Skrandžio opa yra žaizdelė skrandžio gleivinėje. Kartais gydytojai vartoja platesnį terminą – pepsinė opa. Jis gali reikšti opą skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje, tai yra pirmoje plonosios žarnos dalyje.
Skrandžio opos yra gana dažnos ir dažniausiai gydomos. Dvi svarbiausios priežastys, kurias gydytojai paprastai vertina pirmiausia, yra Helicobacter pylori, dažnai trumpinama kaip H. pylori, ir reguliarus kai kurių vaistų nuo skausmo ar uždegimo vartojimas, pavyzdžiui, ibuprofeno, naprokseno, diklofenako ar aspirino.
Daug žmonių mano, kad opa atsiranda tiesiog nuo „per daug rūgšties“ arba streso. Tai per paprastas paaiškinimas. Stresas gali pabloginti savijautą, o rūkymas ar alkoholis gali trukdyti gijimui, bet dažniausiai svarbiausia išsiaiškinti, ar nėra H. pylori infekcijos ir ar opa nesusijusi su vaistais.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra skrandžio opa, kokie simptomai jai būdingi, kaip susijusi H. pylori bakterija, kaip atliekama diagnostika Lietuvoje, kaip gydoma, ko vengti ir kada simptomų negalima ignoruoti.
Jei simptomai persidengia su kitais virškinimo sutrikimais, gali būti naudingi straipsniai apie virškinimo sveikatą, simptomus ir tyrimus, rėmenį, rūgšties refliuksą ir GERL bei pilvo pūtimą.
Kas yra skrandžio opa?
Skrandžio opa atsiranda tada, kai skrandžio gleivinė pažeidžiama tiek, kad susiformuoja žaizdelė. Skrandis natūraliai gamina rūgštį, reikalingą virškinimui, tačiau jo gleivinė paprastai turi apsauginius mechanizmus. Kai ši apsauga susilpnėja, rūgštis ir kiti veiksniai gali dirginti gleivinę ir opa gali negyti.
Būtent todėl H. pylori ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra tokie svarbūs. H. pylori gali palaikyti gleivinės dirginimą, o kai kurie vaistai nuo skausmo gali silpninti skrandžio gleivinės apsaugą.
Kai kurios opos užgyja gana greitai, kai pašalinama priežastis ir skiriamas tinkamas gydymas. Kitos gali užsitęsti arba sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, kraujavimą, prakiurimą ar skrandžio išėjimo susiaurėjimą. Todėl užsitęsusių simptomų ar įspėjamųjų požymių nereikėtų gydyti vien savarankiškai perkamais vaistais.
Dažniausios skrandžio opos priežastys
1. H. pylori bakterija
Helicobacter pylori yra bakterija, galinti gyventi skrandyje. Dalis žmonių ją turi ir nejaučia jokių simptomų. Tačiau kai kuriems ji sukelia gleivinės dirginimą ir prisideda prie opų atsiradimo.
Jei opa susijusi su H. pylori, svarbu gydyti ne tik rūgštingumą, bet ir pačią bakteriją. Kitaip opa gali kartotis.
Realus pavyzdys: žmogų kelis mėnesius vargina graužiantis ar deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Vaistinėje įsigyti vaistai nuo rūgštingumo trumpam padeda, bet po kurio laiko simptomai grįžta. Atlikus tyrimus paaiškėja H. pylori. Tokiu atveju vien trumpalaikis simptomų slopinimas dažnai nėra pakankamas – reikia gydyti priežastį.
2. Vaistai nuo skausmo ir uždegimo
Prie skrandžio opos gali prisidėti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, dažnai vadinami NVNU. Tai ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas ir kai kurie kiti vaistai. Aspirinas taip pat gali didinti opos ar kraujavimo riziką, ypač jei vartojamas reguliariai.
Rizika didesnė, jei šie vaistai vartojami dažnai, didesnėmis dozėmis, vyresniame amžiuje, jei anksčiau jau buvo opa, jei kartu vartojami kraują skystinantys vaistai, steroidai ar kai kurie kiti preparatai.
Realus pavyzdys: žmogus dėl nugaros ar sąnarių skausmo kelias savaites beveik kasdien geria ibuprofeną. Po kurio laiko atsiranda deginimas ar graužimas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, nevirškinimo jausmas. Tokiu atveju būtina pagalvoti apie skrandžio gleivinės pažeidimą ar opą.
