Prostatos vėžio simptomai: kada į šlapinimosi pokyčius reikia rimčiau atkreipti dėmesį

Prostatos vėžio simptomai: kada į šlapinimosi pokyčius reikia rimčiau atkreipti dėmesį

Vyrų sveikata

Prostatos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų, tačiau jo simptomai dažnai suprantami neteisingai. Vieni vyrai išgirdę žodžius „prostatos simptomai“ iškart pagalvoja apie vėžį. Kiti elgiasi priešingai – silpnesnę šlapimo srovę, dažnesnį kėlimąsi naktį ar sunkesnį šlapinimosi pradėjimą priskiria amžiui, prostatos padidėjimui ar tiesiog „taip būna vyrams“ ir ilgai nesikreipia.

Tiesa yra per vidurį. Dauguma šlapinimosi simptomų vyresniems vyrams nėra sukelti prostatos vėžio. Gerybinis prostatos išvešėjimas, arba padidėjusi prostata, yra daug dažnesnė priežastis. Tačiau šlapinimosi pokyčiai kartais gali būti susiję ir su prostatos vėžiu, todėl juos verta įvertinti, o ne spėlioti namuose.

Svarbu žinoti ir tai, kad ankstyvas prostatos vėžys gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Kai kuriems vyrams jis nustatomas tik po PSA kraujo tyrimo, prostatos apčiuopos ar papildomų tyrimų. Todėl simptomų nebuvimas ne visada reiškia, kad rizikos nėra, o simptomų buvimas ne visada reiškia vėžį.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kokie šlapinimosi pokyčiai svarbūs, kodėl jie gali būti klaidinantys, ką paprastai tikrina šeimos gydytojas, kas yra PSA tyrimas, kada reikia urologo konsultacijos ir kada simptomai gali būti skubesni.

Susijusios temos: vyrų sveikata, testosterono kraujo tyrimas, erekcijos sutrikimai, kraujas šlapime ir šlapimo tyrimo rezultatai.

Kodėl prostatos vėžio simptomus sunku atpažinti?

Viena priežastis – ankstyvas prostatos vėžys dažnai nesukelia simptomų. Jei navikas mažas ir yra prostatos viduje, vyras gali jaustis visiškai įprastai.

Kita priežastis – kai simptomai atsiranda, jie dažnai būna susiję su šlapinimusi. O tokie patys simptomai labai dažnai atsiranda dėl gerybinio prostatos padidėjimo, šlapimo takų infekcijos, prostatito, kai kurių vaistų, skysčių vartojimo vakare ar kitų priežasčių.

Dėl to vien iš simptomų dažniausiai neįmanoma patikimai pasakyti, ar tai prostatos vėžys, ar ne. Reikia gydytojo įvertinimo, šlapimo tyrimo, PSA tyrimo aptarimo ir kartais prostatos apčiuopos ar urologo konsultacijos.

Kokie šlapinimosi pokyčiai turėtų atkreipti dėmesį?

Dažniausiai su prostatos problemomis siejami simptomai yra susiję su tuo, kaip vyras šlapinasi. Jie gali atsirasti pamažu, todėl žmogus prie jų pripranta ir ilgai nelaiko jų problema.

Į gydytoją verta kreiptis, jei atsiranda:

  • sunku pradėti šlapintis;
  • reikia stangintis, kad pradėtumėte šlapintis;
  • šlapimo srovė tapo silpnesnė;
  • šlapimas teka su pertraukomis;
  • po šlapinimosi atrodo, kad pūslė nevisiškai ištuštėjo;
  • reikia šlapintis dažniau nei anksčiau;
  • dažnai keliamasi šlapintis naktį;
  • atsiranda staigus noras šlapintis, kurį sunku atidėti;
  • po šlapinimosi varva šlapimas;
  • šlapinimasis tapo aiškiai kitoks nei anksčiau.

Tipinė situacija: vyras po 50 metų pradeda keltis naktį du ar tris kartus, pastebi, kad šlapimo srovė silpnesnė, o pradėti šlapintis užtrunka ilgiau. Labai dažnai tai būna gerybinis prostatos išvešėjimas, o ne vėžys. Tačiau tai vis tiek yra pokytis, kurį verta aptarti su šeimos gydytoju.

Ar šlapinimosi pokyčiai visada reiškia prostatos vėžį?

Ne. Dauguma šlapinimosi simptomų vyrams, ypač vyresniame amžiuje, yra susiję ne su vėžiu, o su gerybiniu prostatos padidėjimu. Tai dažna būklė, kai prostata didėja ir gali spausti šlaplę, todėl šlapintis tampa sunkiau.

