Skrandžio mažinimo operacijos yra vienas labiausiai nesuprantamų nutukimo gydymo būdų. Vieni jas laiko paskutine išeitimi. Kiti mano, kad tai „lengvas kelias“. Dar kiti įsivaizduoja, kad tai kosmetinė operacija žmonėms, kurie tiesiog nenori laikytis dietos. Iš tikrųjų nė vienas iš šių apibūdinimų nėra tikslus.
Skrandžio mažinimo operacijos, dažnai vadinamos bariatrine chirurgija arba nutukimo chirurgija, yra rimtas medicininis gydymas žmonėms, gyvenantiems su sunkiu nutukimu. Jos skirtos padėti mažinti svorį, tačiau tikslas dažniausiai yra gerokai platesnis nei skaičius svarstyklėse.
Daugeliui pacientų bariatrinė chirurgija svarstoma ne dėl išvaizdos, o dėl sveikatos: 2 tipo cukrinio diabeto kontrolės, aukšto kraujospūdžio, miego apnėjos, sąnarių skausmo, judėjimo apribojimų, vaisingumo problemų ar ilgalaikės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Tai nėra sprendimas, kurį reikėtų priimti skubotai. Operacija reikalauja ištyrimo, pasiruošimo, gyvenimo būdo pokyčių, sveikimo laikotarpio ir ilgalaikės priežiūros. Po jos tenka iš naujo mokytis valgyti, vartoti papildus, stebėti sveikatos rodiklius ir reguliariai lankytis pas specialistus.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškinama, kas yra skrandžio mažinimo operacijos, kam jos gali būti svarstomos Lietuvoje, kokios procedūros atliekamos dažniausiai, kokios rizikos svarbios, kaip atrodo atsistatymas ir ko tikėtis ilguoju laikotarpiu.
Kas yra skrandžio mažinimo operacija?
Skrandžio mažinimo operacija – tai chirurginis gydymas, kurio metu pakeičiama virškinimo sistema taip, kad žmogus galėtų suvalgyti mažiau, greičiau pajustų sotumą, o kai kurių operacijų atveju – ir įsisavintų mažiau kalorijų ar maistinių medžiagų.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad bariatrinė chirurgija nėra viena konkreti operacija. Tai kelių skirtingų procedūrų grupė. Vienos jų labiau sumažina skrandžio tūrį, kitos keičia ir maisto kelią žarnyne, trečios yra laikinesnės ir taikomos tik tam tikrais atvejais.
Dažniausiai kalbama apie šias procedūras:
- skrandžio rezekciją, dar vadinamą „sleeve“ arba rankovine skrandžio operacija;
- skrandžio apylankos operaciją;
- skrandžio žiedo operaciją;
- skrandžio balioną, kuris nėra tokia pati ilgalaikė operacija kaip rezekcija ar apylanka.
Bariatrinė chirurgija turėtų būti suprantama ne kaip atskiras „greitas sprendimas“, o kaip viena nutukimo gydymo dalis. Ji gali būti labai veiksminga, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai operacija derinama su mitybos, fizinio aktyvumo, psichologinės savijautos ir ilgalaikės medicininės priežiūros pokyčiais.
Kam gali būti svarstoma bariatrinė chirurgija?
Skrandžio mažinimo operacijos paprastai svarstomos žmonėms, kuriems nustatytas didelio laipsnio nutukimas, ypač jei svoris jau daro aiškią žalą sveikatai ir neoperaciniai metodai nedavė pakankamo rezultato.
Dažniausiai vertinamas kūno masės indeksas, arba KMI, tačiau jis nėra vienintelis kriterijus. Gydytojui svarbu ir tai, ar žmogus turi su nutukimu susijusių ligų, pavyzdžiui:
- 2 tipo cukrinį diabetą;
- arterinę hipertenziją;
- miego apnėją;
- sąnarių artrozę ar stiprų sąnarių skausmą;
- suriebėjusių kepenų ligą;
- policistinių kiaušidžių sindromą;
- vaisingumo sutrikimų;
- didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Praktikoje bariatrinė chirurgija dažniau svarstoma tada, kai KMI yra labai aukštas arba kai mažesnį, bet vis tiek reikšmingą nutukimą lydi rimtos gretutinės ligos. Tačiau tinkamumą operacijai visada turi vertinti gydytojas, nes svarbūs ir kiti veiksniai: amžius, bendra sveikata, ankstesnės operacijos, valgymo elgesys, psichologinė būklė, vartojami vaistai ir pasirengimas ilgalaikiams pokyčiams.
