Gausios mėnesinės yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys kreipiasi į gydytoją ginekologą, tačiau ši problema dažnai per ilgai laikoma „normalia“. Dalis moterų metų metus gyvena planuodamos dieną pagal tai, kur bus tualetas, nešiojasi atsarginius drabužius, vengia kelionių ar svarbių susitikimų per mėnesines ir galvoja: „gal čia tiesiog mano norma“.
Mediciniškai gausios mėnesinės dažnai vadinamos gausiu menstruaciniu kraujavimu. Tačiau kasdienybėje svarbu ne vien tiksliai išmatuotas kraujo kiekis. Svarbu, ar kraujavimas trukdo darbui, miegui, kelionėms, sportui, lytiniam gyvenimui, pasitikėjimui savimi ar bendrai sveikatai.
Mėnesinės neturi atrodyti „dramatiškos“ kitų žmonių akimis, kad būtų tikra problema. Jei kiekvieną mėnesį turite ruoštis blogiausioms dienoms, bijote pratekėjimo, dažnai keičiate higienos priemones, jaučiatės išsekusi ar įtariate mažakraujystę, verta pasitikrinti.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kas laikoma gausiomis mėnesinėmis, kokios dažniausios priežastys, ką gali reikšti krešuliai, kokie tyrimai atliekami, kada reikalinga echoskopija ar histeroskopija, kokios gydymo galimybės taikomos ir kada kraujavimas gali būti skubus.
Susijusios temos: moterų sveikata, endometriozė, geležis, feritinas ir mažakraujystė, bendras kraujo tyrimas, skydliaukės tyrimai ir apatinės pilvo dalies skausmas.
Kas laikoma gausiomis mėnesinėmis?
Nėra vieno kasdienio apibrėžimo, kuris tobulai tiktų visoms. Vienų moterų mėnesinės visada būna lengvesnės, kitų – natūraliai gausesnės. Tačiau gausios mėnesinės paprastai reiškia kraujavimą, kuris yra sunkiai suvaldomas, trikdo gyvenimą arba kelia sveikatos problemų.
Gausias mėnesines gali rodyti:
- higienos paketus ar tamponus reikia keisti labai dažnai;
- tenka naudoti kelias apsaugos priemones vienu metu, pavyzdžiui, tamponą ir paketą;
- reikia keltis naktį keisti higienos priemonių;
- kraujas prateka per drabužius ar patalynę;
- pasirodo didesni kraujo krešuliai;
- kraujavimas trunka daug dienų;
- dėl mėnesinių vengiate darbo, kelionių, sporto ar socialinių planų;
- mėnesinių metu ar po jų jaučiatės išsekusi, silpna, apsvaigusi ar labai pavargusi.
Paprastas klausimas: ar mėnesinės nuolat trukdo jūsų gyvenimui? Jei taip, tai jau pakankama priežastis pasikalbėti su gydytoju.
Kaip gausios mėnesinės atrodo kasdienybėje?
Kai kurioms moterims tai yra nepatogumas. Kitoms – mėnesinis išbandymas, kuriam reikia iš anksto ruoštis. Jos žino, kuriomis dienomis negali planuoti ilgos kelionės, svarbaus susitikimo ar sporto. Jos žino, kur artimiausias tualetas, dėvi tamsius drabužius, miega ant rankšluosčio arba bijo ilgesniam laikui išeiti iš namų.
Gausios mėnesinės dažnai būna ne tik kraujavimas. Kartu gali būti:
- stiprūs pilvo apačios spazmai;
- dubens skausmas ar spaudimas;
- apatinės nugaros dalies skausmas;
- nuovargis;
- galvos skausmai;
- pilvo pūtimas;
- silpnumas ar galvos svaigimas;
- geležies stoka ar mažakraujystė.
Labai dažna istorija: „mano mėnesinės visada buvo gausios, todėl maniau, kad taip tiesiog yra“. Būtent dėl to pagalba kartais atidedama metų metus.
Ką reiškia kraujo krešuliai per mėnesines?
Kraujo krešuliai per mėnesines gali pasitaikyti, ypač gausesnio kraujavimo dienomis. Ne kiekvienas krešulys reiškia pavojingą ligą. Tačiau dideli, dažni ar naujai atsiradę krešuliai gali būti ženklas, kad kraujavimas tikrai gausus arba yra priežastis, kurią verta įvertinti.
