Šlapimo tyrimas atrodo labai paprastas: pateikiate mėginį, jis patikrinamas juostele arba siunčiamas į laboratoriją, o atsakyme atsiranda žodžiai „leukocitai“, „nitritai“, „kraujas“, „baltymas“, „ketonai“, „gliukozė“ ar „pasėlis teigiamas“. Tačiau šie rezultatai ne visada reiškia tai, ką žmonės pirmiausia pagalvoja.
Dažna klaida – manyti, kad teigiama tyrimo juostelė visada reiškia šlapimo takų infekciją, o vienas pakitęs rodiklis būtinai rodo rimtą ligą. Iš tikrųjų šlapimo tyrimai yra labai naudingi, bet juos reikia vertinti kartu su simptomais, mėginio paėmimo kokybe, amžiumi, nėštumu, vartojamais vaistais ir bendra sveikatos būkle.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, ką gali reikšti dažniausi šlapimo tyrimo radiniai, kuo skiriasi greitas šlapimo tyrimas nuo pasėlio, kada rezultatai labiau panašūs į šlapimo takų infekciją, kada gali reikėti papildomų tyrimų ir kada verta kreiptis į šeimos gydytoją.
Jei norite geriau suprasti tyrimų atsakymus apskritai, jums taip pat gali būti naudingas straipsnis Kaip suprasti kraujo tyrimų rezultatus?.
Kokį šlapimo tyrimą atlikote?
Viena dažniausių painiavos priežasčių yra tai, kad žmonės sako „man padarė šlapimo tyrimą“, nors šlapimo tyrimų gali būti kelių rūšių. Greitas tyrimas juostele nėra tas pats, kas šlapimo pasėlis laboratorijoje. O baltymo, albumino, nėštumo ar 24 valandų šlapimo tyrimai yra dar kiti tyrimai.
Dažniausiai atliekami šlapimo tyrimai:
- greitas šlapimo tyrimas juostele – parodo leukocitus, nitritus, kraują, baltymą, gliukozę, ketonus, pH, santykinį tankį;
- bendras šlapimo tyrimas laboratorijoje – gali apimti cheminį tyrimą ir mikroskopiją;
- šlapimo pasėlis – padeda nustatyti, ar šlapime auga bakterijos ir kokiems antibiotikams jos jautrios;
- albumino ir kreatinino santykis – dažnai naudojamas inkstų pažeidimo rizikai įvertinti, ypač sergant diabetu ar hipertenzija;
- 24 valandų šlapimo tyrimas – rečiau naudojamas specializuotam ištyrimui.
Todėl pirmas klausimas turėtų būti ne tik „kas teigiama?“, bet ir „koks tai tyrimas?“. Juostelė gali parodyti užuominų, bet ne visada patvirtina diagnozę. Pasėlis yra tikslesnis, kai reikia nustatyti infekciją ir parinkti gydymą.
Ką parodo šlapimo tyrimo juostelė?
Šlapimo tyrimo juostelė yra greitas patikrinimas. Ji keičia spalvą, jei šlapime aptinkama tam tikrų medžiagų ar požymių. Dažniausiai vertinami šie rodikliai:
- leukocitai;
- nitritai;
- kraujas;
- baltymas;
- gliukozė;
- ketonai;
- pH;
- santykinis tankis;
- kartais bilirubinas ar urobilinogenas.
Juostelės atsakymas gali atrodyti labai aiškus, bet jis yra atrankinis tyrimas. Tai reiškia, kad rezultatas padeda įtarti problemą, bet ne visada ją įrodo. Pavyzdžiui, leukocitai ir nitritai kartu su deginimu šlapinantis ir dažnu noru šlapintis labai tinka šlapimo takų infekcijai. Tačiau leukocitai be jokių simptomų gali būti ir dėl netinkamai paimto mėginio ar sudirginimo.
Leukocitai šlapime: ką jie reiškia?
Leukocitai yra baltieji kraujo kūneliai. Jei jų randama šlapime, tai gali reikšti, kad šlapimo takuose yra uždegiminė reakcija arba infekcija. Dėl to leukocitai dažnai minimi kalbant apie cistitą ar kitą šlapimo takų infekciją.
