Širdies ir kraujagyslių ligų rizika: kaip sumažinti infarkto ir insulto tikimybę

Širdies ir kraujagyslių ligų rizika – tai tikimybė, kad ateityje gali išsivystyti širdies ar kraujotakos problema, pavyzdžiui, miokardo infarktas, insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis, krūtinės angina ar kojų kraujagyslių liga.

Ši rizika nėra nekintama. Daugeliu atvejų ją galima reikšmingai sumažinti: kontroliuojant kraujospūdį, mažinant cholesterolį, metant rūkyti, daugiau judant, mažinant antsvorį, geriau valdant cukrinį diabetą ir vartojant gydytojo paskirtus vaistus, kai jų tikrai reikia.

Svarbiausia suprasti vieną dalyką: širdies ir kraujagyslių ligos dažnai vystosi tyliai. Žmogus gali jaustis visiškai gerai, bet jo kraujospūdis, cholesterolio kiekis ar cukraus apykaita jau gali didinti riziką. Todėl prevencija yra tokia svarbi.

Šiame straipsnyje paprastai paaiškinama, kas yra širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kas ją didina, kokie tyrimai svarbūs, ką galite padaryti patys, kada reikalingi vaistai ir kokie simptomai turėtų būti vertinami skubiai.

Kas yra širdies ir kraujagyslių ligų rizika?

Širdies ir kraujagyslių ligos – tai bendras pavadinimas ligoms, kurios paveikia širdį ir kraujotaką. Prie jų priskiriama:

• išeminė širdies liga ir miokardo infarktas;
• insultas ir praeinantis smegenų išemijos priepuolis;
• kojų arterijų liga;
• kai kurios širdies nepakankamumo formos, susijusios su ilgalaike kraujagyslių liga.

Kai gydytojai kalba apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką, jie dažniausiai turi omenyje tikimybę, kad per artimiausius metus ar dešimtmetį žmogus gali patirti infarktą, insultą ar kitą rimtą kraujotakos įvykį.

Tokia rizika vertinama ne pagal vieną skaičių. Svarbu bendras vaizdas: amžius, lytis, kraujospūdis, cholesterolio kiekis, rūkymas, kūno svoris, cukrinis diabetas, šeimos istorija, inkstų funkcija, gyvenimo būdas ir kiti sveikatos veiksniai.

Kodėl ši rizika svarbi?

Daugelis žmonių, kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėjusi, nieko nejaučia. Padidėjęs kraujospūdis dažnai nesukelia jokių simptomų. Padidėjęs cholesterolis taip pat paprastai nejaučiamas. Kraujagyslių pokyčiai gali vystytis metų metus, kol pirmasis aiškus ženklas tampa infarktas ar insultas.

Būtent todėl verta veikti anksčiau, o ne laukti simptomų. Prevencija nėra gąsdinimas. Tai būdas sumažinti tikimybę, kad ateityje įvyks rimtas sveikatos sutrikimas.

Kuo anksčiau nustatomi ir koreguojami rizikos veiksniai, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Kai kurių rizikos veiksnių pakeisti negalime, tačiau daug svarbių dalykų priklauso nuo mūsų įpročių, gydymo ir stebėsenos.

Rizikos veiksniai, kurių pakeisti negalime

• amžius;
• lytis;
• šeimos istorija, ypač ankstyvi infarktai ar insultai artimiems giminaičiams;
• paveldimi cholesterolio apykaitos sutrikimai;
• kai kurios lėtinės ligos ar genetiniai veiksniai.

Rizikos veiksniai, kuriuos galima keisti

• padidėjęs kraujospūdis;
• padidėjęs MTL arba ne DTL cholesterolis;
• rūkymas;
• cukrinis diabetas arba prediabetas;
• antsvoris, ypač riebalų kaupimasis pilvo srityje;
• mažas fizinis aktyvumas;
• nesubalansuota mityba;
• per didelis alkoholio vartojimas;
• prastas miegas ir negydoma miego apnėja;
• lėtinis stresas, ypač jei jis skatina rūkymą, persivalgymą, alkoholį ar nejudrumą;
• kai kurios inkstų, uždegiminės ar hormoninės ligos.

