Vaiko vėmimas ir viduriavimas: dažniausios priežastys, ir kada kreiptis pagalbos

Vėmimas ir viduriavimas vaikams yra dažni ir dažniausiai susiję su žarnyno infekcija, kurią tėvai dažnai vadina „pilvo virusu“ ar „skrandžio gripu“. Dauguma vaikų pasveiksta namuose per kelias dienas, tačiau kūdikiai ir maži vaikai gali gana greitai netekti skysčių. Todėl svarbiausia žinoti, kaip duoti skysčių, ko vengti ir kada jau reikia gydytojo pagalbos.

Tokios ligos dažnai prasideda staiga. Vaikas dar ryte gali atrodyti visai gerai, o po kelių valandų jau vemia, viduriuoja, atsisako maisto, guli pavargęs, išblyškęs ir irzlus. Tėvams natūraliai kyla klausimas: ar tai tik trumpalaikė žarnyno infekcija, ar kažkas rimčiau?

Dažniausiai vėmimą ir viduriavimą vaikams sukelia virusinis gastroenteritas. Jį gali sukelti įvairūs virusai, pavyzdžiui, rotavirusas ar norovirusas. Tokios infekcijos lengvai plinta per rankas, paviršius, žaislus, maistą, rankšluosčius ir artimą kontaktą, todėl neretai greitai „pereina“ per darželį, mokyklą ar visą šeimą.

Daugeliu atvejų vėmimas aprimsta per 1–2 dienas, o viduriavimas gali tęstis kelias dienas ilgiau. Svarbiausias gydymas nėra speciali dieta ar vaistai nuo viduriavimo. Svarbiausia – apsaugoti vaiką nuo dehidratacijos, tai yra skysčių trūkumo.

Šiame straipsnyje paaiškiname, ką daryti namuose, kokius skysčius duoti, kaip atpažinti dehidrataciją, kada kreiptis į šeimos gydytoją, vaikų gydytoją ar vaistininką, kada skambinti 112, ir kada vaikas gali grįžti į darželį ar mokyklą.

Jei vaikui taip pat yra temperatūra, gali būti naudingas straipsnis apie karščiavimą vaikams. Jei kartu yra kosulys, sloga ar peršalimo požymiai, skaitykite apie kosulį ir peršalimą vaikams. Jei neramina skysčių trūkumas, plačiau skaitykite apie dehidratacijos simptomus vaikams ir suaugusiesiems.

Kas laikoma vėmimu ir viduriavimu?

Vėmimas reiškia, kad vaikas atpila ar išvemia skrandžio turinį. Tai ne tas pats, kas kūdikio nedidelis pieno atpylimas po maitinimo. Maži kūdikiai dažnai šiek tiek atpila, ir jei jie gerai jaučiasi, priauga svorio ir normaliai šlapinasi, tai paprastai nėra tas pats kaip vėmimas ligos metu.

Viduriavimas reiškia, kad vaiko išmatos tapo skystesnės, vandeningesnės nei įprastai ir jis tuštinasi dažniau. Žindomų kūdikių išmatos natūraliai gali būti minkštos ar skystesnės, todėl svarbiausia vertinti pokytį: kas neįprasta būtent jūsų vaikui.

Vėmimas ir viduriavimas dažnai būna kartu, bet nebūtinai. Kartais pirmiausia prasideda vėmimas, o viduriavimas atsiranda tik kitą dieną. Gali būti ir pilvo spazmai, nedidelė temperatūra, galvos skausmas, raumenų skausmai, nuovargis, prastesnis apetitas.

Dažniausios vaikų vėmimo ir viduriavimo priežastys

Dažniausia priežastis – virusinė žarnyno infekcija. Ji paprastai praeina savaime ir antibiotikų nereikalauja. Antibiotikai veikia bakterijas, o ne virusus, todėl įprasto „pilvo viruso“ atveju jie dažniausiai nepadeda.

