Padidėję limfmazgiai: priežastys ir kada kreiptis į gydytoją

Padidėję limfmazgiai, dažnai vadinami „padidėjusiomis liaukomis“, yra dažnas reiškinys. Galite pastebėti guzelį kakle po gerklės skausmo, po žandikauliu esant danties infekcijai, pažastyje po odos sudirginimo arba kirkšnyje po kojos, pėdos ar lytinių organų srities infekcijos.

Daugeliu atvejų padidėję limfmazgiai reiškia, kad imuninė sistema dirba savo darbą. Jie dažnai padidėja, kai organizmas kovoja su infekcija, pavyzdžiui, peršalimu, tonzilitu, gripu, infekcine mononukleoze, odos infekcija ar dantų problema. Dažnai jie sumažėja, kai pagrindinė infekcija praeina.

Vis dėlto padidėjusių limfmazgių nereikėtų visada ignoruoti. Jei guzelis didėja, yra kietas ar nejudrus, atsiranda virš raktikaulio, išlieka ilgiau nei tikėtina arba kartu pasireiškia naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar užsitęsęs karščiavimas, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją.

Šiame straipsnyje paaiškinama, kas yra limfmazgiai, kodėl jie padidėja, kokios dažniausios priežastys, į ką atkreipti dėmesį ir kada reikėtų medicininės konsultacijos.

Kas yra limfmazgiai?

Limfmazgiai yra mažos, pupelės formos imuninės sistemos dalys. Jie filtruoja limfos skystį ir turi imuninių ląstelių, kurios padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Limfmazgiai yra visame kūne: kakle, po žandikauliu, už ausų, pažastyse, krūtinės ir pilvo srityje, kirkšnyse.

Dažniausiai limfmazgiai yra maži ir sunkiai apčiuopiami. Kai jie reaguoja į infekciją ar uždegimą, gali padidėti, tapti jautrūs ar aiškiau juntami po oda.

Kasdienėje kalboje jie dažnai vadinami „padidėjusiomis liaukomis“, nors limfmazgiai nėra tas pats, kas seilių ar prakaito liaukos.

Kur gali padidėti limfmazgiai?

Limfmazgių vieta gali padėti suprasti galimą priežastį. Jie dažnai padidėja netoli tos kūno vietos, kur yra infekcija ar sudirginimas.

• Kakle ar po žandikauliu: dažnai pasitaiko peršalus, skaudant gerklei, sergant tonzilitu, esant dantų infekcijai, ausų uždegimui ar galvos odos problemoms.
• Už ausų: gali būti susiję su galvos odos sudirginimu, ausų infekcijomis ar virusine liga.
• Pažastyje: gali būti susiję su odos infekcija, skutimosi sudirginimu, užkrėstais įpjovimais, krūties simptomais ar neseniai atlikta vakcinacija.
• Kirkšnyje: gali atsirasti dėl kojos ar pėdos infekcijos, lytinių organų infekcijų, skutimosi sudirginimo, odos problemų ar lytiškai plintančių infekcijų.
• Virš raktikaulio: tokie limfmazgiai turėtų būti įvertinti gydytojo, ypač jei išlieka.

Kartais limfmazgiai padidėja keliose vietose vienu metu. Taip gali būti sergant virusinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, infekcine mononukleoze, kai kuriomis imuninėmis ligomis, reaguojant į vaistus ir rečiau – sergant kraujo ligomis, įskaitant limfomą.

Kaip jaučiasi padidėję limfmazgiai?

Padidėję limfmazgiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo priežasties. Dėl infekcijos padidėję limfmazgiai dažnai būna jautrūs, minkšti ar elastingi, paspaudus šiek tiek paslankūs po oda. Jie gali skaudėti sukant galvą, ryjant, skutantis, prausiantis ar liečiant tą vietą.