Kas vyksta kraujagyslėse?

Daugelio infarktų ir insultų pagrindas yra aterosklerozė. Tai procesas, kai arterijų sienelėse palaipsniui kaupiasi riebalinės sankaupos, uždegiminės medžiagos ir randėjantis audinys.

Laikui bėgant kraujagyslės gali siaurėti, standėti ir tapti pažeidžiamesnės. Kartais tokia sankaupa plyšta, susidaro krešulys ir kraujotaka staiga užsikemša.

Jei kraujotaka užsikemša širdies kraujagyslėje, gali įvykti miokardo infarktas. Jei užsikemša smegenų kraujagyslė, gali įvykti insultas.

Aterosklerozę ypač spartina:

• aukštas kraujospūdis, pažeidžiantis kraujagyslių sieneles;
• padidėjęs cholesterolis, skatinantis sankaupų formavimąsi;
• rūkymas, didinantis uždegimą ir krešulių riziką;
• cukrinis diabetas, pažeidžiantis kraujagysles;
• antsvoris, ypač pilvinis nutukimas;
• mažas fizinis aktyvumas.

Kaip Lietuvoje vertinama širdies ir kraujagyslių ligų rizika?

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų rizika dažniausiai vertinama šeimos gydytojo kabinete arba profilaktinių sveikatos patikrinimų metu. Gydytojas įvertina kraujospūdį, kraujo tyrimus, gyvenimo būdą, gretutines ligas ir šeimos istoriją.

Suaugusiems žmonėms gali būti atliekami profilaktiniai patikrinimai pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programas. Dėl jų verta pasiteirauti savo šeimos gydytojo, nes dalyvavimo sąlygos priklauso nuo amžiaus, lyties ir sveikatos būklės.

Rizikos vertinimas dažnai apima:

• kraujospūdžio matavimą;
• cholesterolio ir kitų kraujo riebalų tyrimą;
• gliukozės ar HbA1c tyrimą cukraus apykaitai įvertinti;
• kūno svorio ir liemens apimties įvertinimą;
• rūkymo, alkoholio ir fizinio aktyvumo įvertinimą;
• šeimos istorijos aptarimą;
• inkstų funkcijos tyrimus, jei reikia;
• elektrokardiogramą, jei yra simptomų ar įtarimų dėl ritmo sutrikimų.

Padidėjusi rizika nereiškia, kad infarktas ar insultas tuoj pat įvyks. Tai reiškia, kad dabar yra gera proga sumažinti riziką ateičiai.

Ką reiškia „padidėjusi rizika“?

Žmonės kartais išsigąsta išgirdę, kad jų širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėjusi. Tačiau dažniausiai tai nėra skubios grėsmės diagnozė. Tai signalas, kad verta rimčiau pasirūpinti kraujospūdžiu, cholesteroliu, svoriu, rūkymu, cukraus apykaita ar kitais veiksniais.

Pavyzdžiui, 42 metų nerūkantis žmogus su šiek tiek padidėjusiu cholesteroliu gali neturėti didelės artimiausių metų rizikos, bet jam vis tiek naudinga koreguoti mitybą ir judėjimą.

58 metų rūkantis žmogus, turintis aukštą kraujospūdį, 2 tipo diabetą ir padidėjusį cholesterolį, jau turi gerokai didesnę riziką. Jam gali reikėti ne tik gyvenimo būdo pokyčių, bet ir vaistų.

Jaunesniam žmogui, kurio šeimoje buvo ankstyvų infarktų ar insultų, taip pat gali reikėti išsamesnio įvertinimo, net jei jis pats atrodo sveikas ir jaučiasi gerai.

Realūs pavyzdžiai

„Jaučiausi gerai, todėl maniau, kad kraujospūdis normalus“

51 metų vyras dirba daug, mažai juda ir jaučiasi pakankamai gerai. Vaistinėje arba profilaktinio patikrinimo metu kelis kartus nustatomas aukštas kraujospūdis. Vėliau paaiškėja, kad padidėjęs ir cholesterolis.

