Kiaušidžių cistos: simptomai, echoskopija ir kada reikalingas gydymas

Išgirsti, kad kiaušidėje rasta cista, gali būti neramu, ypač jei ji aptikta po skausmo, pilvo pūtimo, echoskopijos ar netikėto gydytojo vizito. Tačiau kiaušidžių cistos yra dažnos, o daugelis jų nėra pavojingos. Dalis moterų apie cistą sužino atsitiktinai, kai dubens organų echoskopija atliekama dėl visai kitos priežasties.

Kai kurios cistos nesukelia jokių simptomų ir išnyksta savaime. Kitos gali sukelti maudimą, spaudimą, pilvo pūtimą, skausmą vienoje pilvo apačios pusėje, mėnesinių pokyčius ar diskomfortą lytinių santykių metu. Retais atvejais cista gali plyšti arba kiaušidė gali užsisukti – tokios situacijos gali reikalauti skubios pagalbos.

Kiaušidžių cistos kelia daug klausimų, nes šis pavadinimas apima skirtingas būkles. Vienos cistos susijusios su normaliu menstruaciniu ciklu. Kitos – su endometrioze, PCOS ar tam tikrais audinių tipais. Vienoms pakanka stebėjimo, kitoms gali reikėti operacijos. Kai kurias reikia vertinti atidžiau dėl dydžio, išvaizdos echoskopijoje, simptomų ar moters amžiaus.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra kiaušidžių cista, kokius simptomus ji gali sukelti, kaip atliekama echoskopija, ką gali reikšti „paprasta“ ir „sudėtinga“ cista, kada užtenka stebėti, kada reikalingas gydymas ir kokie simptomai turėtų paskatinti kreiptis skubiai.

Susijusios temos: moterų sveikata, gausios mėnesinės, endometriozė, PCOS, apatinės pilvo dalies skausmas, pilvo pūtimas ir menopauzė.

Kas yra kiaušidžių cista?

Kiaušidžių cista yra skysčio pripildytas darinys, susidarantis kiaušidėje arba ant jos paviršiaus. Kai kurios cistos būna mažos ir paprastos – užpildytos tik skaidriu skysčiu. Kitos gali būti sudėtingesnės: jose gali būti kraujo, tirštesnio turinio, pertvarėlių ar kietesnių dalių.

Dalis cistų susidaro kaip normalaus ovuliacijos ciklo dalis. Tokios cistos dažnai išnyksta savaime per kelis ciklus. Kitos cistos gali būti susijusios su endometrioze, dermoidiniais dariniais, cistadenomomis ar kitomis būklėmis.

Dauguma kiaušidžių cistų iki menopauzės yra gerybinės, tai reiškia – nevėžinės. Tačiau „gerybinė“ nereiškia, kad cista visada nereikšminga. Ji gali kelti skausmą, spaudimą, nerimą ar reikalauti stebėjimo, jei yra didesnė, neišnyksta arba echoskopijoje atrodo ne visai paprastai.

Kaip kiaušidžių cista gali jaustis kasdienybėje?

Kai kurios moterys nieko nejaučia. Cista aptinkama atsitiktinai per echoskopiją, ir tai būna netikėtas radinys. Kitos jaučia buką maudimą, tempimą ar spaudimą pilvo apačioje. Kartais skausmas būna vienoje pusėje, kartais keičiasi pagal ciklą, judesį, sportą ar lytinius santykius.

Dažnai moteris negali tiksliai pasakyti, ar tai ginekologinis, žarnyno, šlapimo pūslės, ovuliacijos ar mėnesinių skausmas. Pilvo apačios ir dubens simptomai gali būti labai panašūs skirtingų ligų atveju, todėl echoskopija dažnai tampa svarbia diagnostikos dalimi.

