Lazerinė akių korekcija: kam tinka, kam netinka ir ko tikėtis?

Lazerinė akių korekcija daugeliui žmonių atrodo kaip labai patrauklus sprendimas: mažiau priklausomybės nuo akinių ar kontaktinių lęšių, daugiau patogumo sportuojant, keliaujant, dirbant ar tiesiog kasdien gyvenant aktyviau. Tačiau ši procedūra tinka ne visiems.

Svarbiausia suprasti, kad tinkamumas lazerinei akių korekcijai priklauso ne tik nuo to, ar matote neryškiai. Sprendimui svarbūs keli dalykai: jūsų regėjimo stiprumas, amžius, ragenos storis ir forma, akių paviršiaus būklė, ašarų plėvelė, bendra akių sveikata ir tai, ar regėjimas kurį laiką išlieka stabilus.

Todėl prieš lazerinę akių korekciją būtina išsami akių gydytojo arba refrakcinės chirurgijos specialisto konsultacija. Greitas internetinis testas ar pokalbis telefonu gali padėti orientuotis, bet jis negali pakeisti tikro ištyrimo.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kam lazerinė akių korekcija dažniausiai tinka, kada ji gali būti nerekomenduojama, kokie tyrimai atliekami prieš procedūrą, kokios galimos rizikos ir kokios alternatyvos gali būti svarstomos, jei lazeris nėra geriausias pasirinkimas.

Jei domitės akių sveikata plačiau, galite peržiūrėti ir mūsų akių ligų straipsnių kategoriją.

Kas yra lazerinė akių korekcija?

Lazerinė akių korekcija – tai procedūra, kurios metu lazeriu pakeičiama ragenos forma. Ragena yra skaidrus priekinis akies paviršius. Jos forma turi didelę reikšmę tam, kaip šviesa fokusuojama akyje.

Kai šviesa fokusuojama netiksliai, žmogus gali būti trumparegis, toliaregis arba turėti astigmatizmą. Lazerinės korekcijos tikslas – pakeisti ragenos formą taip, kad šviesa tiksliau kristų į tinklainę ir regėjimas taptų aiškesnis.

Procedūra dažniausiai atliekama siekiant sumažinti priklausomybę nuo akinių ar kontaktinių lęšių. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nebūtinai reiškia visišką akinių atsisakymą visam gyvenimui. Kai kuriems žmonėms akiniai vis tiek gali būti reikalingi tam tikroms veikloms, pavyzdžiui, skaitymui vyresniame amžiuje ar vairavimui tamsoje.

Kokios būna lazerinės akių korekcijos rūšys?

Dažniausiai taikomos kelios lazerinės regėjimo korekcijos rūšys. Konkreti procedūra parenkama pagal akių būklę, ragenos parametrus, regėjimo sutrikimo tipą, gyvenimo būdą ir gydytojo vertinimą.

• LASIK – viena dažniausiai žinomų procedūrų, kai suformuojamas plonas ragenos lopinėlis, o lazeriu koreguojamas ragenos audinys po juo.
• PRK arba LASEK – paviršinės lazerinės procedūros, kai korekcija atliekama ragenos paviršiuje. Jos gali būti svarstomos kai kuriems žmonėms, kurių ragenos savybės netinka LASIK.
• SMILE – procedūra, kai iš ragenos pašalinamas mažas audinio sluoksnelis, koreguojant jos formą. Ji tinka ne visiems regėjimo sutrikimams.

Nėra vienos „geriausios“ procedūros visiems. Geriausias pasirinkimas yra tas, kuris saugiausias ir tinkamiausias konkrečioms jūsų akims.

Kam lazerinė akių korekcija dažniausiai tinka?

Geriausi kandidatai dažniausiai yra suaugę žmonės, kurių regėjimas stabilus, akys sveikos, o regėjimo sutrikimas patenka į saugiai koreguojamą ribą.

Lazerinė akių korekcija gali būti svarstoma, jei:

• esate pilnametis žmogus;
• jūsų akinių ar kontaktinių lęšių receptas kurį laiką reikšmingai nesikeitė;
• ragenos storis ir forma yra tinkami procedūrai;
• nėra aktyvių ar reikšmingų akių ligų;
• nėra ryškių sausų akių simptomų arba jie gali būti suvaldyti prieš procedūrą;
• suprantate, kad tikslas yra sumažinti priklausomybę nuo akinių, o ne garantuoti tobulą regėjimą visose situacijose;
• turite realistiškus lūkesčius dėl gijimo, galimų pojūčių ir ilgalaikio rezultato.

Daugeliui žmonių lazerinė korekcija yra ne tik estetikos ar patogumo klausimas. Ji gali būti aktuali tiems, kurie netoleruoja kontaktinių lęšių, dirba aktyvų darbą, sportuoja, dažnai keliauja arba tiesiog nori patogesnės kasdienybės.

Kodėl regėjimo stabilumas toks svarbus?