Daugiau dėmesio reikalaujantys limfmazgiai gali būti kieti, nejudrūs, neskausmingi arba toliau didėti. Neskausmingas guzelis savaime nereiškia rimtos ligos, tačiau jį reikėtų patikrinti, jei jis nepraeina arba turi nerimą keliančių požymių.

Stenkitės limfmazgio nuolat nespausti ir nemaigyti. Dažnas tikrinimas gali sudirginti audinius, sustiprinti jautrumą ir apsunkinti vertinimą, ar guzelis iš tikrųjų mažėja.

Dažniausios padidėjusių limfmazgių priežastys

Dauguma padidėjusių limfmazgių atsiranda dėl trumpalaikių infekcijų. Limfmazgiai padidėja todėl, kad imuninės ląstelės reaguoja į mikrobus ar uždegimą netoliese.

Dažnos priežastys:

• peršalimas, gripas ir kitos virusinės infekcijos;
• gerklės skausmas ar tonzilitas;
• ausų infekcijos;
• sinusų infekcijos;
• dantų infekcijos ar pūliniai;
• odos infekcijos, šunvotės ar užkrėsti įpjovimai;
• infekcinė mononukleozė;
• uždegę ar infekuoti vabzdžių įkandimai;
• kai kurios lytiškai plintančios infekcijos;
• vakcinacija, po kurios netoliese esantys limfmazgiai gali laikinai padidėti.

Rečiau limfmazgiai gali padidėti dėl autoimuninių ligų, tam tikrų vaistų, tuberkuliozės, ŽIV, kitų infekcijų, limfomos ar vėžio, išplitusio į limfmazgius.

Padidėję kaklo limfmazgiai

Padidėję limfmazgiai kakle yra labai dažni. Jie dažnai atsiranda kartu su gerklės skausmu, peršalimu, kosuliu, gripu, tonzilitu, danties infekcija ar ausies uždegimu. Jie gali būti jautrūs ir būti po žandikauliu, kaklo šonuose arba už ausų.

Jei skauda gerklę, karščiuojate, skauda ryjant arba ant tonzilių matote baltų apnašų, viena iš galimų priežasčių gali būti tonzilitas.

Sinusų ir nosies infekcijos taip pat gali lemti padidėjusius limfmazgius kaklo ar žandikaulio srityje. Tai ypač tikėtina, jei kartu yra veido spaudimas, užgulta nosis, tirštos gleivės ar galvos skausmas.

Kaklo guzeliai turėtų būti patikrinti, jei jie didėja, yra kieti ar nejudrūs, nepraeina arba pasireiškia kartu su naktiniu prakaitavimu, nepaaiškinamu svorio kritimu, užsitęsusiu karščiavimu, rijimo sunkumu ar nuolatiniu užkimimu.

Padidėję limfmazgiai po žandikauliu ir dantų problemos

Limfmazgiai po žandikauliu gali padidėti, kai yra burnos, dantų ar dantenų infekcija. Dantų ėduonis, dantenų ligos, danties pūlinys, burnos opos ir uždegę protiniai dantys gali sukelti netoliese esančių limfmazgių reakciją.

Jei skauda dantį, patinusios dantenos ar veidas, jaučiate blogą skonį burnoje, karščiuojate arba skauda sukandus, gali būti dantų infekcija, kurią reikia įvertinti odontologui.

Skubiai kreipkitės į odontologą ar gydytoją, jei patinimas plinta į veidą ar kaklą, jaučiatės labai blogai, sunku ryti, sunku kvėpuoti arba negalite normaliai išsižioti.

Padidėję limfmazgiai pažastyje

Pažasties limfmazgiai gali padidėti dėl infekcijos ar sudirginimo rankoje, plaštakoje, krūtinės sienoje ar krūties srityje. Dažnos priežastys: skutimosi įpjovimai, uždegę plaukų folikulai, šunvotės, odos infekcijos, vabzdžių įkandimai, egzemos paūmėjimas ar neseniai į ranką atlikta vakcinacija.