Leukocitai šlapime gali būti susiję su:
- šlapimo pūslės uždegimu;
- inkstų geldelių uždegimu;
- šlapimo takų sudirginimu;
- mėginio užteršimu, ypač jei jis nebuvo paimtas vidurinės srovės būdu;
- makšties išskyromis, patekusiais į mėginį;
- lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis;
- akmenimis ar kitais šlapimo takų dirginimo šaltiniais.
Svarbiausia – simptomai. Jei yra deginimas šlapinantis, dažnas šlapinimasis, skubus noras šlapintis, maudimas pilvo apačioje ir šlapime randama leukocitų, infekcija tampa labiau tikėtina. Jei žmogus jaučiasi gerai ir jokių šlapinimosi simptomų nėra, vien leukocitai dar nereiškia, kad būtinai reikia antibiotikų.
Nitritai šlapime: kodėl jie dažnai siejami su infekcija?
Nitritai šlapime dažnai labiau nukreipia į bakterinę šlapimo takų infekciją. Kai kurios bakterijos šlapime esančius nitratus paverčia nitritais. Todėl teigiami nitritai, ypač kartu su leukocitais ir šlapinimosi simptomais, dažnai sustiprina įtarimą dėl cistito ar kitos šlapimo takų infekcijos.
Tačiau nitritai nėra tobulas rodiklis. Jei nitritų nėra, tai dar neatmeta infekcijos. Ne visos bakterijos gamina nitritus. Be to, rezultatas gali priklausyti nuo to, kiek laiko šlapimas buvo pūslėje prieš tyrimą.
Paprastai tariant:
- leukocitai + nitritai + simptomai – šlapimo takų infekcija gana tikėtina;
- leukocitai be nitritų – infekcija įmanoma, bet reikia vertinti simptomus ir mėginio kokybę;
- nitritai be simptomų – rezultatas turi būti vertinamas atsargiai, ypač vyresniems žmonėms.
Kraujas šlapime: kada sunerimti?
Kraujas šlapime gali būti matomas plika akimi arba aptinkamas tik tyrimu. Mediciniškai tai vadinama hematurija. Nors kraujas šlapime ne visada reiškia rimtą ligą, jo nereikėtų ignoruoti.
Galimos kraujo šlapime priežastys:
- šlapimo takų infekcija;
- inkstų ar šlapimtakių akmenys;
- mėnesinių kraujo patekimas į mėginį;
- intensyvus fizinis krūvis;
- šlapimo takų trauma;
- prostatos padidėjimas ar uždegimas vyrams;
- inkstų ligos;
- rečiau – šlapimo pūslės, inkstų ar kitų šlapimo takų ligos.
Jei kraujas šlapime matomas plika akimi, pavyzdžiui, šlapimas tampa rausvas, raudonas, rusvas ar arbatos spalvos, reikėtų kreiptis į gydytoją. Net jei skausmo nėra, matomas kraujas šlapime turi būti įvertintas.
Jei kraujas rastas tik juostelėje, gydytojas gali paprašyti pakartoti tyrimą, atlikti mikroskopiją, šlapimo pasėlį ar kitus tyrimus. Ypač svarbu sekti, ar kraujas kartojasi.
Jei kraujas šlapime atsirado kartu su stipriu skausmu šone ar nugaroje, pykinimu, karščiavimu ar labai bloga savijauta, reikėtų kreiptis skubiau.
Baltymas šlapime: kodėl jis svarbus?
Baltymas šlapime gali būti laikinas radinys arba svarbus inkstų veiklos požymis. Nedidelis baltymo kiekis kartais atsiranda po karščiavimo, intensyvaus sporto, ūmios ligos, dehidratacijos ar streso organizmui. Tačiau pasikartojantis ar didesnis baltymo kiekis šlapime turėtų būti tiriamas toliau.
Baltymas šlapime gali būti susijęs su:
- laikinu organizmo atsaku į karščiavimą ar ligą;
- inkstų ligomis;
- aukštu kraujospūdžiu;
- diabetu;
- nėštumo komplikacijomis;
- šlapimo takų infekcija;
- fiziniu krūviu prieš tyrimą.
Nėštumo metu baltymas šlapime vertinamas ypač atidžiai, nes kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu gali būti svarbus preeklampsijos požymis. Vien baltymas dar nereiškia preeklampsijos, bet nėščiosioms tokio radinio nereikėtų ignoruoti.