Paprastai tariant, žmogus, kuriam nutukimas sukelia 2 tipo diabetą, miego apnėją, aukštą kraujospūdį ir stiprų sąnarių skausmą, yra visai kitoje situacijoje nei žmogus, kuris tiesiog nori greičiau sulieknėti. Bariatrinė chirurgija yra medicininis nutukimo gydymas, o ne kosmetinė procedūra.
Ar operacija gali būti pirmas pasirinkimas?
Dažniausiai – ne. Paprastai pirmiausia taikomi neoperaciniai metodai: mitybos keitimas, fizinio aktyvumo didinimas, elgesio keitimo strategijos, psichologinė pagalba, o kai kuriais atvejais – ir vaistai svoriui mažinti.
Tačiau tai nereiškia, kad chirurgija visada turi būti atidėliojama metų metus. Kai nutukimas yra sunkus, o gretutinės ligos kelia didelę riziką, operacija gali būti aptariama anksčiau kaip viena iš realių gydymo galimybių.
Svarbiausia mintis tokia: operacija nepakeičia gyvenimo būdo pokyčių. Ji sukuria sąlygas, kurios gali padėti tuos pokyčius įgyvendinti efektyviau ir išlaikyti ilgiau.
Kokios skrandžio mažinimo operacijos atliekamos?
Skrandžio rezekcija, arba rankovinė skrandžio operacija, yra procedūra, kurios metu pašalinama didelė skrandžio dalis, o likusi skrandžio dalis tampa siauresnė. Po tokios operacijos žmogus greičiau pajunta sotumą ir gali suvalgyti mažesnį maisto kiekį. Ši procedūra taip pat gali paveikti alkio hormonus.
Skrandžio apylankos operacija sukuria mažą skrandžio maišelį ir pakeičia maisto kelią per dalį plonosios žarnos. Dėl to žmogus valgo mažiau, o dalis maistinių medžiagų įsisavinama kitaip. Ši operacija dažnai aptariama tada, kai nutukimas susijęs su 2 tipo diabetu ar kitais medžiagų apykaitos sutrikimais.
Skrandžio žiedo operacija reiškia, kad aplink viršutinę skrandžio dalį uždedamas reguliuojamas žiedas. Jis riboja vienu metu suvalgomo maisto kiekį. Ši procedūra kai kuriose šalyse taikoma rečiau nei anksčiau, nes dažnai pirmenybė teikiama kitoms operacijoms.
Skrandžio balionas nėra tokia pati nuolatinė operacija kaip skrandžio rezekcija ar apylanka. Balionas įvedamas į skrandį laikinam laikotarpiui ir užima dalį skrandžio tūrio, todėl žmogus greičiau jaučiasi sotus. Jis gali būti svarstomas tam tikromis situacijomis, tačiau ne visiems pacientams tinka.
Kuri procedūra tinkamiausia, priklauso nuo žmogaus sveikatos, KMI, gretutinių ligų, valgymo įpročių, refliukso, diabeto, ankstesnių operacijų ir chirurgo bei multidisciplininės komandos vertinimo.
Kiek svorio galima numesti?
Svorio mažėjimas po bariatrinės operacijos labai skiriasi. Rezultatai priklauso nuo operacijos tipo, pradinio svorio, sveikatos būklės, mitybos pokyčių, fizinio aktyvumo, psichologinių veiksnių ir ilgalaikės priežiūros.
Daugeliui pacientų svoris sumažėja reikšmingai, tačiau svarbu žiūrėti ne tik į kilogramus. Ne mažiau svarbu, kas pasikeičia kasdienybėje: lengviau vaikščioti, mažiau dusulio, geresnis miegas, mažesnis sąnarių skausmas, geresnė cukraus kiekio kraujyje kontrolė, mažesnis kraujospūdis, daugiau energijos.
Todėl bariatrinė chirurgija neturėtų būti vertinama vien kaip svorio metimo priemonė. Tai gali būti gydymas, kuris padeda sumažinti su nutukimu susijusių ligų naštą.
