Hantavirusas: kas tai, kaip užsikrečiama, simptomai ir kada sunerimti

Apie hantavirusą pastaruoju metu daugiau kalbama po pranešimų apie rimtą protrūkį, siejamą su kruiziniu laivu, kai keli keleiviai sunkiai susirgo. Tokios naujienos gali kelti nerimą, ypač kai antraštėse minimos mirtys, izoliacija ar galimas perdavimas nuo žmogaus žmogui.

Hantavirusą svarbu vertinti rimtai, tačiau riziką reikėtų suprasti realistiškai. Hantavirusas nėra vienas konkretus virusas. Tai virusų grupė, kurią dažniausiai nešioja graužikai, pavyzdžiui, pelės, žiurkės ir pelėnai. Dauguma žmonių užsikrečia po kontakto su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis, ypač uždarose ar prastai vėdinamose patalpose, kur graužikai buvo įsirengę lizdus.

Dauguma hantavirusų neplinta lengvai nuo žmogaus žmogui. Išimtis yra tam tikra atmaina, vadinama Andes virusu, daugiausia aptinkama kai kuriose Pietų Amerikos vietovėse. Šio viruso atveju aprašytas ribotas perdavimas tarp žmonių, dažniausiai po artimo ir ilgesnio kontakto.

Šiame straipsnyje paaiškinama, kas yra hantavirusas, kur ir kaip juo galima užsikrėsti, kokie simptomai turėtų kelti įtarimą, ar ši infekcija pavojinga ir kada reikėtų kreiptis į medikus.

Kodėl apie hantavirusą kalbama naujienose?

2026 m. gegužę Pasaulio sveikatos organizacija pranešė apie sunkių kvėpavimo takų ligų grupę, siejamą su kelione kruiziniu laivu. 2026 m. gegužės 4 d. duomenimis, buvo nustatyti septyni atvejai: du laboratoriškai patvirtinti hantavirusinės infekcijos atvejai ir penki įtariami atvejai. Buvo pranešta apie tris mirtis. Tyrimai dėl infekcijos šaltinio, tikslios viruso atmainos ir galimo perdavimo tarp žmonių tuo metu dar buvo tęsiami.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodė, kad rizika bendrajai Europos visuomenei laikoma labai maža, nes taikomos infekcijų kontrolės priemonės, o hantavirusai paprastai nėra lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.

Sveikatos institucijos taip pat pabrėžia, kad nors hantavirusinė infekcija gali būti rimta, platesnei visuomenei rizika išlieka maža. Europoje didesnę reikšmę paprastai turi užsikrėtimas per graužikus ir jų užterštą aplinką, o ne plitimas tarp žmonių.

Aktualiausią informaciją verta sekti oficialiuose šaltiniuose: Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pranešimuose.

Kas yra hantavirusas?

Hantavirusai yra virusų grupė, kurią daugiausia platina graužikai. Skirtingos hantavirusų rūšys siejamos su skirtingais graužikais ir skirtingais pasaulio regionais. Graužikai dažniausiai patys neatrodo sergantys, tačiau užsikrėtę gyvūnai virusą gali išskirti su šlapimu, išmatomis ir seilėmis.

Žmonėms hantavirusinė infekcija gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvos į gripą panašios ligos iki sunkios būklės, pažeidžiančios plaučius ar inkstus. Ligos pobūdis iš dalies priklauso nuo viruso atmainos.

Apibendrintai hantavirusai dažnai skirstomi į dvi grupes:

• Senojo pasaulio hantavirusai, dažniau aptinkami Europoje ir Azijoje. Jie dažniau siejami su hemoragine karštine su inkstų sindromu, kai pasireiškia karščiavimas ir inkstų funkcijos sutrikimai.
• Naujojo pasaulio hantavirusai, aptinkami Amerikoje. Jie gali sukelti hantavirusinį plaučių sindromą – sunkią ligą, pažeidžiančią plaučius ir kvėpavimą.

Hantavirusai gali sukelti ligas nuo lengvų į gripą panašių simptomų iki sunkios kvėpavimo takų ligos ar hemoraginės ligos su inkstų pažeidimu.

Kaip žmonės užsikrečia hantavirusu?

