Menopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, bet tai nereiškia, kad jis visada lengvas. Vienoms moterims pokyčiai prasideda tyliai: mėnesinės tampa mažiau nuspėjamos, suprastėja miegas, atsiranda jausmas, kad kūnas ir nuotaika keičiasi. Kitoms menopauzė ar perimenopauzė pasireiškia ryškiau: karščio bangomis, naktiniu prakaitavimu, nerimu, dirglumu, „smegenų rūku“, makšties sausumu, skausmu lytinių santykių metu ar staigiu energijos sumažėjimu.
Viena sunkiausių menopauzės dalių yra tai, kad simptomai dažnai išskaidomi į atskiras problemas. Moteris gali kreiptis dėl prasto miego, nerimo, širdies permušimų, šlapinimosi problemų, sąnarių skausmų ar nuotaikos pokyčių, bet niekas nesujungia jų į vieną bendrą vaizdą. Kita moteris puikiai supranta, kad tai menopauzė, bet nežino, kokios pagalbos galima ieškoti, ar jai tiktų pakaitinė hormonų terapija, kokios yra rizikos ir kokios alternatyvos.
Svarbu žinoti: menopauzės simptomų nereikia „iškentėti“, jei jie trikdo miegą, darbą, santykius, lytinį gyvenimą, pasitikėjimą savimi ar kasdienę savijautą. Pagalba gali būti labai skirtinga – nuo gyvenimo būdo priemonių ir vietinio gydymo iki pakaitinės hormonų terapijos ar kitų vaistų. Geriausias sprendimas priklauso nuo simptomų, amžiaus, sveikatos istorijos ir jūsų pasirinkimų.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra menopauzė ir perimenopauzė, kokie simptomai dažniausi, kada reikia tyrimų, kaip veikia pakaitinė hormonų terapija, kokios yra jos formos, nauda ir rizikos, kokios nehormoninės priemonės gali padėti ir kada simptomų nereikėtų nurašyti vien menopauzei.
Susijusios temos: moterų sveikata, gausios mėnesinės, PCOS, skydliaukės tyrimai, širdies permušimai, kraujospūdžio matavimas namuose ir vitamino D tyrimas.
Kas yra menopauzė?
Menopauzė reiškia laikotarpį, kai mėnesinės nutrūksta dėl to, kad kiaušidės gamina daug mažiau hormonų, ypač estrogenų. Kasdienėje kalboje menopauze dažnai vadinamas visas pereinamasis laikotarpis, tačiau mediciniškai svarbu atskirti kelias sąvokas.
- Perimenopauzė – pereinamasis laikotarpis prieš menopauzę, kai hormonai svyruoja, mėnesinės keičiasi, o simptomai jau gali būti ryškūs.
- Menopauzė – momentas, kai mėnesinių nėra 12 mėnesių iš eilės ir nėra kitos aiškios kraujavimo nebuvimo priežasties.
- Po menopauzės – laikotarpis po menopauzės.
Šis skirtumas svarbus, nes daug moterų mano, kad negali būti perimenopauzėje, jei mėnesinės dar vyksta. Iš tikrųjų perimenopauzės simptomai gali prasidėti dar tada, kai moteris vis dar kraujuoja kas mėnesį arba beveik kas mėnesį.
Kada dažniausiai prasideda menopauzė?
Daugeliui moterų menopauzė įvyksta maždaug 45–55 metų amžiuje, tačiau perimenopauzės simptomai gali prasidėti anksčiau. Kai kurioms moterims menopauzė prasideda iki 45 metų, o jei kiaušidžių funkcija reikšmingai sumažėja iki 40 metų, tai vadinama priešlaikiniu kiaušidžių funkcijos nepakankamumu.
Menopauzė gali prasidėti ir staigiau, pavyzdžiui, po kiaušidžių pašalinimo operacijos, chemoterapijos, radioterapijos ar kitų medicininių gydymų. Tokiu atveju simptomai kartais būna ryškesni, nes hormonų pokytis įvyksta ne palaipsniui, o staigiai.
Kas yra perimenopauzė?
Perimenopauzė yra laikotarpis, kai hormonų lygiai pradeda svyruoti, bet mėnesinės dar nebūtinai nutrūkusios. Būtent šiuo metu daug moterų pirmą kartą pajunta, kad „kažkas pasikeitė“.
