Priešmenstruacinis sindromas, dažnai trumpinamas kaip PMS, reiškia fizinius ir emocinius simptomus, kurie atsiranda prieš mėnesines ir palengvėja prasidėjus kraujavimui arba netrukus po jo. Vienoms moterims tai kelios nemalonesnės dienos. Kitoms – viena ar net dvi savaitės kiekvieną mėnesį, kai sunkiau dirbti, bendrauti, sportuoti, miegoti, susikaupti ar tiesiog jaustis savimi.
PMS dažnai nuvertinamas, nes šis terminas kasdienėje kalboje vartojamas labai laisvai. Kartais sakoma „man PMS“, kai turima omenyje tik dirglumas ar prastesnė nuotaika. Tačiau tikras priešmenstruacinis sindromas yra platesnis. Jam būdingas pasikartojantis cikliškumas: simptomai atsiranda antroje ciklo pusėje, sustiprėja prieš mėnesines ir aiškiai sumažėja prasidėjus kraujavimui arba netrukus po jo.
PMS gali paveikti nuotaiką, energiją, miegą, apetitą, koncentraciją ir kūno savijautą. Gali atsirasti dirglumas, nerimas, liūdesys, verksmingumas, pilvo pūtimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, nuovargis, miego sutrikimai, potraukis saldumynams ar sunkumas susikaupti.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra PMS, kokie simptomai dažniausi, kaip atpažinti ciklišką jų pobūdį, kuo PMS skiriasi nuo PMDD, kokios kitos būklės gali atrodyti panašiai, kas gali padėti ir kada verta kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą.
Susijusios temos: moterų sveikata, gausios mėnesinės, endometriozė, PCOS, menopauzė ir skydliaukės tyrimai.
Kas yra PMS?
PMS yra simptomų grupė, pasireiškianti prieš mėnesines ir pagerėjanti joms prasidėjus arba netrukus po to. Tai nėra tiesiog „hormonai“ ar „blogas charakteris“. Tai pasikartojantis fizinių ir emocinių simptomų modelis, susijęs su menstruaciniu ciklu.
Dažniausiai PMS atpažįstamas ne pagal vieną konkretų simptomą, o pagal laiką. Jei didžiąją mėnesio dalį jaučiatės gana įprastai, bet prieš kiekvienas mėnesines atsiranda tie patys nuotaikos, kūno ar energijos pokyčiai, o prasidėjus kraujavimui jie palengvėja, PMS tampa labiau tikėtinas.
PMS gali būti lengvas, vidutinio sunkumo arba toks stiprus, kad trukdo kasdieniam gyvenimui. Simptomų stiprumas ir pobūdis skirtingoms moterims labai skiriasi.
Kaip PMS atrodo kasdienybėje?
Vienai moteriai PMS reiškia kelias dienas didesnio dirglumo ir pilvo pūtimo. Kitai – visą savaitę prieš mėnesines, kai sunku susikaupti, blogiau miegama, labiau norisi saldumynų, jautriau reaguojama į pastabas, dažniau norisi verkti ar atsiriboti nuo žmonių.
Dažna situacija: moteris sako, kad maždaug savaitę prieš mėnesines „nebejaučia savęs“. Darbe tampa sunkiau susikaupti, namuose mažėja kantrybė, stipriau reaguojama į smulkmenas, atsiranda nerimas ar verksmingumas. Tada prasideda mėnesinės ir po kelių dienų savijauta tarsi grįžta į įprastą.
Kita moteris gali labiau jausti kūno simptomus: pilvo pūtimą, krūtų jautrumą, galvos skausmą, nuovargį, sunkumo jausmą, padidėjusį apetitą ar norą užkandžiauti. PMS nebūtinai turi atrodyti vien kaip nuotaikos svyravimai.
Dažniausi PMS simptomai
PMS gali paveikti tiek kūną, tiek emocinę savijautą. Dažnai būna keli simptomai vienu metu.