Kaip Lietuvoje atrodo kelias iki operacijos?
Lietuvoje kelias iki bariatrinės operacijos gali skirtis priklausomai nuo to, ar žmogus kreipiasi per viešą sveikatos sistemą, ar renkasi privačią kliniką. Bet abiem atvejais svarbiausia yra ne tik pati operacija, o tinkamas paciento įvertinimas ir priežiūra.
Dažniausiai pirmas žingsnis yra pokalbis su šeimos gydytoju, endokrinologu, dietologu ar kitu specialistu. Įvertinama, ar nutukimas susijęs su kitomis ligomis, kokie metodai jau bandyti, ar yra cukrinis diabetas, kraujospūdžio problemų, miego apnėjos požymių, sąnarių skausmų, hormoninių sutrikimų ar kitų rizikos veiksnių.
Prieš operaciją paprastai gali būti atliekami kraujo tyrimai, širdies ir plaučių būklės įvertinimas, virškinamojo trakto tyrimai, mitybos įvertinimas, kartais psichologo ar psichiatro konsultacija. Kai kuriais atvejais prašoma prieš operaciją sumažinti dalį svorio, kad sumažėtų operacinė rizika.
Jei svarstoma galimybė gauti operaciją per kompensuojamą gydymo kelią, konkrečius kriterijus, siuntimo tvarką, laukimo laiką ir galimas priemokas reikia tikslinti su gydymo įstaiga, šeimos gydytoju ar specialistu. Taisyklės, finansavimas ir praktinis prieinamumas gali keistis, todėl verta remtis ne nuogirdomis, o konkrečia konsultacija.
O kaip dėl privačios bariatrinės chirurgijos?
Privačios skrandžio mažinimo operacijos Lietuvoje taip pat atliekamos. Kai kurie žmonės renkasi privatų kelią dėl trumpesnio laukimo, konkretaus chirurgo, patogesnio planavimo ar platesnių konsultacijų galimybių.
Tačiau svarbiausias klausimas neturėtų būti tik kaina. Svarbiau įvertinti, ar klinika suteikia visą reikalingą kelią: ištyrimą prieš operaciją, aiškų rizikų paaiškinimą, dietologo konsultacijas, pagalbą po operacijos, kraujo tyrimų stebėjimą, papildų planą ir ilgalaikę kontrolę.
Greitai atlikta operacija be tinkamos priežiūros nėra geras nutukimo gydymas. Bariatrinė chirurgija gali būti labai veiksminga, bet saugumas ir ilgalaikė sėkmė priklauso nuo visos komandos darbo, ne tik nuo operacinės dienos.
Ką reikia padaryti prieš operaciją?
Pasiruošimas operacijai gali apimti kelias svarbias dalis.
- Medicininį įvertinimą – tyrimus, ligų istorijos peržiūrą, vaistų įvertinimą, širdies, plaučių ir kitų sistemų patikrą.
- Mitybos įvertinimą – valgymo įpročius, baltymų vartojimą, užkandžiavimą, saldumynus, alkoholį, skysčių vartojimą.
- Psichologinį pasiruošimą – ypač jei yra emocinis valgymas, persivalgymo epizodai, depresija, nerimas ar valgymo kontrolės sunkumai.
- Gyvenimo būdo pokyčius – rūkymo nutraukimą, alkoholio ribojimą, fizinio aktyvumo didinimą, pasiruošimą mažesnėms porcijoms.
- Pokyčių po operacijos aptarimą – kaip reikės valgyti, kokius papildus vartoti, kokių simptomų neignoruoti ir kada kreiptis pagalbos.
Pasiruošimas nėra skirtas „įrodyti“, kad žmogus nusipelnė gydymo. Jo tikslas – sumažinti riziką ir padidinti tikimybę, kad po operacijos rezultatai bus geri ir ilgalaikiai.
Kaip atrodo atsistatymas po operacijos?
Atsistatymas priklauso nuo procedūros tipo, paciento sveikatos ir operacijos eigos. Dažniausiai po laparoskopinės, arba minimaliai invazinės, operacijos ligoninėje praleidžiamos kelios dienos, tačiau tai gali skirtis.