Tipinės situacijos:

maudžia vieną pilvo apačios pusę;
atsiranda pilvo pūtimas ir spaudimo jausmas;
skauda lytinių santykių metu;
skausmas sustiprėja sportuojant ar staigiau judant;
mėnesinės pasikeičia arba tampa neįprastos;
cista aptinkama atsitiktinai, nors simptomų beveik nėra.

Dažniausi kiaušidžių cistų simptomai

Ne kiekviena cista sukelia simptomų. Tačiau jei simptomai atsiranda, jie dažnai būna susiję su dubens ar pilvo apačios pojūčiais.

Galimi simptomai:

skausmas pilvo apačioje ar dubenyje, dažnai vienoje pusėje;
bukas maudimas ar tempimas;
staigesni skausmo epizodai;
pilvo pūtimas;
pilnumo ar spaudimo jausmas pilvo apačioje;
skausmas lytinių santykių metu;
mėnesinių pokyčiai;
dažnesnis šlapinimasis, jei didesnė cista spaudžia šlapimo pūslę;
diskomfortas sportuojant ar staigiai judant;
kartais pykinimas, jei skausmas stipresnis.

Jei simptomai tęsiasi, blogėja, kartojasi arba trukdo kasdieniam gyvenimui, jų nereikėtų aiškinti vien stresu, virškinimu ar „moteriškais dalykais“. Reikia įvertinimo.

Kokių tipų kiaušidžių cistų būna?

Kiaušidžių cistų yra įvairių, bet praktikoje dažnai kalbama apie kelias pagrindines grupes.

Funkcinės cistos

Funkcinės cistos susijusios su normaliu menstruaciniu ciklu ir ovuliacija. Jos dažniausios iki menopauzės. Daugeliu atvejų jos išnyksta savaime per kelis mėnesius ir nereikalauja jokio aktyvaus gydymo.

Funkcinės cistos gali atsirasti, kai folikulas, kuriame bręsta kiaušinėlis, neišnyksta taip, kaip įprasta, arba kai po ovuliacijos susidaro geltonkūnio cista. Tai dažnai yra laikinas, o ne ilgalaikis pakitimas.

Endometriomos

Endometriomos yra cistos, susijusios su endometrioze. Jos kartais vadinamos „šokoladinėmis cistomis“, nes gali turėti tiršto, seno kraujo turinio.

Endometriomoms gali būti būdinga:

stiprus mėnesinių skausmas;
dubens skausmas;
skausmas lytinių santykių metu;
skausmingas tuštinimasis ar šlapinimasis per mėnesines;
vaisingumo sunkumai;
cista, kuri neišnyksta kaip funkcinė cista.

Jei kartu yra labai skausmingos mėnesinės ar ilgalaikis dubens skausmas, svarbu vertinti ne tik pačią cistą, bet ir galimą endometriozę.

Dermoidinės cistos

Dermoidinės cistos, arba brandžios teratomos, susidaro iš ląstelių, galinčių formuoti įvairius audinius. Todėl jose kartais gali būti riebalų, plaukų ar kitų audinių elementų.

Dermoidinės cistos dažnai būna gerybinės, bet jos paprastai neišnyksta taip kaip funkcinės cistos. Gydymo poreikis priklauso nuo dydžio, simptomų, augimo ir ginekologo vertinimo.

Cistadenomos

Cistadenomos yra gerybiniai kiaušidžių dariniai, kurie gali būti užpildyti skaidresniu ar tirštesniu skysčiu. Jos gali didėti ir sukelti spaudimą, pilnumo jausmą ar kitus simptomus. Kai kuriais atvejais jas reikia operuoti.

PCOS ir „cistos“

PCOS, arba policistinių kiaušidžių sindromas, dažnai painiojamas su viena kiaušidžių cista. Tai nėra tas pats. PCOS atveju kiaušidėse gali būti daug mažų folikulų, o pati būklė susijusi su hormonų pusiausvyra, nereguliariomis mėnesinėmis, akne, padidėjusiu plaukuotumu ar vaisingumo sunkumais.