Žmonės dažniausiai užsikrečia per kontaktą su užkrėstais graužikais arba graužikų užteršta aplinka. Dažniausias kelias – įkvėpti smulkių dalelių iš išdžiūvusio graužikų šlapimo, išmatų ar seilių, kai užterštos dulkės pakyla į orą.

Tai gali nutikti, kai žmogus:

• valo sandėliuką, daržinę, palėpę, garažą, sodo namelį ar trobelę, kurioje buvo graužikų;
• šluoja ar siurbia sausas graužikų išmatas ir taip pakelia užterštas dulkes;
• dirba kaimo, žemės ūkio ar miškininkystės aplinkoje, kur galimas kontaktas su graužikais;
• apsistoja paprastose, ilgai nevėdintose ar graužikų apgyvendintose patalpose;
• laiko namines žiurkes arba valo jų narvus, kraiką ar išmatas;
• stovyklauja ar miega vietose, kur yra graužikų urvų, lizdų ar išmatų;
• paliečia užterštus paviršius, o tada liečia akis, nosį ar burną.

Rečiau infekcija gali patekti per užkrėsto graužiko įkandimą arba kai užteršta medžiaga patenka ant žaizdų ar pažeistos odos.

Infekcijos dažniau pasitaiko ten, kur žmonės ir graužikai gyvena arti vieni kitų: kaimo ar žemės ūkio vietovėse, taip pat sandėliukuose, daržinėse, vasarnamiuose, sodo nameliuose ar kitose patalpose, kur graužikai galėjo įsirengti lizdus.

Ar hantavirusas plinta nuo žmogaus žmogui?

Dauguma hantavirusų neplinta nuo žmogaus žmogui. Tai svarbu suprasti, nes išgirdus žodį „protrūkis“ neretai manoma, kad virusas plinta kaip gripas ar COVID-19.

Pagrindinė išimtis yra Andes virusas, daugiausia aptinkamas kai kuriose Pietų Amerikos vietovėse, ypač Čilėje ir Argentinoje. Andes virusas yra sukėlęs protrūkių, kai nustatytas ribotas perdavimas tarp žmonių, dažniausiai po artimo ir ilgesnio kontakto su sergančiu asmeniu.

Andes virusas turėtų būti įtariamas, jei žmogui pasireiškia su hantavirusu suderinama liga ir yra svarbi kelionės ar kontakto istorija, ypač jei per aštuonias savaites po galimo kontakto išsivysto sunki ūminė kvėpavimo takų liga.

Dėl pastarojo kruizinio laivo protrūkio visuomenės sveikatos institucijos nurodė, kad tyrimai dar tęsiami. Tiksli viruso atmaina ir perdavimo kelias nebuvo galutinai patvirtinti, todėl oficialios rekomendacijos gali keistis atsiradus daugiau duomenų.

Kur pasaulyje aptinkamas hantavirusas?

Hantavirusų aptinkama daugelyje pasaulio vietų, nes graužikai yra plačiai paplitę. Skirtingos viruso atmainos būdingos skirtingiems regionams.

Pavyzdžiai:

• Europa: kai kurie hantavirusai siejami su laukiniais graužikais, pavyzdžiui, pelėnais, ir gali sukelti inkstų pažeidimą.
• Azija: kelios hantavirusų atmainos gali sukelti hemoraginę karštinę su inkstų sindromu.
• Šiaurės Amerika: kai kurios atmainos gali sukelti hantavirusinį plaučių sindromą.
• Pietų Amerika: Andes virusas ir kiti hantavirusai gali sukelti sunkią kvėpavimo takų ligą; Andes virusas išsiskiria tuo, kad aprašytas ribotas plitimas tarp žmonių.
• Europa ir Lietuva: rizika daugumai žmonių yra maža, tačiau graužikų užterštose patalpose ar gamtinėje aplinkoje teoriškai galima ekspozicija, todėl svarbiausia vengti kontakto su graužikų išskyromis.

Daugumai keliautojų rizika yra maža, tačiau ji gali padidėti veiklų metu, kai tikėtinas kontaktas su graužikais: stovyklaujant, žygiuojant, valant kaimo sodybas ar vasarnamius, apsistojant paprastose patalpose, dirbant žemės ūkyje, miškuose ar atliekant lauko tyrimus.

