Svorio metimas yra viena dažniausiai aptariamų sveikatos temų, bet kartu ir viena labiausiai painiojamų. Vienoje pusėje – internetas, žadantis greitus rezultatus, „riebalus deginančius“ triukus, stebuklingus papildus ir dramatiškas prieš bei po nuotraukas. Kitoje pusėje – labai reali žmonių patirtis: bandžiau, numečiau kelis kilogramus, vėl priaugau, pavargau ir pradėjau jaustis taip, lyg būčiau pats kaltas.
Daugumai žmonių nereikia dar vieno pamokslo apie tai, kad reikia mažiau valgyti ir daugiau judėti. Jie tai jau žino. Dažniau reikia aiškesnio paaiškinimo, kodėl svoris keičiasi, kodėl jį mažinti taip sunku, kas iš tikrųjų veikia kasdienybėje ir kada verta ieškoti ne dar vienos dietos, o tikros medicininės pagalbos.
Svarbu pasakyti iš karto: kūno svoris nėra charakterio, valios ar vertės matas. Žmonės priauga svorio dėl daugybės priežasčių: streso, pamaininio darbo, menopauzės, prasto miego, skausmo, mažesnio judėjimo, vaistų, hormoninių būklių, nuotaikos sutrikimų ir aplinkos, kurioje persivalgyti daug lengviau nei atrodo.
Šiame straipsnyje paaiškiname dažnas svorio augimo priežastis, kaip iš tikrųjų veikia sveikas svorio metimas, kokios pagalbos galima ieškoti Lietuvoje, kur gali būti vieta vaistams ar bariatrinei chirurgijai ir kada verta kreiptis į šeimos gydytoją, dietologą, endokrinologą ar kitą specialistą.
Susijusios temos: kaip veikia svorio metimas, kodėl nekrenta svoris, skydliaukės tyrimai, HbA1c ir gliukozės tyrimai, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis ir knarkimas bei miego apnėja.
Kodėl svorio metimas teoriškai atrodo paprastas, bet realybėje sunkus?
Iš principo svoris mažėja tada, kai organizmas per ilgesnį laiką sunaudoja daugiau energijos, nei gauna su maistu ir gėrimais. Tai vadinama kalorijų deficitu. Ši taisyklė teisinga, bet ji nepaaiškina visos realybės.
Realybėje žmonės gyvena ne laboratorijoje. Jie dirba, pavargsta, patiria stresą, miega per mažai, rūpinasi vaikais ar artimaisiais, serga, vartoja vaistus, turi skausmų, susiduria su hormoniniais pokyčiais ir gyvena aplinkoje, kur kaloringas maistas labai lengvai pasiekiamas.
Pavyzdžiui, moteris perimenopauzės laikotarpiu gali blogiau miegoti, būti labiau pavargusi, mažiau judėti dėl kelio skausmo, dažniau užkandžiauti vakare ir kartais išgerti taurę vyno po sunkios dienos. Ji nebūtinai „nieko nedaro“. Tiesiog jos gyvenimo aplinkybės pasikeitė taip, kad svorio augimas tapo lengvesnis.
Kitas žmogus gali anksčiau daug vaikščioti ar sportuoti, bet pradėjęs sėdimą darbą, ilgesnes keliones automobiliu ir dažnesnį maisto užsakymą namo pamažu priaugti svorio per kelerius metus. Nebūna vieno dramatiško momento. Tiesiog daug mažų pokyčių susideda.
Todėl vietoje klausimo „kodėl neturiu valios?“ dažnai naudingiau klausti: „Kas mano gyvenime, kūne ar rutinoje pasikeitė taip, kad svorį mažinti dabar sunkiau?“
Kas laikoma antsvoriu ar nutukimu?
Gydytojai dažnai naudoja kūno masės indeksą, arba KMI. Tai paprastas skaičiavimas pagal ūgį ir svorį. KMI gali būti naudingas kaip pradinis orientyras, bet jis nėra tobulas.
KMI nepasako, kiek žmogus turi raumenų, kur kaupiasi riebalai, kokia jo kraujospūdžio, cholesterolio, cukraus ar miego apnėjos rizika. Todėl kartais svarbi ir liemens apimtis, riebalų pasiskirstymas, fizinis pajėgumas, kraujo tyrimai ir bendra sveikata.
