Vaikų bėrimai: dažniausios priežastys, simptomai ir kada sunerimti

Bėrimai vaikams yra labai dažni. Dauguma jų atsiranda dėl virusinių infekcijų, odos sudirgimo, egzemos, prakaitinės ar lengvos alerginės reakcijos ir praeina taikant paprastą priežiūrą namuose. Tačiau kai kurie bėrimai gali būti rimtos ligos požymis, ypač jei vaikas karščiuoja, atrodo labai vangus, sunkiai kvėpuoja arba bėrimas neišblykšta jį paspaudus.

Tėvams bėrimas dažnai kelia nerimą, nes jis gali atsirasti staiga. Vieną akimirką oda atrodo normali, o po kelių valandų jau matyti raudonos dėmės, spuogeliai, pūslelės, šašeliai ar didesni plotai. Vieni bėrimai niežti, kiti skauda, treti atsiranda kartu su temperatūra, sloga, kosuliu, gerklės skausmu, vėmimu ar viduriavimu.

Sunkiausia tai, kad daug vaikų bėrimų iš pradžių atrodo panašiai. Virusinis bėrimas, prakaitinė, vėjaraupiai, skarlatina, rankų, pėdų ir burnos liga, alerginė reakcija ar rimta infekcija gali prasidėti nuo „raudonų taškelių“ ar „dėmių“. Todėl saugiausia vertinti ne tik bėrimą, bet ir visą vaiką: kaip jis kvėpuoja, ar geria, ar šlapinasi, ar reaguoja į jus, ar neatrodo neįprastai vangus.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kokios dažniausios vaikų bėrimų priežastys, kaip atlikti stiklinės testą, kokie simptomai leidžia vaiką stebėti namuose, kada kreiptis į šeimos gydytoją, vaikų gydytoją ar vaistininką, ir kada reikia skubiai skambinti 112.

Jei bėrimą lydi temperatūra, gali būti naudingas straipsnis apie karščiavimą vaikams. Jei bėrimas atsirado po slogos, kosulio ar virusinės infekcijos, skaitykite apie kosulį ir peršalimą vaikams. Jei vaikas viduriuoja ar vemia, gali praversti straipsnis apie dehidratacijos požymius.

Pirmiausia: ar bėrimas išblykšta paspaudus?

Jei vaikas turi bėrimą, ypač kartu su karščiavimu ar prasta savijauta, vienas svarbiausių patikrinimų yra vadinamasis stiklinės testas.

Švarios skaidrios stiklinės šoną tvirtai prispauskite prie bėrimo vietos ir pažiūrėkite, ar bėrimas pabąla arba išnyksta spaudžiant. Jei bėrimas paspaudus išblykšta, tai vadinama išblykštančiu bėrimu. Daug įprastų vaikų bėrimų taip elgiasi.

Jei bėrimas neišblykšta ir lieka matomas per stiklą, tai gali būti pavojingesnis požymis. Toks bėrimas gali atrodyti kaip smulkūs raudoni, violetiniai ar rudi taškeliai po oda arba kaip mėlynės. Ypač pavojinga, jei toks bėrimas yra kartu su karščiavimu, vangumu, mieguistumu, sprando sustingimu, šaltomis galūnėmis, dusuliu ar labai bloga bendra vaiko būkle.

Svarbu žinoti ir tai, kad sunkios infekcijos gali prasidėti dar prieš atsirandant bėrimui. Jei vaikas labai vangus, sunkiai pažadinamas, suglebęs, sutrikęs, sunkiai kvėpuoja, turi mėlynas ar pilkšvas lūpas, traukulius, sprando sustingimą arba jums atrodo, kad jis rimtai serga, skambinkite 112, net jei bėrimo nėra.

Vertinkite vaiką, o ne vien odą

Tas pats bėrimas gali reikšti visai skirtingus dalykus priklausomai nuo vaiko būklės. Jei vaikas žaidžia, geria skysčius, šlapinasi, reaguoja į jus, kvėpuoja įprastai ir bėrimas neblogėja, situacija dažnai mažiau neraminanti.

Tačiau jei vaikas su bėrimu tampa neįprastai mieguistas, suglebęs, atsisako gerti, mažai šlapinasi, sunkiai kvėpuoja, vemia, karščiuoja, skundžiasi stipriu skausmu arba bėrimas greitai plinta, reikėtų kreiptis į gydytoją arba skubią pagalbą.