Kartais pažasties limfmazgių padidėjimas gali būti susijęs su krūties pokyčiais. Jei pastebite krūties guzelį, spenelio pokyčius, odos įdubimus, nepraeinantį krūties skausmą arba pažasties patinimą be aiškios priežasties, kreipkitės į šeimos gydytoją.

Skausmingas, paraudęs pažasties guzelis gali būti uždegusi cista, pūlinys ar užkrėstas plauko folikulas. Kietas, nejudrus, neskausmingas ar ilgai išliekantis guzelis turėtų būti patikrintas.

Padidėję limfmazgiai kirkšnyje

Kirkšnies limfmazgiai dažnai reaguoja į problemas apatinėje kūno dalyje. Tai gali būti infekcijos ar uždegimas kojose, pėdose, lytinių organų srityje, apatinėje pilvo dalyje ar kirkšnies odoje.

Galimos priežastys:

• įpjovimai, pūslės ar infekuota pėdos ar kojos oda;
• pėdų grybelis su įtrūkusia oda;
• užkrėsti vabzdžių įkandimai;
• skutimosi sudirginimas ar įaugę plaukai;
• šunvotės ar pūliniai;
• lytiškai plintančios infekcijos;
• lytinių organų pūslelinė ar kitos genitalijų infekcijos.

Jei kirkšnies limfmazgių padidėjimas susijęs su opelėmis lytinių organų srityje, neįprastomis išskyromis, dubens skausmu, sėklidžių skausmu, karščiavimu ar galimu kontaktu su lytiškai plintančia infekcija, kreipkitės į šeimos gydytoją, ginekologą, urologą ar dermatovenerologą.

Ar vabzdžių įkandimai gali padidinti limfmazgius?

Taip. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai gali sukelti vietinį uždegimą, o netoliese esantys limfmazgiai gali padidėti, jei imuninė sistema reaguoja stipriau arba įkandimas užsikrečia.

Pavyzdžiui, infekuotas įkandimas ant rankos gali sukelti jautrius limfmazgius pažastyje. Infekuotas įkandimas ant kojos gali padidinti limfmazgius kirkšnyje.

Infekcijos požymiai:

• plintantis paraudimas;
• šiluma aplink įkandimą;
• didėjantis skausmas;
• pūliai;
• karščiavimas;
• raudonos juostos nuo žaizdos link kūno.

Jei įkando erkė ir atsirado plintantis bėrimas ar į gripą panašūs simptomai, reikėtų pagalvoti apie Laimo ligą ir kreiptis į gydytoją.

Padidėję limfmazgiai po skiepo

Kai kuriems žmonėms po vakcinacijos laikinai padidėja limfmazgiai, dažniausiai netoli injekcijos vietos. Pavyzdžiui, po skiepo į žastą gali padidėti tos pačios pusės pažasties limfmazgiai.

Paprastai tai praeina savaime. Tačiau jei patinimas išlieka, didėja, limfmazgis kietas ar nejudrus, arba atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, pasitarkite su šeimos gydytoju.

Jei jums numatytas krūtų tyrimas ar vaizdinis tyrimas ir neseniai buvote paskiepyti, paminėkite tai sveikatos priežiūros specialistams, nes tai gali būti svarbu vertinant pažasties limfmazgius.

Padidėję limfmazgiai vaikams

Vaikams limfmazgiai padidėja dažnai, ypač kaklo srityje. Dažniausiai taip yra dėl dažnų virusinių infekcijų, gerklės skausmų, kosulio ir nedidelių odos infekcijų. Kai kuriems vaikams maži, „žirnio dydžio“ kaklo limfmazgiai gali būti juntami dar kurį laiką po infekcijos.

Vis dėlto vaiką reikėtų parodyti gydytojui, jei patinimas didelis, didėja, labai skausmingas, paraudęs ar karštas, išlieka ilgai, yra virš raktikaulio arba kartu pasireiškia karščiavimas, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, neįprastas nuovargis, mėlynės ar dažnos infekcijos.