Problema ta, kad jis laukė simptomų. O aukštas kraujospūdis dažnai jų nesukelia.

Sprendimas: patvirtinti kraujospūdžio padidėjimą, pradėti matuoti namuose, koreguoti mitybą, mažinti svorį, daugiau judėti ir, jei reikia, vartoti gydytojo paskirtus vaistus.

„Esu liekna, todėl nesitikėjau aukšto cholesterolio“

46 metų moteris nėra nutukusi, maitinasi gana tvarkingai, tačiau jos šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų. Atlikus tyrimus nustatomas padidėjęs cholesterolis.

Problema ta, kad žmonės dažnai mano, jog lieknas kūnas automatiškai reiškia mažą riziką. Taip nėra. Cholesteroliui daug įtakos gali turėti genetika.

Sprendimas: įvertinti visą lipidogramą, šeimos istoriją ir, jei reikia, aptarti gydymą bei paveldimų sutrikimų tikimybę.

„Maniau, kad insultas neįmanomas, nes dar esu jaunas“

39 metų vyras kurį laiką jautė širdies permušimus, bet jų netyrė. Vėliau patyrė praeinantį smegenų išemijos priepuolį. Ištyrus nustatytas širdies ritmo sutrikimas.

Problema ta, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika nėra vien tik vyresnio amžiaus problema. Ne visa rizika kyla tik dėl užsikimšusių kraujagyslių.

Sprendimas: pasikartojančius permušimus, ypač su galvos svaigimu, dusuliu ar alpimu, reikia įvertinti rimtai.

Svarbiausi rizikos veiksniai išsamiau

1. Padidėjęs kraujospūdis

Padidėjęs kraujospūdis yra vienas svarbiausių koreguojamų rizikos veiksnių. Jis didina krūvį širdžiai ir kraujagyslėms. Ilgainiui tai didina infarkto, insulto, širdies nepakankamumo, inkstų ligų ir kitų komplikacijų tikimybę.

Didžiausia problema ta, kad aukštas kraujospūdis dažnai nejaučiamas. Galvos skausmas ar svaigimas gali pasitaikyti, bet daug žmonių neturi jokių aiškių simptomų.

Todėl verta žinoti savo kraujospūdžio skaičius. Vienas matavimas dar nėra diagnozė, nes spaudimas gali pakilti dėl streso, skubėjimo, fizinio krūvio ar net vadinamojo „balto chalato“ efekto. Tačiau pasikartojantys aukšti rodmenys turi būti aptarti su gydytoju.

2. Cholesterolis ir kraujo riebalai

Cholesterolis pats savaime nėra blogis. Organizmui jo reikia. Problema atsiranda tada, kai kraujo riebalų pusiausvyra didina aterosklerozės riziką.

Gydytojai dažniausiai vertina ne tik bendrą cholesterolį, bet ir kitus rodiklius:

• bendrą cholesterolį;
• DTL cholesterolį, dažnai vadinamą „geruoju“;
• MTL cholesterolį, dažnai vadinamą „bloguoju“;
• ne DTL cholesterolį;
• trigliceridus.

Svarbiausia yra bendras rizikos vaizdas. Tas pats cholesterolio skaičius vienam žmogui gali reikšti nedidelę riziką, o kitam – rimtesnį signalą, jei kartu yra rūkymas, diabetas, aukštas kraujospūdis ar ankstyvos širdies ligos šeimoje.

3. Rūkymas

Rūkymas pažeidžia kraujagysles, skatina uždegiminius procesus, didina krešulių susidarymo riziką ir smarkiai didina infarkto bei insulto tikimybę.

Rūkymo mažinimas gali būti pirmas žingsnis, tačiau tikras tikslas – visiškai mesti rūkyti. Tam galima pasitelkti šeimos gydytojo, vaistininko ar priklausomybių specialisto pagalbą, nikotino pakaitinę terapiją ar kitus gydytojo rekomenduotus būdus.

4. Cukrinis diabetas ir prediabetas

Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ilgainiui pažeidžia kraujagysles. 2 tipo diabetas dažnai eina kartu su antsvoriu, padidėjusiu kraujospūdžiu, sutrikusiais kraujo riebalais ir riebaline kepenų liga.