Užduokite sau kelis klausimus:

• Ar vaikas kvėpuoja normaliai?
• Ar jis geria?
• Ar šlapinasi kaip įprastai?
• Ar kūdikis turi pakankamai šlapių sauskelnių?
• Ar vaikas budrus, atpažįsta jus, reaguoja į kalbinimą?
• Ar bėrimas plinta labai greitai?
• Ar yra lūpų, liežuvio, akių vokų ar veido tinimas?
• Ar yra karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, sprando sustingimas ar stiprus skausmas?

Nuotraukos internete gali padėti susiorientuoti, bet jos negali saugiai diagnozuoti kiekvieno bėrimo. Jei vaikas atrodo blogai arba nesate tikri, kreipkitės į medikus.

Dažniausi virusiniai bėrimai vaikams

Virusiniai bėrimai yra viena dažniausių vaikų bėrimų priežasčių. Jie dažnai atsiranda kartu su temperatūra, sloga, kosuliu, gerklės skausmu, viduriavimu ar vėmimu, arba jau pradėjus sveikti po virusinės infekcijos.

Virusinis bėrimas gali būti rausvas, raudonas, dėmėtas, smulkus, šiek tiek iškilęs ar išplitęs per didesnę kūno dalį. Kartais jis niežti, kartais ne.

Daug virusinių bėrimų praeina savaime. Tuomet svarbiausia – skysčiai, poilsis, temperatūros ar skausmo kontrolė, odos nedirginimas ir stebėjimas, ar neatsiranda pavojingų požymių.

Kartais virusinis bėrimas pasirodo tada, kai temperatūra jau pradeda kristi. Tai gali atrodyti gąsdinančiai, bet kai kurių infekcijų metu tai yra įprasta eiga. Vis dėlto, jei vaikas tampa vangesnis, mažiau geria, sunkiai kvėpuoja ar bėrimas neišblykšta paspaudus, reikalinga medicininė pagalba.

Vėjaraupiai

Vėjaraupiai dažnai prasideda nuo mažų raudonų dėmelių, kurios virsta skysčio pilnomis pūslelėmis, o vėliau apsitraukia šašeliais. Vienu metu ant kūno gali būti ir naujų dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių.

Bėrimas dažniausiai niežti. Jis gali atsirasti ant veido, galvos odos, krūtinės, nugaros, rankų, kojų, kartais burnoje ar lytinių organų srityje. Vaikas gali karščiuoti, būti pavargęs, skųstis galvos skausmu, blogesniu apetitu.

Dauguma vaikų pasveiksta namuose, bet vėjaraupiai gali būti rimtesni kūdikiams, nėščiosioms, suaugusiesiems ir žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs.

Jei įtariate vėjaraupius, paprastai svarbu:

• neleisti vaikui kasytis, kiek įmanoma;
• trumpai nukirpti nagus;
• duoti pakankamai skysčių;
• pasitarti su vaistininku dėl niežulio mažinimo priemonių;
• neduoti ibuprofeno, nebent taip nurodė gydytojas;
• nesiųsti vaiko į darželį ar mokyklą, kol visos pūslelės neapsitraukė šašeliais.

Jei vaikas labai karščiuoja, tampa vangus, sunkiai kvėpuoja, pūslelės parausta, patinsta, supūliuoja ar vaikas turi lėtinių ligų, kreipkitės į gydytoją.

Rankų, pėdų ir burnos liga

Rankų, pėdų ir burnos liga yra dažna vaikų virusinė infekcija. Ji gali sukelti mažas pūsleles ar dėmeles ant delnų, padų, pirštų, aplink burną, taip pat skausmingas opeles burnoje. Kai kuriems vaikams bėrimas atsiranda ir ant sėdmenų ar kitose kūno vietose.

Vaikas gali karščiuoti, skųstis gerklės skausmu, mažiau valgyti, būti irzlus. Burnos opelės gali trukdyti gerti, todėl svarbiausia stebėti skysčių vartojimą.

Dažniausiai liga praeina savaime. Antibiotikai nepadeda, nes tai virusinė infekcija. Siūlykite mažus gurkšnius vandens, vėsesnius gėrimus, minkštą maistą. Venkite rūgščių gėrimų, jei jie graužia burną.