Jei jūsų regėjimas vis dar keičiasi, lazerinė akių korekcija gali būti netinkamas sprendimas. Procedūra pakeičia ragenos formą pagal tuo metu esantį regėjimo sutrikimą. Jei trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas toliau progresuoja, po kurio laiko vėl gali prireikti akinių ar kontaktinių lęšių.

Todėl gydytojas dažniausiai klausia, ar jūsų receptas keitėsi per pastaruosius metus ar kelerius metus. Jei regėjimas nestabilus, gali būti rekomenduojama palaukti ir stebėti.

Kokio stiprumo regėjimo sutrikimus galima koreguoti?

Tinkamumas priklauso ne tik nuo dioptrijų skaičiaus. Svarbi ir ragenos forma, storis, akių sveikata, vyzdžio dydis, sausų akių rizika ir kiti matavimai.

Bendrai lazerinė korekcija dažniausiai svarstoma esant:

• trumparegystei;
• toliaregystei;
• astigmatizmui;
• kai kuriems šių sutrikimų deriniams.

Vis dėlto net ir gana nedidelis regėjimo sutrikimas nebūtinai reiškia, kad procedūra saugi. Pavyzdžiui, jei ragena per plona ar netaisyklingos formos, lazeris gali būti nerekomenduojamas. Ir atvirkščiai – kai kuriems žmonėms su stipresniu receptu gali būti pasiūlytos kitos regėjimo korekcijos galimybės.

Amžius ir lazerinė akių korekcija

Amžius svarbus, bet ne taip paprastai, kaip kartais manoma. Nėra vienos amžiaus ribos, nuo kurios procedūra visiems tampa netinkama. Svarbiausia – akių būklė, regėjimo stabilumas ir lūkesčiai.

Jaunesni suaugusieji

Lazerinė akių korekcija paprastai nesvarstoma vaikams ir paaugliams, nes jų akys dar gali keistis. Net ir sulaukus pilnametystės gydytojas norės matyti, kad regėjimas jau stabilus.

Žmonės 20–30 metų amžiaus

Ši amžiaus grupė dažnai yra tinkama lazerinei korekcijai, jei akys sveikos, receptas stabilus, o ragenos matavimai geri. Šiuo laikotarpiu dažnai koreguojama trumparegystė ir astigmatizmas.

Žmonės po 40 metų

Nuo maždaug 40–45 metų daugeliui žmonių pradeda ryškėti presbiopija – natūralus su amžiumi susijęs skaitymo iš arti pablogėjimas. Tai nėra liga, o normalus akies lęšiuko elastingumo mažėjimas.

Net jei lazeriu puikiai pakoreguojamas matymas į tolį, skaitymui vis tiek gali prireikti akinių. Kai kuriems žmonėms gali būti svarstoma vadinamoji monovizija, kai viena akis labiau pritaikoma matymui į tolį, kita – iš arčiau, tačiau tai tinka ne visiems ir turi būti išbandyta bei aptarta su gydytoju.

Vyresni pacientai

Vyresniame amžiuje svarbu įvertinti, ar nėra kataraktos ar kitų akių ligų. Jei akies lęšiukas jau pradeda drumstėti, lazerinė ragenos korekcija gali nebūti geriausias pasirinkimas. Tokiais atvejais kartais labiau tinka lęšiuko keitimo operacija.

Jei gydytojas mini kataraktą arba pastebite, kad matymas tampa tarsi per rūką, spalvos blankesnės, o akiniai nebepadeda taip gerai kaip anksčiau, verta perskaityti mūsų straipsnį apie kataraktos simptomus, gydymą ir operacijas Lietuvoje.

Kada lazerinė akių korekcija gali netikti?

Jei jums pasakoma, kad lazerinė korekcija netinka, tai nebūtinai reiškia, kad su jūsų akimis „viskas blogai“. Dažnai tai tiesiog reiškia, kad šis konkretus metodas nėra saugiausias ar efektyviausias.

Lazerinė korekcija gali būti nerekomenduojama, jei:

• regėjimas vis dar keičiasi;
• ragena per plona;
• ragena netaisyklingos formos;
• įtariamas keratokonusas ar kita ragenos liga;
• yra ryškus akių sausumas;
• yra aktyvus akių uždegimas ar kita negydyta akių problema;
• yra katarakta;
• yra pažengusi glaukoma ar kitos regėjimui svarbios akių ligos;
• regėjimo sutrikimas per didelis saugiai lazerinei korekcijai;
• lūkesčiai nerealistiški;
• nėštumo ar žindymo laikotarpiu regėjimas laikinai keičiasi.

Kai kurios būklės yra laikinos. Pavyzdžiui, sausos akys gali būti gydomos prieš procedūrą. Kontaktinių lęšių sukeltas akių paviršiaus sudirgimas gali pagerėti padarius pertrauką nuo lęšių. Tačiau kai kurios priežastys, pavyzdžiui, netinkama ragenos forma, gali reikšti, kad lazerio geriau vengti.