Jei baltymas šlapime randamas pakartotinai, gydytojas gali skirti papildomą tyrimą – albumino ir kreatinino santykį arba baltymo ir kreatinino santykį šlapime, taip pat kraujo spaudimo, inkstų funkcijos ir cukraus kiekio kraujyje įvertinimą.
Susiję straipsniai: Inkstų kraujo tyrimų rezultatai, Aukštas kraujospūdis ir HbA1c ir cukraus kiekio kraujyje tyrimai.
Gliukozė šlapime: ar tai reiškia diabetą?
Gliukozė šlapime gali rodyti, kad kraujyje yra padidėjęs cukraus kiekis. Kai gliukozės kraujyje tampa per daug, jos gali patekti į šlapimą.
Tačiau vien gliukozė šlapime paprastai nėra naudojama diabetui diagnozuoti. Jei šlapime randama gliukozės, dažnai reikia kraujo tyrimų – gliukozės kraujyje arba HbA1c.
Gliukozė šlapime gali būti svarbi, jei kartu yra:
- stiprus troškulys;
- dažnas šlapinimasis;
- naktinis šlapinimasis;
- svorio kritimas be aiškios priežasties;
- nuovargis;
- pasikartojančios infekcijos;
- neryškus matymas.
Tokiu atveju verta pasitarti su šeimos gydytoju dėl cukraus kiekio kraujyje tyrimų.
Ketonai šlapime: kada tai pavojinga?
Ketonai atsiranda tada, kai organizmas energijai naudoja daugiau riebalų. Tai gali nutikti ne tik sergant diabetu. Ketonų gali atsirasti, jei žmogus mažai valgė, badavo, vėmė, laikėsi labai mažai angliavandenių turinčios dietos, buvo dehidratavęs ar sirgo ūmia liga.
Ketonai gali būti randami:
- po ilgesnio nevalgymo;
- vemiant ar viduriuojant;
- laikantis keto ar labai mažai angliavandenių turinčios dietos;
- esant dehidratacijai;
- sergant diabetu, ypač jei cukrus kraujyje padidėjęs;
- nėštumo metu, jei moteris mažai valgo ar vemia.
Pavojingiau, jei ketonai atsiranda žmogui, sergančiam diabetu, ypač jei cukraus kiekis kraujyje aukštas, žmogus vemia, jaučia pilvo skausmą, kvėpuoja giliau ar greičiau, jaučiasi labai silpnai, mieguistas ar sumišęs. Tokiu atveju reikia skubios medicinos pagalbos, nes gali vystytis ketoacidozė.
Jei ketonai rasti po paros beveik nevalgymo dėl skrandžio viruso, reikšmė gali būti visai kita. Todėl vėl svarbiausia kontekstas.
pH ir santykinis tankis: ar verta dėl jų nerimauti?
Šlapimo pH rodo, ar šlapimas rūgštesnis, ar šarmingesnis. Santykinis tankis parodo, kiek šlapimas koncentruotas.
Šie rodikliai gali būti naudingi gydytojui, bet dažniausiai jie nėra svarbiausia įprasto tyrimo dalis. Pavyzdžiui, didesnis santykinis tankis gali reikšti, kad gėrėte mažiau skysčių arba buvote šiek tiek dehidratavę. Mažas tankis gali būti, jei gėrėte daug skysčių.
Šlapimo pH gali kisti dėl mitybos, skysčių, vaistų, infekcijų ar kitų priežasčių. Dažniausiai vien pH be kitų pokyčių nėra pagrindas nerimauti.
Bilirubinas ir urobilinogenas šlapime
Kai kuriuose šlapimo tyrimuose gali būti nurodomas bilirubinas arba urobilinogenas. Šie rodikliai gali būti susiję su kepenų, tulžies takų ar kraujo irimo procesais, bet juos reikia vertinti kartu su kraujo tyrimais ir simptomais.
Jei kartu yra gelta, tamsus šlapimas, šviesios išmatos, niežulys, dešinės pašonės skausmas, pykinimas ar bloga savijauta, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Susijęs straipsnis: Kepenų funkcijos tyrimų rezultatai.
Kas yra šlapimo pasėlis?
