Vidurių užkietėjimas yra viena dažniausių virškinimo problemų suaugusiesiems. Tai gali reikšti, kad tuštinatės rečiau nei įprastai, išmatos tapo kietos ar sausos, reikia stipriai stangintis, jaučiate užsikimšimą arba atrodo, kad žarnynas iki galo neišsituštino.
Kai kuriems žmonėms kartu pučia pilvą, maudžia ar raižo, sumažėja apetitas, pykina, atsiranda hemorojus ar skausmingi įtrūkimai išangės srityje. Kartais vidurių užkietėjimas būna trumpalaikis ir aiškiai susijęs su kelione, mitybos pasikeitimu, mažesniu skysčių kiekiu ar sėdimu režimu. Tačiau jei jis kartojasi, stiprėja arba atsiranda kartu su krauju išmatose, svorio kritimu, stipriu pilvo skausmu ar staigiu tuštinimosi pasikeitimu, reikalingas gydytojo įvertinimas.
Šiame straipsnyje paaiškiname, ką reiškia vidurių užkietėjimas, kokios dažniausios jo priežastys, kas gali padėti namuose, kaip veikia laisvinamieji vaistai, ko geriau nedaryti ir kada kreiptis į vaistininką, šeimos gydytoją ar skubią pagalbą.
Jei kartu vargina pilvo pūtimas, gali būti naudingas straipsnis apie pilvo pūtimo priežastis ir kada sunerimti. Jei vidurių užkietėjimas kaitaliojasi su viduriavimu ar pilvo spazmais, verta paskaityti apie dirgliosios žarnos sindromą. Platesniam kontekstui tinka ir straipsnis apie virškinimo sveikatą.
Kas laikoma vidurių užkietėjimu?
Daugelis žmonių mano, kad vidurių užkietėjimas reiškia tik retą tuštinimąsi. Iš tikrųjų tai platesnė problema. Galite tuštintis kasdien, bet vis tiek jaustis užkietėję, jei išmatos kietos, sausos, sunkiai pasišalina, reikia stangintis arba po tualeto lieka jausmas, kad žarnynas neišsituštino iki galo.
Normalus tuštinimosi dažnis labai skiriasi. Vieni žmonės tuštinasi kelis kartus per dieną, kiti – kas antrą dieną. Svarbiausia ne vien skaičius, o tai, kas įprasta jums, ar tuštinimasis tapo sunkesnis, ar atsirado naujų simptomų.
Dažnas pavyzdys: žmogus pradeda valgyti nereguliariai, geria mažiau vandens, daug sėdi ir vis atideda ėjimą į tualetą, nes „nėra kada“. Po kurio laiko išmatos tampa kietesnės, tualete tenka užtrukti ilgiau, o po pietų ar vakare pradeda pūsti pilvą. Tai labai tipiškas vidurių užkietėjimo modelis.
Dažniausi vidurių užkietėjimo simptomai
- tuštinatės rečiau nei jums įprasta;
- išmatos kietos, sausos ar gumuliuotos;
- reikia stangintis;
- jaučiate, kad žarnynas neišsituštino iki galo;
- pilvas išsipūtęs, sunkus ar įtemptas;
- atsiranda pilvo maudimas, raižymas ar spazmai;
- pykina arba sumažėja apetitas;
- po stanginimosi skauda išangę;
- atsiranda hemorojus ar įtrūkimas išangės srityje;
- ant tualetinio popieriaus pastebite šviežio kraujo dėl įtrūkimo ar hemorojaus.
Vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas dažnai eina kartu. Kai žarnynas juda lėčiau, žmogus gali jaustis sunkus, vangus, nemaloniai pilnas po valgio.
Kas sukelia vidurių užkietėjimą?
Vidurių užkietėjimą dažniausiai sukelia ne viena, o kelios priežastys. Dažnai susideda mažas skysčių kiekis, mažai judėjimo, mažai skaidulų, įtemptas režimas, tualeto atidėliojimas ir kai kurie vaistai.
1. Per mažai skysčių
Kai skysčių trūksta, išmatos gali tapti sausesnės ir sunkiau pasišalinti. Tai ypač dažna žmonėms, kurie geria daug kavos ar arbatos, bet mažai vandens, arba tiesiog pamiršta gerti dienos metu.