Krešuliai gali pasirodyti, kai kraujas iš gimdos pasišalina greičiau, nei organizmas spėja jį „suskystinti“. Tai dažniau nutinka esant labai gausiam kraujavimui.
Į gydytoją verta kreiptis, jei:
- krešuliai dideli ir kartojasi;
- kartu kraujuojate labai gausiai;
- kraujavimas tapo gausesnis nei anksčiau;
- yra stiprus skausmas;
- jaučiatės silpna, apsvaigusi ar dusinate;
- kraujavimas nereguliarus, tarp mėnesinių ar po lytinių santykių.
Dažniausios gausių mėnesinių priežastys
Gausios mėnesinės gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Kartais randama aiški priežastis, pavyzdžiui, miomos ar polipai. Kartais rimtos struktūrinės ligos nerandama, bet kraujavimas vis tiek yra pakankamai gausus, kad reikėtų gydymo.
Dažnos priežastys:
- miomos – gerybiniai gimdos raumens dariniai, galintys sukelti gausų kraujavimą, spaudimą ir skausmą;
- adenomiozė – būklė, kai į gimdos raumenį įauga audinys, panašus į gimdos gleivinę, todėl mėnesinės gali būti gausios ir skausmingos;
- endometriozė – dažniau siejama su skausmu, bet kai kurioms moterims gali būti ir gausesnis kraujavimas;
- hormonų pusiausvyros pokyčiai – gali lemti, kad gimdos gleivinė užauga storesnė ir kraujuojama gausiau;
- gimdos gleivinės polipai – nedideli dariniai gimdos gleivinėje, galintys sukelti gausų ar nereguliarų kraujavimą;
- varinė spiralė – kai kurioms moterims gali padidinti mėnesinių gausumą ir skausmingumą;
- krešėjimo sutrikimai – retesni, bet svarbūs, ypač jei mėnesinės labai gausios nuo paauglystės;
- skydliaukės sutrikimai ar kitos bendros sveikatos būklės;
- vaistai, veikiantys kraujavimą, pavyzdžiui, kai kurie kraują skystinantys vaistai.
Kartais gausios mėnesinės nustatomos be aiškios struktūrinės priežasties. Tai nereiškia, kad problema nesvarbi. Tokiu atveju gydymas dažniau nukreiptas į kraujavimo mažinimą ir gyvenimo kokybės gerinimą.
Miomos ir gausios mėnesinės
Miomos yra gerybiniai gimdos raumens dariniai. Jos gali būti mažos ir nesukelti jokių simptomų, bet kai kurios miomos sukelia gausų kraujavimą, spaudimą, pilvo apačios tempimą, dažnesnį šlapinimąsi ar skausmą.
Miomų sukelti simptomai priklauso nuo jų dydžio, vietos ir skaičiaus. Ypač gausų kraujavimą gali sukelti miomos, kurios auga arčiau gimdos ertmės ir veikia gimdos gleivinę.
Įtarimą dėl miomų gali kelti:
- gausios ar ilgai trunkančios mėnesinės;
- kraujavimas su krešuliais;
- dubens spaudimas;
- pilvo apačios padidėjimo ar tempimo jausmas;
- dažnesnis šlapinimasis;
- skausmas ar spaudimas lytinių santykių metu;
- vaisingumo sunkumai kai kuriais atvejais.
Dažnai miomos vertinamos echoskopijos metu. Gydymas priklauso nuo simptomų, miomų dydžio, vietos, amžiaus ir nėštumo planų.
Adenomiozė: gausios ir skausmingos mėnesinės
Adenomiozė yra būklė, kai audinys, panašus į gimdos gleivinę, randamas gimdos raumenyje. Dėl to gimda gali būti jautresnė, padidėjusi, o mėnesinės – gausios ir skausmingos.
Adenomiozei gali būti būdinga:
- labai gausios mėnesinės;
- stiprus mėnesinių skausmas;
- skausmas, kuris stiprėja su metais;
- dubens sunkumo ar spaudimo jausmas;
- skausmas lytinių santykių metu;
- mažakraujystė dėl kraujavimo.
