Knarkimas dažnai laikomas juoku tol, kol jis nustoja būti juokingas.
Iš pradžių tai gali būti tik partnerio pastaba. Vėliau partneris pastebi, kad miegodami tarsi nustojate kvėpuoti. Arba pradedate keltis nepailsėję, jaučiatės apsnūdę, irzlūs, išsiblaškę, nors lovoje praleidote pakankamai valandų. Kartais pirmas ženklas būna ne pats knarkimas, o dienos mieguistumas, kuris pradeda trukdyti vairuoti, dirbti, susikaupti ar normaliai bendrauti.
Svoris šioje temoje dažnai yra labai svarbus. Antsvoris ir nutukimas didina knarkimo ir obstrukcinės miego apnėjos riziką, ypač kai papildomas audinių kiekis kaklo ir ryklės srityje siaurina kvėpavimo takus. Tačiau ryšys veikia ir priešinga kryptimi: prastas miegas ir negydoma miego apnėja gali lemti nuovargį, mažesnį aktyvumą, didesnį alkį ir ilgainiui dar didesnį svorio augimą.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškinama, kaip susiję miegas, knarkimas, miego apnėja ir svoris, kada knarkimas gali būti daugiau nei tik garsas, kokie simptomai svarbūs, kokie gydymo būdai taikomi ir kada verta kreiptis į gydytoją.
Kuo skiriasi knarkimas ir miego apnėja?
Knarkimas atsiranda tada, kai miegant pro burną, nosį ar ryklę einantis oras sukelia minkštųjų audinių vibraciją. Tai gali būti susiję su nosies užgulimu, alkoholiu, rūkymu, miegojimu ant nugaros, antsvoriu ar anatominėmis kvėpavimo takų ypatybėmis.
Ne kiekvienas knarkimas reiškia ligą. Kai kurie žmonės knarkia tik pavargę, peršalę, išgėrę alkoholio ar miegodami tam tikroje padėtyje. Tačiau kartais knarkimas yra ženklas, kad miegant kvėpavimo takai ne tik vibruoja, bet ir kartojamai susiaurėja arba užsidaro.
Obstrukcinė miego apnėja – tai būklė, kai miegant kvėpavimo takai kartotinai susiaurėja ar trumpam užsidaro, todėl kvėpavimas sustoja arba labai susilpnėja. Lietuvos obstrukcinės miego apnėjos diagnostikos ir gydymo rekomendacijose ši būklė apibūdinama kaip pasikartojantys kvėpavimo sutrikimai miegant, susiję su viršutinių kvėpavimo takų subliūškimu, knarkimu, deguonies sumažėjimu ir miego fragmentacija.
Paprastai tariant: knarkimas yra triukšmingas kvėpavimas miegant, o miego apnėja – pasikartojantys kvėpavimo sustojimai ar susilpnėjimai, kurie trikdo miegą ir gali veikti sveikatą.
Kodėl svoris čia toks svarbus?
Svoris gali paveikti kvėpavimo takų plotį ir stabilumą.
Kai žmogus turi antsvorio ar nutukimą, ypač jei daugiau riebalinio audinio kaupiasi kaklo, krūtinės ar pilvo srityje, miegant kvėpavimo takams gali būti lengviau susiaurėti. Gulint atsipalaiduoja ryklės raumenys, o susiaurėję kvėpavimo takai tampa jautresni užsikimšimui.
Tai nereiškia, kad kiekvienas knarkiantis žmogus turi antsvorio. Taip pat nereiškia, kad kiekvienas žmogus, turintis antsvorio, būtinai sirgs miego apnėja. Vis dėlto antsvoris ir nutukimas yra vieni svarbiausių obstrukcinės miego apnėjos rizikos veiksnių.
Dėl to svorio valdymas dažnai yra neatskiriama miego apnėjos gydymo dalis. NICE rekomendacijose obstrukcinės miego apnėjos ir nutukimo hipoventiliacijos sindromo valdymas siejamas su gyvenimo būdo pagalba, įskaitant svorio mažinimą, rūkymo nutraukimą, alkoholio mažinimą ir miego higieną.
Ar prastas miegas gali skatinti svorio augimą?
Taip, ir būtent čia susidaro užburtas ratas.