- nuotaikos svyravimai;
- dirglumas ar greitesnis susierzinimas;
- liūdesys, verksmingumas ar prislėgta nuotaika;
- nerimas ar vidinė įtampa;
- nuovargis ir mažai energijos;
- miego sutrikimai;
- sunkumas susikaupti;
- pilvo pūtimas;
- krūtų jautrumas ar skausmingumas;
- galvos skausmai;
- potraukis saldumynams ar tam tikram maistui;
- apetito pokyčiai;
- pilvo apačios diskomfortas;
- raumenų ar sąnarių maudimas;
- jautrumas stresui.
Kai kurioms moterims vyrauja emociniai simptomai, kitoms – fiziniai. Dar kitoms abu simptomų tipai susimaišo ir prieš mėnesines paveikia kelias gyvenimo sritis vienu metu.
Kada PMS pasireiškia?
PMS dažniausiai pasireiškia antroje menstruacinio ciklo pusėje, po ovuliacijos ir prieš mėnesines. Simptomai gali prasidėti likus kelioms dienoms iki kraujavimo, o kai kurioms – likus vienai ar dviem savaitėms.
Esminis požymis yra pagerėjimas prasidėjus mėnesinėms arba netrukus po jų pradžios. Jei simptomai tęsiasi visą mėnesį be aiškesnio palengvėjimo, PMS gali būti ne vienintelis paaiškinimas.
Dėl to labai naudinga stebėti simptomus kalendoriuje ar programėlėje. Kartais tik užrašius tampa aišku, kad tie patys simptomai kartojasi labai panašiu ciklo metu.
Kuo PMS skiriasi nuo įprastų nuotaikos svyravimų?
Nuotaika gali svyruoti dėl daugybės priežasčių: streso, miego trūkumo, santykių, darbo, nerimo, depresijos, ligų ar gyvenimo pokyčių. PMS išsiskiria tuo, kad simptomai turi aiškų ryšį su menstruaciniu ciklu.
PMS labiau tikėtinas, jei:
- simptomai atsiranda prieš mėnesines;
- jie kartojasi kelis ciklus iš eilės;
- prasideda panašiu metu cikle;
- palengvėja prasidėjus mėnesinėms arba netrukus po to;
- likusią mėnesio dalį savijauta aiškiai geresnė.
Jei prasta nuotaika, nerimas ar nuovargis išlieka visą mėnesį, verta ieškoti ir kitų priežasčių, net jei prieš mėnesines simptomai dar labiau sustiprėja.
Kas yra PMDD?
PMDD reiškia priešmenstruacinį disforinį sutrikimą. Tai sunkesnė priešmenstruacinių simptomų forma, kurioje ypač ryškūs emociniai ir psichikos sveikatos simptomai.
PMDD nėra tiesiog „stipresnis PMS“ kasdienine prasme. Tai gali būti labai sunkiai pakeliama būklė, kai prieš mėnesines atsiranda stiprus nerimas, prislėgta nuotaika, dirglumas, pykčio protrūkiai, beviltiškumo jausmas, konfliktai, sunkumas funkcionuoti ar labai gąsdinančios mintys.
PMDD reikėtų įtarti, jei prieš mėnesines:
- nuotaika tampa labai prasta ar beviltiška;
- nerimas tampa sunkiai valdomas;
- kyla stiprūs pykčio ar dirglumo epizodai;
- nukenčia darbas, mokslai, santykiai ar tėvystė;
- jaučiatės tarsi „ne savimi“;
- atsiranda minčių apie savęs žalojimą ar nenorą gyventi.
Jei simptomai tokie stiprūs, nereikėtų jų kentėti vienai ar laikyti „normaliu PMS“. Reikalingas gydytojo įvertinimas ir tinkama pagalba.
Kada reikia skubios pagalbos dėl nuotaikos simptomų?
Jei prieš mėnesines ar bet kuriuo kitu metu atsiranda minčių apie savęs žalojimą, savižudybę, jausmas, kad galite sau pakenkti, arba nebesijaučiate saugi, pagalbos reikia nedelsiant.
Skambinkite 112 arba kreipkitės į skubios pagalbos skyrių, jei:
- kyla minčių apie savižudybę;
- bijote, kad galite sau pakenkti;
- jaučiatės nesaugi viena;
- yra labai stiprus beviltiškumo jausmas;
- atsiranda stiprus sumišimas, panika ar nevaldoma būsena;
- artimieji pastebi, kad jūsų elgesys labai pasikeitė.