Adenomiozę ne visada paprasta nustatyti. Kartais įtarimą kelia simptomai ir echoskopija, kai kuriais atvejais gali reikėti papildomų tyrimų ar gydytojo ginekologo vertinimo.
Endometriozė ir gausus kraujavimas
Endometriozė dažniausiai siejama su stipriu mėnesinių skausmu, dubens skausmu, skausmu lytinių santykių metu, žarnyno ar šlapinimosi simptomais per mėnesines ir vaisingumo sunkumais. Kai kurios moterys kartu patiria ir gausias mėnesines.
Apie endometriozę verta pagalvoti, jei gausias mėnesines lydi:
- labai stiprus mėnesinių skausmas;
- skausmas prieš mėnesines ir po jų;
- skausmas lytinių santykių metu;
- skausmingas tuštinimasis ar šlapinimasis per mėnesines;
- nuolatinis dubens skausmas;
- vaisingumo sunkumai;
- ryškus nuovargis.
Tokiu atveju klausimas nėra tik „kaip sumažinti kraujavimą“. Svarbu įvertinti, ar nėra būklės, kuri sukelia platesnį simptomų vaizdą.
Kada gausias mėnesines būtina tikrinti?
Pas šeimos gydytoją ar gydytoją ginekologą verta kreiptis, jei mėnesinės naujai tapo gausesnės, blogėja, trukdo kasdieniam gyvenimui arba yra kitų simptomų.
Ypač svarbu pasitikrinti, jei yra:
- kraujavimas tarp mėnesinių;
- kraujavimas po lytinių santykių;
- kraujavimas po menopauzės;
- stiprėjantis mėnesinių skausmas;
- dubens spaudimas, pilvo pūtimas ar apatinės pilvo dalies padidėjimas;
- labai nereguliarus ciklas;
- sunkumas pastoti;
- nuovargis, galvos svaigimas, dusulys ar silpnumas;
- kraujavimas prasidėjo vartojant kraują skystinančius vaistus;
- mėnesinės labai gausios nuo paauglystės ir yra lengvas mėlynių atsiradimas, kraujavimas iš nosies ar šeiminė kraujavimo istorija.
Šie požymiai nebūtinai reiškia rimtą ligą, bet jie rodo, kad verta atlikti aiškesnį įvertinimą.
Kada gausus kraujavimas yra skubus?
Dauguma gausių mėnesinių gali būti aptariamos planinio vizito metu. Tačiau kai kuriais atvejais reikia skubios pagalbos.
Skubiai kreipkitės į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei:
- kraujuojate taip stipriai, kad jaučiatės alpstanti, labai silpna ar dusinate;
- higienos priemonės permirksta labai dažnai ir kraujavimo nepavyksta suvaldyti;
- yra stiprus pilvo apačios ar dubens skausmas, kitoks nei įprastai;
- galite būti nėščia ir kraujuojate gausiai;
- yra gausus kraujavimas su karščiavimu ar labai bloga savijauta;
- atsiranda sumišimas, šaltas prakaitas, alpimas ar labai greitas pulsas;
- kraujavimas prasidėjo po menopauzės.
Skambinkite 112, jei kraujavimas labai gausus, jaučiatės galinti apalpti, sunku kvėpuoti, esate labai silpna, sumišusi, yra stiprus skausmas arba įtariamas nėštumo komplikacijų pavojus.
Gausios mėnesinės ir mažakraujystė
Viena dažniausių gausių mėnesinių pasekmių yra geležies stoka ir mažakraujystė. Tai gali vystytis pamažu, todėl moteris pripranta prie nuovargio ir mano, kad tiesiog per daug dirba ar blogai miega.
Mažakraujystę ar geležies stoką gali rodyti:
- nuolatinis nuovargis;
- silpnumas;
- galvos svaigimas;
- dusulys fizinio krūvio metu;
- širdies plakimo pojūtis;
- galvos skausmai;
- blyškumas;
- šalčio pojūtis;
- prastesnė koncentracija;
- plaukų slinkimas ar trapūs nagai kai kuriais atvejais.
Kartais moteris pirmą kartą supranta, kad jos mėnesinės per gausios, tik tada, kai bendras kraujo tyrimas parodo mažakraujystę arba feritino tyrimas – mažas geležies atsargas.
