Padidėjusi prostata yra viena dažniausių priežasčių, kodėl vyresni vyrai pradeda pastebėti šlapinimosi pokyčius. Iš pradžių pokyčiai gali būti nedideli: tenka kartą ar du keltis naktį, šlapimo srovė tampa silpnesnė, šlapinimosi pradžia užtrunka ilgiau, o pasišlapinus lieka jausmas, kad pūslė nevisiškai ištuštėjo.
Tokie simptomai dažnai prasideda palaipsniui, todėl prie jų lengva priprasti. Vienas vyras pradeda planuoti keliones pagal tai, kur bus tualetas. Kitas vengia gerti vakare, nes nenori vėl keltis naktį. Trečias tiesiog galvoja: „čia amžius“. Tačiau jei šlapinimosi pokyčiai kartojasi, blogėja ar trukdo gyvenimui, juos verta įvertinti.
Gera žinia ta, kad padidėjusi prostata dažniausiai nėra vėžys. Mediciniškai ši būklė dažnai vadinama gerybiniu prostatos išvešėjimu. Žodis „gerybinis“ reiškia, kad tai ne vėžinis procesas. Vis dėlto šlapinimosi simptomai gali persidengti su kitomis ligomis, įskaitant prostatitą, šlapimo takų infekciją ar retesniais atvejais prostatos vėžį, todėl geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra padidėjusi prostata, kokius simptomus ji sukelia, kaip ji tiriama, kokie vaistai ir gydymo būdai gali padėti, kada reikalingas urologas ir kokie simptomai turėtų paskatinti kreiptis skubiai.
Susijusios temos: vyrų sveikata, prostatos vėžio simptomai, prostatitas, kraujas šlapime, šlapimo tyrimo rezultatai, erekcijos sutrikimai ir testosterono kraujo tyrimas.
Kas yra padidėjusi prostata?
Prostata yra nedidelė liauka, esanti po šlapimo pūsle. Ji supa dalį šlaplės – vamzdelio, kuriuo šlapimas išteka iš organizmo. Vyrui senstant prostata dažnai pamažu didėja. Jei ji padidėja tiek, kad spaudžia šlaplę arba trukdo šlapimo pūslei normaliai išsituštinti, atsiranda šlapinimosi simptomų.
Ne kiekvienas vyras, kurio prostata padidėjusi, turi simptomų. Vienam gali būti nustatyta didesnė prostata, bet jis beveik nieko nejaučia. Kitam net vidutiniai pokyčiai gali labai trukdyti miegui, darbui, kelionėms ir savijautai.
Todėl gydymas parenkamas ne vien pagal prostatos dydį. Svarbiausia:
- kokie simptomai yra;
- kiek jie trukdo kasdieniam gyvenimui;
- ar simptomai blogėja;
- ar yra komplikacijų;
- ar yra įtarimų dėl kitų ligų;
- ko pats vyras tikisi iš gydymo.
Kokie simptomai būdingi padidėjusiai prostatai?
Padidėjusi prostata dažniausiai sukelia vadinamuosius apatinių šlapimo takų simptomus. Jie gali būti susiję su šlapimo srovės silpnėjimu, dažnesniu šlapinimusi ar pojūčiu, kad pūslė neištuštėja iki galo.
Dažni simptomai:
- sunku pradėti šlapintis;
- reikia palaukti, kol pradeda tekėti šlapimas;
- šlapimo srovė silpna;
- šlapimas teka su pertraukomis;
- reikia stangintis šlapinantis;
- šlapinimasis užtrunka ilgiau nei anksčiau;
- po šlapinimosi dar varva šlapimas;
- lieka jausmas, kad šlapimo pūslė nevisiškai ištuštėjo;
- reikia šlapintis dažniau dieną;
- atsiranda staigus noras šlapintis;
- tenka keltis naktį šlapintis.
Vieniems vyrams labiausiai trukdo silpna srovė ir ilgas šlapinimasis. Kitiems – naktinis kėlimasis ir nuolatinis nuovargis. Tretiems – staigus noras šlapintis, dėl kurio tenka nuolat galvoti, kur artimiausias tualetas.
Ar padidėjusi prostata reiškia prostatos vėžį?
Ne. Padidėjusi prostata ir prostatos vėžys nėra tas pats. Gerybinis prostatos išvešėjimas yra ne vėžinė būklė ir labai dažna vyresniems vyrams.