Tokie simptomai nėra „tiesiog hormonai“. Jie yra rimtas signalas, kad reikia skubios paramos.
Kas sukelia PMS?
Tiksli PMS priežastis nėra iki galo aiški. Manoma, kad svarbi ne tik hormonų koncentracija, bet ir individuali organizmo bei smegenų reakcija į normalius hormonų svyravimus menstruacinio ciklo metu.
PMS nereiškia, kad hormonai būtinai „blogi“ ar kad yra viena aiški laboratorinė problema. Dažnai tyrimai gali būti normalūs, bet simptomai vis tiek realūs.
PMS gali stiprinti:
- miego trūkumas;
- lėtinis stresas;
- nerimas ar depresija;
- perimenopauzės laikotarpis;
- labai įtempta dienotvarkė;
- nereguliarus valgymas;
- alkoholis ar daug kofeino kai kurioms moterims;
- skausmingos ar gausios mėnesinės;
- kitos sveikatos problemos.
Tai nereiškia, kad PMS „tik nuo streso“ ar kad simptomai išgalvoti. Stresas, miegas ir psichologinė savijauta gali sustiprinti ciklinius simptomus, bet pati problema vis tiek yra reali.
Kas dažniausiai patiria PMS?
PMS gali pasireikšti bet kuriame amžiuje nuo brendimo iki menopauzės. Kai kurios moterys jį jaučia nuo paauglystės, kitoms simptomai atsiranda ar sustiprėja 30–40 metų amžiuje, po gimdymo, gyvenant didesnio streso laikotarpiu arba artėjant perimenopauzei.
PMS simptomai gali keistis laikui bėgant. Vienu gyvenimo etapu labiau vargina kūno simptomai, kitu – miegas, nuotaika ar nerimas.
Kas gali atrodyti kaip PMS?
Ne visi prieš mėnesines pasunkėjantys simptomai yra vien PMS. Kartais prieš mėnesines išryškėja jau esamos problemos.
Panašiai gali atrodyti:
- nerimo sutrikimas, kuris sustiprėja prieš mėnesines;
- depresija, kuri prieš mėnesines tampa ryškesnė;
- perimenopauzė;
- skydliaukės sutrikimai;
- mažakraujystė ar geležies stoka;
- prastas miegas ar lėtinis stresas;
- gausios ar skausmingos mėnesinės, sukeliančios išsekimą;
- endometriozė, jei vyrauja stiprus skausmas;
- PCOS ar kiti ciklo sutrikimai, jei mėnesinės nereguliarios.
Gera taisyklė: jei simptomai aiškiai nepagerėja prasidėjus mėnesinėms arba tęsiasi visą mėnesį, PMS gali būti ne visas paaiškinimas.
Kaip diagnozuojamas PMS?
PMS dažniausiai diagnozuojamas pagal simptomų pobūdį ir laiką, o ne pagal vieną kraujo tyrimą ar echoskopiją. Svarbiausia suprasti, ar simptomai tikrai kartojasi prieš mėnesines ir palengvėja prasidėjus kraujavimui.
Gydytojas gali klausti:
- kokie simptomai kartojasi;
- kada jie prasideda ciklo metu;
- kiek dienų trunka;
- kada pagerėja;
- ar simptomai pasireiškia kiekvieną ciklą;
- kaip jie veikia darbą, mokslus, santykius, miegą ir kasdienybę;
- ar mėnesinės gausios, skausmingos ar nereguliarios;
- ar yra nerimo, depresijos, perimenopauzės ar kitų sveikatos požymių;
- kokius vaistus, kontracepciją ar papildus vartojate.
Kodėl verta vesti simptomų dienoraštį?
Simptomų dienoraštis yra vienas naudingiausių dalykų įtariant PMS. Jis padeda ne tik gydytojui, bet ir pačiai moteriai pamatyti pasikartojantį modelį.