Kaip gydytojas vertina gausias mėnesines?
Vertinimas dažniausiai prasideda nuo pokalbio. Gydytojui svarbu ne tik kiek kraujuojate, bet ir kaip tai veikia jūsų gyvenimą, ar yra skausmas, ciklo pokyčiai, nėštumo galimybė, kontracepcija, vaisingumo planai ir bendros sveikatos požymiai.
Gydytojas gali klausti:
- kiek dienų trunka mėnesinės;
- kurios dienos gausiausios;
- kaip dažnai keičiate paketus, tamponus ar menstruacinę taurelę;
- ar kraujas prateka per drabužius ar patalynę;
- ar yra krešulių;
- ar kraujavimas blogėja;
- ar yra skausmas, spaudimas, pilvo pūtimas;
- ar kraujuojate tarp mėnesinių ar po lytinių santykių;
- ar nėštumas įmanomas;
- kokia kontracepcija naudojama;
- ar planuojate nėštumą;
- ar jaučiate nuovargį, dusulį, silpnumą ar galvos svaigimą;
- ar vartojate vaistus, galinčius didinti kraujavimą.
Labai naudinga kalbėti konkrečiai. Pavyzdžiui, vietoje „mėnesinės gausios“ galite pasakyti: „gausiausią dieną paketą keičiu kas valandą, naktį keliuosi du kartus, būna dideli krešuliai ir po mėnesinių jaučiuosi labai silpna“.
Kokie tyrimai gali būti atliekami?
Tyrimai priklauso nuo simptomų, amžiaus, kraujavimo pobūdžio, nėštumo galimybės ir gydytojo įtarimų. Ne visoms reikia visų tyrimų.
Kraujo tyrimai
Dažnai atliekamas bendras kraujo tyrimas, kad būtų įvertinta, ar nėra mažakraujystės. Taip pat gali būti tiriamas feritinas ar kiti geležies rodikliai, jei įtariama geležies stoka.
Pagal situaciją gali būti svarstomi skydliaukės tyrimai ar kiti kraujo tyrimai, ypač jei ciklas nereguliarus, yra nuovargis ar kitų bendros sveikatos simptomų.
Nėštumo testas
Jei kraujavimas neįprastas ir nėštumas įmanomas, nėštumo testas gali būti vienas pirmųjų žingsnių. Nėštumo metu kraujavimas vertinamas visai kitaip nei įprastos mėnesinės.
Ginekologinė apžiūra
Ginekologinė apžiūra gali būti rekomenduojama, jei yra kraujavimas po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių, dubens skausmas, spaudimo jausmas, įtariami gimdos kaklelio, makšties ar struktūriniai pokyčiai.
Dubens organų echoskopija
Echoskopija dažnai atliekama, kai reikia įvertinti gimdą, gimdos gleivinę, kiaušides ir galimas struktūrines priežastis.
Echoskopija gali padėti nustatyti ar įtarti:
- miomas;
- adenomiozę;
- gimdos gleivinės polipus;
- kiaušidžių cistas;
- gimdos gleivinės sustorėjimą;
- kitus dubens organų pakitimus.
Kai kuriais atvejais gali būti atliekama transvaginalinė echoskopija, nes ji geriau parodo gimdą ir kiaušides. Gydytojas paaiškina, kodėl tyrimas siūlomas ir kokios alternatyvos tinka jūsų situacijoje.
Histeroskopija arba biopsija
Histeroskopija yra tyrimas, kai plonu instrumentu su kamera apžiūrima gimdos ertmė. Kartais tuo pačiu metu paimamas audinio mėginys, arba biopsija.
Šis tyrimas gali būti svarstomas, jei įtariami polipai, gimdos gleivinės pokyčiai, užsitęsęs nereguliarus kraujavimas arba reikia tiksliau įvertinti kraujavimo priežastį.
Gydymo galimybės
Gera žinia ta, kad gausios mėnesinės dažnai gali būti gydomos. Gydymas priklauso nuo priežasties, kraujavimo stiprumo, skausmo, amžiaus, sveikatos būklės, kontracepcijos poreikio ir nėštumo planų.