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei vaikas atrodo labai blogai, sunkiai kvėpuoja, sustingęs sprandas, labai mieguistas, turi bėrimą, kuris neišnyksta paspaudus, arba patinimas sparčiai didėja.

Kada padidėję limfmazgiai gali būti susiję su limfoma?

Dauguma padidėjusių limfmazgių nėra vėžys. Tačiau ilgai išliekantys padidėję limfmazgiai kartais gali būti limfomos – kraujo vėžio, pažeidžiančio limfinę sistemą – simptomas.

Su limfoma susiję limfmazgiai dažnai būna neskausmingi ir gali atsirasti kakle, pažastyje ar kirkšnyje. Kiti simptomai gali būti naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, užsitęsęs karščiavimas, niežulys, nuovargis, dusulys ar pasikartojančios infekcijos.

Svarbu nepanikuoti radus padidėjusį limfmazgį. Dažniausiai priežastis būna infekcija. Tačiau jei yra nerimą keliančių požymių, reikėtų užsiregistruoti pas šeimos gydytoją.

Pavojingi simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Kai kurie požymiai daro padidėjusius limfmazgius labiau neraminančius. Jie ne visada reiškia rimtą ligą, bet turėtų būti įvertinti.

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei limfmazgiai:

• didėja;
• nesumažėja per savaitę;
• yra kieti;
• nejuda juos paspaudus;
• yra virš ar po raktikauliu;
• atsirado be infekcijos ar ligos požymių;
• kartojasi be aiškios priežasties;
• pasireiškia kartu su naktiniu prakaitavimu;
• susiję su nepaaiškinamu svorio kritimu;
• pasireiškia kartu su užsitęsusiu ar labai aukštu karščiavimu;
• pasireiškia kartu su dideliu nuovargiu, lengvai atsirandančiomis mėlynėmis ar pasikartojančiomis infekcijomis.

Kada reikia skubios pagalbos?

Dauguma padidėjusių limfmazgių nėra skubios pagalbos priežastis. Tačiau skubi pagalba reikalinga, jei patinimas susijęs su simptomais, kurie gali rodyti sunkią infekciją, alerginę reakciją ar kvėpavimo takų problemą.

Skambinkite 112 arba kreipkitės skubios medicinos pagalbos, jei padidėję limfmazgiai pasireiškia kartu su:

• kvėpavimo sunkumu;
• negalėjimu nuryti seilių;
• sparčiai didėjančiu veido, burnos, gerklės ar kaklo patinimu;
• stipriu silpnumu, sumišimu ar alpimu;
• sprando sustingimu, stipriu galvos skausmu ar jautrumu šviesai;
• bėrimu, kuris neišnyksta paspaudus;
• mėlynomis ar pilkomis lūpomis;
• sepsio požymiais, tokiais kaip labai bloga savijauta, šaltas prakaitas, sumišimas ar labai dažnas kvėpavimas.

Jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, stiprus dusulys, širdies permušimai, alpimas ar labai bloga savijauta, taip pat reikalinga skubi pagalba.

Ar galima dažnai spausti ir tikrinti limfmazgius?

Suprantama, kad pastebėjus guzelį norisi jį vis patikrinti. Tačiau dažnas spaudymas gali sudirginti audinius, sustiprinti skausmingumą ir padidinti nerimą. Taip pat tampa sunkiau suprasti, ar limfmazgis iš tikrųjų keičiasi.

Jei stebite padidėjusį limfmazgį, pakanka švelniai patikrinti kas kelias dienas. Atkreipkite dėmesį, ar jis mažėja, nekinta ar didėja. Jei nepraeina arba turi nerimą keliančių požymių, kreipkitės į gydytoją.

Ką galima daryti namuose?

Jei padidėję limfmazgiai panašūs į reakciją į lengvą infekciją, pavyzdžiui, peršalimą ar gerklės skausmą, jie gali sumažėti, kai liga gerėja. Priežiūra namuose daugiausia skirta simptomams palengvinti ir organizmui duoti laiko pasveikti.