Kokie hantaviruso simptomai?

Simptomai priklauso nuo hantaviruso tipo ir žmogaus sveikatos būklės. Ankstyvieji simptomai dažnai būna nespecifiniai, todėl iš pradžių gali priminti gripą, apsinuodijimą maistu ar kitą virusinę ligą.

Galimi simptomai:

• karščiavimas;
• labai stiprus nuovargis;
• raumenų skausmai;
• galvos skausmas;
• pilvo skausmas;
• pykinimas ar vėmimas;
• viduriavimas;
• galvos svaigimas;
• dusulys;
• kosulys ar krūtinės spaudimas.

Simptomai dažniausiai atsiranda per 1–4 savaites po kontakto, tačiau kai kuriais atvejais jie gali pasireikšti iki 8 savaičių po galimos ekspozicijos.

Kai kuriems žmonėms išsivysto sunkūs kvėpavimo sutrikimai ir prireikia gydymo ligoninėje. Sunkiais atvejais hantavirusinis plaučių sindromas gali greitai progresuoti į plaučių uždegimą primenančią būklę, ūminį kvėpavimo nepakankamumą, šoką ir intensyviosios terapijos poreikį.

Ar hantavirusas pavojingas?

Taip, gali būti pavojingas. Dalis infekcijų būna lengvos ar vidutinio sunkumo, tačiau kai kurios hantavirusų atmainos gali sukelti sunkią ligą. Pavojus priklauso nuo viruso atmainos, užsikrėtimo būdo, simptomų vystymosi greičio ir bendros žmogaus sveikatos.

Sunki hantavirusinė infekcija gali pažeisti:

• plaučius – sukelti dusulį, mažą deguonies kiekį kraujyje ir kvėpavimo nepakankamumą;
• inkstus – sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą ar ūminį inkstų pažeidimą;
• kraujotaką – sukelti žemą kraujospūdį ar šoką.

Įprastai prieinamos vakcinos nuo hantaviruso nėra, o specifinio antivirusinio gydymo daugumai hantavirusinių infekcijų taip pat nėra. Gydymas yra palaikomasis: stebimi simptomai, skiriamas deguonis ar kvėpavimo pagalba, gydomas šokas, palaikoma inkstų funkcija, o sunkiais atvejais taikomas gydymas intensyviosios terapijos skyriuje.

Kadangi sunkūs atvejai gali blogėti greitai, svarbu anksti kreiptis į medikus, jei simptomai atsiranda po galimo kontakto su graužikais ar kelionės į rizikos teritoriją.

Kam rizika didžiausia?

Daugumai žmonių rizika yra labai maža. Ji padidėja tada, kai žmogus tiesiogiai ar netiesiogiai susiduria su užkrėstais graužikais arba jų užteršta aplinka.

Didesnės rizikos situacijos:

• uždarų patalpų su graužikų išmatomis valymas;
• gyvenimas ar darbas graužikų apniktuose pastatuose;
• žemės ūkio ar miškininkystės darbai paveiktuose regionuose;
• stovyklavimas, žygiai ar apsistojimas kaimo trobelėse endeminėse vietovėse;
• laukinių graužikų lietimas ar gaudymas;
• naminių žiurkių laikymas ar narvų valymas, ypač jei nesilaikoma higienos;
• kelionės į kaimo vietoves šalyse, kuriose hantavirusai yra žinomi;
• artimas kontaktas su įtariamu ar patvirtintu Andes viruso atveju.

Keliautojai į kaimo vietoves Čilėje ir Argentinoje, ypač stovyklautojai, žygeiviai ir žmonės, apsistojantys paprastose kaimo patalpose, turėtų ypač vengti kontakto su graužikais.

Ar galima užsikrėsti nuo augintinių?

Įprasti naminiai gyvūnai, tokie kaip katės ir šunys, paprastai nėra hantaviruso infekcijos šaltinis. Pagrindinė rizika susijusi su graužikais. Kai kuriose šalyse Seoul hantavirusas retais atvejais siejamas su naminėmis žiurkėmis.