Šlapinimosi pokyčius taip pat gali sukelti:

  • šlapimo takų infekcija;
  • prostatos uždegimas, arba prostatitas;
  • šlapimo pūslės dirglumas;
  • cukrinis diabetas;
  • kai kurie vaistai;
  • per didelis skysčių ar alkoholio vartojimas vakare;
  • kofeinas;
  • neurologinės ligos;
  • šlapimo pūslės ar inkstų akmenys;
  • retesnės šlapimo takų ligos.

Todėl šlapinimosi simptomai nėra diagnozė. Jie yra signalas, kad reikia išsiaiškinti priežastį.

Kiti simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti

Nors šlapinimosi pokyčiai yra dažniausiai aptariami, jie nėra vieninteliai svarbūs požymiai. Kai kurie simptomai gali rodyti, kad reikia greitesnio įvertinimo.

Į gydytoją kreipkitės, jei yra:

  • kraujas šlapime;
  • kraujas spermoje;
  • naujas ar nuolatinis skausmas dubenyje;
  • ilgalaikis nugaros, klubų ar kaulų skausmas be aiškios priežasties;
  • nepaaiškinamas svorio kritimas;
  • apetito stoka;
  • nauji erekcijos sutrikimai kartu su šlapinimosi simptomais;
  • stiprus nuovargis ar bendras silpnumas;
  • šlapinimosi simptomai, kurie greitai blogėja.

Kraujas šlapime visada turėtų būti vertinamas rimtai, net jei jis pasirodė tik vieną kartą ir vėliau dingo. Tai nebūtinai reiškia vėžį, bet priežastį reikia nustatyti.

Kada simptomus reikėtų tikrinti?

Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei šlapinimosi pokyčiai yra nauji, tęsiasi, kartojasi ar blogėja. Nereikia laukti, kol atsiras skausmas. Ankstyvos prostatos ligos, įskaitant vėžį, gali nesukelti skausmo.

Ypač svarbu pasitikrinti, jei:

  • jums daugiau nei 50 metų;
  • šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų, ypač tėvui ar broliui;
  • šlapinimosi simptomai aiškiai blogėja;
  • matote kraują šlapime;
  • kartu atsirado erekcijos sutrikimų;
  • yra dubens, nugaros, klubų ar kaulų skausmas;
  • krenta svoris be aiškios priežasties;
  • jaučiate nerimą dėl prostatos ar norite aptarti PSA tyrimą.

Kuo aiškesnis pokytis, tuo mažiau verta jį aiškinti vien amžiumi.

Ką darys šeimos gydytojas?

Daug vyrų atidėlioja vizitą, nes bijo, kad jis bus nemalonus ar gėdingas. Iš tikrųjų pirmas žingsnis dažniausiai gana paprastas: pokalbis, simptomų įvertinimas ir keli baziniai tyrimai.

Gydytojas gali klausti:

  • kada prasidėjo simptomai;
  • ar jie blogėja;
  • kaip dažnai šlapinatės dieną ir naktį;
  • ar srovė silpna;
  • ar reikia stangintis;
  • ar jaučiate nepilnai ištuštėjusią pūslę;
  • ar yra skausmas ar deginimas šlapinantis;
  • ar buvo kraujo šlapime ar spermoje;
  • ar yra nugaros, klubų ar dubens skausmas;
  • ar krenta svoris;
  • ar yra erekcijos sutrikimų;
  • kokius vaistus vartojate;
  • ar šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų.

Pagal situaciją gali būti atliekamas šlapimo tyrimas, aptariamas PSA kraujo tyrimas ir kartais siūloma prostatos apčiuopa per tiesiąją žarną. Šis tyrimas trumpas, o gydytojai jį atlieka įprastai, kai reikia įvertinti prostatą.

Kas yra PSA tyrimas?

PSA reiškia prostatos specifinį antigeną. Tai baltymas, kurį gamina prostatos ląstelės. PSA kiekis matuojamas kraujo tyrimu.

Padidėjęs PSA gali būti susijęs su prostatos vėžiu, bet taip pat gali padidėti dėl daug kitų priežasčių:

  • gerybinio prostatos padidėjimo;
  • prostatos uždegimo;
  • šlapimo takų infekcijos;
  • neseniai buvusios ejakuliacijos;
  • intensyvaus važiavimo dviračiu;
  • prostatos procedūrų ar apčiuopos;
  • amžiaus;
  • kitų prostatos pokyčių.