Diabeto priežiūra nėra tik „cukraus sumažinimas“. Tai ir širdies, inkstų, akių, nervų bei kraujagyslių apsauga.

Jei nustatytas prediabetas, tai nėra neišvengiamo diabeto nuosprendis. Tai ženklas, kad dar galima daug padaryti: mažinti svorį, daugiau judėti, keisti mitybą ir reguliariai stebėti rodiklius.

5. Kūno svoris ir liemens apimtis

Antsvoris didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau svarbu ne tik bendras svoris. Riebalų kaupimasis pilvo srityje labiau susijęs su atsparumu insulinui, padidėjusiu kraujospūdžiu, trigliceridais ir uždegiminiais procesais.

Net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali pagerinti kraujospūdį, gliukozės apykaitą ir cholesterolio rodiklius. Tam nereikia drastiškų dietų. Dažniausiai naudingesni ilgalaikiai, pakartojami pokyčiai.

6. Mažas fizinis aktyvumas

Nejudrus gyvenimo būdas didina riziką net ir tiems, kurie nelaiko savęs „labai nesveikais“. Judėjimas gerina kraujospūdį, gliukozės apykaitą, cholesterolio rodiklius, miegą, nuotaiką ir padeda kontroliuoti svorį.

Nereikia tapti sportininku. Vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, darbas sode, lipimas laiptais, aktyvesnės kasdienės veiklos – visa tai skaičiuojasi.

Svarbiausia yra reguliarumas. Geriau kasdien po truputį, negu vienas labai intensyvus kartas per savaitę ir visą kitą laiką sėdėjimas.

7. Mityba

Širdžiai palanki mityba nebūtinai turi būti sudėtinga. Dažniausiai geriausiai veikia ne kraštutinumai, o paprasti, ilgalaikiai įpročiai.

Naudinga dažniau rinktis:

• daržoves ir vaisius;
• ankštines daržoves;
• viso grūdo produktus;
• žuvį;
• riešutus ir sėklas saikingais kiekiais;
• alyvuogių ar kitus nesočiųjų riebalų šaltinius;
• liesesnius baltymų šaltinius;
• mažiau perdirbtą maistą.

Verta mažinti:

• labai sūrų maistą;
• dažną dešrų, rūkytų gaminių ir stipriai perdirbtų produktų vartojimą;
• saldžius gėrimus;
• daug sočiųjų riebalų turinčius produktus;
• dažną greitą maistą;
• užkandžiavimą kaloringais, bet menkai sotinančiais produktais.

8. Alkoholis

Alkoholis gali didinti kraujospūdį, skatinti svorio augimą, bloginti miegą, didinti širdies ritmo sutrikimų riziką ir pridėti daug papildomų kalorijų.

Dalis žmonių neįvertina, kiek iš tikrųjų išgeria, nes „kelios taurės savaitgalį“ ar „po truputį kas vakarą“ ilgainiui susideda į reikšmingą kiekį.

9. Miegas ir stresas

Miegas dažnai pamirštamas, bet jis svarbus širdies sveikatai. Prastas miegas gali didinti kraujospūdį, bloginti apetito kontrolę, skatinti svorio augimą ir mažinti energiją judėti.

Ypač svarbu pagalvoti apie miego apnėją, jei žmogus garsiai knarkia, miego metu sustoja kvėpavimas, ryte jaučiasi nepailsėjęs, dieną yra mieguistas arba turi sunkiai kontroliuojamą kraujospūdį.

Stresas pats savaime ne visada tiesiogiai sukelia širdies ligas, bet jis dažnai skatina rizikingus įpročius: rūkymą, persivalgymą, alkoholį, nejudrumą ir prastą miegą. Todėl streso valdymas taip pat yra prevencijos dalis.

Kokie simptomai gali rodyti širdies ar kraujagyslių problemą?

Padidėjusi rizika dažniausiai simptomų nesukelia. Tačiau kai kurie požymiai gali rodyti jau esamą problemą, kurią reikia tirti.