Perimenopauzės metu gali atsirasti:
- karščio bangos;
- naktinis prakaitavimas;
- prastesnis miegas;
- dirglumas, nerimas ar nuotaikos svyravimai;
- smegenų rūkas ir prastesnė koncentracija;
- mėnesinių ciklo pokyčiai;
- gausesnės, trumpesnės, retesnės ar dažnesnės mėnesinės;
- makšties sausumas;
- skausmas lytinių santykių metu;
- šlapinimosi dažnumas ar skubumas;
- sąnarių maudimas;
- galvos skausmai ar širdies permušimai.
Perimenopauzė gali trukti kelerius metus. Kai kurioms moterims ji būna lengva, kitoms – labai trikdanti.
Dažniausi menopauzės simptomai
Menopauzė dažnai siejama tik su karščio bangomis, bet simptomai gali būti daug platesni.
- Karščio bangos – staigus karščio pojūtis, dažnai veide, kakle ar krūtinėje.
- Naktinis prakaitavimas – prakaitavimas miegant, kartais priverčiantis keisti drabužius ar patalynę.
- Miego sutrikimai – sunku užmigti, dažni prabudimai, ankstyvas nubudimas.
- Smegenų rūkas – prastesnė koncentracija, žodžių pamiršimas, sunkumas susikaupti.
- Nerimas, dirglumas ar prasta nuotaika.
- Makšties sausumas, perštėjimas ar diskomfortas.
- Skausmas lytinių santykių metu.
- Sumažėjęs lytinis potraukis.
- Šlapinimosi simptomai – dažnas noras šlapintis, skubumas, kartotinės šlapimo takų infekcijos.
- Sąnarių ar raumenų maudimas.
- Širdies permušimai.
- Galvos skausmai.
- Mėnesinių pokyčiai perimenopauzėje.
Ne kiekviena moteris patiria visus simptomus. Vienai labiausiai trukdo miegas, kitai – karščio bangos, trečiai – makšties sausumas ir skausmas lytinių santykių metu, ketvirtai – nerimas ir koncentracijos sunkumai.
Kaip menopauzė jaučiasi kasdienybėje?
Menopauzės simptomai dažnai atrodo „nematomi“ aplinkiniams. Moteris gali eiti į darbą, rūpintis šeima, atlikti kasdienius darbus, bet viduje jaustis visiškai kitaip nei anksčiau.
Dažnos kasdienės patirtys:
- prabundate 3 valandą nakties ir nebegalite užmigti;
- darbo susitikime staiga užplūsta karščio banga;
- pamirštate žodžius ar sunkiau susikaupiate;
- jaučiatės dirglesnė, nors anksčiau taip nebūdavo;
- mažiau pasitikite savimi;
- lytinis gyvenimas tampa nemalonus dėl sausumo ar skausmo;
- atsiranda šlapimo pūslės simptomų, apie kuriuos gėda kalbėti;
- jaučiate, kad „nebesate savimi“.
Tai nereiškia, kad visus simptomus būtinai sukelia menopauzė, bet jei keli iš jų prasideda panašiu laikotarpiu, verta apie tai pagalvoti.
Kaip keičiasi mėnesinės perimenopauzėje?
Perimenopauzėje mėnesinės dažnai tampa mažiau nuspėjamos. Jos gali:
- ateiti dažniau nei anksčiau;
- ateiti rečiau;
- tapti gausesnės;
- tapti lengvesnės;
- trukti ilgiau;
- būti su daugiau krešulių;
- dingti keliems mėnesiams ir vėl grįžti.
Tai gali būti hormoninių pokyčių dalis, tačiau ne kiekvieną kraujavimą galima nurašyti perimenopauzei. Labai gausus, užsitęsęs, po lytinių santykių atsirandantis ar po menopauzės pasirodęs kraujavimas turi būti įvertintas gydytojo.
Kada kraujavimą būtina tikrinti?