Todėl PSA nėra paprastas „taip arba ne“ atsakymas. Normalus PSA visiškai neatmeta prostatos vėžio, o padidėjęs PSA ne visada reiškia vėžį. Tai vienas iš vertinimo elementų, kuris turi būti aiškinamas kartu su simptomais, amžiumi, prostatos apčiuopa, infekcijos požymiais ir rizikos veiksniais.

Ką reikėtų žinoti prieš PSA tyrimą?

PSA tyrimą verta aptarti su gydytoju, kad suprastumėte, ką jis gali ir ko negali parodyti. Kartais tyrimą reikia atidėti, jei yra šlapimo takų infekcija ar ūmus prostatitas, nes PSA gali būti laikinai padidėjęs.

Prieš PSA tyrimą gydytojas gali patarti:

  • pirmiausia atmesti šlapimo takų infekciją;
  • nesitirti PSA ūmaus prostatos uždegimo metu;
  • tam tikrą laiką vengti ejakuliacijos prieš tyrimą, jei taip nurodyta;
  • pasakyti apie vaistus, kurie gali paveikti prostatos ar PSA vertinimą;
  • palyginti rezultatą su ankstesniais PSA tyrimais, jei tokių buvo.

Svarbu ne tik vienas PSA skaičius, bet ir tai, ar jis kinta laikui bėgant.

Ar Lietuvoje PSA tiriamas profilaktiškai?

Lietuvoje vyrams tam tikro amžiaus ir rizikos grupėms gali būti taikoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Praktinės sąlygos, amžius ir tyrimų dažnumas gali priklausyti nuo galiojančios tvarkos, todėl geriausia pasitikslinti pas šeimos gydytoją.

Net jei patenkate į profilaktinės patikros grupę, svarbu suprasti, kad PSA tyrimas nėra tobulas. Jis gali padėti anksčiau pastebėti riziką, bet gali sukelti ir papildomų tyrimų dėl priežasčių, kurios nėra vėžys. Todėl sprendimas dėl PSA tyrimo turėtų būti sąmoningas ir aptartas su gydytoju.

Kas vyksta, jei įtariama rimtesnė problema?

Jei šeimos gydytojas mato priežasčių tolesniam ištyrimui, gali būti skiriamas siuntimas urologo konsultacijai. Toliau gali būti atliekami papildomi tyrimai, priklausomai nuo situacijos.

Galimi tolesni žingsniai:

  • pakartotinis PSA tyrimas;
  • laisvo ir bendro PSA santykis pagal gydytojo sprendimą;
  • prostatos apčiuopa;
  • šlapimo tyrimai;
  • prostatos echoskopija kai kuriose situacijose;
  • magnetinio rezonanso tyrimas;
  • prostatos biopsija, jei yra pagrįstas įtarimas;
  • kiti vaizdiniai tyrimai, jei reikia įvertinti ligos išplitimą.

Siuntimas pas urologą nereiškia, kad tikrai sergate vėžiu. Tai reiškia, kad reikia tikslesnio įvertinimo.

Gerybinis prostatos padidėjimas ir prostatos vėžys: kuo skiriasi?

Gerybinis prostatos padidėjimas yra labai dažnas vyresnių vyrų šlapinimosi simptomų paaiškinimas. Prostata didėja, spaudžia šlaplę ir trukdo šlapimui laisvai tekėti.

Gerybinis padidėjimas gali sukelti:

  • silpną šlapimo srovę;
  • sunkesnį šlapinimosi pradėjimą;
  • naktinį šlapinimąsi;
  • dažnesnį šlapinimąsi;
  • nepilno pūslės ištuštėjimo jausmą;
  • šlapimo varvėjimą po pasišlapinimo.

Prostatos vėžys ankstyvose stadijose gali nesukelti nieko arba sukelti labai panašius simptomus. Todėl skirtumo patikimai nustatyti vien pagal pojūčius neįmanoma.

Prostatitas: dar viena galima priežastis

Prostatitas yra prostatos uždegimas. Jis gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus prostatitas gali sukelti karščiavimą, šaltkrėtį, stiprų skausmą, skausmingą šlapinimąsi ir blogą bendrą savijautą.

Galimi prostatito simptomai:

  • skausmas tarpvietėje, dubenyje, apatinėje nugaros dalyje ar lytiniuose organuose;
  • skausmingas ar deginantis šlapinimasis;
  • dažnas šlapinimasis;
  • staigus noras šlapintis;
  • karščiavimas ar šaltkrėtis ūminiu atveju;
  • skausmas ejakuliacijos metu;
  • bendra bloga savijauta.

Ūmus prostatitas reikalauja gydytojo įvertinimo. Jei karščiuojate, jaučiatės labai blogai ir sunku šlapintis, kreipkitės skubiau.

Kada simptomai gali būti skubūs?