Vaiko grįžimas į darželį ar mokyklą priklauso nuo savijautos ir įstaigos taisyklių. Jei vaikas karščiuoja, blogai jaučiasi, negeria ar turi daug seilių dėl burnos skausmo, geriau likti namuose.

Skarlatina

Skarlatina yra bakterinė infekcija. Jai būdinga temperatūra, gerklės skausmas, padidėję kaklo limfmazgiai ir smulkus šiurkštus bėrimas. Tėvai dažnai sako, kad oda jaučiasi kaip švitrinis popierius.

Bėrimas gali būti ryškesnis ant krūtinės, pilvo, kaklo, pažastyse, kirkšnyse ar odos raukšlėse. Liežuvis gali tapti raudonas, grublėtas – kartais vadinamas „braškiniu liežuviu“.

Įtarus skarlatiną, reikia kreiptis į gydytoją, nes dažniausiai skiriami antibiotikai. Gydymas padeda greičiau pasveikti, sumažina užkrečiamumą ir komplikacijų riziką.

Į darželį ar mokyklą vaikas paprastai turėtų grįžti tik tada, kai nebekarščiuoja, jaučiasi pakankamai gerai ir praėjo gydytojo ar ugdymo įstaigos nurodytas laikotarpis po antibiotikų pradžios.

Tymai

Tymai yra labai užkrečiama virusinė liga. Ji gali prasidėti karščiavimu, kosuliu, sloga, paraudusiomis akimis, šviesos baime, nuovargiu. Vėliau atsiranda dėmėtas bėrimas, dažnai prasidedantis ant veido ar už ausų ir plintantis žemyn per kūną.

Tymai gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač kūdikiams, mažiems vaikams, nėščiosioms ir žmonėms su nusilpusiu imunitetu. Nuo tymų saugo MMR vakcina.

Jei įtariate tymus, prieš eidami į gydymo įstaigą paskambinkite šeimos gydytojui ar registratūrai. Tai svarbu, kad nebūtų užkrėsti kiti žmonės laukiamajame.

Vaikas su įtariamais tymais neturėtų eiti į darželį ar mokyklą, kol gydytojas nepatvirtino, kada saugu grįžti.

Penktosios ligos bėrimas

Penktąją ligą sukelia parvovirusas B19. Ji dažnai vadinama „pliaukštelėto skruosto“ liga, nes vaiko skruostai gali tapti ryškiai raudoni. Vėliau gali atsirasti tinkliškas, nėrinius primenantis bėrimas ant kūno, rankų ar kojų.

Prieš bėrimą gali būti lengva temperatūra, sloga, galvos skausmas ar bendras negalavimas. Dauguma vaikų pasveiksta be specifinio gydymo.

Ši infekcija paprastai lengva vaikams, bet gali būti svarbi nėščiosioms ir kai kuriems žmonėms, turintiems kraujo ligų ar nusilpusį imunitetą. Jei vaikas artimai bendravo su nėščia moterimi, jai verta pasitarti su gydytoju ar nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

Prakaitinė

Prakaitinė atsiranda, kai užsikemša prakaito latakai. Ji dažnai matoma kaip smulkūs rausvi ar skaidrūs spuogeliai ant kaklo, krūtinės, nugaros, odos raukšlių ar po drabužiais. Kūdikiai jai ypač jautrūs, nes gali greičiau perkaisti.

Prakaitinė paprastai nėra pavojinga ir pagerėja atvėsinus odą. Padeda:

• perkelti vaiką į vėsesnę patalpą;
• nuimti perteklinius drabužius;
• rinktis laisvus medvilninius drabužius;
• neperkloti kūdikio per šiltai;
• vengti riebių kremų, jei jie dar labiau užkemša odą.

Jei bėrimas negerėja, tampa skausmingas, pūliuoja arba vaikas karščiuoja ir atrodo blogai, kreipkitės į gydytoją.

Egzema

Egzema yra ilgalaikė odos būklė, sukelianti sausas, niežtinčias, paraudusias ar sudirgusias odos vietas. Vaikams ji dažnai atsiranda ant skruostų, alkūnių, kelių, riešų, kulkšnių, kaklo ar odos raukšlių.