Kreipkitės į šeimos gydytoją ar ginekologą, jei yra:
- labai gausus kraujavimas;
- kraujavimas, trunkantis ilgiau nei įprasta;
- kraujavimas tarp mėnesinių;
- kraujavimas po lytinių santykių;
- kraujavimas po menopauzės;
- kraujavimas kartu su stipriu dubens skausmu;
- kraujavimas kartu su silpnumu, galvos svaigimu ar mažakraujystės požymiais.
Kraujavimas po menopauzės visada turėtų būti įvertintas. Tai nebūtinai reiškia vėžį, bet priežastį reikia išsiaiškinti.
Kaip diagnozuojama menopauzė?
Daugeliu atvejų menopauzė ar perimenopauzė nustatoma pagal amžių, simptomus ir mėnesinių pokyčius. Jei moteriai daugiau nei 45 metai ir simptomai tipiški, gydytojas dažnai gali remtis klinikiniu vaizdu, o ne vien kraujo tyrimais.
Gydytojas gali klausti:
- kiek jums metų;
- ar mėnesinės dar vyksta;
- kaip pasikeitė ciklas;
- ar yra karščio bangų ar naktinio prakaitavimo;
- kaip miegate;
- ar pasikeitė nuotaika, nerimas ar koncentracija;
- ar yra makšties sausumas, skausmas lytinių santykių metu;
- ar yra šlapinimosi simptomų;
- ar vartojate kontracepciją ar hormoninius vaistus;
- ar buvo ginekologinių operacijų, chemoterapijos ar radioterapijos.
Ar reikia hormonų tyrimų?
Ne visada. Tai dažnai nustebina moteris, kurios tikisi, kad vienas kraujo tyrimas aiškiai parodys, ar jos yra menopauzėje.
Perimenopauzės metu hormonų lygiai gali labai svyruoti. Vieną dieną tyrimas gali atrodyti vienaip, kitą – kitaip. Todėl vienas hormonų tyrimas ne visada atsako į klausimą.
Tyrimai gali būti reikalingi, jei:
- simptomai prasideda neįprastai anksti;
- mėnesinės dingsta iki 40 metų;
- yra įtarimas dėl priešlaikinio kiaušidžių funkcijos nepakankamumo;
- diagnozė neaiški;
- reikia atmesti skydliaukės, prolaktino ar kitas priežastis;
- simptomai netipiški arba yra kitų sveikatos požymių.
Kartais gali būti tiriamas FSH, estradiolis ar kiti hormonai, bet jų reikšmė priklauso nuo situacijos.
Kokie simptomai neturėtų būti priskirti vien menopauzei?
Menopauzė gali paaiškinti daug simptomų, bet ji neturėtų tapti etikete, kuria paaiškinama viskas. Kai kuriuos požymius reikia tirti atskirai.
Pas gydytoją kreipkitės, jei yra:
- kraujavimas po menopauzės;
- labai gausus ar užsitęsęs kraujavimas;
- kraujavimas po lytinių santykių;
- naujas dubens skausmas;
- ryškus pilvo pūtimas ar pilvo apimties didėjimas;
- naujas krūties guzelis ar pakitimas;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- stiprus dusulys, krūtinės skausmas, alpimas;
- staigūs neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, kalbos sutrikimas ar vienos kūno pusės nusilpimas.
Šie simptomai nebūtinai reiškia rimtą ligą, bet jų nereikėtų nurašyti vien hormonams.
Kas yra pakaitinė hormonų terapija?
Pakaitinė hormonų terapija, dažnai trumpinama kaip PHT, yra gydymas hormonais, skirtas sumažinti simptomus, atsirandančius mažėjant estrogenų kiekiui perimenopauzės ir menopauzės metu.
PHT dažniausiai naudojama karščio bangoms, naktiniam prakaitavimui, miego sutrikimams, su menopauze susijusiems nuotaikos pokyčiams, makšties sausumui ir kai kuriems kitiems simptomams mažinti.
Jei moteris turi gimdą, PHT paprastai sudaro:
- estrogenas – padeda mažinti menopauzės simptomus;
- progestogenas – saugo gimdos gleivinę nuo per didelio estrogeno poveikio.
Jei gimda pašalinta, kai kurioms moterims gali būti skiriamas tik estrogenas. Tačiau tai priklauso nuo operacijos pobūdžio, sveikatos istorijos ir gydytojo vertinimo.
Kokiomis formomis gali būti skiriama PHT?