Skysčiai ypač svarbūs, jei didinate skaidulų kiekį ar vartojate kai kuriuos laisvinamuosius preparatus. Pridėjus daugiau skaidulų, bet nepadidinus skysčių, pilvas kai kuriems žmonėms gali pūstis dar labiau.
2. Per mažai judėjimo
Judėjimas padeda žarnynui veikti aktyviau. Vidurių užkietėjimas dažnesnis, kai žmogus daug sėdi, mažai vaikšto, serga, atsigauna po operacijos ar turi ribotą judrumą.
Tam nebūtina intensyviai sportuoti. Daugeliui žmonių padeda reguliarus vaikščiojimas, lengva mankšta ir paprastas kasdienis aktyvumas.
3. Noro tuštintis ignoravimas
Jei dažnai atidėliojate ėjimą į tualetą, išmatos gali dar labiau sukietėti ir vėliau pasišalinti sunkiau. Tai dažnai nutinka darbe, kelionėse, mokymuose, svečiuose ar kai žmogus nejaukiai jaučiasi naudodamasis ne namų tualetu.
4. Mitybos pokyčiai
Mažai skaidulų turinti mityba gali prisidėti prie vidurių užkietėjimo. Tačiau patarimas „tiesiog valgykite daugiau sėlenų“ ne visada tinka visiems. Kai kuriems žmonėms skaidulos labai padeda, kitiems staigus didelis jų kiekis sukelia daugiau dujų ir pilvo pūtimo.
Geriausia skaidulų kiekį didinti palaipsniui ir stebėti, kaip reaguoja žarnynas.
5. Vaistai
Vidurių užkietėjimą gali sukelti ar sustiprinti kai kurie vaistai. Dažnai minimi stipresni skausmą malšinantys vaistai, ypač opioidai. Taip pat vidurių užkietėjimas gali pasireikšti vartojant kai kuriuos geležies preparatus, antidepresantus, vaistus nuo alergijos, kraujospūdžio vaistus ar kitus preparatus.
Jei įtariate, kad vidurius kietina vaistai, nenutraukite jų savarankiškai. Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Kartais galima pakeisti vartojimo laiką, dozę, preparatą arba pridėti priemonę nuo vidurių užkietėjimo.
6. Kelionės ir režimo pasikeitimas
Kelionės, atostogos, komandiruotės, ilgas sėdėjimas automobilyje ar lėktuve, neįprastas maistas ir tualeto atidėliojimas dažnai sukelia laikiną vidurių užkietėjimą.
7. Dirgliosios žarnos sindromas
Kai kuriems žmonėms vidurių užkietėjimas yra dirgliosios žarnos sindromo dalis. Tada dažnai kartu būna pilvo pūtimas, spazmai, pilvo skausmas, nevisiško pasituštinimo jausmas, o kartais vidurių užkietėjimas kaitaliojasi su viduriavimu.
8. Kitos sveikatos problemos
Vidurių užkietėjimas gali būti susijęs su skydliaukės veiklos sulėtėjimu, cukriniu diabetu, neurologinėmis ligomis, dubens dugno raumenų problemomis, hemorojumi, išangės įtrūkimais ar kitomis žarnyno ligomis.
Jei vidurių užkietėjimas kartojasi, negerėja ar atsirado be aiškios priežasties, reikėtų išsiaiškinti, ar nėra pagrindinės priežasties, kurią reikia gydyti.
Kada vidurių užkietėjimas dažniau būna trumpalaikis?
Vidurių užkietėjimas dažniau būna paprastas ir trumpalaikis, jei atsirado po kelionės, režimo pasikeitimo, kelių dienų prastesnės mitybos, mažesnio skysčių kiekio ar sumažėjusio judėjimo ir pagerėja grįžus prie įprastos rutinos.
Pavyzdžiui, žmogus atostogų metu mažiau geria vandens, daugiau valgo sausų užkandžių, mažiau juda ir kelias dienas nesituština. Tokia situacija dažnai susitvarko pakoregavus skysčius, maistą, judėjimą ir prireikus trumpam panaudojus tinkamą laisvinamąją priemonę.
Vis dėlto, jei tai tampa pasikartojančiu reiškiniu, verta nelaukti, kol užkietėjimas taps stiprus.
Kas dažnai padeda nuo vidurių užkietėjimo?
