Vitamino D kraujo tyrimas yra vienas dažniausių tyrimų, kurį žmonės nori pasidaryti dėl nuovargio, raumenų skausmų, silpnumo, prastesnės nuotaikos ar bendro „išsekimo“ jausmo. Gavus atsakymą, dažnai kyla dar daugiau klausimų: ar čia jau trūkumas? Ar dėl to jaučiuosi pavargęs? Ar reikia papildų? Kokia dozė saugi? Ar reikia tyrimą kartoti?
Vitaminas D svarbus kalcio ir fosforo apykaitai, kaulams, dantims ir raumenims. Jo trūkumas gali turėti reikšmės kaulų ir raumenų sveikatai, tačiau ne kiekvienas nuovargis, plaukų slinkimas ar prasta nuotaika reiškia, kad kaltas būtent vitaminas D. Kartais jis yra dalis bendro vaizdo, o kartais – tik vienas iš tyrimo rezultatų, kurį reikia vertinti kartu su simptomais, metų laiku, mityba, saulės poveikiu, kitomis ligomis ir vartojamais papildais.
Šiame straipsnyje paaiškiname, ką matuoja vitamino D kraujo tyrimas, ką dažniausiai reiškia skaičiai nmol/l, kada kalbama apie trūkumą ar nepakankamumą, kada pakanka įprastų papildų, o kada verta pasitarti su šeimos gydytoju.
Jei norite geriau suprasti kraujo tyrimus apskritai, skaitykite apie kraujo tyrimų rezultatus. Jei vargina nuovargis, silpnumas ar plaukų slinkimas, taip pat gali būti naudingi straipsniai apie bendrą kraujo tyrimą, geležį, feritiną ir mažakraujystę bei skydliaukės tyrimus.
Ką iš tikrųjų matuoja vitamino D kraujo tyrimas?
Dažniausiai atliekamas tyrimas matuoja 25-hidroksivitaminą D. Tyrimo atsakyme jis gali būti parašytas skirtingai:
- 25-OH vitaminas D;
- 25-hidroksivitaminas D;
- bendras vitaminas D;
- vitaminas D, 25(OH)D.
Tai nėra tyrimas, kuris parodo, kiek vitamino D suvalgėte vakar ar kiek saulės gavote praėjusį savaitgalį. Jis parodo bendrą organizmo vitamino D atsargų būklę kraujyje ir padeda įvertinti, ar kiekis pakankamas kaulų, raumenų ir bendros mineralų apykaitos požiūriu.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, vitamino D tyrimo rezultatas dažniausiai pateikiamas nmol/l. Kartais, ypač užsienio laboratorijose ar internete, galite matyti vienetus ng/ml. Tai svarbu, nes skaičiai atrodo visai kitaip. Apytiksliai: 1 ng/ml atitinka 2,5 nmol/l.
Kodėl tiriamas vitaminas D?
Vitaminas D dažniausiai tiriamas, kai yra simptomų ar rizikos veiksnių. Tyrimas gali būti naudingas, jei vargina kaulų skausmai, raumenų silpnumas, dažni raumenų maudimai, įtariamas ryškus trūkumas, yra osteoporozė, buvo lūžių, sutrikęs maistinių medžiagų įsisavinimas ar žmogus priklauso didesnės rizikos grupei.
Dažnos priežastys atlikti tyrimą:
- kaulų skausmai;
- raumenų silpnumas ar maudimas;
- osteoporozė ar padidėjusi lūžių rizika;
- ilgalaikis buvimas patalpose;
- mažai saulės poveikio;
- tamsesnė oda;
- dengianti apranga dėl religinių, kultūrinių ar kitų priežasčių;
- vyresnis amžius;
- nėštumas ar žindymas;
- nutukimas;
- virškinimo ligos, dėl kurių blogiau įsisavinamos maistinės medžiagos;
- kai kurie vaistai;
- pasikartojantis mažas vitamino D kiekis nepaisant papildų.
Tyrimas ne visada būtinas visiems be išimties. Kai kuriems žmonėms gydytojas gali rekomenduoti profilaktiškai vartoti įprastą vitamino D dozę be kraujo tyrimo. Tačiau jei yra aiškių simptomų, rizikos veiksnių, lėtinių ligų ar planuojamos didesnės dozės, tyrimas gali padėti pasirinkti saugesnį ir tikslesnį planą.