Negydoma miego apnėja gali lemti stiprų dienos nuovargį. Kai žmogus nuolat neišsimiega, jam dažnai sunkiau judėti, sportuoti, planuoti maistą ir priimti sveikus sprendimus. Nuovargis gali didinti norą užkandžiauti, rinktis saldesnį ar kaloringesnį maistą, gerti daugiau kavos su cukrumi ar vakare „atsigriebti“ maistu už sunkią dieną.
Kitaip tariant, antsvoris gali bloginti kvėpavimą miegant, o blogas miegas gali apsunkinti svorio kontrolę. Todėl patarimas „tiesiog numeskite svorio“ žmogui, kuris dėl miego apnėjos jaučiasi išsekęs, gali skambėti daug paprasčiau, nei atrodo realybėje.
Dažnai reikia dviejų krypčių plano: gydyti miego apnėją dabar ir kartu palaipsniui dirbti su svoriu, judėjimu, mityba bei kasdieniais įpročiais.
Kokie požymiai rodo, kad tai gali būti ne tik paprastas knarkimas?
Knarkimas yra dažnas. Tačiau kai kurie simptomai turėtų paskatinti pagalvoti apie miego apnėją.
- labai garsus, reguliarus knarkimas;
- artimųjų pastebėti kvėpavimo sustojimai miegant;
- dusimo, springimo ar oro gaudymo epizodai naktį;
- neramus miegas, dažni prabudimai;
- rytiniai galvos skausmai;
- sausa burna pabudus;
- stiprus mieguistumas dieną;
- užmigimas žiūrint televizorių, skaitant, sėdint ar net vairuojant;
- prasta koncentracija, „rūkas galvoje“;
- dirglumas, nuotaikos svyravimai;
- nepailsėjimo jausmas net po ilgos nakties.
Ypač svarbus požymis yra kvėpavimo sustojimai, kuriuos pastebi kitas žmogus. Pats pacientas dažnai to neprisimena, nes prabudimai gali būti labai trumpi.
Kodėl miego apnėja svarbi ne tik dėl nuovargio?
Miego apnėja nėra vien nepatogus knarkimas ar prastas miegas.
Kartotiniai kvėpavimo sustojimai gali mažinti deguonies kiekį kraujyje ir fragmentuoti miegą. Dėl to gali blogėti kraujospūdžio kontrolė, koncentracija, nuotaika, darbingumas ir bendra savijauta. Obstrukcinė miego apnėja dažnai pasitaiko kartu su nutukimu, arterine hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu ir kitais širdies bei kraujagyslių rizikos veiksniais.
Yra ir labai praktinis saugumo klausimas. Jei žmogus dieną užmiega nevalingai arba jaučia mieguistumą vairuodamas, tai gali kelti pavojų jam pačiam ir kitiems. Tokio simptomo nereikėtų sumenkinti.
Kas yra nutukimo hipoventiliacijos sindromas?
Apie šią būklę kalbama rečiau nei apie miego apnėją, bet ji taip pat svarbi.
Nutukimo hipoventiliacijos sindromas – tai būklė, kai nutukimas taip paveikia kvėpavimą, kad organizmas nepakankamai efektyviai pašalina anglies dvideginį. Dėl to jo kiekis kraujyje gali būti padidėjęs, ypač miegant, o kai kuriais atvejais ir dieną.
Ši būklė dažnai susijusi su sunkiu nutukimu ir gali pasireikšti kartu su obstrukcine miego apnėja. Ji reikalauja gydytojų įvertinimo, nes gali reikėti ne tik svorio mažinimo, bet ir kvėpavimą palaikančio gydymo naktį.
Praktinė išvada paprasta: didelis nutukimas gali veikti kvėpavimą miegant keliais būdais, todėl nuolatinio knarkimo, dusimo naktį ir dienos mieguistumo nereikėtų nurašyti kaip „tiesiog prasto miego“.
Ar svorio mažinimas tikrai padeda?
Dažnai – taip.
Jei antsvoris ar nutukimas yra vienas pagrindinių kvėpavimo takų susiaurėjimo veiksnių, svorio mažinimas gali sumažinti knarkimą ir miego apnėjos sunkumą. Kai kuriems žmonėms reikšmingas svorio sumažėjimas gali labai pagerinti miegą ir sumažinti gydymo poreikį.
Tačiau svarbu būti realistiškiems. Svorio mažinimas dažnai užtrunka, o miego apnėja gali kelti problemas jau dabar. Jei žmogus labai mieguistas, sunkiai funkcionuoja dieną ar užmiega vairuodamas, vien laukti, kol pavyks numesti svorio, gali būti nesaugu.