Egzema nėra užkrečiama. Ji dažnai paūmėja ir vėl aprimsta. Paūmėjimą gali provokuoti muilai, kvapikliai, prakaitas, karštis, šaltis, vilnoniai ar šiurkštūs audiniai, dulkės, infekcijos ir kartais alergenai.

Pagrindinė priežiūra – reguliarus odos drėkinimas emolientais. Paūmėjimų metu gydytojas gali skirti tepamus vaistus, pavyzdžiui, kortikosteroidų kremą ar tepalą. Juos reikia naudoti taip, kaip nurodyta, ne ilgiau ir ne plačiau nei rekomenduota.

Jei oda tampa šlapiuojanti, šašuota, skausminga, patinusi, karšta arba vaikas karščiuoja, kreipkitės į gydytoją – egzema gali būti komplikuota odos infekcija.

Daugiau galite skaityti straipsnyje apie egzemą, psoriazę ir jų skirtumus.

Dilgėlinė ir alerginiai bėrimai

Dilgėlinė pasireiškia kaip iškilę, niežtintys, greitai atsirandantys ir kartais vietą keičiantys odos plotai. Jie gali atrodyti kaip nudilginimas dilgėlėmis. Priežastis gali būti virusinė infekcija, maistas, vaistai, vabzdžio įgėlimas, karštis, šaltis ar kartais neaiškus veiksnys.

Lengva dilgėlinė be tinimo ir kvėpavimo sutrikimų gali praeiti savaime. Vaistininkas gali patarti dėl vaiko amžiui tinkamų antihistamininių vaistų.

Tačiau alerginė reakcija gali būti pavojinga.

Skambinkite 112, jei bėrimas atsiranda kartu su:

• lūpų, liežuvio, gerklės, veido ar akių tinimu;
• dusuliu;
• švokštimu;
• užkimimu ar sunkumu kalbėti;
• galvos svaigimu;
• alpimu;
• staigiu stipriu silpnumu;
• vaiko suglebimu ar sąmonės sutrikimu.

Tai gali būti anafilaksijos požymiai.

Impetiga

Impetiga yra užkrečiama bakterinė odos infekcija. Dažnai prasideda nuo raudonų opelių ar pūslelių, kurios pratrūksta ir pasidengia gelsvai rusvais, medaus spalvos šašeliais. Dažniausiai atsiranda aplink nosį ir burną, bet gali būti bet kur, ypač jei oda jau pažeista egzemos, įkandimų ar kasymosi.

Impetigai dažnai reikia vaistininko, šeimos gydytojo ar vaikų gydytojo patarimo. Kartais skiriamas antibiotikų tepalas ar geriamieji antibiotikai, priklausomai nuo išplitimo ir vaiko būklės.

Kad infekcija neplistų:

• dažnai plaukite rankas;
• neleiskite vaikui kasyti;
• nenaudokite bendrų rankšluosčių;
• jei įmanoma, uždenkite pažeistas vietas;
• patalynę ir rankšluosčius skalbkite atskirai ar aukštesnėje temperatūroje.

Dėl grįžimo į darželį ar mokyklą vadovaukitės gydytojo ir ugdymo įstaigos nurodymais.

Grybelis

Odos grybelis gali atrodyti kaip apvalus ar žiedo formos pleistras su aiškesniu kraštu ir šviesesniu centru. Kraštas gali būti raudonas, pleiskanotas, iškilęs ar niežtintis. Lietuviškai žmonės kartais sako „odos grybelis“ arba „grybelinė infekcija“.

Grybelis gali plisti per tiesioginį kontaktą, rankšluosčius, drabužius, patalynę, bendrus paviršius ar gyvūnus.

Dažnai gydoma priešgrybeliniu kremu iš vaistinės, bet galvos odos grybelis turi būti įvertintas gydytojo, nes dažnai reikia receptinių vaistų.

Sauskelnių bėrimas

Sauskelnių bėrimas labai dažnas kūdikiams ir mažiems vaikams. Oda sauskelnių srityje gali būti paraudusi, skausminga, blizganti, dėmėta ar spuoguota. Dažnos priežastys – kontaktas su šlapimu ir išmatomis, trintis, servetėlės, muilai, viduriavimas, antibiotikai ar pienligė.

Gali padėti:

• dažnai keisti sauskelnes;
• švelniai nuplauti odą vandeniu;
• leisti pabūti be sauskelnių;
• naudoti tinkamą apsauginį kremą;
• vengti kvapnių servetėlių ar agresyvių prausiklių.

