Knarkimas yra dažnas reiškinys. Vieniems žmonėms tai tik retkarčiais pasitaikantis nepatogumas, kitiems – kasnaktinė problema, trikdanti partnerio miegą, santykius, poilsio kokybę ir pasitikėjimą savimi. Tačiau daliai žmonių garsus knarkimas nėra vien tik garsas. Jis gali būti obstrukcinės miego apnėjos požymis – būklės, kai miegant kvėpavimas kartojasi sustoja arba labai susilpnėja.
Būtent čia knarkimo tema tampa rimtesnė. Miego apnėja gali lemti tai, kad žmogus jaučiasi išsekęs net po ilgos nakties lovoje. Ji gali paveikti darbą, vairavimą, dėmesio koncentraciją, kraujospūdį, nuotaiką ir ilgalaikę sveikatą. Problema ta, kad daugelis žmonių net nežino, jog ją turi. Dažnai pirmasis kvėpavimo pauzes pastebi ne pats žmogus, o jo partneris.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kuo skiriasi paprastas knarkimas ir miego apnėja, kokie simptomai svarbūs, kas šias problemas sukelia, kaip jos diagnozuojamos, kokie gydymo būdai taikomi, ko reikėtų vengti ir kada kreiptis į šeimos gydytoją, miego specialistą ar LOR gydytoją.
Jeigu domitės kvėpavimo takų ir ausų, nosies bei gerklės problemomis plačiau, jums taip pat gali būti naudingi mūsų straipsniai apie sinusitą, lėtinį sinusitą, klausos sutrikimą ir nuolatinį nuovargį.
Kas yra knarkimas?
Knarkimas atsiranda tada, kai miegant oras pro nosį ar burną praeina sunkiau, o gerklės minkštieji audiniai ima vibruoti. Ši vibracija ir sukuria knarkimo garsą. Kartais jis būna tylus ir pasitaiko tik retkarčiais, pavyzdžiui, peršalus ar išgėrus alkoholio. Kitais atvejais knarkimas būna toks garsus, kad girdisi kitame kambaryje.
Knarkimą gali skatinti susiaurėję kvėpavimo takai nosyje ar gerklėje, antsvoris, alkoholis, rūkymas, miegojimas ant nugaros, nosies užgulimas, alerginė sloga ar anatominiai kvėpavimo takų ypatumai.
Ne kiekvienas knarkiantis žmogus turi miego apnėją. Daugelis žmonių knarkia be pavojingų kvėpavimo pauzių. Tačiau garsus, nuolatinis knarkimas, ypač jei kartu būna springimo, dusimo epizodų ar didelis mieguistumas dieną, turėtų būti įvertintas rimčiau.
Kas yra obstrukcinė miego apnėja?
Obstrukcinė miego apnėja – tai būklė, kai miegant kvėpavimo takai pakartotinai susiaurėja arba trumpam užsidaro. Kvėpavimas gali visiškai sustoti kelioms sekundėms arba tapti labai paviršutiniškas. Tuomet smegenys trumpam „pažadina“ kūną tiek, kad kvėpavimo takai vėl atsivertų. Žmogus dažnai to net neprisimena.
Tokie epizodai gali kartotis daug kartų per valandą. Dėl to miegas tampa suskaidytas ir nekokybiškas. Žmogus gali lovoje praleisti pakankamai valandų, bet ryte jaustis taip, lyg visai nebūtų pailsėjęs.
Kaip knarkimas ir miego apnėja atrodo kasdienybėje?
Kartais realūs pavyzdžiai pasako daugiau nei medicininiai apibrėžimai.
Pavyzdys 1: žmogus garsiai knarkia beveik kiekvieną naktį, o partneris pastebi, kad kvėpavimas trumpam sustoja, po to seka garsus įkvėpimas, springtelėjimas ar knarktelėjimas. Pats žmogus sako, kad „miega normaliai“, bet ryte jaučiasi nepailsėjęs ir sunkiai susikaupia darbe. Tai labai būdingas miego apnėjos vaizdas.
Pavyzdys 2: žmogus kas vakarą užmiega ant sofos, rytais pabunda su galvos skausmu ir nebeprisimena, kada paskutinį kartą jautėsi tikrai pailsėjęs. Jis tai priskiria stresui ar amžiui, bet tikroji priežastis gali būti prasta miego kokybė.