Gerkite pakankamai skysčių
Pakankamas skysčių kiekis padeda išmatoms išlikti minkštesnėms. Nereikia per prievartą gerti milžiniškų kiekių vandens, bet verta stebėti, ar dieną iš tikrųjų geriate pakankamai.
Jei šlapimas labai tamsus, burna sausa, skauda galvą ar svaigsta atsistojus, gali būti, kad skysčių trūksta.
Daugiau judėkite
Reguliarus judėjimas padeda žarnyno veiklai. Tinka vaikščiojimas, lengva mankšta, plaukimas, važiavimas dviračiu ar tiesiog dažnesnis atsistojimas nuo darbo stalo.
Jei ilgai sėdite, pabandykite kas valandą trumpai pajudėti. Kartais net tokie maži pokyčiai padeda.
Skirkite laiko tualetui
Skubėjimas ir įtampa dažnai blogina situaciją. Jei jaučiate norą tuštintis, stenkitės jo neatidėlioti. Kai kuriems žmonėms padeda rutina, pavyzdžiui, ramiai pasėdėti tualete po pusryčių, nes rytais žarnynas natūraliai aktyvesnis.
Nereikia sėdėti ilgai ar stangintis per jėgą. Tikslas – sudaryti sąlygas žarnynui veikti reguliariau.
Pakeiskite sėdėjimo padėtį tualete
Daugeliui žmonių lengviau pasituštinti, kai keliai yra šiek tiek aukščiau klubų. Tam galima naudoti mažą pakojį. Tokia padėtis gali sumažinti stanginimąsi ir padėti lengviau pasišalinti išmatoms.
Skaidulas didinkite palaipsniui
Skaidulos gali padėti, bet jų kiekį reikėtų didinti lėtai. Staigus didelis sėlenų, ankštinių produktų ar kitų skaidulų kiekis gali sukelti daugiau pilvo pūtimo, dujų ir diskomforto.
Dažnai geriau pradėti nuo lengviau toleruojamų skaidulų: avižų, daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ar gysločių sėklų luobelių, jei jos jums tinka.
Kokie maisto produktai gali padėti?
Nėra vienos „dietos nuo vidurių užkietėjimo“, kuri tiktų visiems. Tačiau daugeliui žmonių padeda daugiau skaidulų turintys produktai kartu su pakankamu skysčių kiekiu.
Gali padėti:
- avižos;
- daržovės;
- vaisiai;
- uogos;
- viso grūdo duona ar kruopos;
- ankštiniai produktai, jei juos gerai toleruojate;
- slyvos ar džiovintos slyvos;
- kiviai;
- linų sėmenys ar gysločių sėklų luobelės, jei vartojamos su pakankamu skysčių kiekiu.
Praktinis pavyzdys: jei žmogus praleidžia pusryčius, pietums valgo sausą sumuštinį, vakare persivalgo ir per dieną išgeria tik kelis puodelius kavos, vienas skaidulų paketėlis stebuklo nepadarys. Dažniausiai reikia viso derinio: skysčių, reguliaraus maisto, judėjimo ir tualeto rutinos.
Laisvinamieji vaistai: kada jie reikalingi?
Laisvinamieji vaistai padeda palengvinti vidurių užkietėjimą. Jie gali būti labai naudingi, tačiau geriausiai veikia tada, kai parenkami pagal problemos pobūdį.
Ne visi laisvinamieji veikia vienodai. Vieni labiau minkština išmatas, kiti didina jų tūrį, treti skatina žarnyno judesius, o kai kurie veikia greičiau apatinėje žarnyno dalyje.
Jei nesate tikri, ką rinktis, verta pasitarti su vaistininku. Jei vidurių užkietėjimas dažnai kartojasi arba laisvinamųjų reikia vis dažniau, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Pagrindinės laisvinamųjų vaistų rūšys
Tūrį didinantys laisvinamieji padeda išmatoms sulaikyti daugiau vandens ir tapti lengviau pasišalinančioms. Juos vartojant labai svarbu gerti pakankamai skysčių.
Osmosiniai laisvinamieji pritraukia vandenį į žarnyną ir minkština išmatas.
Stimuliuojantys laisvinamieji skatina žarnyno judesius ir padeda išmatoms judėti pirmyn.