Tačiau svarbu suprasti kitą dalyką: kai kurie simptomai gali būti panašūs. Silpna šlapimo srovė, sunkesnė šlapinimosi pradžia, dažnas šlapinimasis ar kėlimasis naktį dažniausiai būna dėl gerybinio prostatos padidėjimo, bet kartais gali būti ir kitų ligų požymiai.
Todėl geriausia laikytis vidurio kelio: nepanikuoti dėl kiekvieno šlapinimosi pokyčio, bet ir nenurašyti visko amžiui. Jei simptomai nauji, tęsiasi ar blogėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją.
Kas dar gali sukelti panašius simptomus?
Padidėjusi prostata yra dažna priežastis, bet ne vienintelė. Panašūs simptomai gali atsirasti ir dėl kitų būklių.
Galimos priežastys:
- prostatitas, arba prostatos uždegimas;
- šlapimo takų infekcija;
- dirgli arba pernelyg aktyvi šlapimo pūslė;
- šlapimo pūslės raumenų veiklos sutrikimai;
- šlapimo takų akmenys;
- kai kurių vaistų poveikis;
- cukrinis diabetas;
- neurologinės ligos;
- šlaplės susiaurėjimas;
- prostatos vėžys retesniais atvejais.
Jei kartu yra skausmas, deginimas šlapinantis, karščiavimas, kraujas šlapime, dubens skausmas ar labai greitas simptomų blogėjimas, vien padidėjusia prostata to aiškinti nereikėtų.
Kada simptomai laikomi lengvais, vidutiniais ar sunkesniais?
Nėra vieno skaičiaus, kuris tinka visiems vyrams. Svarbu ne tik tai, kiek kartų einate į tualetą, bet ir kiek tai trukdo gyvenimui.
- Lengvi simptomai – pastebimi, bet labai netrukdo kasdienybei.
- Vidutiniai simptomai – pradeda trikdyti miegą, keliones, darbą, susitikimus ar pasitikėjimą savimi.
- Sunkesni simptomai – gali būti susiję su šlapimo susilaikymu, pasikartojančiomis infekcijomis, krauju šlapime, akmenimis, inkstų funkcijos sutrikimo įtarimu arba simptomais, kurie blogėja nepaisant gydymo.
Jei naktį keliatės kelis kartus, dieną nuolat ieškote tualeto arba šlapinimasis užtrunka taip, kad tai keičia jūsų rutiną, tai jau verta aptarti su gydytoju.
Kaip padidėjusi prostata veikia kasdienį gyvenimą?
Šlapinimosi simptomai kartais atrodo „maži“ tik tol, kol jų nėra. Iš tikrųjų jie gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę.
Dažnos kasdienės pasekmės:
- prastas miegas dėl kėlimosi naktį;
- nuovargis dieną;
- nerimas kelionėse ar viešuose renginiuose;
- vengimas gerti skysčius prieš išvykas;
- baimė nespėti į tualetą;
- nepatogumas darbe ar susitikimuose;
- sumažėjęs pasitikėjimas savimi;
- įtampa santykiuose ar lytiniame gyvenime.
Jei simptomai trukdo kasdienybei, jie verti dėmesio net tada, kai nėra pavojingi gyvybei.
Ką darys šeimos gydytojas?
Pirmas įvertinimas dažniausiai nėra sudėtingas. Dažnai jis prasideda nuo pokalbio apie simptomus, jų trukmę ir poveikį gyvenimui.
Gydytojas gali klausti:
- kada prasidėjo simptomai;
- ar jie blogėja;
- kaip dažnai šlapinatės dieną ir naktį;
- ar šlapimo srovė silpna;
- ar reikia stangintis;
- ar šlapimas teka su pertraukomis;
- ar jaučiate nepilnai ištuštėjusią pūslę;
- ar yra deginimas, skausmas ar karščiavimas;
- ar buvo kraujo šlapime;
- ar vartojate vaistus, galinčius veikti šlapinimąsi;
- kiek vartojate skysčių, kavos ir alkoholio;
- ar yra cukrinio diabeto, neurologinių ar širdies ligų;
- ar šeimoje buvo prostatos vėžio.
Kartais naudojamas šlapinimosi simptomų klausimynas. Jis padeda objektyviau įvertinti, kiek simptomai stiprūs ir kaip jie keičiasi gydymo metu.
Kokie tyrimai gali būti atliekami?
Tyrimai priklauso nuo simptomų. Ne kiekvienam vyrui iš karto reikia sudėtingų ar invazinių tyrimų.