Jei turite nereguliarias mėnesines, aknę, padidėjusį plaukuotumą, galvos plaukų retėjimą ar sunkumų pastoti, svarbu vertinti PCOS kaip platesnę hormoninę būklę, o ne tik „cistą“.

Ar kiaušidžių cistos visada reikalauja gydymo?

Ne. Daug kiaušidžių cistų gydymo nereikalauja. Tai ypač būdinga mažoms, paprastoms cistoms iki menopauzės, kurios atrodo kaip funkcinės ir nesukelia ryškių simptomų.

Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą arba pakartotinę echoskopiją po tam tikro laiko. Tikslas – įsitikinti, kad cista mažėja, išnyko arba nekelia papildomų įtarimų.

Gydymas tampa labiau tikėtinas, jei cista:

didelė;
neišnyksta stebint;
didėja;
sukelia nuolatinį skausmą ar spaudimą;
atrodo sudėtinga echoskopijoje;
kelia įtarimų dėl pobūdžio;
atsirado po menopauzės;
gali veikti vaisingumą ar kiaušidės funkciją.

Kaip kiaušidžių cistos randamos?

Dažniausias tyrimas yra dubens organų echoskopija. Ji gali būti atliekama per pilvo sieną arba transvaginaliniu davikliu, kuris įvedamas į makštį ir dažnai leidžia geriau matyti gimdą, kiaušides ir darinius.

Echoskopija padeda atsakyti į svarbius klausimus:

kurioje kiaušidėje yra cista;
koks jos dydis;
ar ji paprasta, ar sudėtinga;
ar yra pertvarų, kietų dalių, kraujotakos požymių;
ar cista panaši į funkcinę;
ar reikia pakartotinės echoskopijos;
ar reikalinga ginekologo konsultacija ar operacija.

Echoskopija nėra skirta išgąsdinti. Ji padeda atskirti cistas, kurios dažniausiai praeina savaime, nuo tų, kurias reikia stebėti ar tirti atidžiau.

Ką reiškia „paprasta“ kiaušidžių cista?

Paprasta cista dažniausiai reiškia, kad ji yra skysčio pripildyta, lygių sienelių ir be aiškių sudėtingų požymių. Iki menopauzės tokios cistos dažnai būna funkcinės ir gali išnykti savaime.

Paprasta cista paprastai vertinama ramiau, ypač jei:

moteris yra iki menopauzės;
cista nedidelė;
nėra ryškių simptomų;
nėra įtartinų echoskopijos požymių;
gydytojas mato, kad ji gali būti susijusi su ciklu.

Vis dėlto net paprasta cista gali būti stebima, jei ji didesnė, sukelia simptomus ar neišnyksta.

Ką reiškia „sudėtinga“ cista?

Sudėtinga cista reiškia, kad echoskopijoje ji nėra tiesiog skysčio pripildytas paprastas maišelis. Joje gali būti tirštesnio turinio, kraujo, pertvarėlių, vidinių struktūrų ar kietesnių dalių.

Sudėtinga cista automatiškai nereiškia vėžio. Pavyzdžiui, endometriomos ar dermoidinės cistos gali atrodyti sudėtingiau, bet dažnai būna gerybinės. Tačiau toks radinys paprastai reikalauja atidesnio gydytojo ginekologo įvertinimo, kartais pakartotinės echoskopijos, papildomų tyrimų ar operacijos.

Svarbiausia ne vien žodis „sudėtinga“, o visas vaizdas:

cistos dydis;
turinys;
sienelės ir pertvaros;
kietos dalys;
kraujotakos požymiai;
simptomai;
amžius ir menopauzės statusas;
ar radinys keičiasi laikui bėgant.

Kokie papildomi tyrimai gali būti atliekami?