Jei bėrimas labai ryškus, skausmingas, atsiranda smulkių taškelių aplink pagrindinį paraudimą, bėrimas negerėja arba kūdikis atrodo sergantis, pasitarkite su vaistininku, šeimos gydytoju ar vaikų gydytoju.

Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai

Vabzdžių įkandimai dažnai sukelia niežtinčius iškilimus, paraudimą ir nedidelį patinimą. Vaikai juos gali stipriai kasytis, todėl oda gali sudirgti ar supūliuoti.

Gali padėti šaltas kompresas, nekasymas, trumpi nagai, vaistininko rekomenduotos priemonės nuo niežulio ar vaikui tinkami antihistamininiai vaistai.

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• paraudimas greitai plečiasi;
• vieta karšta, skausminga ar labai patinusi;
• atsiranda pūlių;
• vaikas karščiuoja;
• matyti raudonos juostos, plintančios nuo įkandimo vietos;
• vaikas atrodo blogai.

Skambinkite 112, jei po įkandimo ar įgėlimo atsiranda dusulys, lūpų ar liežuvio tinimas, švokštimas, alpimas ar staigi stipri alerginė reakcija.

Bėrimas po vėmimo ar viduriavimo

Kai kurios virusinės infekcijos gali sukelti ir virškinimo simptomus, ir bėrimą. Lengvas dėmėtas bėrimas kartais atsiranda, kai organizmas kovoja su infekcija.

Tačiau vėmimas ar viduriavimas kartu su bėrimu kelia daugiau rūpesčių, jei vaikas mažai geria, mažai šlapinasi, tampa labai mieguistas, turi aukštą temperatūrą, sprando sustingimą, neišblykštantį bėrimą ar atrodo labai blogai.

Tokiu atveju vertinkite hidrataciją: ar vaikas geria, ar šlapinasi, ar kūdikis turi šlapių sauskelnių, ar nėra sausos burnos, ašarų nebuvimo, įdubusių akių, neįprasto vangumo.

Bėrimai ant tamsesnės odos

Ant tamsesnės odos bėrimus gali būti sunkiau pastebėti. Paraudimas gali atrodyti ne ryškiai raudonas, o violetinis, rudas, pilkas ar tiesiog tamsesnis nei aplinkinė oda.

Jei reikia vertinti bėrimą, naudokite gerą apšvietimą. Patikrinkite vietas, kur odos pokyčius kartais lengviau pamatyti: delnus, padus, lūpas, liežuvį, burnos gleivinę, akių vokus, pilvą.

Jei vaikas atrodo blogai, o bėrimą sunku įvertinti, kreipkitės į gydytoją. Nesaugokite savęs vien tuo, kad „bėrimo beveik nesimato“.

Ar vaikas gali eiti į darželį ar mokyklą su bėrimu?

Tai priklauso nuo bėrimo priežasties ir vaiko savijautos. Jei vaikas turi lengvą bėrimą, neturi temperatūros, jaučiasi gerai ir gydytojas ar ugdymo įstaiga nenurodė kitaip, kartais jis gali lankyti darželį ar mokyklą.

Tačiau vaiką reikėtų palikti namuose, jei:

• jis karščiuoja;
• jaučiasi per prastai įprastai veiklai;
• vemia ar viduriuoja;
• įtariama užkrečiama liga;
• bėrimas dar neįvertintas ir vaikas atrodo sergantis;
• ugdytojas, mokykla, darželis ar gydytojas rekomenduoja likti namuose.

Kai kurios infekcijos turi aiškesnes taisykles. Pavyzdžiui, vėjaraupių atveju vaikas paprastai lieka namuose, kol visos pūslelės apsitraukia šašeliais. Įtariant tymus ar skarlatiną, būtina pasitarti su gydytoju dėl gydymo ir grįžimo į kolektyvą.

Kaip prižiūrėti lengvą bėrimą namuose?

Jei vaikas jaučiasi gerai, bėrimas išblykšta paspaudus, nėra karščiavimo ar kitų įspėjamųjų požymių, dažnai pakanka paprastos priežiūros.