Dažnai svarstoma:
- bendras šlapimo tyrimas – padeda ieškoti infekcijos, kraujo, baltymo ar kitų pakitimų;
- šlapimo pasėlis, jei įtariama infekcija;
- PSA kraujo tyrimas, jei reikia vertinti prostatos riziką pagal amžių, simptomus ir situaciją;
- kreatininas ir eGFR, jei yra įtarimų dėl inkstų funkcijos ar šlapimo susilaikymo;
- gliukozės ar HbA1c tyrimai, jei dažnas šlapinimasis gali būti susijęs su cukriniu diabetu;
- prostatos apčiuopa per tiesiąją žarną, jei gydytojas mano, kad tai reikalinga;
- echoskopija, jei reikia įvertinti šlapimo pūslę, liekamąjį šlapimą, inkstus ar prostatą;
- urotėkmės tyrimas kai kuriais atvejais pas specialistą.
Jei simptomai nesudėtingi, kai kurie specializuoti tyrimai gali būti nebūtini pirmo vizito metu. Gydytojas parenka tyrimus pagal tai, ar yra infekcijos, vėžio, inkstų pažeidimo, šlapimo susilaikymo ar kitų problemų požymių.
Kas yra PSA ir ar jo reikia?
PSA yra prostatos specifinis antigenas – kraujo tyrimas, kuris gali padėti vertinti prostatos ligų riziką. Jis gali padidėti sergant prostatos vėžiu, bet taip pat dėl gerybinio prostatos padidėjimo, prostatito, šlapimo takų infekcijos, neseniai buvusios ejakuliacijos ar prostatos dirginimo.
Todėl PSA nėra paprastas „vėžys arba ne vėžys“ tyrimas. Jį reikia vertinti kartu su:
- amžiumi;
- simptomais;
- prostatos apčiuopa;
- infekcijos požymiais;
- ankstesniais PSA rezultatais;
- šeimos istorija;
- bendra sveikata.
Jei yra ūmus prostatitas ar šlapimo takų infekcija, PSA gali būti laikinai padidėjęs, todėl gydytojas gali rekomenduoti tyrimą atidėti ar kartoti vėliau.
Ką galima daryti, jei simptomai lengvi?
Jei simptomai lengvi ir nėra pavojingų požymių, kartais pasirenkamas stebėjimas ir gyvenimo būdo korekcijos. Tai nereiškia, kad problema ignoruojama – tiesiog gydymas pradedamas nuo paprastesnių priemonių.
Gali padėti:
- nevartoti daug skysčių prieš miegą, jei vargina naktinis šlapinimasis;
- mažinti alkoholį, ypač vakare;
- mažinti kofeiną, jei jis didina dažnumą ar skubų norą šlapintis;
- pabandyti „dvigubą šlapinimąsi“ – pasišlapinus palaukti ir po akimirkos pabandyti dar kartą;
- neskubėti šlapinantis;
- stebėti, kurie gėrimai ar įpročiai blogina simptomus;
- neperlenkti lazdos ribojant skysčius, kad nebūtų dehidratacijos;
- gydyti vidurių užkietėjimą, jei jis blogina šlapinimąsi.
Skysčių ribojimas neturėtų reikšti, kad visą dieną beveik negeriate. Per mažas skysčių kiekis gali dirginti šlapimo pūslę, skatinti infekcijas ar pabloginti bendrą savijautą.
Vaistai padidėjusiai prostatai gydyti
Jei simptomai trukdo miegui, darbui ar kasdienybei, gydytojas gali pasiūlyti vaistų. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo simptomų pobūdžio, prostatos dydžio, kraujospūdžio, kitų ligų ir vartojamų vaistų.
Alfa adrenoblokatoriai
Šie vaistai atpalaiduoja prostatos ir šlapimo pūslės kaklelio raumenis, todėl šlapimui gali būti lengviau tekėti. Vienas dažnai vartojamų šios grupės vaistų yra tamsulozinas.
Jie gali padėti, jei:
- silpna šlapimo srovė;
- sunku pradėti šlapintis;
- šlapimas teka su pertraukomis;
- yra nepilno ištuštėjimo jausmas;
- simptomai vargina kasdien.
Galimi šalutiniai poveikiai gali būti galvos svaigimas, kraujospūdžio kritimas, nosies užgulimas ar ejakuliacijos pokyčiai. Apie galimus poveikius verta paklausti gydytojo ar vaistininko.