Pirmosiomis savaitėmis mityba keičiasi etapais. Iš pradžių dažniausiai vartojami skysčiai, vėliau trintas ar minkštas maistas, o tik po to palaipsniui grįžtama prie kietesnio maisto. Porcijos būna labai mažos, valgoma lėtai, daug dėmesio skiriama baltymams ir skysčiams.
Po operacijos svarbu:
- valgyti mažomis porcijomis;
- kramtyti labai gerai ir neskubėti;
- negerti didelio kiekio skysčių kartu su maistu, jei taip nurodė specialistai;
- vartoti paskirtus vitaminus ir mineralus;
- stebėti skausmą, karščiavimą, vėmimą, silpnumą ar kitus nerimą keliančius simptomus;
- palaipsniui grįžti prie fizinio aktyvumo pagal gydytojo rekomendacijas.
Fiziškai žmogus sveiksta po operacijos, bet kartu mokosi visiškai naujo valgymo būdo. Todėl pirmosios savaitės ir mėnesiai gali būti emociškai jautrūs. Gera priežiūra šiuo laikotarpiu yra labai svarbi.
Kokios yra rizikos ir komplikacijos?
Kaip ir bet kuri didesnė operacija, bariatrinė chirurgija turi rizikų. Dalis jų susijusios su pačia operacija, dalis – su ilgalaikiais mitybos ir medžiagų įsisavinimo pokyčiais.
Galimos ankstyvos komplikacijos:
- kraujavimas;
- infekcija;
- kraujo krešuliai;
- žaizdų gijimo problemos;
- nutekėjimas iš operuotos virškinamojo trakto vietos;
- pykinimas, vėmimas ar skysčių trūkumas;
- stiprus pilvo skausmas ar karščiavimas.
Galimos vėlyvesnės problemos:
- vitaminų ir mineralų trūkumas;
- mažakraujystė;
- baltymų trūkumas;
- tulžies pūslės akmenys;
- refliuksas arba jo paūmėjimas;
- žarnyno susiaurėjimai ar nepraeinamumas;
- perteklinė oda po didelio svorio netekimo;
- svorio grįžimas, jei nepavyksta išlaikyti naujų įpročių.
Dėl šių priežasčių bariatrinė chirurgija neturėtų būti pristatoma kaip paprastas ar lengvas sprendimas. Ji gali būti labai veiksminga, bet tai yra rimtas gydymas, kuriam reikia atsakingo pasiruošimo ir ilgalaikės kontrolės.
Ar po operacijos vis tiek reikia keisti mitybą?
Taip. Būtinai.
Operacija pakeičia fizines valgymo sąlygas, bet ji neatlieka viso darbo už žmogų. Po operacijos reikia valgyti kitaip: mažesnėmis porcijomis, lėčiau, reguliariau, daugiau dėmesio skiriant baltymams, skysčiams, vitaminams ir mineralams.
Taip pat svarbu suprasti, kad operacija automatiškai neišsprendžia visų su maistu susijusių sunkumų. Jei žmogus ilgą laiką valgė dėl streso, nerimo, nuovargio, liūdesio ar praradęs kontrolę, šie įpročiai gali išlikti ir po operacijos. Todėl kai kuriems pacientams labai svarbi psichologo, psichoterapeuto ar valgymo sutrikimų specialisto pagalba.
Bariatrinė chirurgija gali sumažinti alkį ir porcijas, bet ji nepakeičia emocinio santykio su maistu be papildomo darbo.
Ar po operacijos reikia vartoti vitaminus?
Dažniausiai taip. Po bariatrinių operacijų gali būti sunkiau gauti arba įsisavinti pakankamai tam tikrų vitaminų ir mineralų, ypač po skrandžio apylankos operacijos. Todėl gydytojas ar dietologas gali rekomenduoti ilgalaikį papildų vartojimą.
Dažniausiai stebimi ar papildomi:
- geležis;
- vitaminas B12;
- folatai;
- vitaminas D;
- kalcis;
- baltymų kiekis;
- kai kurie kiti mikroelementai, priklausomai nuo operacijos tipo ir tyrimų.
Papildų nereikėtų rinktis atsitiktinai. Po bariatrinės operacijos geriausia laikytis konkrečios gydytojo ar dietologo schemos ir periodiškai atlikti kraujo tyrimus.
