Vyrų nevaisingumas yra daug dažnesnis, nei daugelis įsivaizduoja, tačiau apie jį vis dar kalbama per mažai. Daugeliui porų pirmas ženklas būna paprastas: nėštumas neįvyksta taip greitai, kaip tikėtasi. Praeina keli mėnesiai, tada ilgiau, o kantrybę pamažu keičia nerimas, nusivylimas, kaltė ar tylus klausimas – kas ne taip?
Viena priežastis, kodėl ši tema tokia jautri, yra sena klaidinga nuostata, kad vaisingumas pirmiausia yra moters problema. Iš tikrųjų pastojimo sunkumai gali būti susiję su moterimi, vyru arba abiem partneriais. Todėl vyro ištyrimas neturėtų būti paliekamas paskutiniam etapui.
Mažas spermatozoidų kiekis yra viena iš galimų vyrų nevaisingumo priežasčių, bet ne vienintelė. Kartais spermatozoidų kiekis pakankamas, bet jie prasčiau juda. Kartais daug spermatozoidų turi pakitusią formą. Kartais spermoje spermatozoidų visai nerandama. Vaisingumui gali turėti įtakos hormonai, sėklidžių ligos, varikocelė, infekcijos, užsikimšimai, erekcijos ar ejakuliacijos sutrikimai, vaistai, anaboliniai steroidai, ankstesnės operacijos ar gydymas.
Šiame straipsnyje paaiškiname, ką reiškia vyrų nevaisingumas, kas yra mažas spermatozoidų kiekis, kokie tyrimai atliekami, kokios dažniausios priežastys, kada verta kreiptis pagalbos, kokios gydymo galimybės taikomos ir kodėl emocinė šios temos pusė taip pat svarbi.
Susijusios temos: vyrų sveikata, testosterono kraujo tyrimas, erekcijos sutrikimai, prostatitas, padidėjusi prostata, HbA1c ir gliukozės tyrimai ir kodėl nekrenta svoris.
Kas yra vyrų nevaisingumas?
Vyrų nevaisingumas reiškia, kad vyro pusėje yra veiksnių, mažinančių pastojimo tikimybę. Tai nebūtinai reiškia, kad pastoti neįmanoma. Kai kuriais atvejais tikimybė sumažėjusi nedaug, kitais – reikia gydymo ar pagalbinio apvaisinimo.
Vyrų vaisingumą gali veikti:
- spermatozoidų kiekis;
- spermatozoidų judrumas;
- spermatozoidų forma;
- ar spermatozoidai apskritai patenka į spermą;
- sėklidžių veikla;
- hormonai;
- spermos nutekėjimo takai;
- erekcija ir ejakuliacija;
- bendra sveikata, vaistai ir gyvenimo būdas.
Todėl vyrų nevaisingumas nėra vien „mažas spermatozoidų kiekis“. Tai platesnė tema, kurią reikia vertinti sistemiškai.
Kada verta įtarti vaisingumo problemą?
Net jei abu partneriai sveiki, pastojimas ne visada įvyksta iš karto. Tačiau jei pora reguliariai bando pastoti apie metus ir nėštumo nėra, verta kreiptis dėl ištyrimo.
Anksčiau kreiptis verta, jei yra aiškių rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, jei moteris yra vyresnio reprodukcinio amžiaus, mėnesinės labai nereguliarios, pora jau turėjo vaisingumo problemų arba vyras turi žinomų sėklidžių, hormonų, erekcijos ar ejakuliacijos problemų.
Vyro vaisingumo vertinimą verta svarstyti anksčiau, jei:
- anksčiau buvo sėklidžių nenusileidimas vaikystėje;
- buvo sėklidžių operacijų ar traumų;
- buvo chemoterapija ar radioterapija;
- po brendimo sirgta kiaulyte su sėklidžių uždegimu;
- vartoti anaboliniai steroidai ar testosteronas be gydytojo priežiūros;
- yra erekcijos ar ejakuliacijos sutrikimų;
- įtariamas mažas testosteronas ar hormonų sutrikimas;
- yra sėklidžių skausmas, patinimas ar varikocelė;
- anksčiau buvo labai blogas spermos tyrimo rezultatas.
Kas yra mažas spermatozoidų kiekis?