Į gydytoją verta kreiptis, jei atsiranda:

• krūtinės skausmas, spaudimas, veržimas ar sunkumo jausmas;
• dusulys fizinio krūvio metu, ypač jei jis naujas ar stiprėjantis;
• skausmas, plintantis į ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar petį;
• pasikartojantys širdies permušimai;
• permušimai kartu su galvos svaigimu, alpimu ar dusuliu;
• kojos blauzdos skausmas einant, kuris palengvėja sustojus;
• staigus regėjimo, kalbos, jėgos ar jutimų sutrikimas;
• vienos veido pusės nusvirimas, rankos silpnumas ar kalbos sutrikimas.

Kada kviesti 112?

Kai kurie simptomai nėra skirti laukimui ar registracijai pas gydytoją po kelių dienų. Tokiais atvejais reikia skubios pagalbos.

Skambinkite 112, jei įtariate infarktą, insultą ar kitą ūmią būklę.

Skubios pagalbos reikia, jei yra:

• stiprus ar užsitęsęs krūtinės skausmas, spaudimas ar veržimas;
• krūtinės skausmas su prakaitavimu, pykinimu, dusuliu ar silpnumu;
• skausmas, plintantis į kairę ar dešinę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar pilvą;
• staigus veido perkreipimas;
• staigus vienos rankos ar kojos silpnumas;
• staigus kalbos sutrikimas;
• staigus regos sutrikimas;
• alpimas, sąmonės sutrikimas ar stiprus dusulys;
• staigus sumišimas ar labai stiprus silpnumas.

Jei kyla įtarimas dėl infarkto ar insulto, geriau kviesti pagalbą per anksti negu pavėluoti.

Kokie tyrimai naudojami rizikai įvertinti?

Tyrimai priklauso nuo amžiaus, simptomų, ligų istorijos ir pirminių rezultatų. Dažniausiai pradedama nuo paprastų, bet labai informatyvių dalykų.

Kraujospūdžio matavimas

• matavimas gydymo įstaigoje;
• matavimas namuose;
• paros kraujospūdžio stebėsena, jei reikia patikslinti diagnozę.

Kraujo tyrimai

• lipidograma, įskaitant cholesterolio frakcijas;
• gliukozė arba HbA1c;
• inkstų funkcijos rodikliai;
• kepenų funkcijos tyrimai, jei planuojamas tam tikras gydymas ar yra indikacijų;
• skydliaukės tyrimai, jei yra ritmo sutrikimų ar kitų simptomų.

Kiti galimi tyrimai

• elektrokardiograma;
• širdies echoskopija;
• Holterio monitoravimas, jei vargina permušimai;
• kraujagyslių tyrimai, jei įtariama kojų arterijų liga ar kitos problemos;
• specialisto konsultacija, jei rizika didelė arba simptomai neaiškūs.

Ne visiems reikia sudėtingų tyrimų ar brangių skenavimų. Daugeliu atvejų svarbiausi duomenys yra kraujospūdis, lipidograma, cukraus apykaita, rūkymas, svoris, liemens apimtis ir simptomai.

Ką galite padaryti jau dabar?

1. Meskite rūkyti

Jei rūkote, tai vienas stipriausių žingsnių širdies ir kraujagyslių ligų rizikai mažinti. Jei nepavyksta mesti savarankiškai, verta kreiptis pagalbos. Tai nėra valios trūkumas – nikotino priklausomybė yra tikra priklausomybė, kuriai dažnai reikia plano.

2. Sužinokite savo kraujospūdį

Jei nežinote savo kraujospūdžio, pasimatuokite. Tai galima padaryti gydymo įstaigoje, kai kuriose vaistinėse arba namuose su patikimu matuokliu.

Vienas skaičius dar nėra galutinis atsakymas, bet tai pradžia. Jei rodmenys kartojasi padidėję, pasitarkite su šeimos gydytoju.

3. Pasitikrinkite cholesterolį ir cukraus apykaitą

Tai ypač svarbu, jei esate vyresni, turite antsvorio, rūkote, šeimoje buvo širdies ligų, jau turėjote padidėjusių rodiklių arba sergate cukriniu diabetu.