Jei laikote žiurkes ar tvarkote graužikų narvus, kraiką ar išmatas, svarbi gera higiena. Po kontakto su graužikais ar narvų valymo nusiplaukite rankas. Valydami nelieskite veido. Nėščiosios, imuniteto sutrikimų turintys žmonės ar didesnės rizikos asmenys turėtų būti ypač atsargūs – jiems geriau, kad narvus valytų kitas žmogus.

Jei naminis graužikas atrodo sergantis arba nerimaujate dėl infekcijos rizikos, pasitarkite su veterinarijos gydytoju ir vadovaukitės visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijomis.

Kaip saugiai valyti vietas, kur yra graužikų išmatų?

Vienas svarbiausių prevencijos žingsnių – vengti valymo būdų, kurie pakelia dulkes. Negalima šluoti ar siurbti sausų graužikų išmatų, lizdų ar šlapimo dėmių, nes taip užterštos dalelės gali patekti į orą.

Jei reikia valyti vietą, kur galėjo būti graužikų:

• pirmiausia išvėdinkite patalpą atidarydami duris ar langus, jei tai saugu;
• mūvėkite vienkartines pirštines;
• nešluokite ir nesiurbkite sausų išmatų;
• sudrėkinkite išmatas ir užterštus paviršius buitine dezinfekcine priemone;
• palikite dezinfekcinę priemonę veikti prieš nuvalydami;
• atliekas sudėkite į sandarų maišą;
• nuėmę pirštines kruopščiai nusiplaukite rankas;
• maistą, indus ir patalynę laikykite atokiau nuo užterštų vietų.

Jei patalpa stipriai užkrėsta graužikais, saugiau kreiptis į profesionalią kenkėjų kontrolės tarnybą, o ne bandyti viską valyti patiems.

Kaip sumažinti hantaviruso riziką?

Prevencija daugiausia susijusi su kontakto su graužikais mažinimu ir užterštų dulkių vengimu.

Praktiniai patarimai:

• užsandarinkite plyšius ir angas, pro kurias graužikai gali patekti į pastatus;
• maistą laikykite sandariuose induose;
• greitai pašalinkite šiukšles ir maisto atliekas;
• nepalikite gyvūnų maisto per naktį;
• tvarkingai laikykite sandėliukus, garažus ir kitas daiktų laikymo vietas;
• pastebėję graužikų požymių imkitės kenkėjų kontrolės;
• vėdinkite ilgai uždarytus sodo namelius, trobas ar vasarnamius;
• nemiegokite vietose, kur matyti graužikų išmatų ar lizdų;
• stovyklaujant, jei įmanoma, naudokite paklotą ir miegokite pakeltoje vietoje;
• po galimo kontakto su graužikais nusiplaukite rankas.

Jei keliaujate į vietoves, kur hantavirusai yra žinomi, ypač į kaimo vietoves Pietų Amerikoje, laikykitės vietinių sveikatos rekomendacijų ir venkite kontakto su graužikais, jų lizdais, išmatomis ir prastai vėdinamais užkrėstais pastatais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda hantavirusui galimų simptomų ir per pastarąsias aštuonias savaites buvo galimas kontaktas su graužikais, graužikų užterštomis patalpomis ar kelionė į rizikos teritoriją.

Skubiai kreipkitės į medikus, jei pasireiškia:

• karščiavimas po galimo kontakto su graužikais;
• stiprus nuovargis su raumenų skausmais;
• pilvo skausmas, vėmimas ar viduriavimas po kelionės arba kontakto su graužikais;
• dusulys;
• krūtinės spaudimas ar greitai blogėjantis kvėpavimas;
• simptomai po artimo kontakto su įtariamu ar patvirtintu hantaviruso atveju.

Skambinkite 112 arba kreipkitės skubios pagalbos, jei pasireiškia stiprus dusulys, pamėlsta ar papilkėja lūpos, atsiranda sumišimas, alpimas, krūtinės skausmas arba jaučiatės labai blogai.

Jei neseniai keliavote į paveiktą teritoriją, gydytojui tiksliai pasakykite, kur buvote, kada prasidėjo simptomai, ar galėjo būti kontaktas su graužikais, ar buvote apsistoję kaimo sodyboje, stovyklavote, valėte uždaras patalpas arba turėjote kontaktą su sergančiu žmogumi.