PHT nėra vienas vaistas. Ji gali būti skiriama keliomis formomis.
- Tabletės.
- Pleistrai, klijuojami ant odos.
- Gelis ar purškalas ant odos.
- Hormoninė spiralė kaip progestogeno dalis kai kurioms moterims.
- Vietinis estrogenų gydymas makšties ir šlapimo takų simptomams.
Tai svarbu, nes viena PHT forma gali netikti, bet kita gali būti geriau toleruojama. Pavyzdžiui, kai kurioms moterims labiau tinka pleistrai ar gelis, kitoms – tabletės, o makšties sausumui kartais pakanka vietinio gydymo.
Kokiems simptomams PHT gali padėti?
PHT gali padėti daugeliui moterų, ypač jei simptomai susiję su estrogenų mažėjimu.
Ji gali mažinti:
- karščio bangas;
- naktinį prakaitavimą;
- miego sutrikimus, susijusius su karščio bangomis ir prakaitavimu;
- su menopauze susijusį nerimą ar nuotaikos svyravimus;
- smegenų rūką kai kurioms moterims;
- sąnarių maudimą kai kurioms moterims;
- makšties sausumą ir diskomfortą;
- skausmą lytinių santykių metu, jei jis susijęs su makšties gleivinės išsausėjimu.
Kai kurie simptomai pagerėja per kelias savaites, kitiems gali reikėti daugiau laiko. Kartais prireikia koreguoti dozę ar keisti PHT formą.
Kokia PHT nauda be simptomų mažinimo?
PHT dažniausiai aptariama dėl simptomų, bet ji gali turėti ir kitų svarbių poveikių. Estrogenų sumažėjimas po menopauzės susijęs su kaulų tankio mažėjimu, todėl PHT kai kurioms moterims gali padėti mažinti kaulų retėjimo riziką.
Tai ypač aktualu, jei menopauzė prasidėjo anksti, yra didesnė osteoporozės rizika, buvę lūžių, mažas kūno svoris, šeiminė osteoporozės istorija ar kiti rizikos veiksniai. Vis dėlto sprendimas dėl PHT priimamas individualiai.
Kokios yra PHT rizikos ir šalutiniai poveikiai?
PHT nėra visiškai be rizikos, todėl sprendimas turėtų būti individualus. Rizikos ir naudos santykis priklauso nuo amžiaus, laiko nuo menopauzės pradžios, simptomų, šeimos istorijos, kraujospūdžio, kūno svorio, rūkymo, kraujo krešulių, krūties ligų, migrenos, kepenų ligų ir kitų veiksnių.
Pradėjus PHT, gali pasireikšti:
- krūtų jautrumas;
- galvos skausmai;
- pykinimas;
- tepimas ar nereguliarus kraujavimas;
- nuotaikos pokyčiai;
- pilvo pūtimas;
- odos sudirginimas nuo pleistro kai kurioms moterims.
Dalis šalutinių poveikių praeina organizmui prisitaikius. Jei jie išlieka, gydytojas gali keisti dozę, formą ar progestogeno tipą. Nereikėtų daryti išvados, kad „PHT netinka“, vien dėl vienos nesėkmingos formos.
Ar PHT pavojinga?
Į šį klausimą nėra vieno atsakymo visoms. Kai kurioms moterims PHT nauda aiškiai viršija riziką. Kitoms dėl sveikatos istorijos PHT gali būti netinkama arba reikės labai atsargaus vertinimo.
Subalansuotas pokalbis su gydytoju turėtų apimti:
- kokie simptomai labiausiai vargina;
- kiek jie veikia gyvenimo kokybę;
- jūsų amžių;
- kada prasidėjo menopauzė;
- asmeninę ir šeimos ligų istoriją;
- krūties vėžio, trombozių, insulto, širdies ligų rizikos veiksnius;
- kokia PHT forma būtų tinkamiausia;
- kokios alternatyvos yra, jei PHT nenorite ar negalite vartoti.
Sprendimas neturėtų būti paremtas vien baime ar reklama. Geriausia vertinti asmeninę situaciją.
Kam PHT gali netikti?
Kai kurioms moterims PHT gali būti nerekomenduojama arba reikės specialisto vertinimo. Tai priklauso nuo konkrečios ligos, gydymo istorijos ir rizikos.