Šlapimo pasėlis yra laboratorinis tyrimas, kurio metu bandoma išauginti šlapime esančias bakterijas. Jei bakterijos auga reikšmingu kiekiu ir simptomai tinka infekcijai, tai padeda patvirtinti šlapimo takų infekciją.
Pasėlis taip pat gali parodyti, kokiems antibiotikams bakterijos jautrios. Tai svarbu, jei:
- infekcijos kartojasi;
- pirmas gydymas nepadėjo;
- infekcija pasireiškė nėštumo metu;
- yra inkstų uždegimo požymių;
- pacientas yra vyras;
- yra sudėtingesnė sveikatos būklė;
- įtariamas atsparumas antibiotikams.
Kartais pasėlio atsakymas būna neaiškus dėl mėginio užteršimo. Tokiu atveju gali reikėti pakartoti tyrimą, tinkamai surinkus vidurinės srovės šlapimą.
Ar bakterijos šlapime visada reiškia infekciją?
Ne. Bakterijos šlapime ne visada reiškia, kad žmogus serga šlapimo takų infekcija. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Kai kuriems žmonėms bakterijų šlapime gali būti ir be simptomų. Tai vadinama besimptome bakteriurija.
Tokiais atvejais antibiotikai ne visada reikalingi. Gydoma ne vien laboratorijos eilutė, o žmogus ir jo simptomai. Jei nėra deginimo, dažno šlapinimosi, karščiavimo, skausmo šone ar kitų infekcijos požymių, gydytojas vertina atsargiai.
Išimčių gali būti, pavyzdžiui, nėštumas ar tam tikros urologinės procedūros, kai besimptomė bakteriurija gali būti svarbi. Todėl sprendimą turi priimti gydytojas.
Kada šlapimo tyrimas labiausiai tinka šlapimo takų infekcijai?
Šlapimo tyrimas labiausiai padeda tada, kai jis atitinka simptomus. Tipiniai šlapimo takų infekcijos požymiai:
- deginimas ar skausmas šlapinantis;
- dažnas šlapinimasis;
- staigus, sunkiai sulaikomas noras šlapintis;
- maudimas pilvo apačioje;
- drumstas ar nemalonaus kvapo šlapimas;
- kraujas šlapime;
- kartais nedidelis karščiavimas.
Pavyzdžiui, jei moteriai skauda šlapinantis, ji dažnai bėgioja į tualetą, jaučia maudimą pilvo apačioje, o šlapime randama leukocitų ir nitritų, tai gana būdinga cistitui.
Tačiau jei žmogus neturi jokių šlapinimosi simptomų, o tyrimas atliktas profilaktiškai ir rodo nedidelius pakitimus, interpretacija visai kitokia.
Kada tai gali būti ne paprastas cistitas?
Kartais šlapimo tyrimas arba simptomai rodo, kad problema gali būti rimtesnė nei paprastas šlapimo pūslės uždegimas.
Reikėtų kreiptis skubiau, jei yra:
- karščiavimas;
- šaltkrėtis;
- skausmas šone ar nugaroje ties inkstais;
- pykinimas ar vėmimas;
- stiprus silpnumas;
- nėštumas;
- kraujas šlapime;
- negalėjimas pasišlapinti;
- vyrui atsiradę šlapimo infekcijos simptomai;
- dažnai pasikartojančios infekcijos;
- blogėjanti bendra būklė.
Karščiavimas, šaltkrėtis ir skausmas šone gali rodyti, kad infekcija pakilo aukščiau, link inkstų. Tokiu atveju nereikėtų laukti kelias dienas.
Šlapimo tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu šlapimo tyrimai atliekami dažnai. Jie gali padėti pastebėti baltymą, gliukozę, infekcijos požymius ar bakterijas šlapime.
Nėščiosioms svarbu neignoruoti:
- baltymo šlapime, ypač jei padidėjęs kraujospūdis;
- šlapimo takų infekcijos simptomų;
- bakterijų šlapime, net jei simptomų mažai;
- ketonų, jei moteris vemia, mažai valgo ar jaučiasi blogai.
Jei esate nėščia ir šlapimo tyrime yra pakitimų, geriausia aptarti atsakymą su šeimos gydytoju, akušeriu-ginekologu ar nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Kodėl svarbu tinkamai paimti šlapimo mėginį?