Bent 2–3 ciklus verta žymėti:
- mėnesinių pradžios ir pabaigos dienas;
- nuotaikos pokyčius;
- nerimą, dirglumą ar prislėgtumą;
- miego kokybę;
- energijos lygį;
- pilvo pūtimą;
- krūtų jautrumą;
- galvos skausmus;
- apetitą ir potraukį maistui;
- skausmą;
- kiek simptomai trukdo kasdienybei.
Užrašai nebūtinai turi būti sudėtingi. Pakanka kalendoriaus, telefono programėlės ar kelių sakinių kasdien. Svarbiausia – matyti, ar simptomai tikrai susiję su ciklu.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą?
Kreiptis verta, jei PMS simptomai kartojasi ir trukdo gyvenimui. Nereikia laukti, kol būsena taps labai sunki.
Pas gydytoją verta kreiptis, jei:
- simptomai trukdo darbui, mokslams ar kasdienėms pareigoms;
- blogina santykius;
- trikdo miegą;
- mažina pasitikėjimą savimi;
- nuotaika prieš mėnesines tampa labai prasta;
- nerimas ar dirglumas sunkiai valdomi;
- simptomai blogėja;
- įtariate PMDD;
- neaišku, ar tai PMS, perimenopauzė, skydliaukė, depresija ar kita būklė;
- kartu yra labai gausios, skausmingos ar nereguliarios mėnesinės.
Jei viena savaitė ar daugiau kiekvieną mėnesį tampa sunkiai pakeliama, tai pakankama priežastis ieškoti pagalbos.
Kas gali padėti sumažinti PMS simptomus?
Nėra vieno sprendimo, kuris tiktų visoms. Dažnai reikia derinti kelis būdus: simptomų sekimą, miegą, judėjimą, streso valdymą, mitybos ritmą ir, jei reikia, gydymą vaistais.
1. Simptomų sekimas
Žinojimas, kada simptomai tikėtini, gali sumažinti jausmą, kad „su manimi kažkas ne taip“. Tai taip pat leidžia planuoti sunkesnes dienas realistiškiau.
Kai kurios moterys stengiasi neplanuoti didžiausių krūvių, svarbių konfliktinių pokalbių ar labai intensyvių darbų tomis dienomis, kai PMS būna stipriausias. Ne visada tai įmanoma, bet net mažas išankstinis planavimas gali padėti.
2. Miegas
Miego trūkumas gali labai sustiprinti priešmenstruacinį dirglumą, potraukį maistui, nerimą ir prastą nuotaiką. Todėl miegas nėra „smulkmena“.
Gali padėti:
- reguliarus miego ritmas;
- mažiau alkoholio vakare;
- mažiau kofeino antroje dienos pusėje;
- ramesnė vakaro rutina;
- ekranų ir darbo sumažinimas prieš miegą, jei tai įmanoma;
- simptomų sekimas, kad žinotumėte, kada miegas labiausiai pažeidžiamas.
3. Fizinis aktyvumas
Reguliarus judėjimas gali padėti nuotaikai, energijai, pilvo pūtimui, miegui ir streso valdymui. Tai nereiškia, kad blogiausiomis PMS dienomis reikia sportuoti per jėgą.
Daugeliui tinka:
- ėjimas;
- lengvas bėgimas ar dviratis;
- joga ar tempimo pratimai;
- jėgos pratimai pagal galimybes;
- trumpi pasivaikščiojimai per dieną;
- švelnesnis aktyvumas tomis dienomis, kai simptomai stipresni.
4. Reguliarus valgymas
Praleisti valgiai gali sustiprinti nuovargį, dirglumą, potraukį saldumynams ir koncentracijos sunkumus. Kai kurioms moterims prieš mėnesines padeda stabilesnis valgymo ritmas.
Gali būti naudinga:
- valgyti reguliariau;
- įtraukti baltymų į pagrindinius valgymus;
- rinktis daugiau skaidulų turinčių produktų;
- nepalikti labai ilgo tarpo tarp valgymų, jei nuo to blogėja savijauta;
- stebėti, ar alkoholis, daug cukraus ar kofeinas blogina simptomus.