Vėmimą ir viduriavimą taip pat gali sukelti:

• apsinuodijimas maistu;
• kelionėse įgytos žarnyno infekcijos;
• maisto netoleravimas;
• reakcija į vaistus;
• nerimas ar stresas;
• migrena;
• kita infekcija organizme, pavyzdžiui, ausies, šlapimo takų ar kvėpavimo takų infekcija;
• aukšta temperatūra;
• stiprus kosulys, po kurio vaikas apsivemia.

Kartais vėmimas nėra „tik virusas“. Stiprus ar vis stiprėjantis pilvo skausmas, išsipūtęs pilvas, žalias vėmalų turinys, kraujas vėmaluose ar išmatose, neįprastas mieguistumas, sprando sustingimas, neišblykštantis bėrimas ar dehidratacijos požymiai reikalauja medicininės pagalbos.

Pagrindinė rizika – dehidratacija

Didžiausias pavojus vemiant ir viduriuojant yra skysčių netekimas. Vaikas netenka ne tik vandens, bet ir druskų. Kūdikiai ir maži vaikai turi mažesnes atsargas, todėl gali dehidratuoti greičiau nei suaugusieji.

Ankstyvi dehidratacijos požymiai gali būti gana neryškūs. Vaikas gali būti labiau pavargęs nei įprastai, norėti gerti, turėti sausą burną, rečiau šlapintis. Šlapimas gali būti tamsesnis ar stipresnio kvapo. Kūdikis gali turėti mažiau šlapių sauskelnių.

Labiau neraminantys požymiai:

• labai sausa burna ir lūpos;
• verkia be ašarų arba ašarų labai mažai;
• įdubusios akys;
• įdubęs momenėlis kūdikiui;
• šaltos rankos ir kojos;
• neįprastas mieguistumas ar vangumas;
• greitas kvėpavimas;
• marga, pilkšva ar neįprastai blyški oda;
• galvos svaigimas;
• sumišimas;
• nėra šlapimo daug valandų;
• vaikas negali išlaikyti net mažų skysčių kiekių.

Jei vaikas tampa sunkiai pažadinamas, suglebęs, labai irzlus, negeria arba viską išvemia, reikia skubiai kreiptis pagalbos.

Kaip duoti skysčių, jei vaikas vis vemia?

Kai vaikas vis vemia, labai norisi duoti jam pilną stiklinę vandens. Tačiau didelis skysčio kiekis vienu kartu gali dar labiau sudirginti skrandį ir išprovokuoti naują vėmimą. Geriau duoti mažais kiekiais, bet dažnai.

Pradėkite nuo labai mažų kiekių. Mažam vaikui tai gali būti arbatinis šaukštelis arba keli mililitrai iš švirkštuko kas kelias minutes. Vyresni vaikai gali gurkšnoti po mažą gurkšnį. Jei vaikas išvemia, padarykite trumpą kelių minučių pertrauką ir vėl pradėkite nuo mažų kiekių.

Net jei vaikas kartais vėl vemia, dalis skysčių gali būti pasisavinama. Todėl svarbu nepasiduoti po vieno nesėkmingo bandymo, bet tęsti lėtai ir kantriai.

Žindomus kūdikius reikėtų toliau žindyti. Jie gali norėti trumpesnių, bet dažnesnių maitinimų. Mišinuku maitinami kūdikiai paprastai turėtų gauti įprastą mišinuką įprastu stiprumu. Mišinio neskieskite papildomu vandeniu, nebent taip aiškiai nurodė gydytojas.

Kas yra geriamasis rehidratacijos tirpalas?

Geriamasis rehidratacijos tirpalas – tai specialus skystis, kuriame yra tinkamas druskų ir gliukozės santykis. Jis padeda organizmui geriau pasisavinti skysčius, ypač kai vaikas vemia ar viduriuoja.

Tokių tirpalų miltelių ar paruoštų priemonių galima įsigyti vaistinėje. Svarbu paruošti tiksliai pagal instrukciją. Per silpnas ar per stiprus tirpalas gali būti netinkamas.