3. Kiti veiksniai
Rūkymas ir didelis alkoholio kiekis paprastai nėra pagrindinės opos priežastys taip, kaip H. pylori ar minėti vaistai, bet jie gali apsunkinti gijimą ir pabloginti virškinimo simptomus.
Rečiau opos gali būti susijusios su kitomis ligomis ar retesnėmis būklėmis. Todėl jei simptomai neįprasti, stiprėja arba gydymas nepadeda, reikalingas išsamesnis įvertinimas.
Skrandžio opos simptomai
Dažniausias simptomas – deginantis, graužiantis, maudžiantis ar „alkio“ tipo skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Dažnai jis jaučiamas tarp krūtinkaulio apačios ir bambos.
Galimi simptomai:
- deginantis ar graužiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje;
- nevirškinimo jausmas;
- rėmuo;
- raugėjimas;
- pilnumo jausmas po nedidelio maisto kiekio;
- pilvo pūtimas;
- pykinimas;
- vėmimas;
- apetito sumažėjimas;
- svorio kritimas kai kuriais atvejais.
Simptomai ne visada būna labai ryškūs. Kai kuriems žmonėms opa pasireiškia gana miglotai: vis pasikartojančiu nevirškinimu, diskomfortu po valgio, pykinimu ar jausmu, kad „kažkas ne taip“ viršutinėje pilvo dalyje.
Koks būna skrandžio opos skausmas?
Opos skausmas dažnai apibūdinamas kaip bukas, deginantis, graužiantis arba panašus į alkio skausmą. Jis gali tai sustiprėti, tai sumažėti. Kai kuriems žmonėms trumpam padeda maistas, antacidiniai preparatai ar rūgštį mažinantys vaistai, bet simptomai vėl grįžta, jei priežastis neišspręsta.
Ne kiekvienas viršutinės pilvo dalies skausmas reiškia opą. Panašiai gali pasireikšti refliuksas, gastritas, tulžies pūslės problemos, kasos ligos ar kiti virškinimo sutrikimai. Todėl svarbu vertinti ne tik patį skausmą, bet ir jo trukmę, ryšį su vaistais, kraujavimo požymius, svorio pokyčius ir bendrą savijautą.
H. pylori: kodėl ši bakterija svarbi?
H. pylori svarbi todėl, kad ji dažna ir gydoma. Jei ji randama žmogui, turinčiam opą ar įtariamą pepsinę opą, tikslas paprastai yra ne tik laikinai sumažinti rūgštį, bet ir išnaikinti bakteriją.
H. pylori gydymas dažniausiai apima antibiotikų derinį ir rūgštį mažinantį vaistą. Labai svarbu išgerti visą paskirtą kursą, net jei savijauta pagerėja anksčiau.
Praktinis dalykas: kai kurie rūgštį mažinantys vaistai gali paveikti H. pylori tyrimų tikslumą. Todėl prieš tyrimą gydytojas gali nurodyti tam tikrą laiką jų nevartoti. Savarankiškai ilgai vartojant vaistus nuo rūgštingumo, vėlesnė diagnostika kartais tampa painesnė.
Kaip skrandžio opa diagnozuojama Lietuvoje?
Dažniausiai pradedama nuo šeimos gydytojo konsultacijos. Gydytojas klausia, kur skauda, kiek laiko tęsiasi simptomai, ar yra pykinimas, vėmimas, svorio kritimas, ar vartojate ibuprofeną, naprokseną, diklofenaką, aspiriną ar kitus vaistus, ar buvo opa anksčiau, ar yra kraujavimo požymių.
Pagal situaciją gali būti skiriami:
- H. pylori tyrimai;
- bendras kraujo tyrimas, jei įtariama mažakraujystė ar kraujavimas;
- geležies ar feritino tyrimai;
- kiti kraujo tyrimai pagal simptomus;
- gastroskopija;
- biopsija gastroskopijos metu, jei reikia.
H. pylori tyrimai
H. pylori galima tirti keliais būdais. Gali būti atliekamas kvėpavimo testas, išmatų antigeno tyrimas, kraujo antikūnų tyrimas ar tyrimas iš biopsijos, paimtos gastroskopijos metu. Koks tyrimas tinkamiausias, priklauso nuo situacijos, vaistų vartojimo ir gydytojo sprendimo.