1. Vaistai nuo skausmo ir uždegimo
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar mefenamo rūgštis, kai kurioms moterims gali sumažinti mėnesinių skausmą ir kraujavimą. Jie gali būti ypač naudingi, kai gausias mėnesines lydi spazmai.
Tačiau šie vaistai tinka ne visoms. Atsargumo reikia, jei yra skrandžio opų, inkstų ligų, kai kurių astmos formų, kraujavimo rizika ar vartojami tam tikri vaistai. Dėl tinkamumo verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
2. Traneksamo rūgštis
Traneksamo rūgštis yra vaistas, galintis sumažinti mėnesinių kraujavimą. Ji paprastai vartojama tik gausiausiomis kraujavimo dienomis.
Svarbu žinoti:
- ji nėra hormoninis gydymas;
- ji neveikia kaip kontracepcija;
- ji nesustabdo mėnesinių visam laikui;
- kai kurioms moterims tai praktiškas būdas sumažinti kraujavimą;
- ji tinka ne visoms, todėl reikia įvertinti krešulių ir kitų rizikų istoriją.
3. Hormoninis gydymas
Hormoninis gydymas gali padėti sumažinti kraujavimą ir reguliuoti ciklą. Galimybės priklauso nuo jūsų sveikatos, amžiaus, rizikos veiksnių, rūkymo, migrenos, kraujospūdžio, trombozių istorijos ir nėštumo planų.
Gali būti svarstoma:
- hormoninė gimdos spiralė su levonorgestreliu;
- sudėtinės kontraceptinės tabletės;
- progestino tabletės;
- kiti progestino preparatai pagal situaciją;
- kitos hormoninės priemonės, jei jas rekomenduoja gydytojas.
Hormoninė spiralė kai kurioms moterims labai veiksmingai sumažina kraujavimą, tačiau pirmus mėnesius gali būti nereguliaraus tepimo ar kraujavimo, kol organizmas prisitaiko.
Hormoninis gydymas neturėtų būti automatiškai siūlomas visoms vienodai. Vienoms moterims jis labai tinka, kitos jo nenori, netoleruoja arba negali vartoti dėl sveikatos priežasčių. Todėl gydymas turi būti individualus.
4. Priežasties gydymas
Jei randama miomų, polipų, adenomiozė ar kita priežastis, gydymas gali būti nukreiptas į ją. Pavyzdžiui, polipas gali būti šalinamas, miomos gydomos vaistais ar procedūromis, o adenomiozės atveju gali būti svarstomi hormoniniai ar kiti metodai.
Čia svarbu ne tik kraujavimo kiekis, bet ir skausmas, spaudimas, vaisingumo planai, amžius ir tai, kiek simptomai veikia gyvenimą.
5. Procedūros ir chirurginis gydymas
Jei vaistai nepadeda pakankamai arba yra struktūrinė priežastis, gydytojas ginekologas gali aptarti procedūras ar operacijas.
Pagal situaciją gali būti svarstoma:
- polipų šalinimas;
- miomų gydymo procedūros;
- miomų operacija;
- endometriumo abliacija pasirinktoms moterims, kurios neplanuoja nėštumo;
- gimdos šalinimas, arba histerektomija, sunkiais, užsitęsusiais ar gydymui nepasiduodančiais atvejais po išsamaus aptarimo.
Operacija paprastai nėra pirmas žingsnis visoms. Ji svarstoma tada, kai yra aiški priežastis, simptomai sunkūs, kiti gydymo būdai neveikia arba moteris nori aptarti ilgalaikį sprendimą.
Jei planuojate nėštumą
Gydymo pasirinkimas labai priklauso nuo to, ar dabar arba ateityje planuojate nėštumą. Kai kurie gydymo būdai veikia kaip kontracepcija, kai kurie gali būti netinkami planuojant pastoti, o kai kurios procedūros neberekomenduojamos moterims, norinčioms ateityje gimdyti.
Pasakykite gydytojui, jei:
- planuojate nėštumą artimiausiu metu;
- ateityje norite turėti vaikų;
- jau bandote pastoti;
- turite vaisingumo sunkumų;
- kraujavimas nereguliarus ir nėštumas įmanomas.