Ypač svarbus pilvinis nutukimas – kai daugiau riebalų kaupiasi aplink liemenį. Jis dažniau siejamas su 2 tipo diabeto, aukšto kraujospūdžio, cholesterolio sutrikimų, suriebėjusių kepenų, miego apnėjos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Todėl svorio valdymas neturėtų būti vien kosmetinis tikslas. Jei kartu yra aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, prediabetas, sąnarių skausmai, knarkimas ar dusulys, svoris tampa platesnės sveikatos istorijos dalimi.
Dažnos svorio augimo priežastys
Svoris dažniausiai auga ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių veiksnių derinio. Kai kurie susiję su mityba, kiti – su miegu, stresu, vaistais, hormonais, judėjimu ar sveikatos būkle.
1. Valgymo įpročiai, kurie neatrodo labai blogi, bet susideda
Daugelis žmonių nepriauga svorio dėl kasdienio didelio persivalgymo. Dažniau svoris auga dėl mažų, pasikartojančių dalykų: didesnių porcijų, užkandžių, saldžių gėrimų, alkoholio, padažų, aliejaus, desertų, užsakomo maisto ar savaitgalių.
Žmogus gali sakyti „aš nevalgau daug“, ir tai gali būti nuoširdu. Jis galbūt nevalgo didelių pagrindinių patiekalų. Tačiau kalorijos ateina ne tik per pietus ir vakarienę. Jos susideda iš kavos su pienu, riešutų saujos, sūrio gabalėlio, padažo, alkoholio, saldžių gėrimų, „tik paragavimo“ ir vakarinių užkandžių.
2. Stresas ir emocinis valgymas
Stresas žmones veikia skirtingai. Vieni praranda apetitą, kiti pradeda daugiau valgyti. Maistas gali tapti nusiraminimu, atlygiu, būdu trumpam atsipalaiduoti arba užpildyti emocinį nuovargį.
Emocinis valgymas nėra silpnumas. Tačiau jei jis kartojasi dažnai, vien mitybos plano gali nepakakti. Kartais reikia išmokti kitų streso valdymo būdų, tvarkyti miego režimą, mažinti per griežtas dietas arba ieškoti psichologinės pagalbos.
3. Prastas miegas
Miego trūkumas gali stipriai paveikti svorį. Pavargęs žmogus dažniau nori greitos energijos, saldumynų, miltinių produktų ar užkandžių. Jam sunkiau planuoti, sunkiau atsispirti impulsams ir mažiau norisi judėti.
Miego apnėja taip pat gali būti svarbi. Jei žmogus garsiai knarkia, artimieji pastebi kvėpavimo pauzes, ryte jis jaučiasi nepailsėjęs, o dieną nori miego, svorio valdymas gali būti sunkesnis. Tokiu atveju reikėtų ne tik „valgyti mažiau“, bet ir tirti miegą.
4. Mažiau judėjimo, net jei to nepastebite
Svoris gali augti ne tik todėl, kad valgote daugiau, bet ir todėl, kad judate mažiau. Perėjimas prie sėdimo darbo, vairavimas vietoje ėjimo, mažiau sporto, mažiau stovėjimo, daugiau darbo iš namų – visa tai per laiką susideda.
Nebūtina tapti visiškai neaktyviam. Kartais pakanka prarasti kasdienius žingsnius ir aktyvumą, kuris anksčiau natūraliai buvo gyvenimo dalis.
5. Hormoninės ar medicininės priežastys
Kai kurios būklės gali prisidėti prie svorio augimo arba apsunkinti svorio mažėjimą. Dažniausiai aptariamos:
- sumažėjusi skydliaukės veikla;
- policistinių kiaušidžių sindromas, arba PCOS;
- Cushingo sindromas;
- menopauzės laikotarpis;
- depresija ar nerimo sutrikimai;
- miego apnėja;
- insulino rezistencija ar 2 tipo diabeto rizika;
- kai kurios lėtinės ligos.
Tačiau svarbu nepulti daryti išvados, kad svoris nekrenta tik dėl hormonų. Dažniausiai reikalingas bendras vertinimas: simptomai, kraujo tyrimai, miegas, vaistai, mityba, judėjimas ir gyvenimo aplinkybės.