Svarbu pasakyti gydytojui, jei neseniai vartojote antibiotikus, bismuto preparatus ar protonų siurblio inhibitorius, nes tai gali turėti įtakos kai kuriems tyrimams.
Gastroskopija
Gastroskopija yra tyrimas, kai plona lanksti kamera per burną įvedama į stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Taip gydytojas gali pamatyti gleivinės pakitimus, opą, kraujavimo požymius ar kitas priežastis, kurios gali sukelti panašius simptomus.
Tyrimo metu gali būti paimami maži audinio mėginiai – biopsijos. Jos padeda tiksliau įvertinti gleivinę, patikrinti dėl H. pylori ar atmesti kitas retesnes priežastis. Skrandžio opų atveju biopsijos gali būti svarbios, nes labai retai opa gali būti susijusi ne su paprastu gleivinės pažeidimu, o su rimtesne liga.
Daug žmonių nerimauja dėl gastroskopijos, bet tai įprastas tyrimas. Dažnai svarbiausia ne pats diskomfortas, o tai, kad tyrimas padeda aiškiai suprasti, kas vyksta ir kokio gydymo reikia.
Kaip gydoma skrandžio opa?
Gydymas priklauso nuo priežasties. Pagrindiniai tikslai yra sumažinti rūgšties poveikį, leisti gleivinei gyti, gydyti H. pylori, jei ji nustatyta, ir peržiūrėti vaistus, kurie galėjo prisidėti prie opos.
Jei priežastis yra H. pylori
Dažniausiai skiriamas antibiotikų derinys kartu su rūgštį mažinančiu vaistu. Tai dažnai vadinama eradikaciniu gydymu, nes tikslas yra išnaikinti H. pylori.
Gydymo metu gali pasireikšti laikini šalutiniai pojūčiai: pykinimas, viduriavimas, keistas skonis burnoje, pilvo diskomfortas. Jei simptomai labai stiprūs arba atsiranda alergijos požymių, reikia kreiptis į gydytoją.
Labai svarbu gydymą baigti taip, kaip paskirta. Nepilnai išgertas antibiotikų kursas gali būti neveiksmingas.
Jei opa susijusi su vaistais nuo skausmo
Jei opa susijusi su ibuprofenu, naproksenu, diklofenaku, aspirinu ar kitais panašiais vaistais, gydytojas gali rekomenduoti juos nutraukti, pakeisti arba vartoti kitaip. Taip pat dažnai skiriamas rūgštį mažinantis gydymas.
Nenutraukite paskirtų vaistų savarankiškai, ypač jei vartojate aspiriną po širdies ar kraujagyslių ligų, po insulto, dėl stentų ar kitų svarbių priežasčių. Tokiu atveju sprendimą turi priimti gydytojas, įvertinęs ir kraujavimo, ir širdies bei kraujagyslių riziką.
Rūgštį mažinantys vaistai
Dažnai skiriami protonų siurblio inhibitoriai, kurie sumažina skrandžio rūgšties gamybą ir leidžia opai gyti. Gydymo trukmė priklauso nuo opos tipo, priežasties, simptomų ir tyrimų rezultatų.
Kai kuriais atvejais po gydymo gali reikėti pakartotinio tyrimo, kad būtų patikrinta, ar H. pylori išnaikinta, arba ar opa užgijo.
Kas gali padėti sveikstant?
Medicininis gydymas yra svarbiausias, bet kai kurie įpročiai gali padėti sumažinti dirginimą ir pagerinti gijimo sąlygas.
- nevartokite ibuprofeno, naprokseno, diklofenako ar panašių vaistų be gydytojo patarimo, jei įtariama ar patvirtinta opa;
- vartokite paskirtus vaistus tiksliai pagal nurodymus;
- venkite rūkymo arba ieškokite pagalbos metant rūkyti;
- ribokite alkoholį, ypač jei jis provokuoja simptomus;
- nepasikliaukite vien antacidiniais preparatais, jei simptomai kartojasi;
- pasakykite gydytojui apie visus vartojamus vaistus ir papildus.