Tai padeda parinkti gydymą, kuris mažina simptomus, bet nepažeidžia jūsų planų.
Ką daryti, jei gydymas nepadeda?
Kartais pirmas gydymo būdas netinka arba nepadeda pakankamai. Tai nereiškia, kad reikia susitaikyti. Gausių mėnesinių gydymas dažnai yra kelių žingsnių procesas.
Reikėtų grįžti pas gydytoją, jei:
- kraujavimas nemažėja;
- šalutiniai poveikiai netoleruojami;
- atsiranda naujų simptomų;
- stiprėja skausmas;
- kraujavimas tampa nereguliarus;
- vystosi ar išlieka mažakraujystė;
- gydymas netinka dėl nėštumo planų ar kitų priežasčių.
Yra daugiau nei vienas būdas padėti. Svarbu aiškiai pasakyti, kaip simptomai veikia gyvenimą ir kas jums netinka.
Ko nedaryti?
- Nelaikykite labai gausių mėnesinių normalia būsena vien todėl, kad jos tokios buvo visada.
- Neignoruokite nuovargio, galvos svaigimo, dusulio ar širdies plakimo pojūčio.
- Nesustokite ties pirmu gydymu, jei jis netinka – yra alternatyvų.
- Nepamirškite paminėti skausmo, spaudimo, kraujavimo tarp mėnesinių ar po lytinių santykių.
- Nevartokite vaistų nuo skausmo ar kraujavimo, jei jie jums netinka dėl kitų ligų ar vaistų sąveikų.
- Nedelskite kreiptis, jei kraujavimas labai gausus, galite būti nėščia arba jaučiatės silpna.
Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?
Prieš vizitą gali padėti trumpi užrašai. Tai ypač naudinga, jei per konsultaciją sunku greitai prisiminti detales.
Pasižymėkite:
- kiek dienų trunka mėnesinės;
- kurios dienos gausiausios;
- kaip dažnai keičiate higienos priemones;
- ar kraujas prateka per drabužius ar patalynę;
- ar būna krešulių ir kokio jie dydžio;
- kiek stiprus skausmas;
- ar kraujuojate tarp mėnesinių ar po lytinių santykių;
- ar jaučiate nuovargį, galvos svaigimą, dusulį;
- ar simptomai blogėja;
- kokias priemones ar vaistus jau bandėte;
- ar planuojate nėštumą.
Kuo konkretesni pavyzdžiai, tuo lengviau gydytojui įvertinti situaciją.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą?
Kreipkitės, jei:
- mėnesinės trukdo kasdieniam gyvenimui;
- kraujavimas tapo gausesnis nei anksčiau;
- reikia labai dažnai keisti higienos priemones;
- yra dideli ar dažni krešuliai;
- kraujavimas trunka ilgai;
- atsirado kraujavimas tarp mėnesinių;
- kraujuojate po lytinių santykių;
- mėnesinės labai skausmingos;
- yra dubens spaudimas, pilvo pūtimas ar sunkumo jausmas;
- jaučiate mažakraujystės simptomus;
- kraujavimas prasidėjo ar pasikeitė po naujos kontracepcijos;
- kraujuojate po menopauzės;
- nežinote, kuris gydymas jums tiktų.
Pradėti galima nuo šeimos gydytojo, kuris gali paskirti kraujo tyrimus, įvertinti mažakraujystę, aptarti pirmą gydymą arba nukreipti pas gydytoją ginekologą. Jei simptomai aiškiai ginekologiniai, galima kreiptis tiesiai į ginekologą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas laikoma gausiomis mėnesinėmis?
Gausios mėnesinės yra tokios, kurios sunkiai suvaldomos arba trikdo gyvenimą: reikia dažnai keisti higienos priemones, keltis naktį, naudojamos kelios priemonės vienu metu, būna krešulių, pratekėjimų ar nuovargio.
Ar krešuliai per mėnesines yra normalu?
Maži krešuliai kartais pasitaiko, ypač gausesnėmis dienomis. Tačiau dideli, dažni ar naujai atsiradę krešuliai kartu su gausiu kraujavimu turėtų būti aptarti su gydytoju.
Ar gausios mėnesinės gali sukelti mažakraujystę?