Dauguma lėtai atsiradusių šlapinimosi pokyčių gali būti aptariami su šeimos gydytoju planine tvarka. Tačiau kai kurios situacijos yra skubesnės.

Skubiai kreipkitės į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių, jei:

  • visai negalite pasišlapinti;
  • šlapimo pūslė pilna, skauda apatinę pilvo dalį;
  • matote kraują šlapime, ypač jei jo daug ar yra krešulių;
  • yra karščiavimas, šaltkrėtis ir skausmingas šlapinimasis;
  • yra stiprus nugaros ar šono skausmas su karščiavimu;
  • jaučiatės labai blogai, silpnai ar sumišę;
  • atsirado stiprus kaulų, nugaros ar klubų skausmas kartu su bloga savijauta;
  • šlapinimosi simptomai greitai blogėja.

Skambinkite 112, jei yra sąmonės sutrikimas, alpimas, sepsio požymiai, labai bloga bendra būklė, negalite pasišlapinti ir stipriai skauda, arba kraujavimas šlapime gausus.

Ką vyrai dažnai supranta neteisingai?

Prostatos simptomai dažnai sukelia arba per daug baimės, arba per daug atidėliojimo. Abi reakcijos suprantamos, bet nepadeda.

  • „Čia tik amžius.“ Amžius didina prostatos problemų tikimybę, bet naujus ar blogėjančius simptomus vis tiek reikia vertinti.
  • „Jei būtų vėžys, skaudėtų.“ Ankstyvas prostatos vėžys dažnai neskauda.
  • „Silpna srovė reiškia vėžį.“ Dažniau tai būna gerybinis prostatos padidėjimas, bet tikrinti vis tiek verta.
  • „PSA viską parodys.“ PSA naudingas, bet ne tobulas tyrimas. Jis nėra vienintelis atsakymas.
  • „Gėda apie tai kalbėti.“ Šlapinimosi ir prostatos simptomai gydytojams yra kasdienė tema.
  • „Palauksiu, kol pablogės.“ Geriau kreiptis tada, kai pokytis dar ankstyvas ir lengviau įvertinamas.

Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?

Vizitui nebūtina ruoštis sudėtingai, bet keli užrašai gali padėti. Gydytojui svarbu suprasti, kaip simptomai atrodo kasdienybėje.

Prieš vizitą galite pasižymėti:

  • kada prasidėjo simptomai;
  • ar šlapimo srovė silpnesnė nei anksčiau;
  • kiek kartų keliatės naktį;
  • ar reikia skubėti į tualetą;
  • ar yra deginimas ar skausmas;
  • ar buvo kraujo šlapime ar spermoje;
  • ar yra nugaros, klubų, dubens ar kaulų skausmų;
  • ar krenta svoris;
  • ar yra erekcijos pokyčių;
  • kokius vaistus ir papildus vartojate;
  • ar šeimoje buvo prostatos vėžio.

Kartais gydytojas gali paprašyti užpildyti šlapinimosi simptomų klausimyną arba kelias dienas pasižymėti, kiek kartų šlapinatės.

Ką galite padaryti patys, kol laukiate konsultacijos?

Jei simptomai lengvi ir laukiate planinio vizito, galite stebėti, kas juos blogina. Tačiau tai neturėtų pakeisti gydytojo įvertinimo, jei simptomai nauji ar blogėja.

Gali padėti:

  • nevartoti daug skysčių prieš miegą;
  • riboti alkoholį, ypač vakare;
  • mažinti kofeino kiekį, jei jis didina šlapinimosi dažnį;
  • neskubėti šlapinantis ir leisti pūslei ištuštėti;
  • užsirašyti simptomus;
  • neatidėlioti vizito, jei yra kraujo, skausmo ar blogėjimas.

Nevartokite savarankiškai antibiotikų, prostatos papildų ar receptinių vaistų nepasitarę su gydytoju. Papildai gali atidėti tikrą diagnozę arba sukelti klaidingą saugumo jausmą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar prostatos vėžys visada sukelia simptomus?

Ne. Ankstyvas prostatos vėžys gali nesukelti jokių simptomų. Kai kurie vyrai diagnozę sužino po PSA tyrimo, prostatos apčiuopos ar papildomo ištyrimo.

Kokie dažniausi prostatos vėžio simptomai?

Dažniausiai aptariami šlapinimosi pokyčiai: silpna srovė, sunku pradėti šlapintis, šlapinimasis su pertraukomis, dažnas šlapinimasis, naktinis kėlimasis ir nepilno pūslės ištuštėjimo jausmas. Tačiau šie simptomai dažnai būna ir dėl gerybinio prostatos padidėjimo.