Šios priemonės nepakeičia H. pylori gydymo ar vaistų peržiūros, bet gali padėti gijimo laikotarpiu.
Ar reikia specialios dietos?
Anksčiau žmonėms su skrandžio opa dažnai buvo rekomenduojamos labai griežtos „opos dietos“. Dabar paprastai svarbiau gydyti priežastį: H. pylori, vaistų poveikį ir rūgšties dirginimą.
Vis dėlto verta stebėti, kas jums aiškiai blogina simptomus. Kai kuriems žmonėms diskomfortą provokuoja alkoholis, labai aštrus maistas, labai riebūs patiekalai, stipri kava, didelės porcijos ar valgymas vėlai vakare.
Nereikia be reikalo labai susiaurinti mitybos. Jei pradedate vengti daugybės produktų, krenta svoris ar bijote valgyti, verta pasitarti su gydytoju arba dietologu.
Ko geriau nedaryti?
- nemanykite, kad pasikartojantis nevirškinimas visada yra tik refliuksas;
- nevartokite ibuprofeno, naprokseno ar diklofenako kasdien be gydytojo patarimo;
- negerkite kelių skirtingų vaistų nuo skausmo vienu metu nepasitarę su gydytoju ar vaistininku;
- nenutraukite aspirino ar kraują skystinančių vaistų savarankiškai;
- neužsiimkite ilgalaikiu savarankišku gydymu antacidais, jei simptomai kartojasi;
- neignoruokite juodų išmatų, vėmimo krauju ar staigaus stipraus pilvo skausmo;
- neatidėliokite gastroskopijos, jei ji paskirta dėl įspėjamųjų simptomų.
Dažna klaida – trumpam pagerėjus savijautai nuspręsti, kad problema praėjo. Opos simptomai gali sumažėti, bet jei priežastis lieka, jie gali grįžti arba atsirasti komplikacijų.
Įspėjamieji simptomai: kada reikia skubios pagalbos?
Skrandžio opa gali kraujuoti arba, retais atvejais, prakiurti. Tokios situacijos gali būti pavojingos.
Skubiai kreipkitės pagalbos arba skambinkite 112, jei yra:
- vėmimas krauju;
- vėmimas tamsiu turiniu, panašiu į kavos tirščius;
- juodos, deguto spalvos išmatos;
- staigus, labai stiprus pilvo skausmas;
- stiprus silpnumas, alpimas ar sąmonės sutrikimas;
- dusulys, galvos svaigimas ar širdies plakimas kartu su galimu kraujavimu;
- blyškumas, šaltas prakaitas, labai bloga bendra savijauta.
Šie simptomai nėra „paprastas rėmuo“. Jie reikalauja skubaus įvertinimo.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Registruokitės pas šeimos gydytoją, jei turite:
- pasikartojantį skausmą viršutinėje pilvo dalyje;
- nevirškinimą, kuris kartojasi ar nepraeina;
- simptomus, kurie grįžta vos nustojus vartoti vaistus nuo rūgštingumo;
- pykinimą, apetito sumažėjimą ar ankstyvą sotumo jausmą;
- svorio kritimą be aiškios priežasties;
- mažakraujystę ar geležies trūkumą;
- simptomus vartojant ibuprofeną, naprokseną, diklofenaką ar aspiriną;
- anksčiau buvusią skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą;
- nerimą, kad simptomai nepanašūs į įprastą rėmenį ar trumpalaikį virškinimo sutrikimą.
Šeimos gydytojas gali paskirti tyrimus, peržiūrėti vaistus, skirti gydymą arba nukreipti pas gydytoją gastroenterologą.
Kada gali reikėti gastroenterologo?
Gydytojo gastroenterologo konsultacijos gali reikėti, jei simptomai stiprūs, kartojasi, neaiški diagnozė, yra kraujavimo ar mažakraujystės požymių, gydymas nepadeda, reikalinga gastroskopija arba opa neatrodo paprasta.
Gastroenterologas gali padėti įvertinti, ar reikia gastroskopijos, biopsijų, pakartotinio H. pylori tyrimo, ilgesnio gydymo ar kitų tyrimų.