Rehidratacijos tirpalas ypač naudingas, jei:

• vaikas viduriuoja vandeningai;
• kartojasi vėmimas;
• vaikas mažiau šlapinasi;
• yra ankstyvų dehidratacijos požymių;
• vaikas mažas arba kūdikis;
• karšta diena ar vaikas prakaituoja dėl temperatūros.

Jei vaikas atsisako rehidratacijos tirpalo, pasitarkite su vaistininku ar gydytoju. Kartais padeda tirpalą atvėsinti arba duoti labai mažais kiekiais.

Ką vaikui duoti gerti?

Daugeliui vaikų tinka vanduo, motinos pienas, įprastas mišinukas ir geriamasis rehidratacijos tirpalas. Svarbiausia – mažais kiekiais ir dažnai.

Venkite gazuotų gėrimų ir sulčių, kol vaikas viduriuoja. Jie gali pabloginti viduriavimą. Sportiniai gėrimai nėra skirti mažiems vaikams, sergantiems žarnyno infekcija, ir nepakeičia rehidratacijos tirpalo.

Kai kuriems vaikams padeda ledinukai ar šaldyti skysčiai, nes taip skystis vartojamas lėtai. Tačiau jei vaikas jau dehidratuoja, vien ledinukų nepakaks.

Pagrindinis tikslas – kad vaikas po truputį gautų skysčių ir vėl reguliariau šlapintųsi.

Ar vaikui reikia valgyti?

Nesijaudinkite, jei vaikas kurį laiką nenori valgyti. Esant žarnyno infekcijai apetitas dažnai dingsta. Pirmą dieną ar dvi svarbiau gerti, o ne valgyti.

Kai vaikas pats nori maisto, siūlykite paprastą, pažįstamą maistą mažomis porcijomis. Gali tikti:

• skrebutis ar duona;
• ryžiai;
• makaronai;
• bulvės;
• sriuba;
• bananas;
• jogurtas, jei vaikas jį toleruoja;
• džiūvėsėliai ar krekeriai;
• įprastas lengvas maistas, kurį vaikas mėgsta.

Nereikia labai griežtos dietos. Svarbu neversti valgyti. Jei vaikas per anksti priverčiamas valgyti, jis gali vėl vemti. Siūlykite mažai ir bandykite vėliau.

Ar galima duoti vaistų nuo vėmimo ar viduriavimo?

Daugumai vaikų specialių vaistų, stabdančių vėmimą ar viduriavimą, nereikia. Vaistai nuo viduriavimo, kurie lėtina žarnyno veiklą, vaikams paprastai nerekomenduojami, nebent juos konkrečiai paskiria gydytojas. Kai kurių infekcijų metu jie gali būti netinkami.

Vaikams iki 16 metų negalima duoti aspirino, nebent jį paskyrė gydytojas.

Vaikiškas paracetamolis gali padėti, jei vaikas karščiuoja ar jaučia diskomfortą, bet jis negydo pačios žarnyno infekcijos. Jei vaikas išvėmė netrukus po vaisto, nekartokite dozės automatiškai – pasitarkite su vaistininku, gydytoju ar skaitykite vaisto informacinį lapelį, nes patarimas priklauso nuo laiko ir konkretaus vaisto.

Ibuprofenas gali dirginti skrandį ir ne visada tinka, jei vaikas dehidratuoja, mažai geria ar vemia. Jei nesate tikri, geriau pasitarti su vaistininku ar gydytoju.

Kada vėmimas kelia daugiau nerimo?

Vėmimas dažnas sergant žarnyno infekcija, tačiau kai kurie požymiai reikalauja skubios pagalbos.

Skubiai kreipkitės į gydytojus, jei vaikas:

• vemia žaliai;
• vemia krauju;
• turi stiprų ar vis stiprėjantį pilvo skausmą;
• turi išsipūtusį, kietą ar labai skausmingą pilvą;
• turi sprando sustingimą ar negali pakęsti šviesos;
• patyrė traukulius;
• turi bėrimą, kuris neišblykšta paspaudus stikline;
• yra labai vangus, suglebęs, sumišęs ar sunkiai pažadinamas.