Žvakutės ar mikroklizmos kartais naudojamos, kai reikia greitesnio poveikio apatinėje žarnyno dalyje, tačiau jų nereikėtų naudoti nuolat be patarimo.
Kuris laisvinamasis geriausias?
Vieno geriausio nėra. Kietoms, sausoms išmatoms gali reikėti vienokio sprendimo, o jausmui, kad „neišeina išstumti“, nors išmatos nėra labai kietos, – kitokio. Jei yra stiprus pilvo pūtimas, spazmai ar neaiški situacija, savarankiškai eksperimentuoti ilgai neverta.
Kiek laiko galima vartoti laisvinamuosius?
Trumpalaikis vartojimas dažnas ir dažnai saugus, jei laikomasi instrukcijų. Tačiau kasdien vartoti laisvinamuosius ilgą laiką be gydytojo ar vaistininko patarimo nereikėtų.
Kai kuriems žmonėms reguliarūs laisvinamieji tikrai reikalingi, pavyzdžiui, dėl tam tikrų ligų ar vaistų, bet tokiu atveju vartojimas turėtų būti suplanuotas ir prižiūrimas.
Ko geriau nedaryti?
- neignoruokite vidurių užkietėjimo savaites ar mėnesius;
- nestanginkitės per jėgą, nes tai gali pabloginti hemorojų ar sukelti įtrūkimų;
- nepradėkite staiga valgyti labai daug sėlenų, jei pilvas jau stipriai pučiasi;
- nevartokite laisvinamųjų kasdien ilgą laiką be patarimo;
- nenutraukite paskirtų vaistų savarankiškai, net jei manote, kad jie kietina vidurius;
- nelaikykite staiga pasikeitusio tuštinimosi „normaliu senėjimu“;
- neignoruokite kraujo išmatose, svorio kritimo ar stipraus pilvo skausmo.
Viena dažniausių klaidų – laukti, kol problema taps labai stipri. Vidurių užkietėjimą dažnai lengviau suvaldyti anksti, o ne tada, kai kelias dienas kaupiasi kietos išmatos, pučia pilvą ir stanginimasis tampa skausmingas.
Kada kreiptis į vaistininką?
Vaistininkas gali padėti, jei vidurių užkietėjimas neseniai prasidėjo, yra lengvas ar vidutinio stiprumo ir nėra įspėjamųjų simptomų.
Vaistininkas gali:
- padėti pasirinkti tinkamą laisvinamąją priemonę;
- paaiškinti, kaip ją vartoti;
- įvertinti, ar kai kurie jūsų vartojami vaistai gali prisidėti prie užkietėjimo;
- patarti dėl skysčių, skaidulų ir tualeto rutinos;
- pasakyti, kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją.
Jei simptomai kartojasi, stiprėja ar yra kartu su krauju, svorio kritimu, stipriu skausmu ar staigiu tuštinimosi pasikeitimu, geriau kreiptis į šeimos gydytoją.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Registruokitės pas šeimos gydytoją, jei:
- vidurių užkietėjimas nepraeina nepaisant priemonių;
- užkietėjimas kartojasi dažnai;
- vis dažniau reikia laisvinamųjų;
- kartu dažnai pučia pilvą;
- atsirado kraujo išmatose;
- krenta svoris be aiškios priežasties;
- jaučiate nuolatinį ar stiprėjantį pilvo skausmą;
- jaučiatės labai pavargę, silpni ar įtariama mažakraujystė;
- staiga pasikeitė jūsų įprastas tuštinimosi ritmas;
- vidurių užkietėjimas prasidėjo pradėjus naujus vaistus;
- simptomai kelia nerimą, net jei nesate tikri, ar jie rimti.
Šeimos gydytojas gali įvertinti simptomus, apžiūrėti, paskirti kraujo ar išmatų tyrimus, peržiūrėti vartojamus vaistus ir, jei reikia, nukreipti pas gydytoją gastroenterologą.
Kada reikia skubios pagalbos?
Įprastas vidurių užkietėjimas paprastai nėra skubi būklė. Tačiau kai kurie požymiai gali rodyti žarnyno nepraeinamumą ar kitą rimtą problemą.