Pavyzdys 3: žmogus knarkia tik peršalęs, pavartojęs alkoholio arba miegodamas ant nugaros. Tokiu atveju tai gali būti paprastas, padėties ar nosies užgulimo sukeltas knarkimas, nebūtinai miego apnėja.
Pavyzdys 4: partneris sako: „Aš naktį guliu ir laukiu, kol jis vėl įkvėps.“ Toks pasakojimas yra labai svarbus signalas, kad reikėtų pasitikrinti dėl miego apnėjos.
Dažniausi miego apnėjos simptomai
Pagrindiniai požymiai naktį yra garsus knarkimas, kvėpavimo pauzės, springimas, dusimo ar oro gaudymo garsai, dažnas prabudinėjimas. Dieną žmogus gali jaustis labai pavargęs, mieguistas, sunkiai susikaupti, būti irzlus ar prastos nuotaikos.
- garsus, nuolatinis knarkimas;
- partnerio pastebėtos kvėpavimo pauzės;
- springimas, dusimas ar knarktelėjimai miegant;
- dažnas prabudinėjimas naktį;
- jausmas, kad ryte nepailsėjote;
- rytinis galvos skausmas;
- mieguistumas dieną;
- sunkesnė koncentracija, suprastėjusi atmintis;
- dirglumas, prastesnė nuotaika;
- burnos džiūvimas pabudus;
- sumažėjęs darbingumas;
- užsnūdimas žiūrint televizorių, skaitant ar sėdint keleivio vietoje.
Kai kurie žmonės nesako, kad yra mieguisti. Jie dažniau apibūdina save kaip nuolat pavargusius, „apsunkusius“, prastai susikaupiančius ar niekada iki galo nepabundančius.
Kodėl miego apnėja svarbi?
Miego apnėja nėra tik triukšmingas miegas. Ji gali paveikti saugumą ir sveikatą. Kartotiniai kvėpavimo sutrikimai blogina miego kokybę, mažina deguonies kiekį kraujyje ir gali sukelti pavojingą mieguistumą dieną.
Tai ypač svarbu vairuojantiems žmonėms. Jei žmogus užsnūsta prie vairo ar jaučia, kad jam sunku išlikti budriam vairuojant, tai jau saugumo klausimas.
Negydoma miego apnėja gali būti susijusi su padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nuotaikos sutrikimais, nuolatiniu nuovargiu ir blogesne gyvenimo kokybe. Todėl jos nereikėtų nurašyti kaip „tiesiog knarkimo“.
Kas sukelia knarkimą ir miego apnėją?
Pagrindinė problema – susiaurėjantys ar miegant labiau subliūkštantys kvėpavimo takai. Kai oras pro juos praeina sunkiau, atsiranda knarkimas. Jei kvėpavimo takai trumpam užsidaro, gali atsirasti apnėjos epizodai.
Dažniausi veiksniai:
- antsvoris arba nutukimas;
- didesnė kaklo apimtis;
- alkoholio vartojimas vakare;
- rūkymas;
- miegojimas ant nugaros;
- lėtinis nosies užgulimas;
- alerginė sloga;
- padidėję adenoidai ar tonzilės, ypač vaikams;
- apatinio žandikaulio padėtis ar veido anatomija;
- natūraliai siauresni kvėpavimo takai;
- raminamųjų ar migdomųjų vaistų vartojimas, jei jie atpalaiduoja kvėpavimo takų raumenis.
Praktikoje dažnai veikia keli veiksniai vienu metu. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti natūraliai siauresnius kvėpavimo takus, priaugti svorio, dažnai užgulti nosį ir ilgainiui pradėti knarkti gerokai stipriau nei anksčiau.
Kam miego apnėja pasitaiko dažniau?
Miego apnėja labiau tikėtina, jei:
- garsiai knarkiate daugumą naktų;
- turite antsvorio;
- jūsų kaklo apimtis didesnė;
- vakare vartojate alkoholį;
- rūkote;
- dažnai būna užgulusi nosis;
- dažniausiai miegate ant nugaros;
- partneris pastebi kvėpavimo pauzes;
- dieną jaučiatės labai mieguistas ar išsekęs;
- turite padidėjusį kraujospūdį.