Vėmimas po galvos traumos taip pat turi būti vertinamas rimtai, ypač jei kartojasi, kartu yra mieguistumas, sumišimas, stiprus galvos skausmas, neįprastas elgesys, pusiausvyros sutrikimas ar traukuliai.

Kūdikiams ypač svarbu reaguoti į pasikartojantį stiprų vėmimą, prastą maitinimą, mažiau šlapių sauskelnių, išsipūtusį pilvą, žalią vėmimą ar neįprastą mieguistumą.

Kada viduriavimas kelia daugiau nerimo?

Vandeningas viduriavimas dažnas sergant virusine žarnyno infekcija. Tačiau kraujas ar gleivės išmatose, stiprus pilvo skausmas, ilgai trunkanti temperatūra, dehidratacijos požymiai arba negerėjanti būklė turėtų būti aptarti su gydytoju.

Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei:

• vaikas neseniai grįžo iš kelionės užsienyje;
• vaikas turi nusilpusį imunitetą;
• serga lėtine liga;
• yra labai mažas kūdikis;
• viduriavimas prasidėjo po antibiotikų;
• viduriavimas sunkus, dažnas ar su krauju.

Labai mažiems kūdikiams viduriavimas gali tapti rimtas greičiau, nes jie greičiau netenka skysčių.

Kada kreiptis į gydytoją, o kada skambinti 112?

Skambinkite 112 arba vykite į skubios pagalbos skyrių, jei vaikas:

• labai sunkiai pažadinamas;
• yra suglebęs, sumišęs ar nereaguoja įprastai;
• sunkiai kvėpuoja;
• turi melsvas ar pilkšvas lūpas;
• patyrė traukulius;
• turi sprando sustingimą;
• turi bėrimą, kuris neišblykšta paspaudus stikline;
• vemia žaliai;
• turi stiprų nuolatinį pilvo skausmą;
• atrodo labai sunkiai sergantis.

Skubiai kreipkitės į šeimos gydytoją, vaikų gydytoją ar budinčią medicinos pagalbą, jei vaikas:

• negali išlaikyti skysčių;
• turi dehidratacijos požymių;
• viduriuoja su krauju;
• kartotinai vemia;
• viduriuoja labai dažnai;
• karščiuoja ir būklė negerėja;
• simptomai tęsiasi ilgiau nei tikėjotės;
• yra jaunesnis nei 6 mėnesių ir jums kyla nerimas;
• serga lėtine liga arba turi nusilpusį imunitetą.

Kiek trunka „pilvo virusas“?

Vėmimas dažniausiai pagerėja per 24–48 valandas. Viduriavimas gali trukti ilgiau – kelias dienas, kartais apie savaitę ar kiek daugiau, kol žarnynas visiškai atsigauna.

Vaikas turėtų palaipsniui tapti žvalesnis, daugiau gerti, rečiau vemti ir normaliau šlapintis. Jei kryptis priešinga – vaikas geria vis mažiau, šlapinasi rečiau, tampa mieguistesnis, skundžiasi stiprėjančiu skausmu ar kraujuoja – reikia kreiptis į gydytoją.

Po žarnyno infekcijos apetitas gali būti prastesnis dar kelias dienas. Tačiau svorio kritimas, nuolatinis pilvo skausmas, ilgai trunkantis viduriavimas, kraujas išmatose ar pasikartojantys epizodai turėtų būti aptarti su gydytoju.

Ar vaikas gali eiti į darželį ar mokyklą?

Ne, kol dar vemia ar viduriuoja. Vaikas turėtų likti namuose, kol jaučiasi blogai, ir grįžti į darželį ar mokyklą tik tada, kai praėjo bent 48 valandos po paskutinio vėmimo ar viduriavimo epizodo.