Atsargumo gali reikėti, jei yra ar buvo:
- krūties vėžys ar kai kurios kitos nuo hormonų priklausomos ligos;
- nepaaiškintas kraujavimas iš makšties;
- kraujo krešuliai venose ar plaučių embolija;
- insultas ar tam tikros širdies ir kraujagyslių ligos;
- sunkios kepenų ligos;
- labai aukštas nekontroliuojamas kraujospūdis;
- kitos būklės, dėl kurių gydytojas rekomenduoja alternatyvas.
Jei PHT netinka, tai nereiškia, kad pagalbos nėra. Yra kitų būdų mažinti simptomus.
Jei nenorite arba negalite vartoti PHT
Ne kiekviena moteris nori PHT. Kai kurios turi medicininių priežasčių jos vengti, kitos pirmiausia nori išbandyti nehormonines priemones. Tai normalus pasirinkimas.
Gali būti svarstoma:
- miego higienos ir streso valdymo priemonės;
- reguliarus fizinis aktyvumas;
- rūkymo nutraukimas;
- alkoholio ir karščio bangas provokuojančių veiksnių mažinimas;
- kognityvinė elgesio terapija, jei vargina nerimas, nuotaika ar simptomų valdymas;
- nehormoniniai vaistai karščio bangoms pasirinktais atvejais;
- makšties drėkikliai ir lubrikantai;
- vietinis estrogenų gydymas makšties ir šlapimo takų simptomams, jei tinkamas;
- psichologinė pagalba, jei simptomai veikia nuotaiką, savivertę ar santykius.
Maisto papildus reikėtų vertinti atsargiai. „Natūralu“ nereiškia, kad priemonė veiksminga ar saugi. Kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais arba netikti sergant tam tikromis ligomis.
Makšties sausumas, šlapimo pūslė ir lytinis gyvenimas
Makšties ir šlapimo takų simptomai labai dažni, bet apie juos dažnai nutylima. Sumažėjęs estrogenų kiekis gali paveikti makšties, vulvos ir šlapimo takų audinius.
Gali atsirasti:
- makšties sausumas;
- perštėjimas ar deginimas;
- skausmas lytinių santykių metu;
- kraujavimas ar jautrumas po lytinių santykių;
- dažnesnis noras šlapintis;
- staigus noras šlapintis;
- kartotinės šlapimo takų infekcijos;
- sumažėjęs lytinis potraukis dėl skausmo ar diskomforto.
Šie simptomai nėra gėdingi ir nėra neišvengiama senėjimo dalis, kurią reikia kentėti. Gali padėti lubrikantai, makšties drėkikliai, vietinis estrogenų gydymas ar kiti gydymo būdai pagal situaciją.
Vietinis estrogenų gydymas
Vietinis estrogenų gydymas taikomas makšties ir šlapimo takų simptomams. Jis gali būti skiriamas kaip makšties kremas, tabletės, žvakutės ar žiedas, priklausomai nuo prieinamų priemonių ir gydytojo rekomendacijos.
Vietinis gydymas dažnai veikia tiesiogiai audinius, kuriems trūksta estrogenų. Jis gali padėti, jei labiausiai vargina sausumas, skausmas lytinių santykių metu, perštėjimas ar šlapimo takų simptomai.
Kai kurioms moterims vietinis gydymas gali būti tinkamas net tada, kai sisteminės PHT nenorima ar ji netinka, bet tai reikia aptarti individualiai, ypač jei yra buvusi onkologinė liga ar kiti rizikos veiksniai.
Menopauzė ir nuotaika
Menopauzės laikotarpiu gali atsirasti nerimas, dirglumas, prislėgta nuotaika, jautrumas, sumažėjęs atsparumas stresui ar jausmas, kad emocijos tapo sunkiau valdomos. Tai nereiškia, kad viskas „tik hormonai“, bet hormonų pokyčiai gali turėti reikšmingą įtaką.
Kai kurioms moterims pirmiausia pasiūlomi antidepresantai, bet niekas nepaklausia apie mėnesines, karščio bangas, naktinį prakaitavimą, makšties sausumą ar miego pokyčius. Kartais antidepresantai tikrai reikalingi, bet kartais platesnis vaizdas labiau rodo perimenopauzę.