Ne visoms moterims reikia papildomų tyrimų. Jie parenkami pagal simptomus, amžių, nėštumo galimybę, echoskopijos vaizdą ir tai, ar moteris yra iki menopauzės ar po jos.

Gali būti atliekama:

nėštumo testas, ypač jei skausmas staigus arba nėštumas įmanomas;
bendras kraujo tyrimas, jei įtariamas uždegimas, infekcija, kraujavimas ar mažakraujystė;
CRB / CRP, jei įtariamas uždegimas ar infekcija;
šlapimo tyrimas, jei simptomai panašūs į šlapimo takų problemą;
CA-125 ar kiti žymenys tam tikrais atvejais, ypač po menopauzės ar kai cista atrodo įtartiniau;
pakartotinė echoskopija po tam tikro laiko;
magnetinio rezonanso tyrimas, jei echoskopijos nepakanka aiškumui;
ginekologo ar onkoginekologo konsultacija, jei yra didesnė rizika ar įtartinų požymių.

CA-125 nėra paprastas „vėžio testas“. Jis gali padidėti dėl daugybės priežasčių, įskaitant endometriozę, uždegimą, miomas, menstruacijas ar kitas būkles. Todėl jo rezultatas turi būti aiškinamas kartu su echoskopija, simptomais ir amžiumi.

Kiaušidžių cista ar kažkas kita?

Dubens ir pilvo apačios simptomai gali persidengti su daug kitų būklių. Todėl gydytojas vertina visą simptomų modelį, o ne tik vieną radinį.

Panašius simptomus gali sukelti:

endometriozė;
miomos;
gausios ar skausmingos mėnesinės;
ovuliacijos skausmas;
šlapimo takų infekcija;
dirgliosios žarnos sindromas;
vidurių užkietėjimas;
apendicitas;
negimdinis nėštumas;
dubens uždegiminė liga;
makšties ar gimdos kaklelio infekcijos, jei yra išskyrų, kvapas ar dirginimas.

Jei pagrindinis simptomas yra išskyros, nemalonus kvapas, niežėjimas ar deginimas, priežastis gali būti ne cista, o makšties ar gimdos kaklelio problema. Jei pagrindinis simptomas yra staigus stiprus skausmas, reikalingas skubesnis įvertinimas.

Kada kiaušidžių cistos simptomai yra skubūs?

Dauguma kiaušidžių cistų nėra skubi situacija. Tačiau kai kurie simptomai gali rodyti cistos plyšimą, kraujavimą, kiaušidės užsisukimą ar kitą ūmią pilvo / dubens problemą.

Skubiai kreipkitės į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, jei:

staiga prasidėjo stiprus pilvo apačios ar dubens skausmas;
skausmas ryškiai vienpusis;
skausmą lydi pykinimas ar vėmimas;
jaučiatės alpstanti, silpna ar išbalusi;
skausmas toks stiprus, kad sunku judėti ar išsitiesti;
yra karščiavimas ar labai bloga savijauta;
galite būti nėščia ir atsirado stiprus skausmas ar kraujavimas;
skausmas atsirado po fizinio krūvio ar lytinių santykių ir nepraeina;
pilvas tampa labai jautrus ar kietas;
atsirado stiprus kraujavimas iš makšties kartu su skausmu ar silpnumu.

Kiaušidės užsisukimas yra būklė, kai kiaušidė apsisuka aplink savo kraujagysles. Tai gali sutrikdyti kraujotaką ir reikalauja skubaus gydymo. Skambinkite 112, jei skausmas labai stiprus, jaučiatės alpstanti, sumišusi, labai silpna, yra gausus kraujavimas, stiprus skausmas nėštumo metu arba įtariama ūmi pilvo būklė.

Kada užtenka stebėjimo?

Stebėjimas dažnai pasirenkamas, kai cista atrodo paprasta, nedidelė, moteris yra iki menopauzės, simptomų nėra arba jie lengvi, o echoskopija nerodo įtartinų požymių.