5. Alkoholis ir kofeinas
Kai kurioms moterims alkoholis ar didelis kofeino kiekis prieš mėnesines pablogina miegą, nerimą, krūtų jautrumą, galvos skausmus ar dirglumą. Tai nereiškia, kad visoms reikia visiškai atsisakyti kavos ar alkoholio, bet verta stebėti individualų ryšį.
Vaistai ir gydymo galimybės
Jei savipagalbos priemonės nepakankamos, gydytojas gali aptarti gydymo galimybes. Pasirinkimas priklauso nuo simptomų sunkumo, to, ar vyrauja nuotaikos ar kūno simptomai, ar reikalinga kontracepcija, ar yra kitų ligų ir kokie jūsų prioritetai.
Vaistai nuo skausmo
Jei PMS metu vargina galvos skausmai, pilvo apačios skausmas, kūno maudimas ar mėnesinių spazmai, gali padėti įprasti vaistai nuo skausmo, jei jie jums saugūs.
Dėl nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeno, reikia atsargumo, jei yra skrandžio opų, inkstų ligų, kai kurių astmos formų, kraujavimo rizika ar vartojami kraują skystinantys vaistai. Jei abejojate, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Hormoninė kontracepcija
Kai kurioms moterims hormoninė kontracepcija, pavyzdžiui, sudėtinės kontraceptinės tabletės, gali sumažinti ciklinius hormonų svyravimus ir palengvinti PMS simptomus. Kitoms ji netinka arba sukelia nepageidaujamų poveikių.
Hormoninis gydymas turi būti parenkamas individualiai. Gydytojas įvertins:
- amžių;
- kraujospūdį;
- rūkymą;
- migreną;
- trombozių riziką;
- kitus vaistus;
- mėnesinių pobūdį;
- ar reikia kontracepcijos;
- ar yra gausus kraujavimas, skausmas ar nereguliarus ciklas.
SSRI ir nuotaikos simptomų gydymas
Jei PMS metu ypač ryškūs nuotaikos simptomai – nerimas, dirglumas, prislėgta nuotaika, verksmingumas ar emocinis nestabilumas – gydytojas gali aptarti SSRI grupės vaistus. Jie kartais naudojami vidutinio sunkumo ar sunkiam PMS ir PMDD gydyti.
Tokie vaistai gali būti skiriami įvairiais režimais, priklausomai nuo simptomų ir gydytojo sprendimo. Svarbu juos aptarti individualiai, nes reikia įvertinti naudą, galimus šalutinius poveikius, kitus vaistus, nėštumo planus ir psichikos sveikatos istoriją.
Psichologinė pagalba ir CBT
Jei PMS stipriai susijęs su stresu, nerimu, savikritika, santykių įtampa ar sunkumu susitvarkyti su emocijomis, gali padėti psichologinė pagalba. Kognityvinė elgesio terapija, arba CBT, kai kurioms moterims padeda geriau suprasti simptomus, sumažinti reakcijų intensyvumą ir turėti aiškesnį planą sunkesnėms dienoms.
Tai nereiškia, kad PMS „tik psichologinis“. Emociniai simptomai yra realūs, o psichologinė pagalba gali būti viena iš gydymo dalių.
Ar papildai padeda PMS?
Internete daug papildų, žadančių „subalansuoti hormonus“ ar greitai pašalinti PMS. Kai kurioms medžiagoms yra tam tikrų tyrimų, bet papildai neturėtų pakeisti aiškaus įvertinimo, ypač jei simptomai stiprūs.
Atsargiai vertinkite produktus, kurie žada:
- visiškai išgydyti PMS;
- „sutvarkyti hormonus“ be tyrimų ar gydytojo vertinimo;
- greitai pašalinti sunkius nuotaikos simptomus;
- pakeisti gydytojo paskirtus vaistus;
- tikti visoms moterims vienodai.
Jei vartojate papildus, pasakykite gydytojui ar vaistininkui, nes kai kurie gali sąveikauti su vaistais arba būti netinkami nėštumo metu, žindant ar sergant tam tikromis ligomis.