Verta gydytojui pasakyti, jei:
- nuotaika pasikeitė kartu su ciklo pokyčiais;
- nerimas atsirado be aiškios ankstesnės priežasties;
- blogas miegas labai stiprina emocinius simptomus;
- jaučiatės nebe savimi;
- simptomai veikia darbą, santykius ar kasdienybę.
Menopauzė ir širdies permušimai
Kai kurios moterys perimenopauzėje ar menopauzėje pajunta širdies permušimus, stipresnį plakimą ar trumpus širdies ritmo pokyčio epizodus. Kartais tai susiję su karščio bangomis, nerimu, miego trūkumu ar hormonų svyravimais.
Vis dėlto širdies simptomų nereikėtų automatiškai nurašyti menopauzei. Kreipkitės į gydytoją, jei permušimai nauji, dažni, stiprūs, susiję su alpimu, krūtinės skausmu, dusuliu, galvos svaigimu ar fizinio krūvio netoleravimu.
Ankstyva menopauzė ir priešlaikinis kiaušidžių funkcijos nepakankamumas
Jei menopauzės simptomai ar mėnesinių nutrūkimas prasideda iki 45 metų, tai verta aptarti su gydytoju. Jei kiaušidžių funkcija reikšmingai sumažėja iki 40 metų, kalbama apie priešlaikinį kiaušidžių funkcijos nepakankamumą.
Tai svarbu ne tik dėl simptomų. Ankstyvas estrogenų sumažėjimas gali turėti įtakos kaulų, širdies ir kraujagyslių sveikatai, vaisingumui ir psichologinei savijautai. Tokiais atvejais dažnai reikia aiškesnio ištyrimo ir individualaus gydymo plano.
Ką galima daryti pačiai?
Gyvenimo būdo priemonės menopauzės neišjungia, bet jos gali padėti sumažinti simptomų intensyvumą ir pagerinti savijautą.
- Stebėkite, kas provokuoja karščio bangas: alkoholis, aštrus maistas, karšti gėrimai, stresas ar perkaitimas.
- Rūpinkitės miego rutina, net jei miegas ne visada iškart pagerėja.
- Judėkite reguliariai – tai padeda nuotaikai, kaulams, raumenims, širdžiai ir miegui.
- Įtraukite jėgos pratimus, nes raumenų ir kaulų sveikata po menopauzės tampa ypač svarbi.
- Nerūkykite.
- Ribokite alkoholį, jei jis blogina miegą, karščio bangas ar nuotaiką.
- Rūpinkitės kalcio, vitamino D ir baltymų kiekiu pagal individualią situaciją.
- Nenutylėkite makšties sausumo, skausmo lytinių santykių metu ar šlapimo pūslės simptomų.
Jei simptomai ryškūs, vien gyvenimo būdo priemonių gali neužtekti. Tai nereiškia, kad jūs kažką darote neteisingai – tiesiog gali reikėti medicininės pagalbos.
Ko nedaryti?
- Nemanykite, kad reikia laukti, kol mėnesinės visiškai nutrūks, kad galėtumėte prašyti pagalbos.
- Nelaikykite prasto miego, nerimo, makšties skausmo ar šlapinimosi problemų tuo, ką tiesiog privalote iškęsti.
- Nespręskite dėl PHT vien pagal interneto baimes ar kitų žmonių istorijas.
- Nepirkite daugybės papildų, tikėdamasi, kad jie pakeis aiškų gydymo planą.
- Neignoruokite kraujavimo po menopauzės.
- Nenutylėkite skausmo lytinių santykių metu, makšties sausumo ar pasitikėjimo savimi sumažėjimo.
- Nenurašykite kiekvieno naujo simptomo menopauzei be gydytojo įvertinimo.
Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?
Prieš vizitą verta trumpai užsirašyti simptomus. Tai padeda per konsultaciją nepamiršti svarbių dalykų.
- Kiek jums metų?
- Ar mėnesinės dar vyksta?
- Kaip pasikeitė ciklas?
- Ar yra karščio bangų ar naktinio prakaitavimo?
- Kaip miegate?
- Ar pasikeitė nuotaika, nerimas, dirglumas?