4. Judėkite daugiau

Judėjimas neturi būti idealus. Pradžiai gali pakakti kasdienio ėjimo, lipimo laiptais, lengvos mankštos, važiavimo dviračiu ar plaukimo.

Svarbiausia – sumažinti sėdėjimo laiką ir padaryti judėjimą įprasta savaitės dalimi.

5. Koreguokite mitybą be kraštutinumų

Nereikia pradėti nuo radikalių dietų. Naudingesni paprasti pokyčiai:

• daugiau daržovių;
• daugiau skaidulų;
• mažiau druskos;
• mažiau saldžių gėrimų;
• mažiau perdirbto maisto;
• daugiau namuose ruošto maisto;
• saikingesnės porcijos;
• reguliarūs valgiai.

6. Jei reikia, mažinkite svorį palaipsniui

Staigios dietos dažnai baigiasi tuo, kad svoris grįžta. Širdžiai palankiau yra tvarūs pokyčiai, kuriuos galima išlaikyti ilgai.

Net 5–10 procentų kūno svorio sumažėjimas kai kuriems žmonėms gali pagerinti kraujospūdį, cukraus apykaitą ir kraujo riebalų rodiklius.

7. Rūpinkitės miegu

Jei nuolat neišsimiegate, knarkiate, ryte jaučiatės pavargę arba dieną ima miegas, verta aptarti tai su gydytoju. Kartais už aukšto kraujospūdžio ar nuolatinio nuovargio slypi miego apnėja.

8. Vartokite paskirtus vaistus taip, kaip nurodyta

Prevenciniai vaistai dažnai „nesijaučia“. Kraujospūdžio ar cholesterolio vaistai gali nesuteikti jokio akivaizdaus pojūčio, bet ilgainiui sumažinti rimtų įvykių riziką.

Dažna klaida – pradėti vaistus, po kelių savaičių nutraukti, nes „jaučiuosi gerai“, arba išsigąsti internete perskaitytų istorijų. Jei kyla abejonių ar šalutinių poveikių, geriau aptarti su gydytoju, o ne nutraukti savarankiškai.

Kokie vaistai gali būti skiriami rizikai mažinti?

Vaistai nėra nesėkmė. Kai kuriems žmonėms jų nereikia, kitiems jie labai svarbūs. Sprendimas priklauso nuo bendros rizikos, tyrimų, gretutinių ligų ir gydytojo įvertinimo.

Vaistai kraujospūdžiui mažinti

Jie skiriami, kai kraujospūdis nuolat padidėjęs arba rizika yra pakankamai didelė. Tikslas – sumažinti širdies, smegenų, inkstų ir kraujagyslių pažeidimo tikimybę.

Statinai ir kiti cholesterolį mažinantys vaistai

Statinai mažina cholesterolio sukeltą širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jie dažnai aptariami, jei žmogaus rizika padidėjusi, jau yra sirgta infarktu ar insultu, sergama cukriniu diabetu, yra paveldimas cholesterolio sutrikimas arba kiti svarbūs rizikos veiksniai.

Daug žmonių bijo statinų dėl internete perskaitytos informacijos. Kaip ir visi vaistai, jie kai kuriems žmonėms gali sukelti šalutinį poveikį. Tačiau jie taip pat yra vieni geriausiai ištirtų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos vaistų.

Geriausias klausimas nėra „statinai geri ar blogi?“. Geresnis klausimas: „Ar mano situacijoje jų nauda didesnė už galimus trūkumus?“

Kraujo krešėjimą veikiantys vaistai

Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant prieširdžių virpėjimui, gali būti skiriami vaistai, mažinantys insulto riziką. Jie nėra skiriami visiems žmonėms su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tik esant konkrečioms indikacijoms.

Vaistai diabetui ir svorio kontrolei

Kai kuriems žmonėms vaistai, skirti cukriniam diabetui ar svorio mažinimui, gali padėti ir platesnei rizikos kontrolei: gerinti cukraus apykaitą, mažinti svorį ir teigiamai veikti kraujagyslių sveikatą.

Ko reikėtų vengti?