Ši 48 valandų taisyklė svarbi, nes žarnyno infekcijos labai lengvai plinta. Vaikas dar gali būti užkrečiamas net tada, kai simptomai jau pradeda rimti.

Vaikas taip pat turi būti pakankamai geros savijautos, kad galėtų dalyvauti įprastoje veikloje. Jei jis vis dar labai pavargęs, mažai geria, mažai valgo ar dažnai bėga į tualetą, geriau dar pabūti namuose.

Ar galima eiti į baseiną po viduriavimo?

Kol vaikas viduriuoja, į baseiną eiti negalima. Po kai kurių žarnyno infekcijų baseino reikėtų vengti dar kurį laiką, nes infekcija gali plisti per vandenį. Jei vaikui buvo nustatyta konkreti infekcija, pavyzdžiui, kriptosporidiozė, laikykitės gydytojo ar visuomenės sveikatos specialistų nurodymų.

Kaip sumažinti plitimą namuose?

Žarnyno infekcijos lengvai plinta šeimoje, ypač jei namuose yra mažų vaikų. Vienas svarbiausių dalykų – rankų plovimas su muilu ir vandeniu. Vien dezinfekcinis skystis kai kuriems virusams, pavyzdžiui, norovirusui, nėra toks patikimas kaip geras rankų plovimas.

Padeda:

• plauti rankas po tualeto, sauskelnių keitimo ir prieš valgį;
• dažnai valyti klozeto dangtį, nuleidimo mygtuką, čiaupus, durų rankenas, šviesos jungiklius;
• nedalintis rankšluosčiais;
• sergančiam vaikui duoti atskirą rankšluostį;
• nešvarius drabužius, patalynę ir rankšluosčius skalbti kuo greičiau;
• vemiant ar viduriuojant suteptas vietas valyti kruopščiai;
• jei įmanoma, valant naudoti vienkartines pirštines;
• neleisti sergančiam vaikui padėti gaminti maisto;
• ypač saugoti kūdikius, vyresnius žmones ir žmones su nusilpusiu imunitetu.

Ką svarbu žinoti apie kūdikius?

Kūdikiams reikia daugiau atsargumo. Jie gali dehidratuoti greičiau ir ne visada aiškiai parodo, kad jiems blogėja.

Toliau žindykite ar maitinkite įprastu mišinuku. Gali reikėti maitinti trumpiau, bet dažniau. Mišinio neskieskite.

Stebėkite:

• ar kūdikis žinda ar geria mišinuką;
• kiek yra šlapių sauskelnių;
• ar kūdikis neįprastai mieguistas;
• ar oda neatrodo pilkšva, marga ar labai blyški;
• ar nėra įdubusio momenėlio;
• ar kvėpuoja normaliai;
• ar nėra karščiavimo;
• ar nėra žalio vėmimo ar kraujo išmatose.

Kreipkitės į gydytoją, jei kūdikis jaunesnis nei 6 mėnesių ir vemia ar viduriuoja, jei mažiau šlapinasi, blogai maitinasi, karščiuoja, vemia žaliai, išmatose yra kraujo, atrodo labai mieguistas arba jums neramu. Kūdikiai iki 3 mėnesių, kurių temperatūra yra 38 °C ar daugiau, turėtų būti įvertinti skubiai.

Vėmimas be viduriavimo: ar tai vis tiek virusas?

Kartais vėmimas prasideda anksčiau nei viduriavimas. Tačiau vien vėmimas gali turėti ir kitų priežasčių: šlapimo takų infekciją, ausies infekciją, migreną, apsinuodijimą maistu, apendicitą, žarnyno nepraeinamumą, meningitą, padidėjusį spaudimą kaukolėje ar reakciją į vaistus.

Vienas trumpas vėmimo epizodas dažnai nėra pavojingas. Tačiau kartotinis vėmimas, žalias vėmimas, stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, stiprus pilvo skausmas, mieguistumas, dehidratacija, vėmimas po galvos traumos ar vėmimas labai mažam kūdikiui neturėtų būti ignoruojami.