Mažas spermatozoidų kiekis reiškia, kad spermos mėginyje randama mažiau spermatozoidų, nei tikimasi. Mediciniškai tai gali būti vadinama oligospermija. Kuo mažiau spermatozoidų, tuo mažesnė tikimybė, kad vienas jų pasieks ir apvaisins kiaušialąstę.
Tačiau vien spermatozoidų kiekis nepasako visos istorijos. Svarbu ir tai, kaip spermatozoidai juda, kokia jų forma, kiek spermos išsiskiria ir ar rezultatas kartojasi pakartotiniame tyrime.
Spermos tyrime gali būti vertinama:
- spermatozoidų koncentracija – kiek spermatozoidų yra tam tikrame spermos kiekyje;
- bendras spermatozoidų skaičius – kiek jų yra visame mėginyje;
- judrumas – ar spermatozoidai juda ir kaip juda;
- morfologija – spermatozoidų forma;
- spermos tūris;
- kartais – kiti rodikliai, pavyzdžiui, pH ar uždegimo požymiai.
Ar vienas blogas spermos tyrimas reiškia nevaisingumą?
Ne visada. Spermos tyrimo rezultatai gali svyruoti. Juos gali paveikti karščiavimas, infekcija, stresas, miegas, alkoholis, rūkymas, vaistai, tyrimo paruošimo klaidos ar per trumpas arba per ilgas susilaikymo laikotarpis prieš mėginį.
Be to, spermatozoidų gamyba užtrunka kelis mėnesius. Todėl jei pirmas tyrimas pakitęs, dažnai rekomenduojama tyrimą pakartoti po tam tikro laiko. Vienas atsakymas gali būti svarbus signalas, bet ne visada galutinė išvada.
Kokie spermos tyrimo rezultatai gali būti randami?
Spermos tyrimas gali parodyti skirtingus pakitimus. Kai kurie jų lengvi ir gali dar palikti natūralaus pastojimo galimybę. Kiti rodo, kad reikės specialisto vertinimo ar pagalbinio apvaisinimo.
- Oligospermija – sumažėjęs spermatozoidų kiekis.
- Astenospermija – sumažėjęs spermatozoidų judrumas.
- Teratospermija – daugiau pakitusios formos spermatozoidų.
- Azoospermija – spermoje spermatozoidų nerandama.
- Mažas spermos tūris – gali rodyti mėginio surinkimo, ejakuliacijos ar takų problemą.
Rezultato reikšmė priklauso nuo to, kiek ryškūs pakitimai, ar jie kartojasi, ar yra moters vaisingumo veiksnių ir kiek laiko pora bando pastoti.
Dažniausios vyrų nevaisingumo priežastys
Vyrų nevaisingumas gali atsirasti dėl daug skirtingų priežasčių. Kartais randama viena aiški priežastis. Kartais keli nedideli veiksniai susideda: pavyzdžiui, antsvoris, rūkymas, miego trūkumas, varikocelė ir ribiniai hormonų pokyčiai.
Dažnos priežastys:
- varikocelė;
- hormonų sutrikimai, įskaitant mažą testosteroną ar hipogonadizmą;
- sėklidžių nenusileidimas vaikystėje;
- sėklidžių trauma ar operacijos;
- ankstesnės infekcijos, paveikusios sėklides ar lytinius takus;
- spermos ištekėjimo takų užsikimšimas;
- ejakuliacijos sutrikimai;
- erekcijos sutrikimai;
- genetinės priežastys kai kuriems vyrams;
- chemoterapija ar radioterapija;
- anabolinių steroidų ar testosterono vartojimas;
- nutukimas, rūkymas, alkoholis ir kai kurios psichoaktyvios medžiagos;
- kai kurie vaistai ar lėtinės ligos.
Varikocelė ir vaisingumas
Varikocelė yra išsiplėtusios venos kapšelyje, dažniausiai aplink sėklidę. Ji panaši į venų varikozę, tik atsiranda sėklidžių srityje. Varikocelė dažnai nėra pavojinga gyvybei, bet kai kuriems vyrams ji gali būti susijusi su prastesne spermos kokybe.
Varikocelė ne visada sukelia simptomų. Kartais vyras jaučia:
- maudimą ar sunkumo jausmą kapšelyje;
- diskomfortą ilgiau stovint ar po fizinio krūvio;
- vienos sėklidės mažesnį dydį;
- kapšelyje apčiuopiamas išsiplėtusias venas;
- pakitusį spermos tyrimą.