Vis dėlto nereikėtų manyti, kad miego apnėja pasitaiko tik turintiems antsvorio. Lieknas žmogus taip pat gali ją turėti, ypač jei svarbūs anatominiai kvėpavimo takų ypatumai.
Paprastas knarkimas ar miego apnėja?
Tai klausimas, kurį sau užduoda daug žmonių.
Paprastas knarkimas – tai triukšmingas kvėpavimas miegant be pasikartojančių kvėpavimo sustojimų, reikšmingų deguonies kritimų ir ryškaus dienos mieguistumo.
Miego apnėja reiškia pasikartojantį kvėpavimo takų užsivėrimą ar susiaurėjimą miegant, dėl kurio miegas tampa nekokybiškas, o žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, mieguistas ar prastai susikaupia.
Paprasta taisyklė: jei problema daugiausia yra garsas, tai gali būti paprastas knarkimas. Jei kartu yra kvėpavimo pauzės, springimas, stiprus dienos mieguistumas ar rytiniai galvos skausmai, miego apnėja tampa daug labiau tikėtina.
Kada knarkimas gali būti rimtesnis?
Knarkimą verta aptarti su gydytoju, jei jis nuolatinis ir kartu yra bent vienas iš šių požymių:
- pastebimos kvėpavimo pauzės miegant;
- springimas, oro gaudymas ar dusimas naktį;
- stiprus mieguistumas dieną;
- ryte jaučiatės nepailsėję, nors miegojote pakankamai;
- rytinis galvos skausmas;
- koncentracijos ar atminties problemos;
- užsnūdimas žiūrint televizorių, skaitant, sėdint susirinkime ar keleivio vietoje;
- padidėjęs kraujospūdis;
- partneris sako, kad naktį nustojate kvėpuoti.
Tai ypač svarbu, jei vairuojate. Jei jaučiate, kad dėl mieguistumo sunku išlikti budriam prie vairo, nereikėtų to ignoruoti.
Kaip diagnozuojama miego apnėja?
Diagnozė dažniausiai prasideda nuo pokalbio. Šeimos gydytojas ar specialistas klausia apie knarkimą, kvėpavimo pauzes, springimą, nuovargį, rytinius galvos skausmus, svorį, kraujospūdį, miego įpročius ir tai, ar simptomai trukdo vairuoti, dirbti ar normaliai funkcionuoti dieną.
Gali būti naudojami klausimynai, padedantys įvertinti mieguistumą ir miego apnėjos riziką. Vienas žinomesnių – Epworth mieguistumo skalė, kuri padeda įvertinti, kiek tikėtina užsnūsti skirtingose kasdienėse situacijose.
Pagrindinis tyrimas, patvirtinantis diagnozę, yra miego tyrimas. Jis gali būti atliekamas namuose su specialiu aparatu arba gydymo įstaigoje, priklausomai nuo situacijos ir gydytojo sprendimo.
Kas vyksta miego tyrimo metu?
Miego tyrimo tikslas – įvertinti, kaip žmogus kvėpuoja miegodamas. Tyrimo metu gali būti stebimas oro srautas, deguonies kiekis kraujyje, pulsas, krūtinės ir pilvo judesiai, knarkimas, kūno padėtis ir kiti rodikliai.
Daugeliu atvejų žmogus gauna įrangą nakčiai ir miega namuose. Ryte aparatas grąžinamas, o duomenis įvertina specialistai. Sudėtingesniais atvejais gali būti atliekamas išsamesnis tyrimas miego laboratorijoje.
Daliai žmonių diagnozė tampa palengvėjimu – pagaliau paaiškėja, kodėl jie daugelį metų jautėsi pavargę, prastai miegojo ir dėl knarkimo turėjo įtampos namuose.
Kokie gydymo būdai padeda?
Gydymas priklauso nuo to, ar tai paprastas knarkimas, ar miego apnėja, ir nuo to, kiek būklė sunki.
Gyvensenos pokyčiai
Esant paprastam knarkimui ar lengvesnei miego apnėjai, gyvensenos pokyčiai gali labai padėti.