Stebėjimas gali reikšti:

laukimą be aktyvaus gydymo;
simptomų stebėjimą;
pakartotinę echoskopiją po kelių mėnesių;
ginekologo konsultaciją, jei cista neišnyksta ar didėja;
skausmo malšinimą, jei reikia ir jei vaistai jums saugūs.

Stebėjimas nėra „nieko nedarymas“. Tai sąmoningas planas, kai tikimasi, kad cista išnyks arba išliks stabili, bet kartu numatoma, kada ir kaip ją patikrinti.

Kada reikalingas gydymas?

Gydymas labiau tikėtinas, jei cista sukelia simptomus, yra didelė, neišnyksta, didėja arba echoskopijoje atrodo sudėtingesnė.

Gydymo gali reikėti, jei cista:

sukelia nuolatinį ar stiprų skausmą;
sukelia spaudimą, pilnumą ar šlapimo pūslės simptomus;
trukdo lytiniam gyvenimui ar sportui;
yra didelė;
neišnyksta per stebėjimo laikotarpį;
didėja;
atrodo sudėtinga ar įtartina;
gali būti endometrioma, dermoidinė cista ar kitas neišnykstantis darinys;
atsirado po menopauzės ir reikalauja atidesnio vertinimo;
gali veikti vaisingumo planus.

Kokie gydymo būdai galimi?

Stebėjimas ir pakartotinė echoskopija

Tai dažnas pasirinkimas paprastoms cistoms iki menopauzės. Pakartotinė echoskopija padeda pamatyti, ar cista sumažėjo, išnyko ar išliko.

Skausmo malšinimas

Jei cista sukelia maudimą ar diskomfortą, gydytojas gali patarti dėl skausmo malšinimo. Kai kurioms moterims padeda įprasti vaistai nuo skausmo ar uždegimo, tačiau jie tinka ne visoms. Atsargumo reikia, jei yra skrandžio opų, inkstų ligų, kraujavimo rizika, kai kurios astmos formos ar vartojami kraują skystinantys vaistai.

Hormoninė kontracepcija

Hormoninė kontracepcija kartais gali būti svarstoma, jei cistos susijusios su ovuliacija ar yra kitų ciklo problemų. Tačiau ji neišgydo visų cistų ir nepašalina jau susidariusios nefunkcinės cistos. Sprendimas priklauso nuo simptomų, ciklo, amžiaus, rizikos veiksnių ir nėštumo planų.

Operacija

Jei operacija reikalinga, dažnai atliekama laparoskopija, arba vadinamoji „raktų skylutės“ operacija. Jos metu gydytojas gali pašalinti cistą, kiek įmanoma išsaugodamas kiaušidę. Tačiau konkretus metodas priklauso nuo cistos dydžio, pobūdžio, įtarimų, moters amžiaus, vaisingumo planų ir bendros sveikatos.

Kartais, jei cista labai didelė, sudėtinga ar kelia didesnį įtarimą, gali prireikti kitokio operacinio metodo arba specializuotos komandos.

Ar operacijos metu visada pašalinama kiaušidė?

Ne. Dažnai siekiama pašalinti tik cistą ir išsaugoti kiaušidę, ypač jei moteris jauna ar planuoja nėštumą. Tačiau kai kuriais atvejais kiaušidės pašalinimas gali būti reikalingas, pavyzdžiui, jei cista labai pažeidžia kiaušidę, yra didesnė onkologinė rizika, cista užsisuko ir audinys pažeistas arba moteris yra po menopauzės ir situacija to reikalauja.

Prieš operaciją verta paklausti gydytojo:

ar planuojama šalinti tik cistą, ar gali reikėti šalinti kiaušidę;
kokia tikimybė išsaugoti kiaušidę;
kaip operacija gali paveikti vaisingumą;
ar reikės histologinio ištyrimo;
kokia atsigavimo eiga;
ar cista gali atsinaujinti.