• Ignoruoti aukštą kraujospūdį vien todėl, kad jaučiatės gerai. Daugelis žmonių nejaučia net labai padidėjusio kraujospūdžio.
• Manyti, kad vienas geras tyrimas reiškia, jog viskas visada bus gerai. Rizika keičiasi bėgant laikui.
• Pasikliauti papildais vietoje įrodymais pagrįsto gydymo. Papildai nepakeičia kraujospūdžio, cholesterolio, diabeto ar rūkymo kontrolės.
• Manyti, kad lieknas žmogus negali turėti širdies rizikos. Genetika, kraujospūdis, cholesterolis ir rūkymas gali būti svarbūs nepriklausomai nuo svorio.
• Savarankiškai nutraukti vaistus. Ypač kraujospūdžio, cholesterolio ar kraujo krešėjimą veikiančius vaistus.
• Laikytis kraštutinių dietų iš socialinių tinklų. Jei planas skamba kaip stebuklas, greičiausiai taip ir nėra.
• Krūtinės skausmą nurašyti stresui. Stresas gali sukelti simptomų, bet širdies priežasčių negalima praleisti.

Kada kreiptis į šeimos gydytoją?

Registruokitės pas šeimos gydytoją, jei:

• kraujospūdis buvo padidėjęs daugiau nei vieną kartą;
• cholesterolio tyrimai padidėję;
• šeimoje buvo ankstyvų infarktų ar insultų;
• sergate cukriniu diabetu ar prediabetu;
• turite antsvorio ir nerimaujate dėl širdies sveikatos;
• rūkote ir norite mesti;
• jaučiate krūtinės diskomfortą fizinio krūvio metu;
• atsirado naujas ar stiprėjantis dusulys;
• vargina širdies permušimai;
• einant ima skaudėti blauzdas ir palengvėja sustojus.

Šeimos gydytojas gali įvertinti riziką, paskirti tyrimus, patarti dėl gyvenimo būdo, pradėti gydymą arba nukreipti kardiologo, neurologo, endokrinologo ar kito specialisto konsultacijai, jei to reikia.

Kada reikalingas kardiologas?

Kardiologo konsultacijos gali reikėti, jei yra krūtinės skausmas, neaiškus dusulys, dažni širdies permušimai, įtariama krūtinės angina, ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas arba labai didelė rizika, kurią sunku suvaldyti pirminėje grandyje.

Tačiau ne kiekvienam žmogui su padidėjusiu cholesteroliu ar kraujospūdžiu iš karto reikia kardiologo. Daug atvejų sėkmingai prižiūrimi šeimos gydytojo, jei žmogus laikosi plano ir reguliariai stebi rodiklius.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką?

Taip. Riziką dažnai galima sumažinti labai reikšmingai. Tam svarbu mesti rūkyti, kontroliuoti kraujospūdį, mažinti cholesterolį, daugiau judėti, tvarkyti mitybą, mažinti antsvorį, gydyti diabetą ir vartoti paskirtus vaistus.

Ar galima turėti aukštą cholesterolį, jei maitinuosi gana sveikai?

Taip. Cholesteroliui didelę įtaką gali turėti genetika. Kai kurie žmonės turi padidėjusį cholesterolį net būdami liekni ir gana sveikai besimaitindami.

Ar jauni žmonės gali patirti infarktą ar insultą?

Taip, nors rizika dažniau didėja su amžiumi. Jaunesniems žmonėms svarbūs rizikos veiksniai yra rūkymas, paveldimi cholesterolio sutrikimai, diabetas, aukštas kraujospūdis, narkotinių medžiagų vartojimas, kai kurie ritmo sutrikimai ir stipri šeimos istorija.

Ar moterų infarkto simptomai skiriasi?

Kartais simptomai gali būti mažiau tipiški: dusulys, pykinimas, silpnumas, nugaros, kaklo ar žandikaulio skausmas. Tačiau klasikinis krūtinės spaudimas ar skausmas svarbus tiek vyrams, tiek moterims.

Ar stresas gali sukelti infarktą?