Netinkamai paimtas mėginys gali labai iškraipyti rezultatą. Į šlapimą gali patekti odos, makšties išskyrų, menstruacijų kraujo ar bakterijų nuo išorinių lytinių organų. Tada tyrimas gali rodyti leukocitus, bakterijas ar kraują, nors šlapimo takuose problemos nėra.
Dažniausiai rekomenduojama rinkti vidurinės srovės šlapimą:
- nusiplauti rankas;
- jei įmanoma, apsiprausti išorinius lytinius organus vandeniu;
- pirmą šlapimo dalį nuleisti į tualetą;
- vidurinę srovę surinkti į sterilų indelį;
- likusią dalį nuleisti į tualetą;
- mėginį kuo greičiau pristatyti į laboratoriją.
Jei tyrimas atliktas mėnesinių metu arba netrukus po jų, kraujo radinį reikia vertinti atsargiai. Gydytojas gali paprašyti pakartoti tyrimą kitu metu.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei šlapimo tyrimo pakitimai yra kartu su simptomais arba kartojasi.
Pasitarkite su gydytoju, jei yra:
- deginimas ar skausmas šlapinantis;
- dažnas ar skubus noras šlapintis;
- kraujas šlapime;
- pasikartojantis baltymas šlapime;
- pasikartojantys leukocitai ar bakterijos;
- skausmas pilvo apačioje;
- skausmas šone ar nugaroje;
- karščiavimas;
- šlapimo takų infekcijos nėštumo metu požymiai;
- gliukozė šlapime;
- ketonai, jei sergate diabetu arba jaučiatės blogai;
- pasikartojančios šlapimo takų infekcijos.
Jei sunku greitai patekti pas gydytoją, gali padėti straipsnis Kaip greičiau patekti pas šeimos gydytoją?.
Kada reikia skubios pagalbos?
Skubios pagalbos reikėtų, jei šlapimo takų simptomai atsiranda kartu su požymiais, kurie gali rodyti rimtesnę infekciją, inkstų pažeidimą ar kitą ūmią būklę.
Kreipkitės skubiai, jei yra:
- aukšta temperatūra ir šaltkrėtis;
- stiprus skausmas šone ar nugaroje;
- vėmimas ir negalite gerti skysčių;
- stiprus silpnumas, mieguistumas ar sumišimas;
- kraujas šlapime matomas plika akimi;
- negalite pasišlapinti;
- esate nėščia ir turite šlapimo infekcijos simptomų;
- sergate diabetu ir turite ketonų, aukštą cukrų ar blogą savijautą;
- vaikui ar vyresniam žmogui būklė greitai blogėja.
Jei žmogus labai blogai jaučiasi, yra sumišęs, alpsta, sunkiai kvėpuoja arba įtariate sepsį, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Ką daryti, jei rezultatas pakitęs, bet simptomų nėra?
Jei šlapimo tyrime yra nedidelių pakitimų, bet jaučiatės gerai, gydytojas dažnai gali rekomenduoti pakartoti tyrimą. Tai ypač dažna, jei mėginys galėjo būti užterštas, buvo mėnesinės, neseniai sportavote, karščiavote ar gėrėte mažai skysčių.
Nereikėtų patiems pradėti antibiotikų vien dėl to, kad tyrime parašyta „leukocitai“ ar „bakterijos“. Antibiotikai reikalingi ne visada, o netinkamas jų vartojimas gali skatinti atsparumą ir sukelti šalutinį poveikį.
Jei rezultatai kartojasi arba atsiranda simptomų, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
Jei gavote šlapimo tyrimo atsakymą ir jis neaiškus, galite paklausti:
- Ar tai buvo greitas tyrimas juostele, ar laboratorinis tyrimas?
- Ar reikia šlapimo pasėlio?
- Ar rezultatas atitinka mano simptomus?
- Ar mėginys galėjo būti užterštas?
- Ar reikia pakartoti tyrimą?
- Ar kraujas arba baltymas šlapime kartojasi?
- Ar reikalingi inkstų funkcijos ar cukraus kiekio kraujyje tyrimai?
- Ar man reikia antibiotikų, ar geriau palaukti pasėlio?
- Kokie simptomai reikštų, kad turiu kreiptis skubiai?
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką reiškia leukocitai šlapime?