5-alfa reduktazės inhibitoriai
Šie vaistai gali padėti mažinti prostatos dydį arba sulėtinti jos didėjimą kai kuriems vyrams. Jie dažniau svarstomi, jei prostata didesnė, o simptomai ilgalaikiai.
Skirtingai nei kai kurie raumenis atpalaiduojantys vaistai, jų poveikis paprastai vystosi lėčiau – per kelis mėnesius. Galimi šalutiniai poveikiai gali būti sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos ar ejakuliacijos pokyčiai kai kuriems vyrams.
Vaistai dirgliai šlapimo pūslei
Jei labiausiai vargina staigus noras šlapintis, dažnas šlapinimasis ar skubėjimas į tualetą, kartais reikia gydyti ne tik prostatos spaudimą, bet ir šlapimo pūslės dirglumą. Tokiais atvejais gydytojas gali svarstyti kitus vaistus ar siųsti urologo konsultacijai.
Kombinuotas gydymas
Kai kuriems vyrams gali būti skiriamas kelių vaistų derinys, pavyzdžiui, jei yra ir silpna srovė, ir didesnė prostata, arba jei simptomai mišrūs. Svarbu vaistus vartoti taip, kaip paskirta, ir pasakyti gydytojui, jei jie nepadeda ar sukelia šalutinį poveikį.
Kada gali reikėti procedūrų ar operacijos?
Ne kiekvienam vyrui, turinčiam padidėjusią prostatą, reikės operacijos. Tačiau jei simptomai sunkūs, vaistai nepadeda, jų netoleruojate arba atsiranda komplikacijų, urologas gali aptarti procedūrines ar chirurgines galimybes.
Specialistinis gydymas gali būti svarstomas, jei yra:
- pasikartojantis šlapimo susilaikymas;
- nepavyksta normaliai pasišlapinti;
- labai didelis liekamojo šlapimo kiekis pūslėje;
- pasikartojančios šlapimo takų infekcijos;
- šlapimo pūslės akmenys;
- kraujas šlapime dėl prostatos ar šlapimo takų problemų;
- įtarimas dėl inkstų funkcijos pažeidimo;
- simptomai labai trukdo, o vaistai nepadeda pakankamai.
Galimos procedūros priklauso nuo prostatos dydžio, anatomijos, simptomų, bendros sveikatos ir urologo vertinimo. Gali būti svarstomos endoskopinės operacijos, lazerinės procedūros, minimaliai invaziniai metodai ar kiti gydymo būdai.
Kokios operacijos ar procedūros gali būti siūlomos?
Konkrečią procedūrą parenka urologas, įvertinęs situaciją. Dažnai tikslas yra pašalinti arba sumažinti kliūtį, kuri trukdo šlapimui tekėti.
Gali būti aptariama:
- transuretrinė prostatos rezekcija, kai dalis prostatos audinio šalinama per šlaplę;
- lazerinės prostatos procedūros;
- kiti endoskopiniai metodai;
- minimaliai invazinės procedūros pasirinktose situacijose;
- atviresnės ar didesnės operacijos retais atvejais, kai prostata labai didelė ar yra specifinių aplinkybių.
Kiekvienas metodas turi privalumų, trūkumų, galimus šalutinius poveikius ir sveikimo laiką. Prieš sprendimą verta paklausti, kokio pagerėjimo galima tikėtis, kokios rizikos, kaip procedūra gali paveikti ejakuliaciją, erekciją, šlapimo nelaikymą ir ar reikės tolesnės priežiūros.
Kada reikalingas urologas?
Dalis vyrų su padidėjusios prostatos simptomais gali būti prižiūrimi šeimos gydytojo. Tačiau kai kuriais atvejais reikalingas urologo įvertinimas.
Urologo gali reikėti, jei:
- simptomai blogėja;
- vaistai nepadeda pakankamai;
- vaistai sukelia netoleruojamų šalutinių poveikių;
- nepavyksta normaliai pasišlapinti;
- kartojasi šlapimo takų infekcijos;
- šlapime matomas kraujas;
- yra skausmas, karščiavimas ar prostatito požymiai;
- įtariamas šlapimo susilaikymas;
- yra įtarimų dėl šlapimo pūslės, inkstų ar prostatos vėžio;
- norite aptarti procedūras ar operacinį gydymą.