Ką reiškia vitamino D tyrimo skaičiai?
Skirtingos laboratorijos gali pateikti šiek tiek skirtingus intervalus, todėl visada verta žiūrėti į savo tyrimo atsakymo komentarą. Tačiau praktikoje dažnai naudojama tokia paprasta schema:
| Vitamino D kiekis kraujyje | Dažna interpretacija | Ką tai paprastai reiškia |
|---|---|---|
| Mažiau nei 25 nmol/l | Trūkumas | Kiekis aiškiai per mažas, dažnai reikia aktyvesnio koregavimo |
| 25–50 nmol/l | Nepakankamumas | Kiekis nėra optimalus, ypač jei yra simptomų ar rizikos veiksnių |
| Daugiau nei 50 nmol/l | Dažniausiai pakankamas kiekis | Daugumai žmonių laikomas pakankamu kaulų ir raumenų sveikatai |
Kai kurios laboratorijos vartoja žodžius „žemas“, „nepakankamas“, „ribinis“, „pakankamas“, „optimalus“ ar „aukštas“. Dėl to žmonės kartais pasimeta. Svarbiausia atskirti tris pagrindines grupes: aiškus trūkumas, nepakankamas kiekis ir pakankamas kiekis.
Ką reiškia vitamino D trūkumas?
Jei vitamino D kiekis yra mažesnis nei 25 nmol/l, dažniausiai kalbama apie vitamino D trūkumą. Toks rezultatas paprastai vertinamas rimčiau nei tiesiog „šiek tiek žemokas“ rodiklis.
Vitamino D trūkumas gali būti susijęs su:
- kaulų skausmais;
- raumenų silpnumu;
- raumenų maudimu;
- didesne kaulų silpnėjimo rizika;
- vaikams – rachito rizika;
- suaugusiesiems – osteomaliacijos rizika, kai kaulai tampa minkštesni ir skausmingesni.
Tai nereiškia, kad visada vyksta kažkas labai pavojingo, bet tokį rezultatą dažniausiai verta koreguoti. Gydytojas ar vaistininkas gali patarti dėl papildų, dozės, vartojimo trukmės ir ar reikia pakartotinio tyrimo.
Ką reiškia „nepakankamas“ vitaminas D?
Jei vitamino D kiekis yra maždaug 25–50 nmol/l, jis dažnai vadinamas nepakankamu. Tai tarpinė zona, kuri pacientams kelia daugiausia klausimų.
Šis rezultatas dažnai nereiškia skubios problemos, bet rodo, kad vitamino D atsargos galėtų būti geresnės. Ką daryti toliau, priklauso nuo situacijos:
- ar yra simptomų;
- koks metų laikas;
- ar žmogus turi osteoporozę ar kaulų ligų;
- ar yra virškinimo ligų ar blogo įsisavinimo rizika;
- ar žmogus nėščia, žindo, vyresnio amžiaus ar mažai būna saulėje;
- ar jau vartoja papildus;
- kokia dozė vartojama ir ar ji vartojama reguliariai.
Pavyzdžiui, 34 nmol/l žiemos pabaigoje daugeliui žmonių nėra priežastis panikuoti, bet tai gali būti ženklas, kad verta pradėti ar koreguoti papildų vartojimą. Tas pats rezultatas žmogui, kuris turi kaulų skausmų, osteoporozę ar maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimų, gali būti vertinamas aktyviau.
Ką reiškia pakankamas vitamino D kiekis?
Daugumai žmonių vitamino D kiekis didesnis nei 50 nmol/l laikomas pakankamu. Tai reiškia, kad kaulų ir raumenų sveikatos požiūriu kiekis dažniausiai yra tinkamas.
Svarbu: daugiau ne visada reiškia geriau. Jei jūsų vitamino D kiekis jau pakankamas, tikslas paprastai yra palaikyti gerą lygį, o ne didinti jį kuo aukščiau. Per didelės dozės ilgą laiką gali būti žalingos.
Ar vitamino D gali būti per daug?