Stresas gali prisidėti prie rizikos, ypač jei skatina rūkymą, alkoholį, persivalgymą, prastą miegą ir nejudrumą. Tačiau dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligos atsiranda dėl kelių veiksnių derinio, ne dėl vien streso.

Ar papildai širdžiai gali pakeisti vaistus?

Dažniausiai ne. Kai kurie papildai gali būti naudingi tam tikrose situacijose, bet jie nepakeičia kraujospūdžio vaistų, statinų, diabeto gydymo ar rūkymo metimo, jei šie dalykai reikalingi.

Kaip dažnai tikrinti kraujospūdį?

Jei kraujospūdis normalus ir nėra rizikos veiksnių, pakanka periodiškai pasitikrinti profilaktiškai. Jei jis padidėjęs arba vartojate vaistus, dažnumą turėtų nurodyti gydytojas. Namų matavimai gali būti labai naudingi, bet svarbu matuoti taisyklingai.

Ar vienas padidėjęs kraujospūdžio matavimas reiškia hipertenziją?

Ne visada. Kraujospūdis gali laikinai pakilti dėl streso, skausmo, fizinio krūvio, kavos ar skubėjimo. Tačiau jei aukšti rodmenys kartojasi, reikia pasitarti su gydytoju.

Ar sportuojantis žmogus vis tiek gali sirgti širdies liga?

Taip. Fizinis aktyvumas mažina riziką, bet nepanaikina genetikos, cholesterolio, kraujospūdžio, diabeto, rūkymo ar kitų veiksnių svarbos.

Praktinis veiksmų planas

1. Pasimatuokite kraujospūdį.
2. Pasitikrinkite cholesterolį ir cukraus apykaitą, jei jums tai aktualu pagal amžių ar rizikos veiksnius.
3. Įvertinkite šeimos istoriją: ar artimi giminaičiai turėjo ankstyvų infarktų ar insultų.
4. Jei rūkote, pradėkite metimo planą.
5. Judėkite daugumą savaitės dienų.
6. Mažinkite druskos, saldžių gėrimų, stipriai perdirbto maisto kiekį.
7. Jei yra antsvoris, mažinkite jį palaipsniui.
8. Rūpinkitės miegu ir knarkimo ar miego apnėjos simptomais.
9. Vartokite paskirtus vaistus nuosekliai.
10. Infarkto ar insulto simptomų atveju nelaukite – skambinkite 112.

Svarbiausia prisiminti

• Širdies ir kraujagyslių ligų rizika reiškia tikimybę ateityje patirti infarktą, insultą ar kitą kraujotakos problemą.
• Galima jaustis gerai ir vis tiek turėti padidėjusią riziką.
• Svarbiausi koreguojami veiksniai yra kraujospūdis, cholesterolis, rūkymas, diabetas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.
• Profilaktiniai tyrimai padeda pastebėti riziką dar prieš atsirandant simptomams.
• Gyvenimo būdas labai svarbus, bet kai kuriems žmonėms būtini ir vaistai.
• Krūtinės skausmas, insulto požymiai, alpimas ar stiprus dusulys turi būti vertinami skubiai.

Apibendrinimas

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija nėra apie tobulą gyvenimo būdą. Ji yra apie rizikos mažinimą žingsnis po žingsnio. Kiekvienas pagerintas rodiklis – mažesnis kraujospūdis, geresnis cholesterolis, mažiau cigarečių, daugiau judėjimo, geresnė cukraus kontrolė – prisideda prie mažesnės infarkto ir insulto tikimybės ateityje.

Jei nežinote savo kraujospūdžio, cholesterolio ar cukraus rodiklių, pradėkite nuo paprasto patikrinimo. Jei rodikliai padidėję, nereiškia, kad viskas blogai. Tai reiškia, kad turite galimybę imtis veiksmų anksčiau.

O jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, staigus veido, rankos ar kalbos sutrikimas – tai jau ne prevencijos klausimas. Tokiu atveju reikia skubios pagalbos ir skambinti 112.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei nerimaujate dėl kraujospūdžio, cholesterolio, širdies simptomų ar insulto požymių, kreipkitės į gydytoją arba skambinkite 112, jei simptomai ūmūs.