Vėmimas, viduriavimas ir temperatūra

Nedidelė temperatūra gali būti sergant žarnyno infekcija. Tačiau aukšta ar ilgai trunkanti temperatūra, blogėjanti vaiko būklė, bėrimas, sprando sustingimas, kvėpavimo sutrikimas, stiprus pilvo skausmas ar dehidratacijos požymiai reiškia, kad reikia pasitarti su gydytoju.

Ko geriau nedaryti?

• nenutraukite žindymo;
• neskieskite kūdikių mišinio;
• neduokite gazuotų gėrimų ar sulčių kaip rehidratacijos priemonės;
• neduokite vaistų nuo viduriavimo be gydytojo nurodymo;
• nesiųskite vaiko į darželį ar mokyklą, kol nepraėjo 48 valandos po paskutinio vėmimo ar viduriavimo;
• neverskite vaiko valgyti, jei jis nenori;
• neignoruokite prasto gėrimo, mažo šlapinimosi, kraujo išmatose, žalio vėmimo ar stipraus pilvo skausmo.

Trumpas apetito sumažėjimas paprastai nėra didžiausia problema. Daug svarbiau, ar vaikas gauna skysčių ir šlapinasi.

Paprastas stebėjimo planas namuose

Kai vaikas vemia ar viduriuoja, naudinga trumpai pasižymėti, kas vyksta. Tai padeda ir jums, ir gydytojui, jei vėliau prireiktų konsultacijos.

Užsirašykite:

• kada prasidėjo vėmimas ar viduriavimas;
• kaip dažnai vaikas vemia;
• kaip dažnai tuštinasi;
• ar išmatose yra kraujo ar gleivių;
• kiek skysčių pavyksta išgerti;
• kada paskutinį kartą šlapinosi;
• ar yra temperatūra;
• ar skauda pilvą;
• ar vaikas tampa žvalesnis, ar blogėja.

Gera kryptis – vaikas geria daugiau, šlapinasi, mažiau vemia, tampa žvalesnis. Bloga kryptis – vis mažiau geria, mažai šlapinasi, mieguistėja, skundžiasi stiprėjančiu skausmu arba atsiranda pavojingų požymių.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokia dažniausia vaikų vėmimo ir viduriavimo priežastis?

Dažniausiai tai virusinė žarnyno infekcija, dažnai vadinama pilvo virusu. Ji paprastai praeina savaime, o svarbiausia yra skysčiai ir dehidratacijos stebėjimas.

Kiek laiko trunka vėmimas ir viduriavimas vaikams?

Vėmimas dažnai nurimsta per 1–2 dienas. Viduriavimas gali trukti kelias dienas ir kartais užsitęsti ilgiau, kol žarnynas atsigauna. Jei vaikas blogėja, dehidratuoja, išmatose yra kraujo ar simptomai ilgai nepraeina, kreipkitės į gydytoją.

Ką duoti gerti po vėmimo?

Duokite mažais kiekiais ir dažnai. Tinka vanduo, motinos pienas, įprastas mišinukas ir geriamasis rehidratacijos tirpalas. Jei vaikas vėl vemia, trumpai palaukite ir pradėkite nuo labai mažų kiekių.

Ar reikia nutraukti pieną, jei vaikas viduriuoja?

Žindomus kūdikius reikia toliau žindyti. Mišinuku maitinami kūdikiai paprastai turėtų gauti įprastą mišinuką įprastu stiprumu. Mišinio neskieskite, nebent taip nurodė gydytojas.

Ar vaikams galima duoti rehidratacijos tirpalą?

Taip. Geriamasis rehidratacijos tirpalas gali būti labai naudingas, jei vaikas netenka skysčių ar yra dehidratacijos rizika. Jį galima įsigyti vaistinėje. Labai svarbu paruošti pagal instrukciją.

Ar galima duoti vaistų nuo viduriavimo?

Vaistai, stabdantys viduriavimą, vaikams paprastai nerekomenduojami, nebent juos paskyrė gydytojas. Dėl vaistų visada geriau pasitarti su vaistininku ar gydytoju.