Taip. Per didelis vitamino D kiekis dažniausiai atsiranda ne nuo saulės, o nuo per didelių papildų dozių vartojimo ilgą laiką.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl organizme gali kauptis. Per didelis jo kiekis gali sukelti per didelį kalcio kiekį kraujyje. Tai gali būti pavojinga inkstams, širdžiai ir bendrai savijautai.
Galimi per didelio vitamino D ar kalcio kiekio simptomai:
- pykinimas;
- vėmimas;
- vidurių užkietėjimas;
- troškulys;
- dažnas šlapinimasis;
- silpnumas;
- sumišimas;
- inkstų akmenys;
- sutrikęs širdies ritmas.
Todėl nereikėtų savarankiškai ilgai vartoti labai didelių vitamino D dozių vien todėl, kad „kažkada buvo mažas“. Jei vartojate dideles dozes, pasitarkite su gydytoju dėl plano ir kontrolės.
Kodėl vitamino D kiekis keičiasi pagal metų laiką?
Lietuvoje vitamino D kiekis dažnai būna mažesnis rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Taip yra todėl, kad šaltuoju metų laiku mažiau saulės, daugiau laiko praleidžiame patalpose, dėvime daugiau drabužių, o saulės kampas mūsų platumose nėra toks palankus vitamino D gamybai odoje.
Dėl to daliai žmonių vitamino D kiekis natūraliai sumažėja žiemos pabaigoje. Vasarą jis gali pagerėti, jei žmogus būna lauke, bet tai priklauso nuo odos tipo, saulės poveikio, apsaugos nuo saulės, darbo režimo ir gyvenimo būdo.
Sezonas padeda suprasti rezultatą. Ribinis rezultatas vasario mėnesį ir toks pat rezultatas rugpjūtį gali būti vertinami ne visai vienodai.
Ar mažas vitaminas D sukelia nuovargį, prastą nuotaiką ar plaukų slinkimą?
Kartais mažas vitaminas D gali prisidėti prie nuovargio, raumenų silpnumo ar bendro prastesnio jausmo, bet tai nėra patikimas paaiškinimas visiems simptomams. Vitamino D reikšmė aiškiausia kaulų, raumenų ir mineralų apykaitos srityje.
Jei vargina nuovargis, plaukų slinkimas, smegenų rūkas, prasta nuotaika ar silpnumas, verta žiūrėti plačiau. Galimos ir kitos priežastys:
- mažakraujystė;
- geležies ar feritino stoka;
- skydliaukės sutrikimai;
- vitamino B12 ar folio rūgšties stoka;
- miego trūkumas;
- stresas ar depresija;
- lėtinės infekcijos ar uždegiminės ligos;
- cukraus kiekio kraujyje sutrikimai;
- vaistų šalutinis poveikis.
Todėl mažas vitaminas D gali būti viena dėlionės dalis, bet nereikėtų automatiškai visų simptomų priskirti tik jam. Jei simptomai tęsiasi, verta pasitarti su šeimos gydytoju.
Kam vitamino D trūkumo rizika didesnė?
Vitamino D trūkumas gali pasitaikyti bet kam, bet kai kurios grupės turi didesnę riziką.
Didesnė rizika gali būti, jei:
- mažai būnate lauke;
- dirbate patalpose ir retai matote saulę;
- dėvite daug kūną dengiančius drabužius;
- turite tamsesnę odą;
- esate vyresnio amžiaus;
- esate nėščia arba žindote;
- turite nutukimą;
- sergate osteoporoze;
- sergate celiakija, Krono liga, opiniu kolitu ar kita liga, dėl kurios blogiau įsisavinamos maistinės medžiagos;
- jums atlikta bariatrinė operacija;
- vartojate kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, nuo epilepsijos ar ilgalaikius gliukokortikoidus;
- turite kepenų ar inkstų ligų;
- laikotės labai ribotos mitybos.
Jei mažas vitaminas D kartojasi, nors papildus vartojate reguliariai, verta pasitarti su gydytoju. Kartais reikia patikrinti, ar papildai vartojami tinkamai, ar dozė pakankama, ar nėra įsisavinimo problemų.
Vitaminas D ir virškinimo ligos
Vitaminas D įsisavinamas žarnyne, todėl kai kurios virškinimo ligos gali prisidėti prie jo trūkumo. Tai ypač aktualu, jei kartu yra ilgalaikis viduriavimas, svorio kritimas, pilvo pūtimas, mažakraujystė, feritino stoka ar kiti maistinių medžiagų trūkumo požymiai.