Ar silpna šlapimo srovė reiškia prostatos vėžį?

Ne būtinai. Silpna srovė dažniau susijusi su gerybiniu prostatos padidėjimu, bet jei simptomas naujas, tęsiasi ar blogėja, reikėtų pasitikrinti.

Ar dažnas kėlimasis naktį šlapintis yra pavojingas?

Ne visada. Tai gali būti dėl skysčių, alkoholio, kofeino, prostatos padidėjimo, diabeto ar kitų priežasčių. Tačiau jei naktinis šlapinimasis naujas, dažnas ar blogėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją.

Kas yra PSA tyrimas?

PSA yra kraujo tyrimas, matuojantis prostatos specifinį antigeną. Jis gali padidėti sergant prostatos vėžiu, bet taip pat dėl gerybinio prostatos padidėjimo, uždegimo, infekcijos ar kitų priežasčių.

Ar normalus PSA atmeta prostatos vėžį?

Ne visiškai. Normalus PSA yra raminantis, bet ne absoliutus atsakymas. Jei simptomai kelia įtarimą, gydytojas vertina ir kitus veiksnius.

Ar padidėjęs PSA reiškia vėžį?

Ne. Padidėjęs PSA gali būti dėl prostatos padidėjimo, prostatito, šlapimo takų infekcijos ar kitų priežasčių. Dažnai reikia pakartotinio tyrimo ar urologo įvertinimo.

Ar kraujas šlapime gali būti prostatos vėžio požymis?

Gali, bet kraują šlapime gali sukelti ir infekcija, akmenys, šlapimo pūslės ar inkstų ligos. Bet kuriuo atveju kraują šlapime reikia aptarti su gydytoju.

Ar prostatos apčiuopa skausminga?

Paprastai tai trumpas ir šiek tiek nemalonus, bet ne stipriai skausmingas tyrimas. Jis padeda gydytojui įvertinti prostatos dydį, formą ir apčiuopiamus pakitimus.

Kada reikalingas urologas?

Urologo gali reikėti, jei PSA padidėjęs, prostatos apčiuopa pakitusi, simptomai ryškūs ar blogėja, yra kraujo šlapime, skausmas, įtariamas prostatos vėžys arba šeimos gydytojas mano, kad reikia platesnio ištyrimo.

Kada dėl šlapinimosi reikia kreiptis skubiai?

Skubiai kreipkitės, jei visai negalite pasišlapinti, yra stiprus apatinės pilvo dalies skausmas, gausus kraujas šlapime, karščiavimas su šlapinimosi skausmu, stiprus šono ar nugaros skausmas arba labai bloga savijauta.

Apibendrinimas

Prostatos vėžio simptomai gali būti subtilūs ir dažnai persidengia su daug dažnesnėmis gerybinėmis prostatos problemomis. Silpna šlapimo srovė, sunkesnis šlapinimosi pradėjimas, dažnas šlapinimasis, naktinis kėlimasis ar nepilno pūslės ištuštėjimo jausmas dažniausiai nereiškia vėžio, bet vis tiek turėtų būti įvertinti.

Ankstyvas prostatos vėžys gali nesukelti jokių simptomų, todėl svarbu aptarti individualią riziką su gydytoju, ypač jei esate vyresnis nei 50 metų arba šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų.

PSA tyrimas gali padėti vertinti prostatos riziką, bet jis nėra tobulas. Padidėjęs PSA ne visada reiškia vėžį, o normalus PSA ne visada visiškai jį atmeta. Rezultatas turi būti vertinamas kartu su simptomais, amžiumi, prostatos apčiuopa ir kitais duomenimis.

Jei šlapinimosi simptomai nauji, tęsiasi ar blogėja, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jei yra kraujas šlapime, stiprus skausmas, negalite pasišlapinti, karščiuojate ar jaučiatės labai blogai, pagalbos reikėtų ieškoti skubiau.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei pastebėjote naujus ar blogėjančius šlapinimosi pokyčius, kraują šlapime ar spermoje, dubens, nugaros ar klubų skausmą, nepaaiškinamą svorio kritimą arba nerimaujate dėl prostatos vėžio rizikos, kreipkitės į šeimos gydytoją ar urologą. Skubiais atvejais skambinkite 112.

Taip pat gali būti aktualu

Sėklidžių vėžio simptomai

Sėklidžių vėžio simptomai

Sėklidžių vėžio simptomai paprastai: gumbeliai, patinimas, sunkumas kapšelyje, savityra, įspėjamieji požymiai, diagnostika ir kada skubiai kreiptis į gydytoją.