Gali padėti:

• laikyti odą vėsią ir sausą;
• rengti minkštais, laisvais drabužiais;
• vengti kvapnių prausiklių, muilų, vonios putų ir losjonų;
• neleisti kasytis, kiek įmanoma;
• trumpai kirpti nagus;
• drėkinti sausą odą bekvapiais emolientais;
• dėl niežulio pasitarti su vaistininku;
• stebėti, ar oda netampa skausminga, karšta, pūliuojanti ar šlapiuojanti.

Jei bėrimas susijęs su virusine infekcija, svarbiausia – skysčiai, poilsis ir vaiko stebėjimas. Vaikai dažnai mažiau valgo sirgdami, bet gėrimas ir šlapinimasis yra svarbiau.

Kada kreiptis į šeimos gydytoją ar vaikų gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei:

• vaikas turi bėrimą ir karščiuoja;
• bėrimas plinta ar blogėja;
• bėrimas skausmingas;
• oda atrodo užkrėsta: karšta, patinusi, pūliuojanti, šlapiuojanti ar su gelsvais šašais;
• įtariate skarlatiną;
• įtariate tymus;
• kūdikis yra jaunesnis nei 3 mėnesių;
• vaikas negeria ar mažai šlapinasi;
• bėrimas atsirado pradėjus naują vaistą;
• yra veido, akių vokų ar sąnarių tinimas;
• bėrimas primena mėlynes ar kraujosruvas;
• nesate tikri, kas tai, ir nerimaujate.

Vaistininkas gali padėti, jei bėrimas lengvas, vaikas jaučiasi gerai, o jums reikia patarimo dėl niežulio, sausos odos, vabzdžių įkandimų, lengvos dilgėlinės ar sauskelnių bėrimo. Tačiau jei vaikas karščiuoja, atrodo blogai ar bėrimas neaiškus, geriau kreiptis į gydytoją.

Kada skambinti 112?

Skambinkite 112, jei vaikas turi bėrimą ir yra bent vienas iš šių požymių:

• bėrimas neišblykšta paspaudus stikline;
• vaikas labai vangus, sunkiai pažadinamas ar suglebęs;
• sutriko sąmonė, vaikas sumišęs;
• yra traukuliai;
• vaikas sunkiai kvėpuoja;
• lūpos ar oda tampa melsvos, pilkšvos ar margos;
• yra stiprus sprando sustingimas;
• vaikas negali pakęsti šviesos;
• yra stiprus galvos skausmas kartu su karščiavimu ar bėrimu;
• atsirado lūpų, liežuvio, gerklės ar veido tinimas;
• vaikas alpsta ar atrodo, kad tuoj nualps;
• vaikas atrodo labai blogai ir jums kyla rimtas nerimas.

Ko geriau nedaryti?

• nesiųskite vaiko su karščiavimu ir nauju bėrimu į darželį ar mokyklą be patarimo;
• nenaudokite likusių antibiotikų tepalų, jei jie nebuvo skirti šiam bėrimui;
• nenaudokite kortikosteroidų kremų ant neaiškaus bėrimo be gydytojo ar vaistininko patarimo;
• neduokite vaikui suaugusiesiems skirtų antihistamininių ar kitų vaistų;
• nemanykite, kad kiekvienas bėrimas yra alergija;
• neignoruokite lūpų, liežuvio ar gerklės tinimo;
• nelaukite, jei vaikas atrodo labai blogai, net jei bėrimas atrodo nedidelis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokia dažniausia vaikų bėrimo priežastis?

Viena dažniausių priežasčių yra virusinės infekcijos. Bėrimas gali atsirasti peršalus, karščiuojant, skaudant gerklei, vemiant ar viduriuojant. Taip pat dažni egzema, prakaitinė, alerginės reakcijos, vabzdžių įkandimai ir odos infekcijos.

Kada dėl vaiko bėrimo reikia sunerimti?

Sunerimti reikia, jei vaikas karščiuoja, atrodo labai vangus, sunkiai pažadinamas, sunkiai kvėpuoja, mažai geria, mažai šlapinasi, turi sprando sustingimą, lūpų ar veido tinimą, arba bėrimas neišblykšta paspaudus stikline.

Kokiam bėrimui reikia skambinti 112?

Skambinkite 112, jei bėrimas neišblykšta paspaudus stikline ir vaikas karščiuoja ar atrodo blogai. Taip pat skambinkite 112, jei yra dusulys, mėlynos lūpos, traukuliai, sąmonės sutrikimas, stiprus mieguistumas, alpimas ar rimta alerginė reakcija.