Ne kiekvieną varikocelę reikia gydyti. Sprendimas priklauso nuo spermos tyrimo, simptomų, sėklidžių dydžio, poros vaisingumo situacijos ir urologo vertinimo.
Hormonai ir vyrų vaisingumas
Spermatozoidų gamybai reikalinga tinkama hormonų sistema. Svarbūs ne tik testosteronas, bet ir hipofizės hormonai, kurie reguliuoja sėklidžių darbą.
Hormonų problemą galima įtarti, jei yra:
- sumažėjęs lytinis potraukis;
- erekcijos sutrikimai;
- mažiau rytinių erekcijų;
- nuovargis, energijos stoka;
- raumenų masės mažėjimas;
- mažesnės sėklidės;
- krūtų padidėjimas vyrui;
- labai mažas spermatozoidų kiekis arba azoospermija.
Tokiais atvejais gydytojas gali skirti hormonų tyrimus. Svarbu: testosterono vartojimas savarankiškai ar anaboliniai steroidai gali stipriai slopinti spermatozoidų gamybą. Tai viena priežasčių, kodėl „testosterono pakėlimas“ be gydytojo priežiūros gali pakenkti vaisingumui.
Anaboliniai steroidai, testosteronas ir spermatozoidai
Anaboliniai steroidai ir testosterono preparatai, vartojami ne pagal gydytojo nurodymus, gali sumažinti arba beveik sustabdyti spermatozoidų gamybą. Iš išorės gaunamas testosteronas siunčia organizmui signalą, kad sėklidėms nebereikia dirbti taip aktyviai. Dėl to gali sumažėti sėklidės ir spermoje sumažėti spermatozoidų.
Tai ypač svarbu vyrams, kurie planuoja vaikus. Net jei testosteronas pagerina savijautą ar raumenų augimą, jis gali bloginti vaisingumą. Jei vartojote steroidus ar testosteroną ir planuojate nėštumą, verta apie tai atvirai pasakyti gydytojui. Tai nėra moralinis klausimas – tai svarbi diagnostinė informacija.
Infekcijos ir uždegimai
Kai kurios infekcijos gali paveikti sėklides, prielipą, prostatą ar spermos nutekėjimo takus. Kartais po infekcijų gali likti randėjimas ar užsikimšimas. Kartais aktyvus uždegimas blogina spermos kokybę laikinai.
Vertinimo gali reikėti, jei yra:
- sėklidžių skausmas ar patinimas;
- skausmas ejakuliacijos metu;
- deginimas šlapinantis;
- išskyros iš šlaplės;
- dubens ar tarpvietės skausmas;
- karščiavimas;
- buvusios lytiškai plintančios infekcijos;
- pasikartojantys prostatito ar šlapimo takų simptomai.
Įtariant infekciją, gali būti reikalingi šlapimo tyrimai, pasėliai ar tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų.
Užsikimšimai ir spermatozoidų patekimas į spermą
Kartais sėklidės gamina spermatozoidus, bet jie nepatenka į spermą dėl užsikimšimo. Tai gali būti susiję su ankstesnėmis infekcijomis, operacijomis, įgimtais takų ypatumais ar vazektomija.
Tokiais atvejais spermos tyrime gali būti labai mažai spermatozoidų arba jų visai nerandama. Kartais reikalingas urologo ar vaisingumo specialisto vertinimas, papildomi tyrimai, o kai kuriais atvejais – chirurginis spermatozoidų paėmimas pagalbinio apvaisinimo procedūroms.
Erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai
Pastojimui svarbu ne tik spermatozoidų gamyba, bet ir tai, ar sperma patenka į makštį tinkamu metu. Todėl erekcijos ar ejakuliacijos problemos taip pat gali būti vyrų nevaisingumo dalis.
Vaisingumą gali veikti:
- erekcijos sutrikimai;
- priešlaikinė ejakuliacija, jei dėl jos sunku turėti lytinį aktą tinkamu metu;
- ejakuliacijos nebuvimas;
- retrogradinė ejakuliacija, kai sperma patenka į šlapimo pūslę;
- skausmas ejakuliacijos metu;
- seksualinio potraukio sumažėjimas.