6. Vaistai
Kai kurie vaistai gali didinti apetitą, skatinti skysčių susilaikymą, keisti energijos lygį ar būti susiję su svorio augimu. Tai gali būti kai kurie antidepresantai, antipsichotiniai vaistai, gliukokortikoidai, kai kurie vaistai nuo epilepsijos, kai kurie vaistai nuo diabeto, hormoniniai preparatai ar kiti ilgalaikiai vaistai.
Vaistų savarankiškai nutraukti nereikėtų. Tačiau jei svoris pradėjo augti po vaistų pakeitimo arba svorio mažėjimas tapo daug sunkesnis, verta tai aptarti su gydytoju. Kartais yra alternatyvų arba galima geriau valdyti šalutinį poveikį.
7. Skausmas ir ribotas judėjimas
Jei skauda kelius, klubus, nugarą ar sąnarius, patarimas „tiesiog daugiau sportuokite“ gali skambėti labai nepraktiškai. Skausmas mažina judėjimą, o mažesnis judėjimas skatina svorio augimą. Svorio augimas gali dar labiau didinti sąnarių apkrovą.
Tokiu atveju svorio mažinimo planas turi būti realistiškas. Gali labiau tikti ėjimas mažomis dozėmis, plaukimas, dviratis, kineziterapija, jėgos pratimai pagal galimybes ar judėjimas be didelės sąnarių apkrovos.
Kada svorio augimas gali rodyti sveikatos problemą?
Svorio augimas dažnai susijęs su gyvenimo būdu ir aplinka, bet ne visada. Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei svoris auga staiga, be aiškios priežasties arba neproporcingai jūsų įpročiams.
Daugiau dėmesio reikėtų, jei kartu yra:
- neįprastas nuovargis, šalčio netoleravimas, vidurių užkietėjimas, sausa oda ar plaukų slinkimas – gali reikėti skydliaukės tyrimų;
- nereguliarios mėnesinės, aknė, padidėjęs plaukuotumas ar vaisingumo sunkumai – gali būti svarstomas PCOS;
- garsus knarkimas, kvėpavimo pauzės miegant, rytinis galvos skausmas ar dienos mieguistumas – gali būti miego apnėja;
- ryškus pilvinis svorio augimas, mėlynės, raumenų silpnumas ar kiti neįprasti požymiai – reikia gydytojo įvertinimo;
- greitas tinimas, dusulys ar skysčių susilaikymas – tai gali būti ne riebalų prieaugis, o medicininė problema;
- žema nuotaika, persivalgymo epizodai, nerimas ar valgymo kontrolės praradimas.
Viena didžiausių klaidų – manyti, kad kiekviena svorio problema yra motyvacijos problema. Kartais teisingesnis klausimas yra: ar čia nėra sveikatos, vaistų, miego ar psichologinio veiksnio?
Kaip iš tikrųjų veikia sveikas svorio metimas?
Nėra vienos idealios dietos visiems. Tačiau yra keli principai, kurie padeda daugumai žmonių.
1. Reikia tvaraus kalorijų deficito
Svorio mažėjimui dažniausiai reikia kalorijų deficito. Bet tai neturi reikšti bado, bausmės ar labai griežto režimo. Geras planas turi būti toks, kurį įmanoma tęsti mėnesius, o ne kelias dienas.
Per didelis deficitas dažnai sukelia stiprų alkį, nuovargį, persivalgymo epizodus ir grįžimą prie senų įpročių. Lėtesnis, bet tvaresnis pokytis dažnai yra geresnis.
2. Nuoseklumas svarbesnis už intensyvumą
Viena dažniausių klaidų – „viskas arba nieko“ mąstymas. Žmogus laikosi labai griežtai kelias dienas, tada pavargsta, suvalgo daugiau, nusivilia ir pradeda iš naujo.
Daug vertingiau turėti ne tobulą planą, o tokį, kurio laikysitės ir užimtą trečiadienį, ir savaitgalį, ir po prastos nakties.
3. Maisto kokybė vis tiek svarbi
Kalorijos svarbios svorio mažėjimui, bet sotumas svarbus tam, kad planą pavyktų išlaikyti. Daugeliui žmonių lengviau laikytis mitybos, kai kiekviename pagrindiniame valgyme yra pakankamai baltymų, skaidulų ir maisto tūrio.