Ką daryti, jei yra kitų sveikatos problemų?
Tai labai dažna situacija. Žmonės, svarstantys bariatrinę chirurgiją, neretai jau turi 2 tipo cukrinį diabetą, aukštą kraujospūdį, miego apnėją, sąnarių skausmus, nugaros problemas, vaisingumo sunkumų ar hormoninių sutrikimų.
Kai kurioms moterims kartu gali būti policistinių kiaušidžių sindromas, perimenopauzė ar menopauzė. Kiti žmonės svarsto, ar svorį gali veikti skydliaukė. Todėl prieš operaciją svarbu ne tik įvertinti KMI, bet ir visą sveikatos vaizdą.
Bariatrinė chirurgija retai būna apie vieną izoliuotą problemą. Dažniausiai ji svarstoma tada, kai svoris jau veikia kelias sveikatos sritis vienu metu.
Kaip suprasti, kad laikas klausti apie operaciją?
Apie bariatrinės chirurgijos įvertinimą gali būti verta pasikalbėti, jei nutukimas stipriai veikia sveikatą, judėjimą ar kasdienį gyvenimą, o rimti neoperaciniai bandymai nedavė pakankamo rezultato.
Verta kreiptis į gydytoją, jei:
- turite didelio laipsnio nutukimą;
- svoris susijęs su 2 tipo diabetu, hipertenzija, miego apnėja ar sąnarių ligomis;
- dėl svorio sunku judėti, dirbti ar atlikti kasdienes veiklas;
- jau bandėte keisti mitybą, aktyvumą ar gydytis kitais būdais, bet rezultatas nepakankamas;
- norite suprasti, ar jums apskritai tiktų bariatrinės chirurgijos įvertinimas.
Jums nebūtina iš karto nuspręsti, kad norite operacijos. Galite tiesiog paklausti, ar verta atlikti išsamesnį vertinimą. Tai nėra nesėkmės pripažinimas. Tai medicininis klausimas apie gydymo galimybes.
Ką pasakyti gydytojui?
Nereikia tobulo scenarijaus. Galite pasakyti paprastai:
„Mano svoris jau veikia sveikatą ir kasdienį gyvenimą. Esu bandęs / bandžiusi mažinti svorį kitais būdais, bet rezultato nepakanka. Norėčiau sužinoti, ar man galėtų tikti specialisto konsultacija dėl nutukimo gydymo ar bariatrinės chirurgijos.“
Gydytojui naudinga paminėti konkrečiai:
- koks jūsų ūgis ir svoris;
- kiek metų svoris kelia problemų;
- kokias ligas turite;
- kokius vaistus vartojate;
- kokius svorio mažinimo būdus jau bandėte;
- ar knarkiate, dūstate, blogai miegate;
- ar turite sąnarių, nugaros ar judėjimo problemų;
- ar yra emocinio valgymo ar persivalgymo epizodų.
Kuo aiškiau apibūdinsite, kaip svoris veikia sveikatą, tuo lengviau gydytojui nuspręsti, kokio specialisto ar tyrimų reikia.
Apibendrinimas
Skrandžio mažinimo operacijos nėra grožio procedūra ir nėra „lengvas kelias“. Tai rimtas medicininis gydymas, kuris gali būti svarstomas kai kuriems žmonėms, gyvenantiems su sunkiu nutukimu, ypač jei svoris jau sukelia ar blogina kitas ligas.
Tinkamai parinkta ir gerai prižiūrima bariatrinė operacija gali padėti reikšmingai sumažinti svorį, pagerinti 2 tipo diabeto kontrolę, kraujospūdį, miegą, judėjimą ir gyvenimo kokybę. Tačiau sėkmė priklauso ne tik nuo operacijos. Reikia pasiruošimo, mitybos pokyčių, papildų, tyrimų, fizinio aktyvumo ir ilgalaikio ryšio su specialistais.
Jei svarstote apie skrandžio mažinimo operaciją, geriausias pirmas žingsnis – pasitarti su šeimos gydytoju, endokrinologu, dietologu ar bariatrinės chirurgijos specialistu. Tikslas nėra kuo greičiau „užsirašyti operacijai“, o suprasti, ar toks gydymas jums iš tiesų tinka ir kokia pagalba būtų saugiausia.