Kaip diagnozuojamas hantavirusas?

Hantavirusinė infekcija diagnozuojama specialiais laboratoriniais tyrimais, dažniausiai kraujo tyrimais, o kai kuriais atvejais – PGR tyrimu, priklausomai nuo simptomų laiko ir įtariamos viruso atmainos.

Kadangi ši infekcija reta, gydytojui labai svarbi ekspozicijos istorija. Diagnozė labiau tikėtina, jei medikas žino apie neseną kelionę, kontaktą su graužikais, žinomą protrūkį ar kontaktą su įtariamu atveju.

Įtariant didesnės rizikos hantaviruso atmainas, pavyzdžiui, Andes virusą, atvejis turėtų būti aptariamas su infekcinių ligų specialistais ir visuomenės sveikatos specialistais.

Kaip gydomas hantavirusas?

Įprastai prieinamos vakcinos nėra, o specifinio antivirusinio gydymo daugumai hantavirusinių infekcijų taip pat nėra. Gydymas yra palaikomasis ir priklauso nuo to, kaip sunkiai žmogus serga.

Gydymas gali apimti:

• stebėjimą ligoninėje;
• skysčių skyrimą ir skysčių balanso kontrolę;
• deguonies terapiją;
• kvėpavimo pagalbą ar intensyviąją terapiją, jei reikia;
• šoko ar žemo kraujospūdžio gydymą;
• inkstų funkcijos palaikymą kai kuriais atvejais;
• infekcinių ligų specialistų priežiūrą.

Žmonių, sergančių sunkiu hantavirusiniu plaučių sindromu, būklė gali blogėti greitai, todėl ankstyvas įvertinimas ligoninėje svarbus, jei simptomai ir ekspozicijos istorija atitinka galimą hantavirusinę infekciją.

Ar žmonėms Lietuvoje reikėtų nerimauti?

Daugumai Lietuvos gyventojų rizika yra labai maža. Hantavirusinė infekcija reta, o dauguma hantavirusų neplinta tarp žmonių. Pastarasis su kruiziniu laivu siejamas protrūkis vertinamas tarptautinių visuomenės sveikatos institucijų, o platesnei visuomenei rizika oficialiai laikoma maža arba labai maža.

Vis dėlto ši tema primena, kad kontaktą su graužikais reikėtų vertinti rimtai. Reikėtų vengti dulkių kėlimo valant graužikų užterštas patalpas, laikytis higienos tvarkant naminius graužikus ir kreiptis į gydytoją, jei po galimos ekspozicijos atsiranda ligos simptomų.

Apibendrinimas

Hantavirusas – tai graužikų platinamų virusų grupė, galinti sukelti ligą nuo lengvų į gripą panašių simptomų iki sunkios plaučių ar inkstų ligos. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę dalelių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių, ypač uždarose ar prastai vėdinamose patalpose.

Dauguma hantavirusų neplinta tarp žmonių. Pagrindinė išimtis yra Andes virusas, kai ribotas perdavimas nuo žmogaus žmogui aprašytas po artimo ir ilgesnio kontakto.

Bendrai Lietuvos visuomenei rizika yra labai maža. Svarbiausi praktiniai žingsniai – vengti kontakto su graužikais, saugiai valyti užterštas vietas, vėdinti uždaras patalpas, prireikus taikyti kenkėjų kontrolę ir kreiptis į medikus, jei po galimo kontakto ar kelionės atsiranda simptomų.

Oficialios informacijos ieškokite Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pranešimuose.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei blogai jaučiatės po galimo kontakto su graužikais, nesenos kelionės ar artimo kontakto su įtariamu atveju, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Skubios pagalbos atveju skambinkite 112.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra hantavirusas?

Hantavirusas – tai virusų grupė, kurią dažniausiai nešioja graužikai, pavyzdžiui, pelės, žiurkės ir pelėnai. Užsikrėtę graužikai virusą gali išskirti su šlapimu, išmatomis ir seilėmis. Žmonės gali užsikrėsti įkvėpę užterštų dulkių arba turėję kontaktą su užterštomis medžiagomis.