Praktiškai tai gali reikšti:
- daugiau daržovių;
- ankštinius produktus;
- liesesnius baltymų šaltinius;
- žuvį, kiaušinius, jogurtą, varškę, paukštieną ar kitus baltymų šaltinius pagal mitybą;
- pilno grūdo produktus;
- mažiau saldžių gėrimų ir labai perdirbtų užkandžių;
- reguliarius, o ne chaotiškus valgymus.
4. Judėjimas padeda, net jei jis nėra dramatiškas
Fizinis aktyvumas nėra tik kalorijų deginimas. Jis padeda širdžiai, kraujospūdžiui, cukraus kontrolei, nuotaikai, miegui, sąnariams, raumenims ir svorio išlaikymui.
Judėjimas gali būti labai įvairus:
- ėjimas;
- plaukimas;
- dviratis;
- mankšta namuose;
- jėgos pratimai;
- sodininkystė;
- lipimas laiptais;
- trumpi pasivaikščiojimai po valgio;
- ilgo sėdėjimo pertraukos.
Geriausias fizinis aktyvumas yra tas, kurį iš tikrųjų galite kartoti. Nereikia pradėti nuo tobulo sporto plano.
5. Aplinka lemia daugiau, nei atrodo
Valia nėra patikimas ilgalaikis planas, jei kas vakarą grįžtate pavargę, alkani ir namuose lengvai pasiekiami kaloringi užkandžiai.
Kartais efektyviausi pokyčiai yra labai praktiški:
- turėti kelis paprastus greitus patiekalus namuose;
- nepirkti didelių kiekių užkandžių, kuriuos sunku kontroliuoti;
- planuoti pietus iš anksto;
- sumažinti užsakomo maisto dažnį;
- riboti alkoholį savaitgaliais;
- eiti miegoti anksčiau;
- po vakarienės išeiti pasivaikščioti;
- turėti baltymingesnius pusryčius, jei ryte greitai išalkstate.
Kaip atrodo realistiškas progresas?
Sveikas svorio mažėjimas dažniausiai nėra tiesi linija. Svoris gali kristi, sustoti, vėl kristi, tada šiek tiek pakilti po savaitgalio, menstruacijų, sūresnio maisto, kelionės ar prastesnio miego.
Dėl to svarbu vertinti ne vienos dienos skaičių, o kelių savaičių tendenciją. Taip pat verta stebėti ne tik svarstykles.
Progresas gali būti:
- laisvesni drabužiai;
- mažesnė liemens apimtis;
- mažiau dusulio lipant laiptais;
- geresnis kraujospūdis;
- geresni gliukozės ar cholesterolio tyrimai;
- mažesnis knarkimas;
- mažesnis sąnarių skausmas;
- daugiau energijos;
- geresnis santykis su maistu.
Tai nėra „mažiau svarbūs“ laimėjimai. Tai tikri sveikatos pokyčiai.
Populiariausi svorio metimo būdai: kas gali tikti?
Dauguma sėkmingų planų nėra stebuklingi. Jie tiesiog padeda žmogui sumažinti bendrą energijos kiekį taip, kad jis nesijaustų nuolat alkanas ir nelaimingas.
Viduržemio jūros tipo mityba
Šis požiūris daugeliui žmonių tinka todėl, kad yra lankstus ir gana lengvai pritaikomas. Jame daug daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies, alyvuogių aliejaus, riešutų, jogurto, liesesnių baltymų ir mažiau labai perdirbto maisto.
Ji nėra „greita dieta“, bet dažnai naudinga širdies, kraujagyslių, cholesterolio, diabeto rizikos ir bendros sveikatos požiūriu.
Daugiau baltymų turinti mityba
Didesnis baltymų kiekis gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir išlaikyti raumenų masę metant svorį. Tai nereiškia, kad reikia gyventi vien iš baltymų kokteilių. Dažnai pakanka apgalvotai įtraukti baltymų į kiekvieną pagrindinį valgymą.
Kalorijų skaičiavimas
Kai kuriems žmonėms kalorijų skaičiavimas padeda pamatyti, kur iš tikrųjų susirenka energija. Kitiems tai kelia įtampą, obsesiją ar blogina santykį su maistu.
