip pat gali būti žarnyno uždegimo, infekcijos, divertikulų, polipų ar žarnyno vėžio požymis.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip kraujas atrodo, ar jis kartojasi, ar yra susimaišęs su išmatomis, ar kartu pasikeitė tuštinimasis, skauda pilvą, krenta svoris ar jaučiatės silpni.

Jei kraujas pasikartoja arba priežastis neaiški, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jei kraujavimas gausus, išmatos juodos, yra kraujingas viduriavimas, stiprus pilvo skausmas, alpimas ar labai bloga savijauta, skambinkite 112.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei pastebite kraują išmatose, kraujavimas kartojasi, pasikeitė tuštinimasis, krenta svoris, jaučiate silpnumą ar stiprų pilvo skausmą, kreipkitės į šeimos gydytoją, gydytoją gastroenterologą, proktologą arba skubiais atvejais skambinkite 112.

Taip pat gali būti aktualu