- svorio mažinimas, jei yra antsvoris;
- alkoholio vengimas vakare;
- rūkymo atsisakymas;
- miegojimas ant šono, jei knarkimas stipresnis gulint ant nugaros;
- nosies užgulimo gydymas;
- reguliarus miego režimas;
- raminamųjų ar migdomųjų vaistų peržiūra su gydytoju, jei jie vartojami.
Šie patarimai gali atrodyti paprasti, bet kai kuriems žmonėms jie padaro didelį skirtumą. Ypač tada, kai pagrindiniai veiksniai yra svoris, alkoholis ar miego padėtis.
Miego padėties keitimas
Kai kurie žmonės daug labiau knarkia arba patiria daugiau apnėjos epizodų miegodami ant nugaros. Tokiu atveju gali padėti miegojimas ant šono, specialios pagalvės ar priemonės, kurios padeda išvengti gulėjimo ant nugaros.
Vis dėlto jei yra ryškios kvėpavimo pauzės, vien padėties keitimo gali nepakakti.
Nosies užgulimo gydymas
Jeigu nosis dažnai užgulta dėl alergijos, lėtinės slogos, sinusito ar anatominių priežasčių, tai gali stiprinti knarkimą ir apsunkinti gydymą. Tokiu atveju gali būti svarbu gydyti slogą, alergiją ar kreiptis į LOR gydytoją dėl nosies kvėpavimo įvertinimo.
Nosies kvėpavimo pagerinimas ne visada išsprendžia miego apnėją, bet gali sumažinti knarkimą ir pagerinti kitų gydymo būdų toleravimą.
Burnos aparatai
Kai kuriais atvejais gali būti naudojami specialūs burnos aparatai, kurie miego metu šiek tiek pastumia apatinį žandikaulį į priekį. Taip kvėpavimo takai gali išlikti atviresni.
Tokie aparatai dažniausiai svarstomi esant paprastam knarkimui, lengvesnei miego apnėjai arba tais atvejais, kai žmogui netinka kiti gydymo būdai. Juos turėtų parinkti ir pritaikyti specialistas, nes netinkamas aparatas gali sukelti žandikaulio ar dantų problemų.
CPAP terapija
CPAP – tai vienas pagrindinių vidutinės ir sunkios obstrukcinės miego apnėjos gydymo būdų. CPAP aparatas per kaukę tiekia švelnų oro slėgį, kuris padeda kvėpavimo takams neužsidaryti miegant.
Iš pradžių CPAP gali atrodyti nepatogus ar bauginantis. Reikia priprasti prie kaukės, oro srauto ir aparato. Tačiau daug žmonių, prisitaikę prie gydymo, pajunta labai didelį skirtumą: geresnį rytinį poilsį, mažesnį mieguistumą dieną, geresnę koncentraciją ir mažiau įtampos dėl knarkimo.
Labai svarbu, kad CPAP būtų tinkamai pritaikytas, o žmogus gautų pagalbą, jei kaukė spaudžia, džiūsta burna, pučia oras ar sunku priprasti. Dažnai problemą galima išspręsti pakeitus kaukę, slėgio nustatymus ar drėkinimą.
Chirurginis gydymas
Operacija nėra pirmas pasirinkimas daugeliui žmonių, turinčių knarkimą ar miego apnėją. Ji gali būti svarstoma tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei yra aiški anatominė kliūtis nosyje ar gerklėje, padidėjusios tonzilės, nosies pertvaros iškrypimas ar kitos struktūrinės problemos.
LOR gydytojo konsultacija gali būti naudinga, jei knarkimas ar kvėpavimo sutrikimai miegant susiję su lėtiniu nosies užgulimu, tonzilėmis, adenoidais, nosies pertvara ar kita viršutinių kvėpavimo takų anatomija.
Vis dėlto daugeliui žmonių, ypač esant vidutinei ar sunkiai miego apnėjai, veiksmingiausias gydymas dažniausiai būna ne operacija, o CPAP ar kiti neoperaciniai būdai.
Kas dažnai nepadeda pakankamai?
Daugelis žmonių ilgai bando įvairias greitas priemones, kol kreipiasi dėl ištyrimo.