Jei skaičiuojate kalorijas, tai turėtų būti įrankis, o ne bausmė. Kartais pakanka kelių savaičių stebėjimo, kad suprastumėte porcijas, užkandžius ir gėrimus.
Mažiau angliavandenių turinti mityba
Kai kuriems žmonėms mažiau angliavandenių turinti mityba padeda sumažinti bendrą kalorijų kiekį ir alkį. Tačiau tai nėra būtinas kelias visiems. Svarbu ne vien angliavandenių kiekis, bet ir bendra mitybos kokybė, skaidulos, baltymai, sotumas ir ilgalaikis tvarumas.
Protarpinis badavimas
Protarpinis badavimas kai kuriems žmonėms patogus, nes sumažina valgymo langą ir užkandžiavimą. Kitiems jis sukelia per didelį alkį, persivalgymą vakare ar prastą savijautą.
Tai nėra stebuklingesnis metodas už kitus. Jis gali veikti, jei padeda sumažinti bendrą suvartojamą energiją ir tinka jūsų gyvenimui.
Kada gyvenimo būdo pokyčių gali neužtekti?
Kai kuriems žmonėms pakanka mitybos, judėjimo, miego ir rutinos pokyčių. Kitiems gyvenimo būdo pokyčiai yra būtini, bet nepakankami.
Tai dažniau pasitaiko, kai žmogus turi:
- nutukimą ir su juo susijusių ligų;
- 2 tipo diabetą ar prediabetą;
- aukštą kraujospūdį;
- miego apnėją;
- stiprų alkio ar apetito reguliacijos sutrikimą;
- pasikartojančius persivalgymo epizodus;
- ryškius sąnarių skausmus ar ribotą judėjimą;
- ilgalaikius nesėkmingus svorio mažinimo bandymus;
- vaistų ar hormoninių veiksnių, apsunkinančių svorio kontrolę.
Tokiais atvejais gali reikėti struktūruotos pagalbos, dietologo konsultacijos, psichologinės pagalbos, medikamentinio gydymo ar bariatrinės chirurgijos įvertinimo. Tai nėra „lengvas kelias“. Tai gydymo galimybės, kai svoris tampa sveikatos problema.
Kokios pagalbos galima ieškoti Lietuvoje?
Lietuvoje pirmas žingsnis dažnai yra šeimos gydytojas. Jis gali įvertinti bendrą sveikatos būklę, kraujospūdį, kūno masės indeksą, liemens apimtį, skirti tyrimus ir padėti nuspręsti, ar reikia kitų specialistų.
Pagal situaciją gali būti naudingi:
- šeimos gydytojas;
- gydytojas dietologas;
- endokrinologas;
- gydytojas kardiologas, jei yra didelė širdies ir kraujagyslių rizika;
- pulmonologas ar miego specialistas, jei įtariama miego apnėja;
- ginekologas, jei įtariamas PCOS ar menopauzės simptomai;
- psichologas ar psichiatras, jei yra emocinis valgymas, persivalgymo epizodai, nerimas ar depresija;
- kineziterapeutas, jei judėjimą riboja skausmas ar traumos;
- bariatrinės chirurgijos komanda, jei svarstoma operacija.
Jei bijote pradėti pokalbį apie svorį, galima pasakyti labai paprastai:
„Jau kurį laiką sunkiai tvarkausi su svoriu. Noriu suprasti, ar tai veikia mano sveikatą ir kokios pagalbos galimybės man tiktų.“
To pakanka. Vizitas neturi būti tobulas.
Vaistai svoriui mažinti: kur jų vieta?
Svorį mažinantys vaistai nėra skirti visiems. Jie nepakeičia gyvenimo būdo pokyčių ir neturėtų būti perkami iš neaiškių interneto šaltinių. Tačiau kai kuriems žmonėms jie gali būti svarbi gydymo dalis.
Pastaraisiais metais daug kalbama apie apetitą veikiančius injekcinius vaistus, įskaitant GLP-1 grupės preparatus ar panašius vaistus. Jie gali padėti žmogui greičiau pajusti sotumą, sumažinti alkį ir lengviau laikytis mitybos plano.