Leukocitai dažniausiai rodo baltuosius kraujo kūnelius šlapime. Tai gali būti infekcijos ar uždegiminės reakcijos požymis, bet vien leukocitai dar neįrodo šlapimo takų infekcijos. Svarbu, ar yra simptomų.
Ar nitritai visada reiškia šlapimo takų infekciją?
Nitritai dažnai sustiprina įtarimą dėl bakterinės infekcijos, ypač jei kartu yra deginimas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ir leukocitai. Tačiau nitritai nėra visiškai tikslus rodiklis, todėl vertinama visa situacija.
Ar kraujas šlapime visada pavojingas?
Ne visada, bet kraujas šlapime turėtų būti įvertintas. Priežastis gali būti infekcija, akmuo, mėnesinių kraujo patekimas į mėginį ar kita būklė. Matomas kraujas šlapime turėtų būti aptartas su gydytoju.
Ką reiškia baltymas šlapime?
Baltymas gali atsirasti laikinai po karščiavimo, fizinio krūvio ar ligos. Tačiau pasikartojantis baltymas gali rodyti inkstų pažeidimo riziką, todėl dažnai reikia papildomų tyrimų.
Ką reiškia gliukozė šlapime?
Gliukozė šlapime gali rodyti padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Tokiu atveju dažnai reikia atlikti kraujo tyrimus, pavyzdžiui, gliukozę ar HbA1c.
Ką reiškia ketonai šlapime?
Ketonai gali atsirasti nevalgius, vemiant, laikantis mažai angliavandenių turinčios dietos ar esant dehidratacijai. Sergant diabetu ketonai gali būti pavojingesni, ypač jei cukraus kiekis kraujyje aukštas ir žmogus jaučiasi blogai.
Kuo skiriasi šlapimo tyrimas juostele ir pasėlis?
Juostelė yra greitas atrankinis tyrimas. Ji parodo užuominas, pavyzdžiui, leukocitus, nitritus, kraują ar baltymą. Pasėlis yra laboratorinis tyrimas, kuris padeda nustatyti, ar šlapime auga bakterijos ir kokiems antibiotikams jos jautrios.
Ar bakterijos šlapime visada reiškia, kad reikia antibiotikų?
Ne. Kai kuriems žmonėms, ypač vyresniame amžiuje, bakterijų šlapime gali būti be tikros infekcijos simptomų. Antibiotikų poreikis priklauso nuo simptomų, nėštumo, rizikos veiksnių ir gydytojo įvertinimo.
Kada reikia pakartoti šlapimo tyrimą?
Tyrimą gali reikėti pakartoti, jei mėginys galėjo būti užterštas, tyrimas darytas mėnesinių metu, pakitimai nedideli arba reikia patikrinti, ar kraujas ar baltymas šlapime išlieka.
Kada kreiptis skubiai?
Skubiau kreipkitės, jei yra karščiavimas, šaltkrėtis, skausmas šone ar nugaroje, vėmimas, matomas kraujas šlapime, negalėjimas pasišlapinti, nėštumas su šlapimo infekcijos simptomais arba labai bloga bendra savijauta.
Apibendrinimas
Šlapimo tyrimo rezultatai gali suteikti daug naudingos informacijos, bet jie ne visada yra galutinė diagnozė. Leukocitai ir nitritai gali padėti įtarti šlapimo takų infekciją, tačiau simptomai labai svarbūs. Kraujas šlapime turi būti įvertintas. Baltymas šlapime, ypač jei kartojasi, gali reikalauti papildomų inkstų tyrimų. Gliukozė gali nukreipti į cukraus kiekio kraujyje tyrimus, o ketonai priklauso nuo situacijos – nuo nevalgymo iki skubios būklės sergant diabetu.
Svarbiausia suprasti, koks tyrimas buvo atliktas, ar rezultatas atitinka jūsų simptomus ir ar radiniai kartojasi. Jei abejojate, ypač jei yra kraujas, baltymas, nėštumas, karščiavimas, skausmas šone ar pasikartojančios infekcijos, pasitarkite su šeimos gydytoju.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiatės labai blogai, karščiuojate, vemiate, matote kraują šlapime, negalite pasišlapinti, esate nėščia arba simptomai greitai blogėja, kreipkitės medicinos pagalbos.