Kiaušidžių cistos po menopauzės

Po menopauzės kiaušidžių cistos vertinamos atsargiau nei iki menopauzės. Tai nereiškia, kad kiekviena cista po menopauzės yra pavojinga. Tačiau rizikos profilis keičiasi, todėl echoskopijos vaizdas, simptomai, cistos dydis, CA-125 ar kiti tyrimai ir stebėjimo planas tampa ypač svarbūs.

Jei po menopauzės echoskopijoje rasta kiaušidžių cista, svarbu aiškiai žinoti:

kokia cistos išvaizda;
ar ji paprasta, ar sudėtinga;
ar reikia CA-125 ar kitų tyrimų;
ar reikalinga pakartotinė echoskopija;
ar reikalinga ginekologo ar onkoginekologo konsultacija;
kada kreiptis, jei atsirastų naujų simptomų.

Po menopauzės taip pat nereikėtų ignoruoti naujo pilvo pūtimo, greito sotumo jausmo, dubens skausmo, nepaaiškinamo svorio kritimo ar kraujavimo iš makšties.

Ar kiaušidžių cistos gali paveikti vaisingumą?

Kartais gali, bet ne visada. Daugelis paprastų funkcinių cistų vaisingumo neveikia ir išnyksta savaime. Tačiau kai kurios cistos, ypač endometriomos, didesnės cistos ar cistos, kurioms reikia operacijos, gali būti svarbios planuojant nėštumą.

Jei planuojate nėštumą, pasakykite tai gydytojui anksti. Tai gali keisti stebėjimo, gydymo ar operacijos planą. Kartais svarbu išsaugoti kuo daugiau kiaušidės audinio, kartais reikia įvertinti kiaušidžių rezervą, endometriozę ar kitus vaisingumo veiksnius.

Ar cistos gali kartotis?

Taip, kai kurioms moterims cistos gali kartotis. Funkcinės cistos gali atsirasti skirtingais ciklais. Endometriomos gali būti susijusios su endometrioze ir kartais atsinaujinti. Dermoidinės cistos ar cistadenomos dažniausiai savaime neišnyksta, bet po gydymo stebėjimas priklauso nuo konkrečios situacijos.

Jei cistos kartojasi, svarbu vertinti platesnį vaizdą: ciklą, skausmą, endometriozę, PCOS, vaisingumo planus, vartojamus vaistus ir ankstesnes operacijas.

Ką daryti, jei cista rasta atsitiktinai?

Atsitiktinai rasta cista dažnai sukelia nerimą, nors moteris nejautė jokių simptomų. Tokiu atveju svarbiausia ne panikuoti, o suprasti, ką tiksliai parodė echoskopija.

Paklauskite gydytojo:

kokio dydžio cista;
ar ji paprasta, ar sudėtinga;
ar ji panaši į funkcinę;
ar reikia kartoti echoskopiją;
po kiek laiko kartoti tyrimą;
kokie simptomai būtų skubūs;
ar reikia ginekologo konsultacijos.

Dažnai atsitiktinis radinys baigiasi stebėjimu ir pakartotine echoskopija, o ne operacija.

Ko nedaryti?

Nemanykite, kad kiekviena kiaušidžių cista yra vėžys.
Nemanykite, kad kiekviena cista būtinai išnyks savaime.
Neignoruokite staigaus stipraus vienpusio skausmo.
Nespręskite vien iš žodžio „cista“ – svarbu jos tipas, dydis ir vaizdas echoskopijoje.
Nepamirškite pasakyti, jei planuojate nėštumą.
Nevartokite savarankiškai antibiotikų ar hormonų, jei priežastis neaiški.
Nedelskite kreiptis, jei simptomai blogėja ar atsirado po menopauzės.

Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?

Prieš vizitą verta pasižymėti simptomus ir turimus tyrimus. Tai padeda gydytojui suprasti, kiek skubi situacija ir kokio ištyrimo reikia.