Gali padėti:

• poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas;
• paracetamolis ar ibuprofenas, jei tinka, skausmui ar karščiavimui mažinti;
• vengimas nuolat spausti limfmazgį;
• šiltas kompresas, jei vieta jautri;
• pagrindinės priežasties gydymas, pavyzdžiui, odos ar dantų infekcijos;
• vaistininko konsultacija dėl simptomų palengvinimo.

Nevartokite antibiotikų, jei jie nepaskirti gydytojo. Daug padidėjusių limfmazgių sukelia virusinės infekcijos, kurių antibiotikai neveikia.

Ką darys šeimos gydytojas?

Šeimos gydytojas paprastai paklaus, kiek laiko limfmazgiai padidėję, ar jie skausmingi, ar didėja, ar turite kitų simptomų: karščiavimą, gerklės skausmą, dantų skausmą, odos infekciją, naktinį prakaitavimą, svorio kritimą ar nuovargį.

Gydytojas gali apžiūrėti guzelį ir patikrinti kitas vietas, kur limfmazgiai gali būti apčiuopiami: kaklą, pažastis, kirkšnis. Taip pat gali būti apžiūrėta gerklė, ausys, oda, pilvas, burna ar kitos sritys, priklausomai nuo simptomų.

Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali rekomenduoti:

• stebėjimą, jei tikėtina infekcija ir būklė gerėja;
• bakterinės infekcijos gydymą, jei jis reikalingas;
• kraujo tyrimus;
• ultragarsinį tyrimą;
• krūtinės ląstos rentgenogramą kai kuriais atvejais;
• siuntimą pas specialistą, jei limfmazgis išlieka ar kelia įtarimų;
• biopsiją, jei reikia išsamesnio tyrimo.

Kraujo tyrimai gali apimti bendrą kraujo tyrimą, uždegimo rodiklius, kepenų rodiklius ar kitus tyrimus, priklausomai nuo simptomų.

Ar galima išvengti limfmazgių padidėjimo?

Ne visų padidėjusių limfmazgių galima išvengti, nes jie dažnai yra normali imuninės sistemos reakcija. Tačiau kai kurių priežasčių riziką galima sumažinti laiku prižiūrint infekcijas ir odos pažeidimus.

Naudingi žingsniai:

• reguliariai plauti rankas per peršalimo ir gripo sezoną;
• laikyti įpjovimus ir vabzdžių įkandimus švarius;
• nekasyti vabzdžių įkandimų;
• kreiptis į odontologą dėl dantų ar dantenų infekcijų;
• naudoti prezervatyvus, kad sumažėtų lytiškai plintančių infekcijų rizika;
• stebėti odą dėl infekuotų spuogų, šunvočių ar žaizdų;
• tinkamai prižiūrėti egzemą ar kitas odos ligas, kurios pažeidžia odos barjerą.

Jei limfmazgiai nuolat padidėja toje pačioje vietoje arba dažnai sergate infekcijomis, pasitarkite su šeimos gydytoju.

Kiek laiko trunka padidėję limfmazgiai?

Dėl infekcijos padidėję limfmazgiai dažnai mažėja, kai infekcija praeina. Kartais jiems reikia daugiau laiko visiškai grįžti į įprastą dydį. Vaikams nedideli limfmazgiai kakle gali būti juntami dar kurį laiką po virusinės ligos.

Vis dėlto nereikėtų laukti neribotai, jei nerimaujate. Jei limfmazgis didėja, nesumažėja per savaitę, yra kietas ar nejudrus, yra virš ar po raktikauliu arba pasireiškia kartu su pavojingais simptomais, kreipkitės į šeimos gydytoją.

Apibendrinimas

Padidėję limfmazgiai dažniausiai reiškia, kad imuninė sistema reaguoja į infekciją ar uždegimą. Dažnos priežastys yra peršalimas, gerklės skausmas, tonzilitas, dantų infekcijos, odos infekcijos, vabzdžių įkandimai ir virusinės ligos.