Kai PMS veikia darbą ir santykius
Viena dažniausiai nutylimų PMS dalių yra jo poveikis santykiams, darbui ir savivertei. Moteris gali jaustis kalta, kad prieš mėnesines tampa mažiau kantri, labiau užsidariusi, jautresnė ar mažiau produktyvi. Tada kaltė dar labiau sustiprina įtampą.
Jei PMS kiekvieną mėnesį sukelia konfliktų, sunkumų darbe, problemų su koncentracija, vengimą bendrauti ar jausmą, kad negalite savimi pasitikėti, tai nėra smulkmena. Tai sveikatos problema, kurią verta spręsti.
Kai kurioms moterims padeda atviras pokalbis su artimaisiais: ne kaip pasiteisinimas, o kaip paaiškinimas, kad tam tikru ciklo metu reikia daugiau poilsio, mažiau perkrovos ar aiškesnių ribų.
Ko nedaryti?
- Nelaikykite stiprių simptomų tiesiog „normaliu moteriškumu“.
- Nenuvertinkite simptomų vien todėl, kad PMS dažnas.
- Nespręskite pagal vieną blogą dieną – stebėkite pasikartojantį modelį.
- Neignoruokite stipraus nerimo, prislėgtumo ar minčių apie savęs žalojimą.
- Nepirkite atsitiktinių papildų vietoje simptomų sekimo ir gydytojo įvertinimo.
- Nenurašykite visko PMS, jei simptomai nepagerėja prasidėjus mėnesinėms.
- Nepamirškite paminėti gausių, skausmingų ar nereguliarių mėnesinių – tai gali rodyti kitą problemą.
Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?
Prieš vizitą verta pasiruošti trumpą simptomų santrauką. Tai padeda konsultaciją padaryti konkretesnę.
Užsirašykite:
- kokie simptomai kartojasi;
- kiek dienų prieš mėnesines jie prasideda;
- kada jie pagerėja;
- kiek stiprūs simptomai;
- kaip jie veikia darbą, mokslus, santykius, miegą ar sportą;
- ar vyrauja nuotaikos, ar kūno simptomai;
- ar mėnesinės gausios, skausmingos ar nereguliarios;
- kokią kontracepciją vartojate;
- kokius vaistus ar papildus vartojate;
- ar yra nerimo, depresijos, perimenopauzės ar skydliaukės simptomų.
Jei galite, atsineškite 2–3 ciklų simptomų dienoraštį. Tai dažnai yra naudingiau nei bandymas viską prisiminti iš atminties.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Ar mano simptomų modelis panašus į PMS?
- Ar gali būti PMDD?
- Ar verta vesti simptomų dienoraštį ir kiek laiko?
- Ar mano simptomus gali stiprinti nerimas, depresija, skydliaukė ar perimenopauzė?
- Ar reikia kokių nors tyrimų?
- Kokios savipagalbos priemonės būtų realiausios mano situacijoje?
- Ar man tiktų hormoninė kontracepcija?
- Ar verta svarstyti SSRI ar kitą nuotaikos simptomų gydymą?
- Ar gali padėti psichologinė pagalba ar CBT?
- Ką daryti, jei simptomai blogėja arba tampa nesaugūs?
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip suprasti, ar tai tikrai PMS?
PMS paprastai turi aiškų ciklinį modelį: simptomai atsiranda prieš mėnesines ir pagerėja prasidėjus kraujavimui arba netrukus po jo. Jei simptomai tęsiasi visą mėnesį, PMS gali būti ne vienintelis paaiškinimas.
Kokie dažniausi PMS simptomai?
Dažni simptomai yra nuotaikos svyravimai, dirglumas, nerimas, prislėgta nuotaika, pilvo pūtimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, nuovargis, potraukis maistui, prastas miegas ir sunkumas susikaupti.
Kiek dienų prieš mėnesines prasideda PMS?
PMS dažniausiai prasideda antroje ciklo pusėje – likus kelioms dienoms ar iki dviejų savaičių iki mėnesinių. Svarbiausia, kad simptomai palengvėja prasidėjus mėnesinėms arba netrukus po jų pradžios.
Ar PMS gali sukelti stiprų nerimą ar liūdesį?