Siuntimas pas urologą nereiškia, kad būtinai yra vėžys ar reikės operacijos. Dažnai tai reiškia, kad reikia tikslesnio įvertinimo ir platesnių gydymo galimybių aptarimo.
Kada simptomai gali būti skubūs?
Dauguma padidėjusios prostatos simptomų nėra skubios pagalbos situacija. Tačiau kai kurie požymiai reikalauja greitesnio įvertinimo.
Skubiai kreipkitės į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, jei:
- visai negalite pasišlapinti;
- pūslė atrodo pilna, o apatinę pilvo dalį stipriai skauda;
- šlapime matote daug kraujo ar krešulių;
- yra karščiavimas, šaltkrėtis ir skausmingas šlapinimasis;
- stipriai skauda nugarą ar šoną ir karščiuojate;
- jaučiatės labai blogai, silpnai ar sumišę;
- šlapinimosi simptomai staiga labai pablogėjo;
- yra stiprus dubens, tarpvietės ar apatinės pilvo dalies skausmas.
Skambinkite 112, jei yra sąmonės sutrikimas, alpimas, sepsio požymiai, labai bloga bendra būklė, negalite pasišlapinti ir stipriai skauda, arba kraujavimas šlapime gausus.
Ko nedaryti?
- Nelaikykite šlapinimosi pokyčių vien „amžiumi“, jei jie nauji, blogėja ar trukdo gyvenimui.
- Neribokite skysčių per daug – dehidratacija nėra geras ilgalaikis sprendimas.
- Nevartokite neaiškių „prostatos papildų“ vietoje diagnostikos.
- Nenutraukite paskirtų vaistų savarankiškai, jei jie sukelia nepageidaujamų poveikių – aptarkite alternatyvas.
- Neignoruokite kraujo šlapime, skausmo, karščiavimo ar negalėjimo pasišlapinti.
- Nespręskite vien pagal PSA skaičių be gydytojo interpretacijos.
- Neatidėliokite, jei simptomai veikia miegą, darbą, keliones ar savijautą.
Kaip pasiruošti vizitui?
Prieš vizitą verta pasižymėti kelias detales. Tai padeda gydytojui greičiau suprasti problemą.
- Kada prasidėjo šlapinimosi pokyčiai?
- Kiek kartų keliatės šlapintis naktį?
- Ar šlapimo srovė silpna?
- Ar reikia stangintis?
- Ar jaučiate, kad pūslė neištuštėjo?
- Ar būna staigus noras šlapintis?
- Ar buvo kraujo šlapime?
- Ar yra skausmas, deginimas, karščiavimas?
- Kokius vaistus ir papildus vartojate?
- Kiek kavos, alkoholio ir skysčių vartojate, ypač vakare?
- Ar turite ankstesnių PSA tyrimų rezultatus?
- Ar šeimoje buvo prostatos vėžio?
Jei simptomai labai priklauso nuo dienos laiko ar gėrimų, gali padėti kelių dienų šlapinimosi dienoraštis: kada ir kiek geriate, kada šlapinatės ir kada simptomai blogiausi.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Ar mano simptomai labiau panašūs į padidėjusią prostatą, infekciją, prostatitą ar kitą priežastį?
- Ar reikia šlapimo tyrimo?
- Ar man reikalingas PSA tyrimas?
- Ar reikia vertinti inkstų funkciją?
- Ar verta atlikti echoskopiją?
- Ar galiu pradėti nuo gyvenimo būdo priemonių ir stebėjimo?
- Kokie vaistai man tiktų?
- Kokio pagerėjimo tikėtis ir per kiek laiko?
- Kokie galimi šalutiniai poveikiai?
- Kada reikėtų urologo konsultacijos?
- Kokie simptomai būtų skubūs?
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar padidėjusi prostata yra vėžys?
Ne. Gerybinis prostatos išvešėjimas nėra vėžys. Tačiau kai kurie šlapinimosi simptomai gali persidengti su kitomis ligomis, todėl naujus, blogėjančius ar nerimą keliančius simptomus verta įvertinti.
Kokie dažniausi padidėjusios prostatos simptomai?
Dažniausi simptomai yra silpna šlapimo srovė, sunkumas pradėti šlapintis, šlapimo tekėjimas su pertraukomis, varvėjimas pabaigoje, dažnesnis šlapinimasis, staigus noras šlapintis ir kėlimasis naktį.
Ar silpna šlapimo srovė visada reiškia padidėjusią prostatą?