Pasižymėkite:

kur tiksliai skauda;
ar skausmas vienpusis;
ar skausmas nuolatinis, ar ateina bangomis;
kada prasidėjo simptomai;
ar skausmas susijęs su mėnesinėmis, ovuliacija, lytiniais santykiais ar sportu;
ar yra pilvo pūtimas, spaudimas ar pilnumo jausmas;
ar pasikeitė mėnesinės;
ar yra pykinimas ar vėmimas;
ar nėštumas įmanomas;
ar esate po menopauzės;
ar turite echoskopijos atsakymą ir ankstesnių tyrimų rezultatų.

Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui

Kokio dydžio yra cista?
Ar ji paprasta, ar sudėtinga?
Ar ji panaši į funkcinę cistą?
Ar ji gali būti endometrioma, dermoidinė cista ar kitas darinys?
Ar reikia pakartotinės echoskopijos?
Po kiek laiko reikėtų kartoti tyrimą?
Ar reikia CA-125 ar kitų kraujo tyrimų?
Ar reikalinga ginekologo konsultacija?
Ar cista gali paveikti vaisingumą?
Kada reikėtų operacijos?
Ar operacijos metu būtų siekiama išsaugoti kiaušidę?
Kokie simptomai būtų skubūs?

Kada kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą?

Kreipkitės, jei:

jaučiate pasikartojantį ar nuolatinį dubens skausmą;
skauda vienoje pilvo apačios pusėje;
vargina pilvo pūtimas ar spaudimas;
skauda lytinių santykių metu;
pasikeitė mėnesinės;
dažniau šlapinatės be aiškios priežasties;
cista rasta echoskopijoje ir neaišku, ką daryti toliau;
cista neišnyko pakartotinėje echoskopijoje;
planuojate nėštumą ir turite cistą;
cista rasta po menopauzės;
nerimaujate dėl echoskopijos atsakymo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kiaušidžių cista reiškia vėžį?

Dažniausiai ne, ypač iki menopauzės. Dauguma kiaušidžių cistų yra gerybinės. Tačiau kai kurias cistas reikia vertinti atidžiau pagal dydį, išvaizdą echoskopijoje, simptomus ir amžių.

Ar kiaušidžių cista gali išnykti savaime?

Taip. Funkcinės ir paprastos cistos iki menopauzės dažnai išnyksta per kelis ciklus. Todėl kai kuriais atvejais pasirenkamas stebėjimas ir pakartotinė echoskopija.

Kokie dažniausi kiaušidžių cistos simptomai?

Dažniausi simptomai yra dubens ar pilvo apačios skausmas, dažnai vienoje pusėje, pilvo pūtimas, spaudimas, skausmas lytinių santykių metu, mėnesinių pokyčiai ar dažnesnis šlapinimasis, jei cista didesnė.

Kuo skiriasi paprasta ir sudėtinga cista?

Paprasta cista dažniausiai yra skysčio pripildyta ir lygių sienelių. Sudėtinga cista gali turėti tirštesnio turinio, kraujo, pertvarėlių ar kietesnių dalių. Sudėtinga cista nebūtinai pavojinga, bet dažniau reikalauja atidesnio vertinimo.

Ar visada reikia operacijos?

Ne. Daug cistų stebimos ir išnyksta savaime. Operacija svarstoma, jei cista didelė, neišnyksta, sukelia simptomus, didėja arba atrodo įtartinai echoskopijoje.

Kas yra transvaginalinė echoskopija?

Tai echoskopija, kai plonas daviklis įvedamas į makštį. Ji dažnai leidžia geriau matyti gimdą ir kiaušides nei tyrimas per pilvo sieną. Gydytojas turi paaiškinti tyrimą ir atsižvelgti į jūsų sutikimą bei situaciją.