Skubiai kreipkitės pagalbos arba skambinkite 112, jei vidurių užkietėjimas pasireiškia kartu su:
- stipriu ar vis stiprėjančiu pilvo skausmu;
- pasikartojančiu vėmimu;
- ryškiai išsipūtusiu pilvu;
- negalėjimu pasišalinti dujoms;
- visišku nepasituštinimu kartu su blogėjančia savijauta;
- karščiavimu ir stipriu pilvo skausmu;
- alpimu, sumišimu ar labai dideliu silpnumu;
- gausiu kraujavimu iš virškinimo trakto.
Jei pilvas smarkiai išsipūtęs, pykina, vemiate, nepasišalina dujos ir stipriai skauda, nebetęskite namų priemonių – reikalingas skubus įvertinimas.
Įspėjamieji simptomai: kada vidurių užkietėjimas gali reikšti rimtesnę problemą?
Vidurių užkietėjimas dažnai būna nepavojingas, bet kai kurie požymiai reikalauja atidesnio įvertinimo.
Kreipkitės į gydytoją, jei yra:
- kraujas išmatose;
- kraujavimas iš išangės;
- juodos, deguto spalvos išmatos;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- nuolatinis pilvo skausmas;
- staigus ir ilgalaikis tuštinimosi pasikeitimas;
- nuolatinis pilvo pūtimas;
- neįprastas nuovargis ar įtariama mažakraujystė;
- vidurių užkietėjimas, kuris negerėja gydant;
- apčiuopiamas darinys pilve;
- naujas vidurių užkietėjimas vyresniame amžiuje.
Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį ar kitą sunkią ligą, bet jų nereikėtų ilgai gydyti vien laisvinamaisiais be aiškios diagnozės.
Vidurių užkietėjimas ir hemorojus
Stanginimasis ir kietos išmatos gali sukelti arba pabloginti hemorojų. Tuomet gali skaudėti, niežėti, atsirasti šviežio kraujo ant popieriaus ar klozete.
Dažniausiai kraujavimas dėl hemorojaus būna ryškiai raudonas ir susijęs su tuštinimusi, bet savarankiškai visko priskirti hemorojui nereikėtų. Jei kraujavimas kartojasi, jo daugėja, yra tamsių ar juodų išmatų, pilvo skausmas, svorio kritimas ar silpnumas, reikia gydytojo įvertinimo.
Vidurių užkietėjimas ir dirgliosios žarnos sindromas
Kai kuriems suaugusiesiems vidurių užkietėjimas nėra vienkartinė problema. Jis kartojasi kartu su pilvo pūtimu, spazmais, pilvo skausmu ir kartais viduriavimo epizodais. Tokiu atveju viena iš galimų priežasčių – dirgliosios žarnos sindromas.
DŽS diagnozuojamas įvertinus simptomų pobūdį ir atmetus įspėjamuosius požymius. Jei vidurių užkietėjimas yra ilgalaikio „tai geriau, tai blogiau“ modelio dalis, verta paskaityti apie dirgliosios žarnos sindromą ir pasitarti su gydytoju, jei diagnozė nėra aiški.
Kaip gali būti tiriamas vidurių užkietėjimas?
Tyrimai priklauso nuo simptomų, amžiaus, ligų istorijos ir įspėjamųjų požymių. Ne visiems žmonėms reikia sudėtingų tyrimų.
Gydytojas gali klausti:
- kiek laiko tęsiasi užkietėjimas;
- kaip dažnai tuštinatės;
- ar išmatos kietos, sausos, gumuliuotos;
- ar reikia stangintis;
- ar yra kraujo;
- ar krito svoris;
- ar skauda pilvą;
- kokius vaistus vartojate;
- ar pasikeitė mityba, darbas, judėjimas ar skysčių kiekis;
- ar šeimoje buvo žarnyno ligų.
Gali būti skiriami:
- bendras kraujo tyrimas;
- geležies ar feritino tyrimai, jei įtariama mažakraujystė;
- skydliaukės tyrimai;
- gliukozės ar kiti metaboliniai tyrimai;
- išmatų tyrimai;
- pilvo organų echoskopija;
- kolonoskopija, jei yra įspėjamųjų požymių ar neaiški diagnozė.
Kaip išvengti vidurių užkietėjimo pasikartojimo?
Jei vidurių užkietėjimas kartojasi, dažnai padeda ne viena priemonė, o pastovesnis režimas.