Kaip atlikti stiklinės testą?

Skaidrios stiklinės šoną tvirtai prispauskite prie bėrimo. Jei bėrimas pabąla ar išnyksta, jis išblykšta. Jei bėrimas lieka matomas per stiklą, ypač kartu su karščiavimu ar bloga savijauta, tai gali būti skubios pagalbos požymis.

Ar virusinis bėrimas gali niežėti?

Taip, kai kurie virusiniai bėrimai gali niežėti. Vėjaraupiai dažnai niežti, o rankų, pėdų ir burnos liga gali sukelti skausmingas burnos opeles ir pūsleles.

Ar dygstant dantims gali atsirasti bėrimas?

Dygstant dantims vaikas gali daugiau seilėtis, todėl oda aplink burną ar smakrą gali sudirgti. Tačiau dantų dygimas neturėtų sukelti plačiai išplitusio bėrimo, aukštos temperatūros ar labai blogos vaiko savijautos.

Ar vaikas gali eiti į darželį su bėrimu?

Priklauso nuo priežasties ir savijautos. Jei vaikas jaučiasi gerai, nekarščiuoja ir bėrimas nėra užkrečiamos ligos požymis, kartais gali. Jei yra temperatūra, vėmimas, viduriavimas, įtariama užkrečiama infekcija ar vaikas jaučiasi blogai, geriau likti namuose ir pasitarti su gydytoju.

Kaip atrodo vėjaraupiai?

Vėjaraupiai dažnai prasideda mažomis raudonomis dėmelėmis, kurios virsta skysčio pilnomis pūslelėmis ir vėliau šašeliais. Ant odos vienu metu gali būti dėmelių, pūslelių ir šašelių.

Kaip atrodo skarlatinos bėrimas?

Skarlatinos bėrimas dažnai būna smulkus, šiurkštus, tarsi švitrinis popierius. Jį gali lydėti karščiavimas, gerklės skausmas, padidėję limfmazgiai ir raudonas grublėtas liežuvis.

Ar antibiotikai gali sukelti bėrimą?

Taip, kai kuriems vaikams po vaistų, įskaitant antibiotikus, gali atsirasti bėrimas. Ne kiekvienas toks bėrimas reiškia tikrą alergiją, bet jei atsiranda tinimas, dusulys, švokštimas ar vaikas atrodo blogai, reikia skubios pagalbos.

Ar egzema yra bėrimas?

Taip, egzema gali atrodyti kaip sausos, niežtinčios, paraudusios ar sudirgusios odos dėmės. Jei oda tampa šlapiuojanti, skausminga, patinusi, karšta ar su gelsvais šašais, gali būti prisidėjusi infekcija.

Ar galima naudoti hormoninį kremą vaikui?

Kortikosteroidų kremus vaikams naudokite tik tada, kai juos paskyrė ar rekomendavo gydytojas arba vaistininkas ir aišku, kur, kiek ir kiek laiko tepti. Jie gali padėti sergant egzema, bet gali netikti kai kurioms infekcijoms.

Pagrindinės mintys

Vaikų bėrimai dažni ir dažniausiai nėra pavojingi. Juos gali sukelti virusinės infekcijos, egzema, prakaitinė, alergija, vabzdžių įkandimai, vėjaraupiai, skarlatina, rankų, pėdų ir burnos liga ar odos infekcijos.

Svarbiausia vertinti ne vien bėrimą, bet vaiko būklę. Jei vaikas geria, šlapinasi, kvėpuoja normaliai, reaguoja į jus ir bėrimas išblykšta paspaudus, dažnai galima ramiai stebėti ir prireikus pasitarti su vaistininku ar šeimos gydytoju.

Jei bėrimas neišblykšta paspaudus stikline, vaikas karščiuoja, sunkiai kvėpuoja, yra labai vangus, suglebęs, sumišęs, turi traukulių, sprando sustingimą, lūpų ar veido tinimą arba atrodo labai blogai, skambinkite 112.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei nerimaujate dėl vaiko bėrimo, jis karščiuoja, blogai jaučiasi, bėrimas plinta ar neaiški jo priežastis, kreipkitės į šeimos gydytoją, vaikų gydytoją, vaistininką arba skubiais atvejais skambinkite 112.