Kada nerimauti dėl dehidratacijos?

Nerimauti reikia, jei vaikas mažai šlapinasi, turi mažiau šlapių sauskelnių, burna sausa, nėra ašarų, akys įdubusios, vaikas neįprastai mieguistas, šaltomis galūnėmis arba negali išlaikyti skysčių.

Kada skambinti 112?

Skambinkite 112, jei vaikas sunkiai pažadinamas, suglebęs, sumišęs, sunkiai kvėpuoja, turi mėlynas lūpas, traukulius, žalią vėmimą, stiprų nuolatinį pilvo skausmą, sprando sustingimą ar bėrimą, kuris neišblykšta paspaudus stikline.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei vaikas negali išlaikyti skysčių, turi dehidratacijos požymių, išmatose yra kraujo, kartotinai vemia, labai dažnai viduriuoja, yra jaunesnis nei 6 mėnesių arba jums kyla nerimas.

Ar vaikas gali eiti į darželį po vieno vėmimo?

Jei įtariama infekcija, vaikas turėtų likti namuose iki 48 valandų po paskutinio vėmimo ar viduriavimo epizodo. Tai padeda sumažinti infekcijos plitimą.

Kodėl kartu su vėmimu ir viduriavimu pakyla temperatūra?

Temperatūra gali pakilti, nes organizmas kovoja su infekcija. Kreipkitės į gydytoją, jei temperatūra aukšta, ilgai laikosi, vaikas labai mažas arba yra bėrimas, sprando sustingimas, kvėpavimo sutrikimas, stiprus pilvo skausmas ar dehidratacijos požymiai.

Ar kraujas viduriuojant yra rimta?

Kraujas išmatose turi būti aptartas su gydytoju. Skubiau kreipkitės, jei kartu yra temperatūra, stiprus pilvo skausmas, dehidratacija ar vaikas atrodo blogai.

Ką reiškia žalias vėmimas?

Žalias vėmimas gali būti rimtesnės būklės, pavyzdžiui, žarnyno nepraeinamumo, požymis. Tokiu atveju reikia skubaus medicininio įvertinimo.

Ar pakanka rankų dezinfekanto?

Ne visada. Sergant žarnyno infekcijomis, ypač įtariant norovirusą, rankas geriausia plauti muilu ir vandeniu. Dezinfekcinis skystis ne visada patikimai veikia visus sukėlėjus.

Koks maistas geriausias po žarnyno infekcijos?

Kai vaikas nori valgyti, siūlykite mažas porcijas paprasto maisto: skrebutį, ryžius, makaronus, bulves, sriubą, bananą, jogurtą, krekerius ar įprastą lengvą maistą. Griežtos dietos dažniausiai nereikia.

Pagrindinės mintys

Vaikų vėmimą ir viduriavimą dažniausiai sukelia žarnyno infekcija, kuri praeina per kelias dienas. Svarbiausia – ne maistas, o skysčiai. Jei vaikas vemia, duokite gerti mažais kiekiais ir dažnai. Jei yra dehidratacijos rizika, naudokite vaistinėje įsigyjamą geriamąjį rehidratacijos tirpalą.

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei vaikas labai vangus, suglebęs, sumišęs, sunkiai kvėpuoja, vemia žaliai, išmatose yra kraujo, turi stiprų nuolatinį pilvo skausmą, dehidratacijos požymių, neišblykštantį bėrimą arba jums atrodo rimtai sergantis.

Vaikas neturėtų grįžti į darželį ar mokyklą, kol nepraėjo bent 48 valandos po paskutinio vėmimo ar viduriavimo epizodo.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei nerimaujate dėl vaiko būklės, jis mažai geria, mažai šlapinasi, vemia žaliai, viduriuoja su krauju, tampa vangus ar atrodo labai blogai, kreipkitės į šeimos gydytoją, vaikų gydytoją, vaistininką arba skubiais atvejais skambinkite 112.