Ar CA-125 tyrimas parodo kiaušidžių vėžį?

Ne vienas pats. CA-125 gali padidėti dėl įvairių priežasčių, įskaitant endometriozę, uždegimą ar menstruacijas. Jis naudingas tik tam tikrose situacijose ir turi būti aiškinamas kartu su echoskopija bei kitais duomenimis.

Ar kiaušidžių cista gali sukelti pilvo pūtimą?

Taip, ypač jei cista didesnė arba sukelia spaudimą dubenyje. Tačiau pilvo pūtimą gali sukelti ir žarnyno, mitybos, hormoninės ar kitos priežastys, todėl svarbus visas simptomų vaizdas.

Ar cista gali skaudėti per lytinius santykius?

Gali. Skausmą lytinių santykių metu gali sukelti cista, endometriozė, dubens uždegimas, makšties sausumas, raumenų įtampa ar kitos priežastys. Jei tai kartojasi, verta pasitikrinti.

Ar kiaušidžių cistos susijusios su PCOS?

PCOS nėra tas pats, kas viena kiaušidžių cista. PCOS yra hormoninė būklė, kuriai gali būti būdingi daug mažų folikulų kiaušidėse, nereguliarios mėnesinės, aknė, padidėjęs plaukuotumas ir vaisingumo sunkumai.

Ar kiaušidžių cista gali paveikti vaisingumą?

Kartais, bet ne visada. Paprastos funkcinės cistos dažniausiai vaisingumo nepaveikia. Endometriomos, didesnės cistos ar operacijos planavimas gali būti svarbūs, todėl nėštumo planus verta aptarti su gydytoju.

Kada dėl kiaušidžių cistos kreiptis skubiai?

Skubiai kreipkitės, jei staiga prasidėjo stiprus vienpusis dubens skausmas, yra pykinimas ar vėmimas, alpimo jausmas, karščiavimas, labai bloga savijauta, stiprus skausmas nėštumo metu arba gausus kraujavimas. Skubiais atvejais skambinkite 112.

Apibendrinimas

Kiaušidžių cistos yra dažnos, o daugelis jų nėra pavojingos, ypač iki menopauzės. Kai kurios nesukelia jokių simptomų ir išnyksta savaime. Kitos gali sukelti pilvo apačios ar dubens skausmą, spaudimą, pilvo pūtimą, mėnesinių pokyčius ar skausmą lytinių santykių metu.

Pagrindinis tyrimas yra dubens organų echoskopija. Ji padeda įvertinti cistos dydį, išvaizdą ir pobūdį: ar cista paprasta, ar sudėtinga, ar panaši į funkcinę, ar reikia stebėjimo, papildomų tyrimų, ginekologo konsultacijos ar operacijos.

Mažos paprastos cistos iki menopauzės dažnai tik stebimos. Gydymas labiau tikėtinas, jei cista didelė, neišnyksta, didėja, sukelia simptomus, atrodo sudėtinga ar atsiranda po menopauzės. Jei planuojate nėštumą, tai svarbu aptarti anksti, nes gydymo planas gali keistis.

Staigus stiprus vienpusis dubens skausmas, pykinimas, vėmimas, alpimo jausmas, karščiavimas, stiprus skausmas nėštumo metu ar labai bloga savijauta gali rodyti cistos plyšimą, kiaušidės užsisukimą ar kitą skubią būklę. Tokiais atvejais pagalbos reikia nedelsiant.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei echoskopijoje rasta kiaušidžių cista, jaučiate dubens skausmą, pilvo pūtimą, mėnesinių pokyčius, skausmą lytinių santykių metu ar planuojate nėštumą, kreipkitės į šeimos gydytoją ar gydytoją ginekologą. Jei skausmas staigus, stiprus, vienpusis, su pykinimu, vėmimu, alpimo jausmu, karščiavimu ar nėštumo galimybe, kreipkitės skubiai arba skambinkite 112.