Taip. Kartojantis gausiam kraujavimui gali mažėti geležies atsargos ir vystytis mažakraujystė. Tai gali sukelti nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, dusulį ir širdies plakimo pojūtį.
Kokios dažniausios priežastys?
Dažnos priežastys yra miomos, adenomiozė, polipai, hormonų pusiausvyros pokyčiai, endometriozė, varinė spiralė, skydliaukės sutrikimai, krešėjimo sutrikimai ar kai kurie vaistai.
Kokius tyrimus gali skirti gydytojas?
Dažnai atliekamas bendras kraujo tyrimas ir feritinas, kartais nėštumo testas, skydliaukės tyrimai, ginekologinė apžiūra, dubens organų echoskopija, o kai kuriais atvejais histeroskopija ar biopsija.
Ar visada reikia echoskopijos?
Ne visada. Echoskopija dažniau reikalinga, jei yra įtarimas dėl miomų, polipų, adenomiozės, dubens skausmo, spaudimo, nereguliaraus kraujavimo ar jei simptomai nauji ir blogėja.
Kaip gydomos gausios mėnesinės?
Gydymas gali apimti vaistus nuo skausmo ir uždegimo, traneksamo rūgštį, hormoninę spiralę, kontraceptines tabletes, progestino preparatus, priežasties gydymą, polipų ar miomų šalinimą ir kai kuriais atvejais kitas procedūras ar operaciją.
Ar hormoninė spiralė padeda nuo gausių mėnesinių?
Daugeliui moterų hormoninė spiralė gali stipriai sumažinti kraujavimą. Pirmais mėnesiais gali būti nereguliarus tepimas ar kraujavimas, todėl svarbu aptarti, ko tikėtis.
Ar gausios mėnesinės visada reiškia miomas?
Ne. Miomos yra viena iš galimų priežasčių, bet gausias mėnesines gali sukelti ir hormonų pokyčiai, adenomiozė, polipai, endometriozė, varinė spiralė ar kitos būklės.
Kada kraujavimas yra skubus?
Skubiai kreipkitės, jei kraujuojate labai stipriai, jaučiatės silpna, alpstate, dusinate, higienos priemonės labai greitai permirksta, yra stiprus neįprastas skausmas, galite būti nėščia arba kraujavimas prasidėjo po menopauzės. Skubiais atvejais skambinkite 112.
Ar gausias mėnesines reikia gydyti, jei jos „visada tokios buvo“?
Jei jos trukdo gyvenimui, sukelia nuovargį, mažakraujystę, skausmą ar nerimą, jas verta vertinti ir gydyti net tada, jei jos tokios buvo daug metų.
Apibendrinimas
Gausios mėnesinės nėra tik nepatogumas, jei jos trikdo darbą, miegą, keliones, santykius, savijautą ar sukelia mažakraujystę. Jų nereikėtų laikyti normalia būsena vien todėl, kad jos kartojasi metų metus.
Dažnos priežastys yra miomos, adenomiozė, polipai, hormonų pokyčiai, endometriozė, varinė spiralė, skydliaukės ar krešėjimo sutrikimai. Kartais aiškios struktūrinės priežasties nerandama, bet simptomus vis tiek galima gydyti.
Vertinimas gali apimti pokalbį apie simptomus, bendrą kraujo tyrimą, feritiną, nėštumo testą, ginekologinę apžiūrą, echoskopiją, o kai kuriais atvejais histeroskopiją ar biopsiją. Gydymas gali būti medikamentinis, hormoninis, nukreiptas į priežastį arba procedūrinis.
Jei mėnesinės kartojasi gausios, yra krešulių, nuovargis, galvos svaigimas, dusulys, stiprus skausmas, kraujavimas tarp mėnesinių ar po lytinių santykių, kreipkitės į šeimos gydytoją ar ginekologą. Jei kraujavimas labai gausus, galite būti nėščia, jaučiatės alpstanti ar kraujuojate po menopauzės, pagalbos reikia skubiai.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei mėnesinės labai gausios, su krešuliais, trunka ilgai, sukelia mažakraujystės simptomus, kraujuojate tarp mėnesinių, po lytinių santykių ar po menopauzės, kreipkitės į šeimos gydytoją ar gydytoją ginekologą. Skubiais atvejais skambinkite 112.