Kaip žmonės užsikrečia hantavirusu?

Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpdami smulkių dalelių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių, ypač valydami ar judindami užterštas vietas. Rečiau infekcija gali patekti per žaizdas, akis, burną arba po graužiko įkandimo.

Ar hantavirusas gali plisti tarp žmonių?

Dauguma hantavirusų neplinta nuo žmogaus žmogui. Andes virusas, daugiausia aptinkamas kai kuriose Pietų Amerikos vietovėse, yra pagrindinė išimtis – jis yra sukėlęs ribotą perdavimą tarp žmonių, dažniausiai po artimo ir ilgesnio kontakto.

Kokie pirmieji hantaviruso simptomai?

Ankstyvieji simptomai gali būti karščiavimas, stiprus nuovargis, raumenų skausmai, galvos skausmas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Vėliau kai kuriems žmonėms gali atsirasti dusulys, kosulys, krūtinės spaudimas ar sunkūs kvėpavimo sutrikimai.

Po kiek laiko nuo užsikrėtimo atsiranda simptomai?

Simptomai dažniausiai atsiranda per 1–4 savaites po kontakto, tačiau kai kuriais atvejais jie gali pasireikšti iki 8 savaičių po ekspozicijos. Todėl kalbantis su gydytoju svarbu paminėti nesenas keliones ir galimą kontaktą su graužikais.

Ar hantavirusas gali būti mirtinas?

Kai kurios hantavirusinės infekcijos būna lengvos, tačiau kitos gali būti sunkios ir kartais mirtinos, ypač atmainos, sukeliančios hantavirusinį plaučių sindromą su kvėpavimo nepakankamumu ir šoku. Jei simptomai atsiranda po rizikingo kontakto, svarbu anksti kreiptis į medikus.

Ar yra vakcina nuo hantaviruso?

Įprastai prieinamos vakcinos nuo hantaviruso nėra, o specifinio antivirusinio gydymo daugumai hantavirusinių infekcijų taip pat nėra. Gydymas yra palaikomasis ir gali apimti stebėjimą ligoninėje, deguonį, kvėpavimo pagalbą ir intensyviąją terapiją sunkiais atvejais.

Ar galima užsikrėsti nuo naminių žiurkių?

Kai kuriose šalyse Seoul hantavirusas retais atvejais siejamas su naminėmis žiurkėmis. Tvarkant žiurkes ar jų narvus svarbi gera higiena: po kontakto plaukite rankas, valymo metu nelieskite veido ir narvus valykite atsargiai.

Ar katės arba šunys gali perduoti hantavirusą?

Katės ir šunys paprastai nėra hantaviruso infekcijos šaltinis. Pagrindinė rizika kyla dėl graužikų ir graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis užterštos aplinkos. Vis dėlto augintiniai gali į namus atnešti graužikų, todėl graužikų kontrolė ir higiena išlieka svarbios.

Kaip saugiai išvalyti graužikų išmatas?

Nešluokite ir nesiurbkite sausų išmatų. Išvėdinkite patalpą, mūvėkite pirštines, sudrėkinkite išmatas ir užterštus paviršius dezinfekcine priemone, palikite ją veikti, tada atsargiai nuvalykite ir atliekas sudėkite į sandarų maišą. Po valymo kruopščiai nusiplaukite rankas.

Ar reikėtų nerimauti dėl pastarojo kruizinio laivo protrūkio?

Protrūkis yra rimtas tiems, kuriuos jis paveikė, tačiau oficialios institucijos riziką platesnei visuomenei vertina kaip mažą arba labai mažą. Daugumai žmonių nerimauti nereikia, nebent jie buvo tiesiogiai susiję su protrūkiu, turėjo galimą rizikingą kontaktą arba po tokio kontakto atsirado simptomų.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į medikus, jei po galimo kontakto su graužikais, kelionės į paveiktą teritoriją ar artimo kontakto su įtariamu ar patvirtintu atveju atsiranda karščiavimas, stiprus nuovargis, raumenų skausmai, pilvo simptomai ar dusulys. Skambinkite 112, jei pasireiškia stiprus dusulys, krūtinės skausmas, alpimas, sumišimas ar pamėlsta lūpos.