Atsargiai vertinkite:
- „stebuklingus“ nuo knarkimo žadančius prietaisus;
- papildus, kurie žada išgydyti knarkimą ar apnėją;
- vien nosies pleistrus, jei yra kvėpavimo pauzės;
- kavą kaip būdą „atsilaikyti“ prieš mieguistumą dieną;
- mintį, kad jei knarkimas sumažėjo, miego apnėjos tikrai nėra.
Nosies pleistrai ar nosies kvėpavimą gerinančios priemonės kai kuriems žmonėms gali šiek tiek padėti, jei problema daugiausia nosyje. Tačiau jos nepatvirtina ir neatmeta miego apnėjos.
Ko vengti, jei knarkiate ar įtariate miego apnėją?
Kai kurie įpročiai gali sustiprinti knarkimą ir pabloginti miego apnėją.
- alkoholio vartojimas vakare;
- rūkymas;
- miegojimas ant nugaros, jei taip knarkimas stipresnis;
- raminamųjų ar migdomųjų vartojimas be gydytojo peržiūros;
- dienos mieguistumo ignoravimas;
- vairavimas, jei sunku išlikti budriam;
- partnerio pastebėtų kvėpavimo pauzių nuvertinimas;
- manymas, kad garsus knarkimas visada yra tik „normalus dalykas“.
Vairavimas ir miego apnėja
Jeigu dėl miego apnėjos ar stipraus mieguistumo sunku išlikti budriam vairuojant, tai yra rimtas saugumo klausimas. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją ir aptarti, ar saugu vairuoti, kol būklė neištirta ir nepradėtas gydymas.
Jeigu esate užsnūdę prie vairo, dažnai kovojate su miegu vairuodami, sustojate dėl mieguistumo ar jaučiate, kad reakcija sulėtėjusi, to nereikėtų laikyti paprastu nuovargiu.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei garsiai knarkiate daugumą naktų, ypač jei kartu yra dienos nuovargis, rytiniai galvos skausmai, prastesnė koncentracija arba partneris pastebi kvėpavimo pauzes.
Šeimos gydytojas gali įvertinti simptomus, patikrinti kitus galimus nuovargio veiksnius, pavyzdžiui, skydliaukės, kraujo, geležies ar kitus sutrikimus, ir prireikus nukreipti miego tyrimui ar specialisto konsultacijai.
Jeigu pagrindinis jūsų simptomas yra nuolatinis nuovargis, taip pat verta perskaityti mūsų straipsnį „Nuovargis: kodėl visada jaučiuosi pavargęs?“.
Kada gali prireikti LOR gydytojo?
LOR gydytojas gali būti naudingas, jei įtariama, kad knarkimą ar kvėpavimo sutrikimą miegant skatina nosies, gerklės ar viršutinių kvėpavimo takų problemos.
Pavyzdžiui:
- nuolat užgulta nosis;
- lėtinis sinusitas;
- alerginė sloga;
- nosies pertvaros iškrypimas;
- padidėjusios tonzilės;
- padidėję adenoidai vaikams;
- įtarimas dėl anatominių kliūčių kvėpavimo takuose.
Ne kiekvienam žmogui, turinčiam miego apnėją, reikia LOR gydytojo. Dalis pacientų gydomi miego medicinos, pulmonologijos ar kitų specialistų priežiūroje. Tačiau jei nosies ar gerklės anatomija akivaizdžiai prisideda prie problemos, LOR konsultacija gali būti labai svarbi.
Miego apnėja vaikams
Nors miego apnėja dažnai siejama su suaugusiaisiais, ji gali pasitaikyti ir vaikams. Vaikams ją dažnai gali skatinti padidėjusios tonzilės ar adenoidai.
Galimi vaikų požymiai:
- garsus knarkimas;
- kvėpavimo pauzės miegant;
- neramus miegas;
- prakaitavimas naktį;
- miegojimas neįprastomis pozomis;
- dienos mieguistumas arba, priešingai, hiperaktyvumas;
- prastesnė koncentracija;
- elgesio ar mokymosi sunkumai;
- kvėpavimas per burną.
Jeigu vaikas garsiai knarkia dažnai, ypač jei matote kvėpavimo pauzes ar jis dieną atrodo nepailsėjęs, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar vaikų LOR gydytoju.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar knarkimas visada reiškia miego apnėją?