Tokiais atvejais gali būti svarbu pagalvoti apie:
- celiakiją;
- uždegimines žarnyno ligas;
- kasos ar tulžies sutrikimus;
- pooperacinius įsisavinimo pokyčius;
- kitus ilgalaikius virškinimo sutrikimus.
Jei vitamino D trūkumas kartojasi kartu su virškinimo simptomais, skaitykite apie celiakiją, uždegimines žarnyno ligas ir virškinimo sveikatą.
Kodėl vienas tyrimo rezultatas nepasako visos istorijos?
Vitamino D tyrimo atsakymas turi būti vertinamas kontekste. Tas pats skaičius gali reikšti skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms.
Gydytojas paprastai atsižvelgia į:
- simptomus;
- amžių;
- kaulų būklę ir lūžių riziką;
- metų laiką;
- mitybą;
- saulės poveikį;
- odos tipą;
- kūno svorį;
- virškinimo ir įsisavinimo problemas;
- nėštumą ar žindymą;
- vartojamus vaistus;
- ar jau vartojate papildus;
- kitų kraujo tyrimų rezultatus.
Pavyzdžiui, žmogui be simptomų, kurio vitaminas D yra 42 nmol/l, gali pakakti įprastų papildų ir gyvenimo būdo patarimų. Kitam žmogui su osteoporoze, kaulų skausmais ar malabsorbcija toks pats rezultatas gali būti svarbesnis ir reikalauti aktyvesnio plano.
Ką daryti gavus mažą vitamino D rezultatą?
Ką daryti toliau, priklauso nuo rezultato, simptomų ir rizikos veiksnių. Dažniausiai galimi keli keliai:
- įprasta palaikomoji vitamino D dozė;
- didesnė gydomoji dozė ribotą laiką;
- pakartotinis tyrimas po gydymo;
- kalcio, fosforo, parathormono ar kitų tyrimų vertinimas, jei situacija sudėtingesnė;
- virškinimo ar kaulų ligų ištyrimas, jei trūkumas kartojasi ar yra kitų požymių.
Esant aiškiam trūkumui, gydytojas gali rekomenduoti didesnes dozes tam tikrą laiką, o vėliau – palaikomąją dozę. Esant nepakankamumui, dažnai pakanka reguliarių papildų, mitybos ir saulės poveikio aptarimo.
Nereikėtų savarankiškai pasirinkti labai didelių dozių ilgam laikui. Jei papildus perkate patys, pasitarkite su vaistininku dėl dozės, vartojimo ir sąveikų, ypač jei turite inkstų ligų, vartojate kalcio papildus, širdies vaistus ar jau vartojate kitus vitaminus.
Kaip vartoti vitamino D papildus?
Vitaminas D dažniausiai vartojamas lašais, kapsulėmis, tabletėmis ar purškalu. Jis yra riebaluose tirpus, todėl kai kuriems žmonėms geriau toleruojamas ir įsisavinamas vartojant su maistu, kuriame yra šiek tiek riebalų.
Svarbu:
- vartoti reguliariai;
- neviršyti rekomenduojamos dozės be gydytojo patarimo;
- nepadvigubinti dozės vien todėl, kad pamiršote kelias dienas;
- patikrinti, ar vitamino D jau nėra kituose jūsų vartojamuose papildų kompleksuose;
- atsargiai derinti su kalcio papildais, jei juos vartojate;
- pasitarti su gydytoju, jei turite inkstų ligą, sarkoidozę, padidėjusį kalcio kiekį ar buvę inkstų akmenų.
Jei nežinote, kokią dozę rinktis, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku. Ypač svarbu neimprovizuoti su didelėmis dozėmis vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, turintiems lėtinių ligų.
Ar reikia kartoti vitamino D tyrimą?
Pakartotinis tyrimas ne visada būtinas. Jei trūkumas nedidelis, nėra simptomų ir vartojama įprasta profilaktinė dozė, gydytojas gali nuspręsti, kad kartoti tyrimo nereikia.