- Ar yra smegenų rūkas ar koncentracijos sunkumai?
- Ar yra makšties sausumas, skausmas lytinių santykių metu?
- Ar yra šlapinimosi simptomų ar kartotinių šlapimo takų infekcijų?
- Ką jau bandėte?
- Ar domina PHT, ar labiau norite alternatyvų?
- Kokios ligos buvo jums ar artimiems šeimos nariams?
Kuo aiškiau apibūdinsite, kaip simptomai veikia kasdienybę, tuo lengviau parinkti tinkamą pagalbą.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą?
Kreipkitės, jei:
- menopauzės simptomai trikdo miegą, darbą, santykius ar kasdienybę;
- vargina karščio bangos ar naktinis prakaitavimas;
- atsirado ryškus nerimas, dirglumas ar prasta nuotaika;
- yra makšties sausumas, skausmas lytinių santykių metu ar šlapimo pūslės simptomai;
- mėnesinės tapo labai gausios, užsitęsusios ar nenuspėjamos;
- kraujuojate po lytinių santykių;
- kraujuojate po menopauzės;
- simptomai prasidėjo iki 45 metų;
- mėnesinės nutrūko iki 40 metų;
- norite aptarti PHT naudą, rizikas ar alternatyvas;
- vartojamas gydymas nepadeda arba sukelia šalutinį poveikį.
Pradėti galima nuo šeimos gydytojo. Jei simptomai sudėtingesni, kraujavimas kelia klausimų, PHT netinka ar reikia platesnio įvertinimo, gali būti reikalinga gydytojo ginekologo ar endokrinologo konsultacija.
Kada reikia skubios pagalbos?
Dauguma menopauzės simptomų nėra skubūs, bet kai kurie požymiai reikalauja greitesnio įvertinimo.
Skubiai kreipkitės į gydytoją arba skambinkite 112, jei:
- kraujavimas labai gausus ir jaučiatės silpna, apsvaigusi ar galite apalpti;
- yra krūtinės skausmas;
- yra dusulys;
- alpstate;
- atsiranda staigus veido perkreipimas, kalbos sutrikimas, rankos ar kojos nusilpimas;
- atsirado stiprus naujas galvos skausmas su neurologiniais simptomais;
- yra stiprus dubens skausmas ir bloga bendra savijauta;
- jaučiatės labai blogai, sumišusi ar labai silpna.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Ar mano simptomai gali būti perimenopauzės ar menopauzės dalis?
- Ar mano kraujavimas yra normalus šiam etapui?
- Ar reikia kraujo tyrimų, ar diagnozė aiški pagal simptomus?
- Ar man tiktų pakaitinė hormonų terapija?
- Kokia PHT forma man būtų saugiausia ir patogiausia?
- Ar man reikalingas progestogenas, jei turiu gimdą?
- Kokios PHT naudos ir rizikos mano situacijoje?
- Ką daryti, jei nenoriu arba negaliu vartoti PHT?
- Ar makšties sausumui ar šlapimo simptomams tiktų vietinis gydymas?
- Kada reikėtų ginekologo ar menopauzės specialisto?
- Kokie simptomai turėtų paskatinti kreiptis skubiai?
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra menopauzė?
Menopauzė yra etapas, kai mėnesinės nutrūksta dėl sumažėjusios kiaušidžių hormonų gamybos. Paprastai ji patvirtinama, kai mėnesinių nėra 12 mėnesių iš eilės ir nėra kitos priežasties.
Kas yra perimenopauzė?
Perimenopauzė yra pereinamasis laikotarpis prieš menopauzę. Hormonai svyruoja, mėnesinės keičiasi, o simptomai, tokie kaip karščio bangos, miego sutrikimai, nerimas ar makšties sausumas, gali prasidėti dar mėnesinėms nesibaigus.
Kokie dažniausi menopauzės simptomai?
Dažni simptomai yra karščio bangos, naktinis prakaitavimas, prastas miegas, smegenų rūkas, nerimas, dirglumas, nuotaikos pokyčiai, makšties sausumas, skausmas lytinių santykių metu, šlapinimosi simptomai, sąnarių maudimas ir mėnesinių pokyčiai.
Ar reikia hormonų tyrimo menopauzei nustatyti?