Apie šiuos simptomus verta kalbėti tiesiai. Gydytojui tai įprasta medicininė informacija, o ne gėda.
Gyvenimo būdas ir spermatozoidų kokybė
Gyvenimo būdas nėra visa vaisingumo istorija, bet jis gali turėti reikšmės. Spermatozoidų gamyba jautri bendrai sveikatai, svoriui, rūkymui, alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, karščiui, miegui ir kai kuriems vaistams.
Spermos kokybei gali kenkti:
- rūkymas;
- dažnas ar gausus alkoholio vartojimas;
- nutukimas;
- anaboliniai steroidai;
- kai kurios narkotinės medžiagos;
- dažnas sėklidžių perkaitinimas kai kuriose situacijose;
- prastas miegas ir lėtinis stresas;
- kai kurie vaistai;
- blogai kontroliuojamas diabetas ar kitos lėtinės ligos.
Tačiau svarbu nepaversti šios temos kaltinimu. Vienam vyrui gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai pagerinti ribinius rezultatus, kitam – spermos kokybė išliks prasta dėl varikocelės, užsikimšimo, hormonų ar genetinių priežasčių. Todėl reikia ir sveikesnių įpročių, ir tinkamo ištyrimo.
Ką galima padaryti pačiam?
Jei bandote pastoti arba spermos tyrimas ribinis, gali būti naudinga pagerinti veiksnius, kurie priklauso nuo kasdienybės.
- Meskite rūkyti arba ieškokite pagalbos metimui.
- Mažinkite alkoholio kiekį.
- Nevartokite anabolinių steroidų ir testosterono be gydytojo priežiūros.
- Venkite narkotinių medžiagų.
- Stenkitės mažinti svorį, jei yra antsvoris ar nutukimas.
- Judėkite reguliariai, bet venkite per didelio perkaitimo.
- Rūpinkitės mityba, miego kokybe ir lėtinių ligų kontrole.
- Peržiūrėkite vartojamus vaistus su gydytoju, jei įtariate jų poveikį vaisingumui.
- Nepirkite neaiškių „spermos gerinimo“ papildų vietoje diagnostikos.
Pokyčiams reikia laiko, nes spermatozoidai formuojasi ne per kelias dienas. Todėl rezultatų pagerėjimas, jei jis įvyksta, dažniausiai vertinamas po kelių mėnesių.
Kaip atliekamas spermos tyrimas?
Spermos tyrimas, arba spermograma, yra pagrindinis vyro vaisingumo tyrimas. Dažniausiai reikia pateikti spermos mėginį laboratorijai pagal jos nurodymus. Labai svarbu laikytis instrukcijų, nes netinkamai surinktas mėginys gali iškreipti rezultatą.
Laboratorija paprastai nurodo:
- kiek dienų susilaikyti nuo ejakuliacijos prieš tyrimą;
- kaip surinkti mėginį;
- per kiek laiko mėginį pristatyti į laboratoriją, jei jis renkamas ne vietoje;
- kokios talpos naudoti;
- ką daryti, jei dalis mėginio nepateko į indelį.
Jei dalis mėginio prarasta, ypač pirmoji dalis, svarbu apie tai pasakyti laboratorijai ar gydytojui, nes rezultatas gali atrodyti blogesnis nei yra iš tikrųjų.
Kokie tyrimai dar gali būti atliekami?
Ne kiekvienam vyrui reikia visų tyrimų. Pirmiausia dažnai atliekama spermograma, o toliau sprendžiama pagal rezultatą ir istoriją.
Vyro vaisingumo vertinimas gali apimti:
- spermos tyrimą;
- pakartotinį spermos tyrimą, jei pirmas rezultatas pakitęs;
- pokalbį apie ligas, operacijas, infekcijas, vaistus, steroidus ir gyvenimo būdą;
- erekcijos ir ejakuliacijos funkcijos įvertinimą;
- sėklidžių ir kapšelio apžiūrą bei apčiuopą;
- hormonų tyrimus, jei įtariama hormoninė priežastis;
- sėklidžių ar kapšelio echoskopiją kai kuriais atvejais;
- genetinius tyrimus, jei spermatozoidų labai mažai arba jų nėra;
- urologo, andrologo ar vaisingumo specialisto konsultaciją.