Ne. Daug žmonių knarkia neturėdami miego apnėjos. Labiau neramina kvėpavimo pauzės, springimas, oro gaudymas miegant ir stiprus mieguistumas dieną.
Ar galima turėti miego apnėją ir apie tai nežinoti?
Taip. Daug žmonių apie galimą problemą sužino iš partnerio ar šeimos nario, kuris pastebi kvėpavimo pauzes, garsų knarkimą ar springimą miegant.
Ar CPAP reikalingas tik sunkiais atvejais?
CPAP dažniausiai taikomas esant vidutinei ar sunkiai obstrukcinei miego apnėjai, bet sprendimas priklauso nuo miego tyrimo rezultatų, simptomų ir bendros sveikatos.
Ar svorio mažinimas tikrai gali padėti?
Taip. Jei antsvoris yra vienas svarbiausių veiksnių, svorio mažinimas gali labai sumažinti knarkimą ir miego apnėjos sunkumą. Vis dėlto tai ne visiems išsprendžia problemą visiškai, nes svarbi gali būti ir kvėpavimo takų anatomija.
Ar užgulta nosis gali stiprinti knarkimą?
Taip. Užgulta nosis apsunkina oro tekėjimą ir gali sustiprinti knarkimą. Ji taip pat gali trukdyti priprasti prie CPAP ar kitų gydymo būdų.
Ar operacija yra geriausias gydymas?
Dažniausiai ne. Daugeliui žmonių veiksmingesni yra neoperaciniai gydymo būdai, tokie kaip CPAP, burnos aparatai, svorio mažinimas, miego padėties keitimas ar nosies užgulimo gydymas. Operacija svarstoma tik atrinktais atvejais.
Ar miego apnėja gali sukelti aukštą kraujospūdį?
Miego apnėja gali būti susijusi su padidėjusiu kraujospūdžiu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Jei turite aukštą kraujospūdį ir garsiai knarkiate, verta apie tai pasakyti gydytojui.
Ar alkoholis blogina knarkimą?
Taip. Alkoholis atpalaiduoja gerklės raumenis, todėl kvėpavimo takai miegant gali lengviau susiaurėti. Dėl to knarkimas ir apnėjos epizodai gali sustiprėti.
Ar galima pačiam nusipirkti nuo knarkimo skirtą prietaisą?
Kai kurios priemonės gali padėti paprastam knarkimui, bet jei yra kvėpavimo pauzės, springimas ar didelis dienos mieguistumas, pirmiausia reikėtų išsitirti. Savarankiškos priemonės neturėtų atidėti diagnozės.
Ką daryti, jei partneris sako, kad naktį nustoju kvėpuoti?
Tokio simptomo nereikėtų ignoruoti. Kreipkitės į šeimos gydytoją ir papasakokite, ką pastebėjo partneris. Tai gali būti svarbus miego apnėjos požymis.
Apibendrinimas
Knarkimas gali būti tik nemalonus garsas, bet kartais jis yra svarbus signalas. Svarbiausia ne vien tai, kaip garsiai žmogus knarkia, o kas vyksta kartu. Jei yra kvėpavimo pauzės, springimas, stiprus dienos nuovargis, rytiniai galvos skausmai ar koncentracijos problemos, tai jau ne vien partnerio miego klausimas – tai gali būti sveikatos ir saugumo problema.
Gera žinia ta, kad miego apnėja yra gydoma. Kai kuriems žmonėms padeda svorio mažinimas, alkoholio ribojimas, miego padėties keitimas ar nosies kvėpavimo gerinimas. Kitiems labai veiksminga CPAP terapija ar specialūs burnos aparatai. Svarbiausia – neignoruoti požymių ir nelaikyti nuolatinio nuovargio norma.
Jeigu knarkimas trikdo jūsų ar partnerio miegą, jei kas nors pastebėjo kvėpavimo pauzes arba dieną jaučiatės nuolat pavargę, verta pasitikrinti.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiate stiprų mieguistumą dieną, užsnūstate vairuodami ar partneris pastebi kvėpavimo sustojimus miegant, kreipkitės į gydytoją.