Ne visada. Vyresnėms nei 45 metų moterims, turinčioms tipiškų simptomų, menopauzė ar perimenopauzė dažnai nustatoma pagal simptomus ir mėnesinių pokyčius. Hormonų tyrimai labiau reikalingi, jei simptomai prasideda anksti arba diagnozė neaiški.
Kas yra PHT?
PHT, arba pakaitinė hormonų terapija, yra gydymas hormonais, dažniausiai estrogenais ir progestogenais, skirtas sumažinti menopauzės simptomus. Jei moteris turi gimdą, dažniausiai reikia ir progestogeno gimdos gleivinei apsaugoti.
Kokiems simptomams PHT padeda?
PHT gali padėti nuo karščio bangų, naktinio prakaitavimo, miego sutrikimų, su menopauze susijusių nuotaikos pokyčių, smegenų rūko, makšties sausumo ir kai kurių kitų simptomų.
Ar PHT tinka visoms?
Ne. PHT tinka daugeliui moterų, bet ne visoms. Sprendimas priklauso nuo simptomų, amžiaus, sveikatos istorijos, rizikos veiksnių ir asmeninių pasirinkimų.
Ar galima gydyti menopauzės simptomus be PHT?
Taip. Gali padėti gyvenimo būdo priemonės, kognityvinė elgesio terapija, nehormoniniai vaistai pasirinktais atvejais, makšties drėkikliai, lubrikantai, vietinis estrogenų gydymas ir kitos priemonės pagal simptomus.
Ar makšties sausumas yra normalu?
Jis dažnas, bet tai nereiškia, kad reikia kentėti. Makšties sausumui, perštėjimui, skausmui lytinių santykių metu ar šlapimo takų simptomams gali padėti vietinis gydymas, drėkikliai ar lubrikantai.
Kada kraujavimas po menopauzės pavojingas?
Bet koks kraujavimas po menopauzės turi būti įvertintas gydytojo. Tai nebūtinai reiškia rimtą ligą, bet priežastį reikia nustatyti.
Kada kreiptis dėl menopauzės simptomų?
Kreipkitės, jei simptomai trikdo miegą, darbą, nuotaiką, santykius, lytinį gyvenimą ar kasdienybę, jei kraujavimas neįprastas, simptomai prasidėjo anksti arba norite aptarti PHT ir alternatyvas.
Apibendrinimas
Menopauzė nėra vien karščio bangos. Ji gali paveikti miegą, nuotaiką, atmintį, koncentraciją, lytinį gyvenimą, šlapimo takus, mėnesinių ciklą, sąnarius, kaulų sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę.
Perimenopauzės simptomai gali prasidėti dar tada, kai mėnesinės tęsiasi. Todėl nereikia laukti, kol jos visiškai nutrūks, kad galėtumėte kreiptis pagalbos.
Pakaitinė hormonų terapija gali būti veiksminga daugeliui moterų, ypač nuo karščio bangų, naktinio prakaitavimo, miego ir kai kurių nuotaikos simptomų. Tačiau PHT nėra vienintelė galimybė ir netinka visoms. Gydymo pasirinkimas turi būti individualus.
Makšties sausumas, skausmas lytinių santykių metu ir šlapimo pūslės simptomai yra dažni ir gydomi. Apie juos verta kalbėti tiesiai, nes daug moterų be reikalo kenčia ilgai.
Jei simptomai veikia kasdienybę, miegą, darbą, nuotaiką, santykius ar lytinį gyvenimą, kreipkitės į šeimos gydytoją ar ginekologą. Jei yra kraujavimas po menopauzės, labai gausus kraujavimas, naujas dubens skausmas, krūties pakitimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar skubūs širdies / neurologiniai simptomai, reikalingas greitesnis įvertinimas.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei įtariate perimenopauzę ar menopauzę, simptomai trikdo gyvenimą, svarstote pakaitinę hormonų terapiją, turite makšties, šlapinimosi, nuotaikos ar miego simptomų, kreipkitės į šeimos gydytoją ar gydytoją ginekologą. Jei kraujuojate po menopauzės, kraujavimas labai gausus ar yra skubūs simptomai, kreipkitės nedelsiant arba skambinkite 112.