Kokie hormonų tyrimai gali būti skiriami?
Hormonų tyrimai ypač svarbūs, jei spermatozoidų labai mažai, jų nėra, yra mažo testosterono simptomų, mažos sėklidės ar kiti požymiai.
Gali būti tiriama:
- testosteronas;
- LH;
- FSH;
- prolaktinas;
- SHBG ir laisvo testosterono vertinimas pagal situaciją;
- skydliaukės tyrimai kai kuriais atvejais;
- kiti hormonai pagal specialisto sprendimą.
Hormonų rezultatus reikia vertinti kartu su spermos tyrimu, simptomais ir apžiūra. Vien testosterono skaičius neatsako į visus vaisingumo klausimus.
Kada reikalingas urologas, andrologas ar vaisingumo specialistas?
Specialisto gali reikėti, jei spermos tyrimas aiškiai pakitęs, pakitimai kartojasi, spermatozoidų labai mažai arba jų nerandama, yra sėklidžių ar hormonų problemų, įtariamas užsikimšimas arba pora svarsto pagalbinį apvaisinimą.
Kreipimas pas specialistą gali būti reikalingas, jei:
- pakartotiniai spermos tyrimai blogi;
- spermoje spermatozoidų nerandama;
- yra ryški varikocelė;
- sėklidės mažos, skausmingos ar pakitusios;
- yra hormonų tyrimų pakitimų;
- buvo sėklidžių operacijos, trauma ar nenusileidimas vaikystėje;
- įtariamas spermos takų užsikimšimas;
- reikia aptarti chirurginį gydymą ar spermatozoidų paėmimą;
- porai rekomenduojamas IVF ar ICSI.
Kaip gydomas vyrų nevaisingumas?
Gydymas priklauso nuo priežasties. Nėra vienos tabletės ar vieno papildų plano, kuris tiktų visiems vyrams. Geras gydymas prasideda nuo klausimo: kas konkrečiai blogina vaisingumą?
Gydymo kryptys gali būti:
- gyvenimo būdo korekcija;
- rūkymo, alkoholio, steroidų ar narkotinių medžiagų atsisakymas;
- vaistų peržiūra;
- infekcijos ar uždegimo gydymas;
- hormoninės priežasties gydymas;
- varikocelės gydymas pasirinktose situacijose;
- užsikimšimų ar kitų anatominių problemų gydymas;
- erekcijos ar ejakuliacijos sutrikimų gydymas;
- pagalbinis apvaisinimas.
Varikocelės gydymas
Jei varikocelė susijusi su prasta spermos kokybe, sėklidės pakitimais ar simptomais, urologas gali aptarti gydymo galimybes. Ne visais atvejais gydymas pagerina vaisingumą, todėl sprendimas turi būti individualus.
Prieš gydymą verta paklausti:
- ar varikocelė tikrai gali būti susijusi su spermos tyrimo pakitimais;
- kokio pagerėjimo galima tikėtis;
- per kiek laiko vertinti rezultatą;
- kokios procedūros rizikos;
- ar tuo pačiu metu verta planuoti pagalbinį apvaisinimą.
Hormoninis gydymas
Jei nustatoma hormoninė priežastis, gydymas priklauso nuo konkretaus sutrikimo. Kai kuriems vyrams gali būti skiriami vaistai, kurie skatina organizmo hormoninę sistemą ir spermatozoidų gamybą. Tačiau tai turi būti daroma specialisto priežiūroje.
Svarbu nepainioti vaisingumą saugančio hormoninio gydymo su paprastu testosterono skyrimu. Testosteronas iš išorės dažnai blogina spermatozoidų gamybą, todėl vyrui, norinčiam vaikų, jis gali būti netinkamas.
Pagalbinis apvaisinimas: IVF, ICSI ir kiti būdai
Jei spermos kokybė reikšmingai pakitusi arba pora ilgai nepastoja, gali būti svarstomas pagalbinis apvaisinimas. Pasirinkimas priklauso nuo vyro spermos rodiklių, moters amžiaus, kiaušidžių rezervo, kiaušintakių būklės, bandymo trukmės ir bendros poros situacijos.