Daugeliu atvejų jie sumažėja, kai pagrindinė problema gerėja. Tačiau padidėjusius limfmazgius reikėtų patikrinti, jei jie didėja, yra kieti, nejudrūs, išlieka, atsiranda virš raktikaulio arba kartu pasireiškia naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, užsitęsęs karščiavimas ar nėra aiškios infekcijos.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei nerimaujate dėl padidėjusių limfmazgių ar kitų simptomų, kreipkitės į šeimos gydytoją, o skubios būklės atveju – skambinkite 112.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar padidėję limfmazgiai dažniausiai yra rimta?

Ne. Dauguma padidėjusių limfmazgių atsiranda dėl įprastų infekcijų, tokių kaip peršalimas, gerklės skausmas, dantų ar odos infekcijos. Jie dažnai mažėja infekcijai praeinant. Tačiau juos reikia patikrinti, jei jie didėja, yra kieti, nejudrūs, išlieka, yra virš raktikaulio arba kartu pasireiškia naktinis prakaitavimas, svorio kritimas ar karščiavimas.

Kiek laiko gali būti padidėję limfmazgiai?

Dėl infekcijos padidėję limfmazgiai dažnai mažėja infekcijai gerėjant, bet gali užtrukti, kol visiškai grįš į normalų dydį. Kreipkitės į gydytoją, jei jie didėja, nesumažėja per savaitę, yra kieti ar nejudrūs arba atsiranda be aiškios infekcijos.

Ar stresas gali sukelti limfmazgių padidėjimą?

Pats stresas paprastai tiesiogiai nepadidina limfmazgių. Tačiau stresas gali padidinti kūno pojūčių stebėjimą ir paveikti miegą bei bendrą savijautą. Jei apčiuopėte naują guzelį ar padidėjusį limfmazgį, geriau vertinti jo dydį, jautrumą, trukmę ir lydinčius simptomus, o ne manyti, kad tai vien stresas.

Kaip jaučiasi vėžiniai limfmazgiai?

Vien palietus patikimai pasakyti neįmanoma. Daugiau dėmesio reikalaujantys limfmazgiai gali būti neskausmingi, kieti, nejudrūs, didėjantys, išliekantys arba esantys virš raktikaulio. Jie taip pat gali būti susiję su naktiniu prakaitavimu, nepaaiškinamu svorio kritimu, užsitęsusiu karščiavimu, niežuliu ar dideliu nuovargiu. Jei nerimaujate, reikalingas gydytojo įvertinimas.

Ar gerklės skausmas gali sukelti padidėjusius limfmazgius?

Taip. Gerklės skausmas, tonzilitas, peršalimas ir kitos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dažnai padidina limfmazgius kakle ar po žandikauliu. Jie dažnai būna jautrūs ir sumažėja infekcijai praeinant.

Ar dantų problemos gali padidinti limfmazgius?

Taip. Dantų infekcijos, dantų pūliniai, dantenų ligos ir burnos infekcijos gali padidinti limfmazgius po žandikauliu ar kakle. Kreipkitės į odontologą, jei skauda dantį, patinusios dantenos ar veidas, karščiuojate arba skauda sukandus.

Ar reikėtų masažuoti padidėjusius limfmazgius?

Geriau limfmazgių nuolat nespausti, nemaigyti ir nemasažuoti. Tai gali sudirginti vietą ir padidinti jautrumą. Švelnus stebėjimas yra tinkamas, tačiau jei limfmazgis išlieka, didėja, yra kietas, nejudrus ar kelia nerimą, kreipkitės į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją dėl padidėjusių limfmazgių?

Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei limfmazgiai didėja, nesumažėja per savaitę, yra kieti ar nejudrūs, yra virš ar po raktikauliu, atsiranda be infekcijos požymių arba kartu pasireiškia naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, užsitęsęs karščiavimas ar labai bloga savijauta.