Dėl to dažnai reikia derinti kelis dalykus: miego apnėjos diagnostiką ir gydymą, svorio valdymą, fizinį aktyvumą, alkoholio ribojimą, rūkymo nutraukimą ir miego higieną.
Kas dar padeda, be svorio mažinimo?
Kai kuriais atvejais, ypač jei knarkimas ar miego apnėja lengvesnė, padėti gali gyvenimo būdo pokyčiai. Jie taip pat svarbūs ir tada, kai taikomas kitas gydymas.
- Miegojimas ant šono. Kai kuriems žmonėms knarkimas ir apnėjos epizodai stipresni gulint ant nugaros.
- Alkoholio ribojimas. Alkoholis atpalaiduoja ryklės raumenis ir gali bloginti knarkimą bei apnėją.
- Rūkymo nutraukimas. Rūkymas gali dirginti kvėpavimo takus ir didinti jų uždegimą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Jis padeda svoriui, kraujospūdžiui, miegui ir bendrai savijautai.
- Nosies užgulimo gydymas. Jei žmogus nuolat kvėpuoja per burną dėl alergijos, nosies pertvaros problemų ar lėtinio užgulimo, verta tai aptarti su gydytoju.
- Raminamųjų ir migdomųjų vaistų peržiūra. Kai kurie vaistai gali pabloginti kvėpavimą miegant, todėl jų vartojimą reikėtų aptarti su gydytoju, bet nenutraukti savarankiškai.
- Pastovus miego režimas. Miego trūkumas gali didinti nuovargį ir apsunkinti svorio kontrolę.
Šie pokyčiai naudingi, bet jie ne visada pakankami, jei miego apnėja yra vidutinė ar sunki. Tokiu atveju gali reikėti specialaus gydymo.
Kas yra CPAP aparatas?
CPAP – tai nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo aparatas. Jis per kaukę švelniai pučia orą į kvėpavimo takus ir padeda jiems neužsidaryti miegant.
CPAP neišgydo miego apnėjos visam laikui, bet ją kontroliuoja tol, kol aparatas naudojamas. Daugeliui žmonių tai yra vienas efektyviausių obstrukcinės miego apnėjos gydymo būdų, ypač kai liga vidutinė ar sunki.
Iš pradžių kaukė ar oro srautas gali atrodyti neįprasti. Kartais reikia laiko, kad žmogus priprastų, o kaukė būtų tinkamai parinkta. Tačiau tiems, kuriems gydymas tinka, CPAP gali reikšmingai sumažinti dienos mieguistumą, pagerinti miego kokybę ir kasdienį funkcionavimą.
Ar CPAP reikės visą gyvenimą, priklauso nuo priežasties ir būklės sunkumo. Jei pagrindinis veiksnys yra antsvoris ir žmogui pavyksta reikšmingai sumažinti svorį, gydymo poreikis gali keistis. Tačiau sprendimą dėl CPAP mažinimo ar nutraukimo turėtų priimti gydytojas po pakartotinio įvertinimo, o ne pats pacientas.
Kokie dar gydymo būdai gali būti taikomi?
Gydymas priklauso nuo miego apnėjos sunkumo, žmogaus anatomijos, svorio, gretutinių ligų ir tyrimų rezultatų.
Kai kuriais atvejais gali būti svarstoma:
- individualios burnos kapos ar apatinio žandikaulio padėtį keičiančios priemonės;
- nosies ar ryklės problemų gydymas;
- svorio mažinimo programa;
- vaistai svoriui mažinti, jei tam yra medicininių indikacijų;
- bariatrinė chirurgija, jei yra sunkus nutukimas ir kitos sąlygos;
- kitoks naktinis kvėpavimo palaikymas, jei yra nutukimo hipoventiliacijos sindromas ar kitos kvėpavimo problemos.
Vieno geriausio gydymo visiems nėra. Todėl svarbiausia pirmiausia patvirtinti diagnozę ir įvertinti ligos sunkumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei knarkiate garsiai ir kartu jaučiate dienos mieguistumą, nepailsite po nakties arba kas nors pastebėjo, kad miegodami nustojate kvėpuoti.