Gali būti svarstoma:
- IUI – intrauterinė inseminacija, tinkama tik pasirinktose situacijose;
- IVF – apvaisinimas mėgintuvėlyje;
- ICSI – kai vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę;
- chirurginis spermatozoidų paėmimas, jei spermatozoidų nėra ejakuliate, bet jų gali būti sėklidėse ar prielipe;
- donorinė sperma kai kuriais sunkiais atvejais.
ICSI dažnai svarstoma, kai spermatozoidų kiekis labai mažas, judrumas prastas arba yra kitų ryškių spermos kokybės problemų. Tai nereiškia, kad ICSI reikalingas visiems, bet tai viena svarbiausių pagalbinio apvaisinimo galimybių esant vyrų nevaisingumo veiksniui.
Ar papildai gali pagerinti spermą?
Internete gausu papildų, žadančių pagerinti spermatozoidus, testosteroną ar vaisingumą. Kai kurių medžiagų tyrimai nagrinėjami, bet papildai neturėtų pakeisti tinkamo ištyrimo. Jei yra varikocelė, užsikimšimas, hormonų sutrikimas ar azoospermija, vien papildai problemos neišspręs.
Būkite atsargūs su produktais, kurie žada:
- greitai „atkurti spermą“;
- garantuoti pastojimą;
- pakelti testosteroną be tyrimų;
- pakeisti urologo ar vaisingumo specialisto konsultaciją;
- išgydyti nevaisingumą per kelias savaites.
Jei vartojate papildus, pasakykite gydytojui, nes kai kurie jų gali sąveikauti su vaistais arba būti netinkami tam tikromis ligomis.
Emocinė vyrų nevaisingumo pusė
Vyrų nevaisingumas nėra tik tyrimų ir skaičių klausimas. Jis gali stipriai paveikti savivertę, santykius ir psichologinę savijautą. Kai kurie vyrai jaučia gėdą, kaltę, pyktį ar baimę. Kiti užsidaro savyje, nes nežino, kaip apie tai kalbėti.
Spermos tyrimo rezultatas nėra vyriškumo įvertinimas. Tai medicininė informacija, padedanti pasirinkti tolesnį kelią. Tačiau emociškai tai gali būti sunku, todėl verta pripažinti, kad pagalbos gali reikėti ne tik kūnui, bet ir psichologinei savijautai.
Pagalbos verta ieškoti, jei:
- jaučiate stiprią kaltę ar gėdą;
- vengiate pokalbių su partnere ar partneriu;
- vaisingumo tema sukelia nuolatinę įtampą;
- atsiranda depresijos ar nerimo simptomų;
- seksas tampa tik „bandymu pastoti“ ir praranda artumą;
- santykiuose daugėja konflikto ar tylos.
Psichologinė pagalba, porų konsultacija ar pokalbis su vaisingumo komandos specialistais gali būti tokia pat svarbi kaip tyrimai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją, urologą ar vaisingumo specialistą verta kreiptis, jei pora bando pastoti apie metus ir nepavyksta. Anksčiau kreipkitės, jei yra žinomų rizikos veiksnių arba simptomų.
Vyrui verta pasitikrinti, jei:
- pasiseka nepastoti po metų reguliarių bandymų;
- yra buvusių sėklidžių problemų, operacijų ar traumų;
- viena ar abi sėklidės vaikystėje buvo nenusileidusios;
- buvo chemoterapija ar radioterapija;
- vartoti anaboliniai steroidai ar testosteronas;
- yra erekcijos ar ejakuliacijos sutrikimų;
- yra mažo testosterono simptomų;
- yra sėklidžių skausmas, patinimas ar varikocelė;
- ankstesnis spermos tyrimas buvo pakitęs;
- norite aiškiai suprasti savo vaisingumo galimybes.
Kada kreiptis skubiau?
Dauguma vaisingumo klausimų nėra skubios pagalbos situacija. Tačiau kai kurie simptomai sėklidžių ar lytinių organų srityje reikalauja greito įvertinimo.
Skubiai kreipkitės į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, jei:
- staiga stipriai suskaudo sėklidę;
- sėklidė patino, pakilo aukščiau ar tapo labai jautri;
- yra sėklidžių skausmas su pykinimu ar vėmimu;
- yra karščiavimas ir stiprus kapšelio ar sėklidės skausmas;
- atsirado stiprus skausmas po traumos;
- šlapime ar spermoje daug kraujo ir bloga savijauta;
- jaučiatės labai blogai, silpnai ar sumišę.