Skrandžio opa ir kraujavimas
Kraujuojanti opa kartais pasireiškia labai aiškiai – vėmimu krauju ar juodomis išmatomis. Tačiau kai kraujavimas lėtesnis, simptomai gali būti subtilesni: nuovargis, silpnumas, dusulys fizinio krūvio metu, galvos svaigimas, širdies plakimas, mažakraujystė kraujo tyrime.
Jei jums nustatyta mažakraujystė ar mažas feritinas, o kartu yra viršutinės pilvo dalies simptomų arba vartojate skrandį dirginančius vaistus, verta apie tai pasakyti gydytojui.
Ar skrandžio opa gali kartotis?
Taip, ypač jei pagrindinė priežastis nepašalinama. Opa gali kartotis, jei H. pylori neišnaikinta, jei toliau vartojami skrandį dirginantys vaistai, jei yra rūkymas, sunkus alkoholio vartojimas ar kitos rizikos aplinkybės.
Todėl svarbu ne tik laikinai sumažinti skausmą, bet ir suprasti, kodėl opa atsirado.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar skrandžio opą sukelia stresas?
Paprastai ne vien stresas. Dažniausios priežastys yra H. pylori bakterija ir kai kurie vaistai nuo skausmo ar uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas ar aspirinas. Stresas gali pabloginti simptomų pojūtį, bet dažniausiai nėra pagrindinė priežastis.
Ar ibuprofenas gali sukelti skrandžio opą?
Taip. Ibuprofenas priklauso nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, kurie gali silpninti skrandžio gleivinės apsaugą ir didinti opos ar kraujavimo riziką, ypač vartojant dažnai ar didesnėmis dozėmis.
Kaip gydoma H. pylori?
Dažniausiai skiriamas dviejų antibiotikų derinys kartu su rūgštį mažinančiu vaistu. Gydymą svarbu baigti tiksliai taip, kaip paskirta.
Ar antacidiniai vaistai išgydo opą?
Dažniausiai ne. Jie gali laikinai sumažinti simptomus, bet jei opa susijusi su H. pylori ar vaistais nuo skausmo, reikia gydyti priežastį.
Ar skrandžio opa visada labai skauda?
Ne. Kai kuriems žmonėms simptomai būna neryškūs: nevirškinimas, pykinimas, pilnumas, apetito sumažėjimas ar lengvas maudimas. Kiti pirmą kartą apie opą sužino tik atsiradus kraujavimo požymiams.
Ar reikia gastroskopijos?
Ne visada, bet jos gali reikėti, jei simptomai užsitęsia, kartojasi, yra įspėjamųjų požymių, kraujavimo rizika, mažakraujystė, svorio kritimas ar gydymas nepadeda. Sprendimą priima gydytojas.
Ar galima vartoti aspiriną, jei buvo skrandžio opa?
Tai priklauso nuo priežasties, kodėl aspirinas paskirtas. Jei jis vartojamas dėl širdies ar kraujagyslių ligų, jo savarankiškai nutraukti negalima. Reikia pasitarti su gydytoju dėl saugiausio plano.
Kada skrandžio opa yra pavojinga?
Pavojingi požymiai yra vėmimas krauju, juodos deguto spalvos išmatos, staigus labai stiprus pilvo skausmas, alpimas, stiprus silpnumas ar įtariamas kraujavimas. Tokiais atvejais reikia skubios pagalbos.
Pagrindinės mintys
Skrandžio opa yra gydoma, bet jos nereikėtų ilgai slopinti vien vaistais nuo rūgštingumo ir spėliojimais. Svarbiausia išsiaiškinti priežastį – dažniausiai tai H. pylori bakterija arba reguliarus skrandį dirginančių vaistų vartojimas.
Jei kartojasi viršutinės pilvo dalies skausmas, nevirškinimas, pykinimas, apetito sumažėjimas ar simptomai susiję su ibuprofenu, naproksenu, diklofenaku ar aspirinu, verta kreiptis į šeimos gydytoją.
Jei atsiranda vėmimas krauju, juodos išmatos, staigus stiprus pilvo skausmas, alpimas ar labai bloga savijauta, nelaukite – kreipkitės skubiai arba skambinkite 112.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai kartojasi, stiprėja, atsiranda kraujavimo požymių ar nesate tikri dėl vartojamų vaistų nuo skausmo, pasitarkite su šeimos gydytoju, vaistininku arba gydytoju gastroenterologu.