Tačiau tai nėra stebuklingi ar kosmetiniai preparatai. Tai tikri vaistai, turintys indikacijas, kontraindikacijas, galimus šalutinius poveikius ir reikalaujantys gydytojo priežiūros.
Prieš svarstant tokius vaistus, svarbu aptarti:
- ar jie jums tinka pagal sveikatos būklę;
- kokie yra galimi šalutiniai poveikiai;
- kokius vaistus jau vartojate;
- ar planuojate nėštumą;
- ar yra virškinimo, kasos, tulžies pūslės ar kitų ligų;
- kaip bus stebimas gydymo poveikis;
- kas bus nutraukus vaistą;
- kaip kartu keisis mityba ir judėjimas.
Jei paslauga siūlo stiprius svorio mažinimo vaistus beveik be jokio įvertinimo, tai turėtų kelti atsargumą.
Ar reikalingi papildai svoriui mesti?
Dauguma „riebalus deginančių“ papildų turi daugiau reklamos nei realios naudos. Kai kurie gali būti neveiksmingi, kiti – sukelti šalutinį poveikį, veikti kraujospūdį, širdies ritmą, kepenis ar sąveikauti su vaistais.
Jei žmogui trūksta vitamino D, geležies, B12 ar kitų medžiagų, papildai gali būti reikalingi sveikatai, bet jie savaime nėra svorio metimo sprendimas.
Saugiausia papildus vertinti atsargiai ir nesitikėti, kad jie pakeis mitybą, judėjimą, miegą ar medicininį gydymą.
Bariatrinė chirurgija: kada ji svarstoma?
Bariatrinė, arba nutukimo chirurgija, nėra pirmas žingsnis daugumai žmonių. Tačiau kai kuriems pacientams tai gali būti veiksmingiausias gydymo būdas, ypač kai yra sunkus nutukimas, su juo susijusios ligos ir kiti metodai nedavė pakankamo rezultato.
Tokios operacijos nėra kosmetinės. Tai rimtas gydymas, turintis naudos, rizikų ir ilgalaikių įsipareigojimų. Prieš operaciją paprastai reikalingas išsamus įvertinimas, o po jos – mitybos, vitaminų, tyrimų ir gyvenimo būdo priežiūra.
Bariatrinė chirurgija gali būti svarstoma, jei svoris kelia didelę sveikatos riziką, yra 2 tipo diabetas, miego apnėja, aukštas kraujospūdis, sąnarių problemos ar kitos su nutukimu susijusios būklės. Tinkamumą turi įvertinti specialistai.
Kodėl žmonės numeta svorio ir vėl priauga?
Svorio grįžimas yra labai dažnas ir dažnai skaudus. Žmogui atrodo, kad tai įrodo nesėkmę, bet dažniausiai taip nėra.
Numetus svorio, organizmas gali reaguoti didesniu alkiu, mažesniu energijos poreikiu, pasikeitusiais sotumo signalais ir stipresniu noru grįžti prie senų įpročių. Be to, gyvenimas vėl tampa chaotiškas: stresas, šventės, ligos, darbai, kelionės, miego trūkumas.
Todėl tikslas neturėtų būti „laikytis dietos“. Tikslas turėtų būti sukurti tokį valgymo ir gyvenimo būdą, kuris veikia ir tada, kai gyvenimas nėra idealus.
Praktiškai padeda:
- reguliarūs valgiai;
- pakankamai baltymų ir skaidulų;
- savaitgalių planas;
- emocinio valgymo atpažinimas anksčiau;
- periodinis svorio ar liemens apimties stebėjimas;
- planas šventėms, atostogoms ir stresui;
- negrįžimas prie „viskas sugadinta“ mąstymo po vieno sunkesnio epizodo.
Nuo ko pradėti, jei jaučiatės pasimetę?
Jei svorio tema atrodo per didelė, nereikia keisti viso gyvenimo iki pirmadienio. Geras pirmas žingsnis turėtų būti toks, kurį realiai galite tęsti.