Taip. PMS gali paveikti nuotaiką ir sukelti nerimą, verksmingumą, dirglumą ar prislėgtumą. Jei nuotaikos simptomai stiprūs, trikdo gyvenimą ar atrodo nesaugūs, būtina kreiptis pagalbos.
Kuo PMS skiriasi nuo PMDD?
PMDD yra sunkesnė priešmenstruacinių simptomų forma, dažniausiai stipriai paveikianti nuotaiką, psichologinę savijautą ir kasdienį funkcionavimą. Jei simptomai atrodo ekstremalūs ar sunkiai pakeliami, reikia gydytojo įvertinimo.
Ar PMS stiprėja su amžiumi?
Kai kurioms moterims simptomai keičiasi laikui bėgant ir gali sustiprėti 30–40 metų amžiuje arba artėjant perimenopauzei. Kitoms jie išlieka panašūs daugelį metų.
Ar gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti?
Daugeliui moterų taip. Reguliarus judėjimas, geresnis miegas, streso valdymas, reguliarūs valgiai, alkoholio ir kofeino stebėjimas bei simptomų sekimas gali sumažinti PMS poveikį.
Ar verta vesti simptomų dienoraštį?
Taip. Simptomų dienoraštis padeda pamatyti, ar simptomai tikrai kartojasi prieš mėnesines ir palengvėja joms prasidėjus. Tai taip pat labai naudinga gydytojo konsultacijoje.
Kada kreiptis į gydytoją dėl PMS?
Kreipkitės, jei simptomai trukdo darbui, miegui, santykiams, savijautai ar psichologinei būklei, jei jie blogėja arba jei nesate tikra, ar tai tikrai PMS.
Ar PMS gydomas?
Taip. Gydymas priklauso nuo simptomų ir jų sunkumo. Gali padėti savipagalbos priemonės, vaistai nuo skausmo, hormoninė kontracepcija, psichologinė pagalba, CBT ir kai kuriais atvejais vaistai nuotaikos simptomams, pavyzdžiui, SSRI.
Ar PMS reikia tirti hormonais?
Dažniausiai PMS diagnozuojamas pagal simptomų laiką ir pasikartojimą, o ne pagal vieną hormonų tyrimą. Tyrimai gali būti svarstomi, jei simptomai netipiški, ciklas nereguliarus arba reikia atmesti skydliaukės, perimenopauzės ar kitas priežastis.
Apibendrinimas
PMS yra daugiau nei paprastas dirglumas prieš mėnesines. Tai pasikartojantis fizinių ir emocinių simptomų modelis, kai simptomai atsiranda prieš mėnesines ir palengvėja prasidėjus kraujavimui arba netrukus po jo.
Dažni simptomai yra nuotaikos svyravimai, dirglumas, nerimas, liūdesys, nuovargis, prastas miegas, pilvo pūtimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, potraukis maistui ir koncentracijos sunkumai. Kai kurioms moterims simptomai lengvi, kitoms jie reikšmingai trikdo darbą, santykius ir kasdienybę.
Simptomų dienoraštis 2–3 ciklus yra vienas geriausių būdų suprasti, ar simptomai tikrai susiję su ciklu. Jis taip pat padeda gydytojui atskirti PMS nuo PMDD, nerimo, depresijos, perimenopauzės, skydliaukės sutrikimų, gausių ar skausmingų mėnesinių ir kitų būklių.
Gydymas gali apimti miegą, judėjimą, streso valdymą, reguliarų valgymą, skausmo malšinimą, hormoninę kontracepciją, psichologinę pagalbą ar SSRI, jei vyrauja ryškūs nuotaikos simptomai. Geriausias planas priklauso nuo to, kas labiausiai trikdo jūsų gyvenimą.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei prieš mėnesines pasikartojantys simptomai trikdo darbą, miegą, santykius, psichologinę savijautą ar kasdienybę, kreipkitės į šeimos gydytoją ar ginekologą. Jei atsiranda minčių apie savęs žalojimą, savižudybę ar jaučiatės nesaugi, kreipkitės skubiai arba skambinkite 112.