Ypač svarbu pasitikrinti, jei yra:
- kvėpavimo sustojimai miegant;
- dusimo ar oro gaudymo epizodai naktį;
- stiprus mieguistumas dieną;
- užmigimas vairuojant ar pavojingose situacijose;
- rytiniai galvos skausmai;
- aukštas kraujospūdis;
- 2 tipo cukrinis diabetas;
- didelis antsvoris ar nutukimas;
- širdies ritmo sutrikimai ar kitos širdies ligos.
Jei mieguistumas veikia vairavimą, darbą su mechanizmais ar saugumą, to nereikėtų atidėlioti. Tai ne vien komforto, bet ir saugumo klausimas.
Kas vyksta po kreipimosi?
Šeimos gydytojas gali paklausti apie knarkimą, kvėpavimo sustojimus, mieguistumą dieną, svorį, kraujospūdį, alkoholį, rūkymą, vartojamus vaistus ir kitas ligas. Kartais žmogui pasiūloma užpildyti mieguistumo klausimyną.
Jei įtariama miego apnėja, gali būti reikalinga pulmonologo, miego medicinos specialisto, ausų, nosies ir gerklės gydytojo ar kito specialisto konsultacija. Diagnozei patvirtinti gali būti atliekamas miego tyrimas – pavyzdžiui, polisomnografija arba paprastesnis kvėpavimo stebėjimo tyrimas miego metu, priklausomai nuo situacijos ir gydymo įstaigos galimybių.
Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad miego tyrimas būtinai reiškia sudėtingą gulėjimą ligoninėje. Kartais taip ir būna, bet kai kuriais atvejais tyrimai gali būti atliekami ir paprasčiau, įskaitant namų sąlygomis naudojamus prietaisus. Konkretus kelias priklauso nuo simptomų, rizikos ir gydytojo sprendimo.
Ką pasakyti per konsultaciją?
Nereikia tobulo scenarijaus. Galite pasakyti paprastai:
„Aš garsiai knarkiu, dieną jaučiuosi mieguistas / mieguista, o artimieji pastebėjo, kad miegodamas / miegodama kartais tarsi nustoju kvėpuoti. Norėčiau pasitikrinti dėl miego apnėjos.“
Jei svoris taip pat yra problema, verta tai paminėti:
„Mano svoris pastaruoju metu padidėjo, miegas pablogėjo, o dieną jaučiu nuovargį. Norėčiau suprasti, ar tai gali būti susiję su knarkimu ar miego apnėja.“
Jei mieguistumas veikia vairavimą, pasakykite tai aiškiai. Ši informacija gydytojui yra labai svarbi.
Kur svoris telpa platesniame sveikatos paveiksle?
Daugeliui žmonių miego problemos nėra atskira izoliuota tema. Jos gali būti susijusios su nutukimu, aukštu kraujospūdžiu, 2 tipo diabetu, mažu aktyvumu, emociniu valgymu, hormoniniais pokyčiais ar nuolatiniu nuovargiu.
Kartais žmogus sako: „Aš pavargęs ir priaugu svorio.“ Tačiau po tuo gali slėptis keli vienu metu veikiantys dalykai: prastas miegas, miego apnėja, stresas, mažesnis judėjimas, skydliaukės problemos, policistinių kiaušidžių sindromas, menopauzė ar kitos sveikatos būklės.
Todėl verta žiūrėti plačiau. Gydant tik svorį, bet ignoruojant miegą, rezultatas gali būti prastesnis. Gydant tik miegą, bet nekeičiant svorio ir gyvenimo būdo veiksnių, problema taip pat gali išlikti.
Apibendrinimas
Knarkimas dažnas, bet ne visada nekaltas. Jei garsų knarkimą lydi kvėpavimo sustojimai, dusimo epizodai, nepailsėjimo jausmas ir stiprus mieguistumas dieną, verta pagalvoti apie obstrukcinę miego apnėją.
Svoris čia labai svarbus: antsvoris ir nutukimas gali siaurinti kvėpavimo takus miegant, o prastas miegas gali apsunkinti svorio kontrolę. Taip susidaro ratas, kurį nutraukti vien valios pastangomis dažnai sunku.
Gera žinia ta, kad miego apnėją galima tirti ir gydyti. Kai kuriems žmonėms padeda svorio mažinimas, miegojimas ant šono, alkoholio ribojimas ir geresni miego įpročiai. Kitiems reikia CPAP aparato ar kitokio specialisto paskirto gydymo.
Jei knarkimas jau nebėra tik juokas, o tampa nuovargio, kvėpavimo sustojimų ar saugumo problema, verta kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti.