Staigus stiprus sėklidės skausmas gali būti sėklidės apsisukimo požymis. Tai skubi būklė, kuriai reikia pagalbos nedelsiant. Skubiais atvejais skambinkite 112.
Ko nedaryti?
- Nemanykite, kad vaisingumas yra tik moters problema.
- Nedelskite atlikti spermos tyrimo, jei porai ilgai nepavyksta pastoti.
- Nelaikykite vieno blogo spermos tyrimo galutine išvada be pakartotinio vertinimo.
- Nevartokite testosterono ar anabolinių steroidų, jei planuojate vaikus.
- Nepirkite neaiškių papildų vietoje ištyrimo.
- Nesigėdykite kalbėti apie erekciją, ejakuliaciją, libido ar sėklidžių simptomus.
- Neignoruokite sėklidės skausmo, patinimo ar staigių pakitimų.
Kaip pasiruošti vizitui?
Prieš vizitą verta užsirašyti informaciją, kuri padės gydytojui greičiau suprasti situaciją.
- Kiek laiko bandote pastoti?
- Ar nėštumų yra buvę anksčiau?
- Ar buvo ankstesnių spermos tyrimų?
- Ar buvo sėklidžių nenusileidimas, trauma ar operacijos?
- Ar sirgote kiaulyte po brendimo?
- Ar buvo lytiškai plintančių infekcijų?
- Ar yra erekcijos ar ejakuliacijos sunkumų?
- Ar vartojote anabolinius steroidus ar testosteroną?
- Kokius vaistus ir papildus vartojate?
- Ar rūkote, vartojate alkoholį ar kitas medžiagas?
- Ar yra sėklidžių skausmas, patinimas ar varikocelė?
- Ar yra mažo testosterono simptomų?
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Ar man reikėtų atlikti spermos tyrimą?
- Kaip tinkamai pasiruošti spermogramai?
- Ar tyrimą reikės kartoti?
- Ką reiškia mano spermatozoidų kiekis, judrumas ir morfologija?
- Ar rezultatas rodo lengvą, vidutinę ar sunkią problemą?
- Ar reikalingi hormonų tyrimai?
- Ar reikia urologo, andrologo ar vaisingumo specialisto?
- Ar gali būti varikocelė ar užsikimšimas?
- Ar mano vaistai, steroidai ar gyvenimo būdas gali turėti įtakos?
- Kokios gydymo galimybės tinka mūsų porai?
- Ar reikėtų svarstyti IVF, ICSI ar kitą pagalbinį apvaisinimą?
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra vyrų nevaisingumas?
Vyrų nevaisingumas reiškia, kad vyro pusėje yra veiksnių, mažinančių pastojimo tikimybę. Tai gali būti mažas spermatozoidų kiekis, prastas judrumas, pakitusi forma, spermatozoidų nebuvimas spermoje, hormonų, sėklidžių, užsikimšimo, erekcijos ar ejakuliacijos problemos.
Ar mažas spermatozoidų kiekis reiškia, kad pastoti neįmanoma?
Ne visada. Kai kurie vyrai su mažesniu spermatozoidų kiekiu vis tiek gali susilaukti vaikų natūraliai. Viskas priklauso nuo pakitimo sunkumo, judrumo, morfologijos, moters vaisingumo ir bendros poros situacijos.
Koks pagrindinis vyrų vaisingumo tyrimas?
Pagrindinis tyrimas yra spermos tyrimas, arba spermograma. Ji vertina spermatozoidų kiekį, judrumą, formą, spermos tūrį ir kitus rodiklius.
Ar reikia kartoti spermos tyrimą?
Dažnai taip, jei pirmas rezultatas pakitęs. Spermos kokybė gali svyruoti, o spermatozoidų gamyba užtrunka kelis mėnesius, todėl pakartotinis tyrimas padeda tiksliau įvertinti situaciją.
Kas yra azoospermija?
Azoospermija reiškia, kad spermos mėginyje spermatozoidų nerandama. Tai reikalauja specialisto vertinimo, nes priežastis gali būti spermatozoidų gamybos sutrikimas arba jų patekimo į spermą užsikimšimas.