Pavyzdžiui:
- pusryčius pakeisti į sotesnius ir baltymingesnius;
- 20 minučių vaikščioti daugumą dienų;
- sumažinti saldžius gėrimus, sultis ar alkoholį;
- užsisakyti maistą vieną kartą per savaitę vietoje kelių;
- pasiruošti kelis paprastus patiekalus užimtoms dienoms;
- pasimatuoti kraujospūdį;
- pasidaryti gliukozės, HbA1c ar cholesterolio tyrimus pagal gydytojo rekomendaciją;
- užsirašyti pas šeimos gydytoją, jei įtariate sveikatos priežastį;
- kreiptis į dietologą, jei reikia struktūros;
- ieškoti pagalbos dėl emocinio valgymo, jei vien dieta neveikia.
Skamba paprastai, bet tai ir yra esmė. Maži pokyčiai nėra įspūdingi, bet jie dažniau išlieka.
Kada kreiptis į vaistininką, šeimos gydytoją ar specialistą?
Profesionalios pagalbos verta ieškoti, jei:
- svoris veikia kasdienį gyvenimą, savijautą ar pasitikėjimą savimi;
- turite nutukimą arba didesnę liemens apimtį;
- yra aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, prediabetas, diabetas ar miego apnėja;
- garsiai knarkiate arba artimieji pastebi kvėpavimo pauzes miegant;
- yra skydliaukės ar kitų hormoninių sutrikimų simptomų;
- įtariate, kad vaistai prisideda prie svorio augimo;
- svarstote vaistus svoriui mažinti;
- svarstote bariatrinę chirurgiją;
- kartojasi persivalgymo epizodai, emocinis valgymas ar žema nuotaika;
- daug kartų bandėte mesti svorį, bet rezultatai neišlieka;
- nežinote, nuo ko pradėti saugiai.
Vaistininkas gali padėti dėl kai kurių nereceptinių priemonių, vaistų šalutinio poveikio ar patarti, kada reikėtų kreiptis toliau. Šeimos gydytojas gali įvertinti bendrą riziką, paskirti tyrimus, peržiūrėti vaistus ir nukreipti pas specialistus.
Kokius tyrimus gali skirti gydytojas?
Tyrimai priklauso nuo simptomų ir sveikatos istorijos. Dažnai gali būti svarstomi:
- bendras kraujo tyrimas;
- gliukozė ir HbA1c;
- cholesterolio tyrimas;
- kepenų tyrimai;
- inkstų tyrimai;
- TTH / TSH ir FT4 dėl skydliaukės;
- vitamino D, feritino, B12 ar folio rūgšties tyrimai, jei yra nuovargis ar kiti simptomai;
- kraujospūdžio įvertinimas;
- miego apnėjos ištyrimas, jei yra požymių;
- hormonų tyrimai, jei įtariamas PCOS ar kita endokrininė būklė.
Ne visiems reikia visų tyrimų. Geriausia juos rinktis pagal simptomus, o ne pagal atsitiktinius tyrimų paketus.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
Jei kreipiatės dėl svorio, naudinga klausti konkrečiai:
- Ar mano svoris didina sveikatos riziką?
- Ar reikėtų vertinti liemens apimtį, kraujospūdį, cukrų ir cholesterolį?
- Ar mano simptomai gali rodyti skydliaukės, PCOS, miego apnėjos ar kitą problemą?
- Ar mano vartojami vaistai gali turėti įtakos svoriui?
- Ar man tiktų gydytojo dietologo konsultacija?
- Ar yra struktūruotos svorio valdymo pagalbos galimybių?
- Ar svorį mažinantys vaistai man tiktų, ar ne?
- Kokios jų rizikos ir kaip būtų stebimas gydymas?
- Ar reikėtų svarstyti bariatrinę chirurgiją?
- Koks pirmas realistiškas žingsnis man dabar?
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl žmonės priauga svorio?
Svoris dažniausiai auga dėl kelių veiksnių derinio: didesnio energijos suvartojimo, mažesnio judėjimo, streso, prasto miego, emocinio valgymo, vaistų, hormoninių pokyčių, skausmo ar gyvenimo rutinos pasikeitimų.
Ar svorio metimui būtina skaičiuoti kalorijas?
Ne visiems. Kai kuriems žmonėms kalorijų skaičiavimas padeda, kitiems kelia įtampą. Tačiau svorio mažėjimui paprastai vis tiek reikia kalorijų deficito, net jei jo tiesiogiai neskaičiuojate.
Koks svorio metimo būdas geriausias?