Pakartotinis tyrimas dažniau svarstomas, jei:
- pradinis vitamino D kiekis buvo labai mažas;
- buvo skirta didesnė gydomoji dozė;
- simptomai tęsiasi;
- yra osteoporozė ar lūžių rizika;
- yra virškinimo ar įsisavinimo sutrikimų;
- trūkumas kartojasi;
- vartojate dideles dozes ir reikia patikrinti saugumą;
- yra inkstų, kepenų ar kalcio apykaitos problemų.
Tyrimo kartoti kas kelias savaites dažniausiai nereikia. Vitamino D kiekis keičiasi lėčiau, todėl pakartotinio tyrimo laiką geriausia derinti su gydytoju.
Ar visiems reikia vitamino D papildų?
Lietuvoje daug žmonių šaltuoju metų laiku gauna mažiau saulės, todėl vitamino D papildai dažnai svarstomi profilaktiškai. Kai kuriems žmonėms papildai gali būti naudingi visus metus, ypač jei jie priklauso rizikos grupei.
Vis dėlto „visiems reikia didelių dozių“ nėra teisingas požiūris. Vienam žmogui gali užtekti įprastos palaikomosios dozės, kitam gali reikėti gydymo kurso, trečiam – papildomo ištyrimo dėl pasikartojančio trūkumo.
Vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis geriausia dozę aptarti su gydytoju ar vaistininku.
Ar galima gauti pakankamai vitamino D iš maisto?
Maistas gali prisidėti, bet vien iš maisto daugeliui žmonių sunku gauti pakankamai vitamino D, ypač žiemą. Vitamino D yra riebioje žuvyje, kiaušinių tryniuose, kai kuriuose pieno produktuose ar vitaminais praturtintuose maisto produktuose.
Vitaminu D turtingesni produktai:
- lašiša, silkė, skumbrė, sardinės;
- kiaušinių tryniai;
- kai kurie pieno produktai;
- vitaminu D praturtinti produktai;
- kai kurie grybai, jei buvo apšviesti ultravioletine šviesa.
Mityba svarbi, bet jei tyrimas rodo aiškų trūkumą, vien maisto dažnai nepakanka greitai jį koreguoti.
Saulė ir vitaminas D: kiek saugu?
Saulė padeda organizmui gaminti vitaminą D, tačiau nereikėtų siekti vitamino D per nudegimą. Odos nudegimai didina odos vėžio riziką, todėl saulės poveikis turi būti protingas.
Svarbu:
- vengti nudegimų;
- vasarą saugotis stipriausios saulės;
- naudoti apsaugą nuo saulės, kai būnate lauke ilgiau;
- neiti į soliariumą dėl vitamino D;
- neignoruoti odos pokyčių ar įtartinų apgamų.
Jei domitės odos sveikata, gali būti naudingi straipsniai apie odos vėžio požymius ir odos tikrinimą bei nudegimą saulėje ir apsaugą nuo saulės.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
Jei gavote vitamino D tyrimo atsakymą ir nežinote, ką daryti toliau, naudinga klausti konkrečiai.
- Ar mano rezultatas rodo trūkumą, nepakankamumą ar pakankamą kiekį?
- Ar šis rezultatas gali paaiškinti mano simptomus?
- Ar reikia ieškoti kitų nuovargio, silpnumo ar skausmų priežasčių?
- Kokią dozę vartoti ir kiek laiko?
- Ar man reikia kalcio papildų, ar tik vitamino D?
- Ar reikia tyrimą kartoti?
- Ar mano vartojami vaistai gali veikti vitamino D kiekį?
- Ar yra požymių, kad vitaminas D blogai įsisavinamas?
- Ar man saugu vartoti didesnes dozes?
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks vitamino D kiekis laikomas trūkumu?
Dažnai vitamino D trūkumu laikomas kiekis, mažesnis nei 25 nmol/l. Tačiau visada verta žiūrėti ir į konkrečios laboratorijos pateiktas normas bei gydytojo komentarą.
Ką reiškia vitamino D nepakankamumas?
Dažniausiai tai reiškia maždaug 25–50 nmol/l ribą. Toks kiekis gali būti nepakankamas kai kuriems žmonėms, ypač jei yra simptomų, osteoporozės rizika, nėštumas, vyresnis amžius ar mažai saulės poveikio.
Koks vitamino D kiekis laikomas normaliu?