Ne visada. Tai dažna priežastis vyresniems vyrams, bet silpną srovę gali sukelti ir infekcija, prostatitas, šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės problemos ar kitos būklės.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės, jei šlapinimosi pokyčiai nauji, tęsiasi, blogėja, trukdo miegui ar kasdienybei, yra kraujo šlapime, skausmas, karščiavimas arba sunku pasišlapinti.
Ar reikės prostatos apčiuopos?
Kartais taip, jei gydytojas mano, kad reikia įvertinti prostatos dydį, formą ar kitus požymius. Tyrimas trumpas, gali būti nemalonus, bet paprastai nėra labai skausmingas.
Ar PSA tyrimas parodo padidėjusią prostatą?
PSA gali padidėti dėl padidėjusios prostatos, bet taip pat dėl prostatito, infekcijos ar prostatos vėžio. Todėl PSA nėra vienas paprastas atsakymas ir turi būti vertinamas kartu su kitais duomenimis.
Ar galima gydyti be vaistų?
Jei simptomai lengvi, kartais pakanka stebėjimo, skysčių vartojimo laiko korekcijos, mažesnio kofeino ar alkoholio kiekio, dvigubo šlapinimosi ir kitų paprastų priemonių. Jei simptomai trukdo, gali reikėti vaistų.
Kokie vaistai naudojami?
Dažnai naudojami alfa adrenoblokatoriai, kurie atpalaiduoja prostatos ir šlapimo pūslės kaklelio raumenis, arba 5-alfa reduktazės inhibitoriai, kurie kai kuriems vyrams gali mažinti prostatos dydį. Kartais skiriami ir kiti vaistai pagal simptomų pobūdį.
Ar vaistai veikia iš karto?
Kai kurie vaistai gali palengvinti simptomus gana greitai, o kiti, ypač veikiantys prostatos dydį, veikia per kelis mėnesius. Gydytojas paaiškins, ko tikėtis konkrečiu atveju.
Kada reikalinga operacija?
Operacija ar procedūros svarstomos, jei simptomai sunkūs, vaistai nepadeda ar netinka, kartojasi šlapimo susilaikymas, infekcijos, yra akmenys, didelis liekamojo šlapimo kiekis ar inkstų funkcijos pažeidimo įtarimas.
Ar padidėjusi prostata gali sukelti šlapimo susilaikymą?
Taip. Kai kuriais atvejais vyras nebegali pasišlapinti, nors pūslė pilna. Tai skubi būklė, ypač jei skauda apatinę pilvo dalį.
Kada kreiptis skubiai?
Skubiai kreipkitės, jei visai negalite pasišlapinti, yra stiprus apatinės pilvo dalies skausmas, gausus kraujas šlapime, karščiavimas su šlapinimosi skausmu, stiprus šono ar nugaros skausmas arba labai bloga savijauta. Skubiais atvejais skambinkite 112.
Apibendrinimas
Padidėjusi prostata yra dažna, dažniausiai gerybinė vyrų būklė, kuri gali sukelti silpną šlapimo srovę, sunkesnę šlapinimosi pradžią, dažnesnį šlapinimąsi, naktinį kėlimąsi ir nepilno pūslės ištuštėjimo jausmą.
Šie simptomai dažnai nėra vėžys, bet jie gali persidengti su kitomis ligomis, todėl naujus, blogėjančius ar gyvenimą trikdančius šlapinimosi pokyčius verta aptarti su šeimos gydytoju.
Įvertinimas gali apimti pokalbį apie simptomus, šlapimo tyrimą, vaistų peržiūrą, PSA aptarimą, prostatos apčiuopą, kraujo tyrimus ar echoskopiją pagal situaciją. Lengvi simptomai gali būti stebimi, o labiau varginantys dažnai gydomi vaistais. Jei gydymas nepadeda arba atsiranda komplikacijų, gali prireikti urologo ir procedūrinio gydymo.
Jei visai negalite pasišlapinti, šlapime yra daug kraujo, karščiuojate, jaučiatės labai blogai arba stipriai skauda pilvo apačią, nugarą ar šoną, pagalbos reikia skubiai.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei pastebėjote naujus ar blogėjančius šlapinimosi pokyčius, silpną šlapimo srovę, dažną kėlimąsi naktį, kraują šlapime, skausmą, karščiavimą ar sunkumą pasišlapinti, kreipkitės į šeimos gydytoją ar urologą. Skubiais atvejais skambinkite 112.