Ar varikocelė gali sukelti nevaisingumą?
Kai kuriems vyrams varikocelė gali būti susijusi su prastesne spermos kokybe, bet ne kiekviena varikocelė veikia vaisingumą ir ne kiekvieną reikia gydyti. Reikia urologo vertinimo.
Ar testosteronas gerina vyrų vaisingumą?
Dažniausiai ne. Iš išorės vartojamas testosteronas ar anaboliniai steroidai gali slopinti spermatozoidų gamybą ir bloginti vaisingumą. Vyrams, planuojantiems vaikus, hormoninis gydymas turi būti parenkamas labai atsargiai.
Ar gyvenimo būdas gali pagerinti spermą?
Kai kuriais atvejais taip. Rūkymo nutraukimas, alkoholio mažinimas, antsvorio korekcija, steroidų atsisakymas, geresnis miegas ir lėtinių ligų kontrolė gali padėti. Tačiau jei yra medicininė priežastis, vien gyvenimo būdo pokyčių gali neužtekti.
Kada porai reikėtų kreiptis dėl nevaisingumo?
Dažniausiai verta kreiptis, jei pora bando pastoti apie metus ir nepavyksta. Anksčiau kreiptis verta, jei yra žinomų vyro ar moters vaisingumo rizikos veiksnių.
Kada gali prireikti IVF ar ICSI?
IVF ar ICSI gali būti svarstomi, jei spermos kokybė reikšmingai pakitusi, natūralaus pastojimo tikimybė maža arba yra ir kitų poros vaisingumo veiksnių. ICSI dažnai naudojama esant ryškesniam vyrų vaisingumo veiksniui.
Ar vyrų nevaisingumas yra gydomas?
Kai kuriais atvejais taip. Gydymas priklauso nuo priežasties: gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai, infekcijos gydymas, hormoninis gydymas, varikocelės ar užsikimšimo gydymas, erekcijos ar ejakuliacijos problemų sprendimas arba pagalbinis apvaisinimas.
Kada sėklidžių simptomai yra skubūs?
Staigus stiprus sėklidės skausmas, patinimas, sėklidės pakilimas, skausmas su pykinimu ar vėmimu, karščiavimas ir stiprus kapšelio skausmas reikalauja skubios pagalbos. Skubiais atvejais skambinkite 112.
Apibendrinimas
Vyrų nevaisingumas yra dažnas ir mediciniškai svarbus, bet jis neturėtų būti siejamas su gėda ar kaltinimu. Pastojimo sunkumai gali būti susiję su vyru, moterimi arba abiem partneriais, todėl vyro ištyrimas yra svarbi poros vaisingumo vertinimo dalis.
Mažas spermatozoidų kiekis yra tik viena galima priežastis. Svarbu vertinti ir spermatozoidų judrumą, formą, spermos tūrį, hormonų veiklą, sėklidžių būklę, varikocelę, galimus užsikimšimus, erekciją, ejakuliaciją, gyvenimo būdą ir ankstesnes ligas ar gydymą.
Pagrindinis tyrimas yra spermograma. Jei rezultatas pakitęs, dažnai reikia pakartotinio tyrimo ir kartais papildomo ištyrimo: hormonų tyrimų, apžiūros, echoskopijos, genetinių tyrimų ar specialisto konsultacijos.
Gydymas priklauso nuo priežasties. Kai kuriems vyrams padeda gyvenimo būdo pokyčiai ar pagrindinės problemos gydymas, kitiems gali reikėti IVF, ICSI, chirurginio spermatozoidų paėmimo ar kitų pagalbinio apvaisinimo būdų.
Jei pora bando pastoti apie metus ir nepavyksta, verta kreiptis dėl ištyrimo. Jei yra sėklidžių, hormonų, erekcijos, ejakuliacijos problemų, buvęs steroidų vartojimas, chemoterapija ar sėklidžių operacijos, vertintis verta anksčiau.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei nepavyksta pastoti, spermos tyrimas pakitęs, yra sėklidžių, hormonų, erekcijos ar ejakuliacijos problemų, kreipkitės į šeimos gydytoją, urologą, andrologą ar vaisingumo specialistą. Staiga stipriai suskaudus sėklidei, atsiradus patinimui ar labai blogai savijautai, skambinkite 112.