- gerkite pakankamai skysčių kasdien, ne tik tada, kai jau užkietėjo viduriai;
- judėkite reguliariai;
- valgykite daugiau skaidulų turinčio maisto, bet didinkite kiekį palaipsniui;
- neatidėliokite noro tuštintis;
- susikurkite ramesnę tualeto rutiną;
- venkite labai ilgai sėdėti tualete su telefonu;
- peržiūrėkite vaistus su gydytoju ar vaistininku, jei įtariate jų poveikį;
- reaguokite anksti, kai pastebite, kad išmatos vėl kietėja.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip dažnai normalu tuštintis?
Nėra vieno visiems tinkančio skaičiaus. Vieni žmonės tuštinasi kelis kartus per dieną, kiti kas antrą dieną. Svarbiausia, kas įprasta jums, ir ar išmatos lengvai pasišalina be skausmo ir didelio stanginimosi.
Ar vidurių užkietėjimas gali sukelti pilvo pūtimą?
Taip. Tai viena dažniausių pilvo pūtimo priežasčių. Kai išmatos užsilaiko žarnyne, pilvas gali jaustis sunkus, įtemptas, išsipūtęs, gali atsirasti dujų ir spazmų.
Ar laisvinamieji vaistai yra blogai?
Ne, jie gali būti labai naudingi, kai vartojami tinkamai. Problema atsiranda tada, kai jie vartojami ilgai, kasdien ir be aiškaus plano arba kai pasirenkama netinkama priemonė.
Ar galima kasdien vartoti laisvinamuosius?
Kai kuriais atvejais galima, bet tai turėtų būti aptarta su gydytoju. Savarankiškai ilgai kasdien vartoti laisvinamųjų nereikėtų, ypač jei nežinoma užkietėjimo priežastis.
Ar turėčiau nutraukti vaistus, jei jie kietina vidurius?
Ne savarankiškai. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Kartais galima pakeisti gydymą arba pridėti priemonę nuo vidurių užkietėjimo, bet sprendimas priklauso nuo vaisto ir jūsų būklės.
Kada vidurių užkietėjimas yra skubi būklė?
Skubiau reikia reaguoti, jei kartu yra stiprus pilvo skausmas, vėmimas, ryškus pilvo išsipūtimas, nepasišalina dujos, blogėja bendra savijauta ar atsiranda gausus kraujavimas. Tokiais atvejais kreipkitės skubiai arba skambinkite 112.
Ar kraujas dėl stanginimosi visada yra hemorojus?
Ne visada. Šviežias kraujas gali būti dėl hemorojaus ar įtrūkimo, bet pasikartojantis kraujavimas, kraujas išmatose, juodos išmatos, svorio kritimas ar pilvo skausmas turi būti įvertinti gydytojo.
Ar daugiau skaidulų visada padeda?
Ne visada. Skaidulos dažnai padeda, bet jas reikia didinti palaipsniui ir gerti pakankamai skysčių. Kai kuriems žmonėms staigus didelis sėlenų ar ankštinių produktų kiekis sukelia daugiau pūtimo.
Apibendrinimas
Vidurių užkietėjimas suaugusiesiems yra dažnas ir dažnai pagerėja pakeitus kasdienius įpročius: geriant daugiau skysčių, daugiau judant, reguliariau valgant, neatidėliojant noro tuštintis ir prireikus trumpam naudojant tinkamą laisvinamąją priemonę.
Tačiau užsitęsęs, pasikartojantis ar staiga atsiradęs vidurių užkietėjimas neturėtų būti ignoruojamas. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei yra kraujo išmatose, svorio kritimas, nuolatinis pilvo skausmas, mažakraujystės požymiai, stiprus pilvo pūtimas, vėmimas ar staigus ilgalaikis tuštinimosi pasikeitimas.
Jei vidurių užkietėjimas tapo įprasta problema arba vis labiau priklausote nuo laisvinamųjų, geriau pasitarti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu, o ne nuolat bandyti atsitiktines priemones.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai nauji, stiprėja, kartojasi ar kelia nerimą, kreipkitės į šeimos gydytoją, vaistininką arba gydytoją gastroenterologą. Jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, vėmimas, nepasišalina dujos ar labai blogėja savijauta, kreipkitės skubiai arba skambinkite 112.