Geriausias būdas yra tas, kurį galite išlaikyti ilgai. Dažnai padeda baltymingesni, skaidulų turintys valgiai, mažiau saldžių gėrimų ir užkandžių, reguliarus judėjimas, geresnis miegas ir aiškesnė savaitgalių struktūra.
Ar sveikas maistas gali trukdyti mesti svorį?
Taip, jei jo kiekis per didelis. Riešutai, avokadai, aliejus, granola, glotnučiai ar baltyminiai užkandžiai gali būti sveiki, bet kaloringi.
Kada reikėtų tikrinti skydliaukę?
Skydliaukę verta aptarti su gydytoju, jei yra nuovargis, šalčio netoleravimas, vidurių užkietėjimas, sausa oda, plaukų slinkimas, paburkimas, svorio augimas ar padidėjęs cholesterolis.
Ar menopauzė gali apsunkinti svorio kontrolę?
Taip. Menopauzės laikotarpiu gali keistis miegas, apetitas, riebalų pasiskirstymas, raumenų masė, energija ir aktyvumas. Tai nereiškia, kad svorio mažinti neįmanoma, bet gali reikėti kitokio plano.
Ar vaistai svoriui mažinti tinka visiems?
Ne. Jie gali būti naudingi kai kuriems žmonėms, bet turi būti skiriami atsakingai, įvertinus sveikatos būklę, rizikas, kitus vaistus ir ilgalaikį planą. Jų nereikėtų pirkti iš neaiškių šaltinių.
Ar svorį mažinančios injekcijos yra stebuklingas sprendimas?
Ne. Jos gali padėti mažinti apetitą ir palengvinti svorio kontrolę, bet vis tiek reikia mitybos, judėjimo ir ilgalaikio plano. Taip pat būtina gydytojo priežiūra ir šalutinių poveikių stebėjimas.
Kada svarstoma bariatrinė chirurgija?
Ji gali būti svarstoma esant sunkiam nutukimui arba nutukimui su rimtomis susijusiomis ligomis, kai kiti metodai nepadėjo pakankamai. Tinkamumą turi įvertinti specialistų komanda.
Ar galima numesti svorio turint sąnarių ar nugaros skausmų?
Taip, bet planas turi būti pritaikytas. Gali tikti mažesnės apkrovos veiklos, pavyzdžiui, ėjimas pagal galimybes, plaukimas, dviratis, kineziterapija ar jėgos pratimai prižiūrint specialistui.
Kada kreiptis į gydytoją dėl svorio?
Kreipkitės, jei svoris veikia sveikatą, turite aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, prediabetą, diabetą, miego apnėją, hormoninių simptomų, vartojate svorį galinčius veikti vaistus arba daug kartų bandėte mesti svorį be ilgalaikės sėkmės.
Apibendrinimas
Svorio metimas nėra vien valios klausimas. Svorį veikia mityba, judėjimas, miegas, stresas, vaistai, hormonai, skausmas, aplinka ir kasdienė rutina. Daug žmonių priauga svorio ne dėl vieno didelio sprendimo, o dėl daugybės mažų pokyčių, kurie susideda per laiką.
Sveikas svorio mažėjimas dažniausiai remiasi tvariu kalorijų deficitu, ne per griežtu planu, pakankamu baltymų ir skaidulų kiekiu, reguliariu judėjimu, geresniu miegu ir aplinka, kuri padeda laikytis plano.
Kai kuriems žmonėms gyvenimo būdo pokyčių pakanka, bet kitiems reikia papildomos pagalbos: gydytojo dietologo, endokrinologo, psichologo, miego apnėjos ištyrimo, vaistų peržiūros, svorį mažinančių vaistų ar bariatrinės chirurgijos įvertinimo.
Jei svoris didina kraujospūdį, cukraus kiekį, cholesterolį, sąnarių skausmą, miego problemas ar kasdienybės sunkumus, verta kreiptis pagalbos. Svorio valdymas turėtų būti apie sveikatą, o ne bausmę.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei svoris auga be aiškios priežasties, turite hormoninių simptomų, miego apnėjos požymių, aukštą kraujospūdį, padidėjusį cukrų ar cholesterolį, valgymo kontrolės sunkumų arba svarstote vaistus ar operaciją svoriui mažinti, kreipkitės į šeimos gydytoją ar atitinkamą specialistą.