Daugumai žmonių daugiau nei 50 nmol/l laikoma pakankamu kiekiu. Kai kurios laboratorijos gali naudoti kitokius komentarus, todėl svarbu vertinti pagal tyrimo atsakymą ir klinikinę situaciją.
Ar mažas vitaminas D sukelia nuovargį?
Gali prisidėti, bet ne visada yra pagrindinė priežastis. Vitaminas D labiausiai siejamas su kaulų ir raumenų sveikata. Jei nuovargis tęsiasi, verta įvertinti ir bendrą kraujo tyrimą, feritiną, skydliaukę, B12, miegą, stresą ir kitas priežastis.
Ar reikia būti nevalgius prieš vitamino D tyrimą?
Dažniausiai specialiai nevalgyti prieš vitamino D tyrimą nereikia. Vis dėlto, jei kartu atliekami kiti kraujo tyrimai, laboratorija ar gydytojas gali nurodyti kitokias sąlygas.
Ar vitaminas D gali būti per didelis?
Taip. Per didelis kiekis dažniausiai susijęs su ilgalaikiu didelių papildų dozių vartojimu. Tai gali sukelti per didelį kalcio kiekį kraujyje ir pakenkti sveikatai.
Ar visiems reikia vitamino D kraujo tyrimo?
Ne visada. Tyrimas naudingiausias, kai yra simptomų, rizikos veiksnių, kaulų ligų, pasikartojantis trūkumas ar planuojamos didesnės dozės. Kai kuriems žmonėms gydytojas ar vaistininkas gali rekomenduoti profilaktinę dozę be tyrimo.
Kiek laiko reikia vartoti vitaminą D?
Priklauso nuo rezultato, dozės, metų laiko ir rizikos veiksnių. Esant trūkumui gali būti skiriamas gydomasis kursas, vėliau palaikomoji dozė. Esant profilaktikai, kai kuriems žmonėms pakanka vartoti šaltuoju metų laiku, kitiems – visus metus.
Ar vitamino D papildus geriau vartoti su maistu?
Dažnai taip, nes vitaminas D tirpsta riebaluose. Vartojimas su maistu, kuriame yra šiek tiek riebalų, gali pagerinti įsisavinimą ir toleravimą.
Ar galima vartoti vitaminą D kartu su kalciu?
Kai kuriems žmonėms kalcis reikalingas, bet ne visiems. Nevartokite kalcio papildų be reikalo, ypač jei turite inkstų akmenų, inkstų ligų ar padidėjusio kalcio riziką. Pasitarkite su gydytoju.
Kada reikia pakartoti vitamino D tyrimą?
Pakartotinis tyrimas dažniau reikalingas po aiškaus trūkumo gydymo, vartojant didesnes dozes, jei simptomai išlieka, yra kaulų ligų ar įsisavinimo sutrikimų. Tikslų laiką geriausia suderinti su gydytoju.
Pagrindinės mintys
Vitamino D kraujo tyrimas dažniausiai matuoja 25-OH vitaminą D. Rezultatas padeda įvertinti, ar organizme vitamino D pakanka kaulų, dantų ir raumenų sveikatai.
Dažnai naudojama paprasta schema: mažiau nei 25 nmol/l – trūkumas, 25–50 nmol/l – nepakankamumas, daugiau nei 50 nmol/l – dažniausiai pakankamas kiekis daugumai žmonių.
Mažas vitaminas D gali būti svarbus, ypač jei yra kaulų skausmai, raumenų silpnumas, osteoporozė ar rizikos veiksniai. Tačiau jis ne visada paaiškina nuovargį, prastą nuotaiką ar plaukų slinkimą, todėl simptomus verta vertinti plačiau.
Nevartokite labai didelių vitamino D dozių ilgą laiką be gydytojo ar vaistininko patarimo. Jei rezultatas mažas, simptomai tęsiasi, trūkumas kartojasi arba turite lėtinių ligų, pasitarkite su šeimos gydytoju dėl tinkamo plano ir pakartotinio tyrimo.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei gavote mažą vitamino D tyrimo rezultatą, turite kaulų skausmų, raumenų silpnumą, osteoporozę, lėtinių ligų ar vartojate dideles papildų dozes, pasitarkite su šeimos gydytoju ar vaistininku.