Sausos akys ir kontaktiniai lęšiai

Akių sausumas yra viena svarbiausių temų prieš lazerinę korekciją. Jei akių paviršius nėra sveikas, po procedūros gali būti daugiau diskomforto, lėtesnis gijimas ar nepastovesnis regėjimo aiškumas.

Sausų akių simptomai gali būti:

• graužimas ar deginimas;
• smėlio pojūtis akyse;
• akių paraudimas;
• svyravantis matymo aiškumas;
• jautrumas ekranams;
• diskomfortas nešiojant kontaktinius lęšius;
• gausus ašarojimas, kuris kartais atsiranda dėl akių paviršiaus dirginimo.

Mildus akių sausumas nebūtinai reiškia, kad procedūra negalima. Kartais pirmiausia reikia sutvarkyti akių paviršių: naudoti dirbtines ašaras, gydyti vokų kraštų uždegimą, padaryti pertrauką nuo kontaktinių lęšių ar taikyti kitą gydytojo rekomenduotą gydymą.

Tačiau jei sausų akių problema ryški, lazerinė korekcija gali pabloginti savijautą, todėl sprendimas turi būti labai atsargus.

Kokie tyrimai atliekami prieš procedūrą?

Tinkamumo vertinimas yra gerokai išsamesnis nei įprastas akinių recepto patikrinimas. Gera konsultacija turėtų atsakyti ne tik į klausimą „ar galima operuoti?“, bet ir į klausimą „ar tikrai verta ir saugu?“

Prieš lazerinę akių korekciją gali būti atliekama:

• regėjimo aštrumo patikra;
• tikslus refrakcijos tyrimas;
• ragenos topografija arba tomografija;
• ragenos storio matavimas;
• vyzdžio dydžio vertinimas;
• akių sausumo ir ašarų plėvelės vertinimas;
• akispūdžio matavimas;
• akių dugno tyrimas;
• bendras akių sveikatos įvertinimas.

Jei yra įtarimų dėl kitų akių ligų, gali būti reikalingi papildomi tyrimai. Pavyzdžiui, jei padidėjęs akispūdis ar yra regos nervo pakitimų, svarbu įvertinti glaukomos riziką. Daugiau apie tai galite skaityti straipsnyje Glaukoma: simptomai, diagnostika ir gydymas.

Ko lazerinė akių korekcija gali ir ko negali?

Viena dažniausių nusivylimo priežasčių yra nerealistiški lūkesčiai. Lazerinė akių korekcija gali labai pagerinti gyvenimo patogumą, bet ji nėra pažadas, kad matymas visada ir visomis sąlygomis bus tobulas.

Procedūra gali:

• sumažinti priklausomybę nuo akinių ar kontaktinių lęšių;
• pagerinti matymą į tolį, jei koreguojama trumparegystė;
• pagerinti regėjimą esant astigmatizmui ar toliaregystei, jei atvejis tinkamas;
• palengvinti sportą, keliones ar kasdienę veiklą;
• padėti žmonėms, kurie sunkiai toleruoja kontaktinius lęšius.

Tačiau lazerinė korekcija negali:

• sustabdyti natūralaus akių senėjimo;
• visiškai panaikinti skaitymo akinių poreikio vyresniame amžiuje;
• išgydyti kataraktos, glaukomos ar tinklainės ligų;
• garantuoti, kad niekada nebereikės akinių;
• užtikrinti tobulo matymo tamsoje visiems pacientams;
• panaikinti rizikos, kad ateityje regėjimas vėl gali keistis.

Kokie galimi šalutiniai pojūčiai ir rizikos?

Lazerinė akių korekcija laikoma saugia, kai pacientai atrenkami atsakingai, tačiau tai vis tiek yra chirurginė procedūra. Todėl būtina suprasti galimas rizikas.

Po procedūros gali pasireikšti:

• akių sausumas;
• svyruojantis regėjimo aiškumas gijimo metu;
• jautrumas šviesai;
• ratilai ar akinimas aplink šviesos šaltinius tamsoje;
• nepakankama arba per didelė korekcija;
• poreikis papildomai korekcijai;
• uždegiminės reakcijos ar gijimo problemos;
• labai retai – ilgalaikis regėjimo kokybės pablogėjimas.

Dalis pojūčių po procedūros būna laikini. Tačiau kai kurios komplikacijos gali būti rimtos, todėl atranka prieš procedūrą yra labai svarbi. Patikima klinika turi mokėti paaiškinti ne tik kodėl procedūra jums tinka, bet ir kokios priežastys galėtų būti jos nedaryti.

Kokios alternatyvos, jei lazerinė korekcija netinka?

Jei lazerinė akių korekcija netinka, tai nereiškia, kad nėra jokių kitų galimybių. Kartais tiesiog reikia kito metodo.

Galimos alternatyvos:

• Kontaktiniai lęšiai – jei jie toleruojami gerai ir akių paviršius sveikas.
• Specialūs kontaktiniai lęšiai – kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant netaisyklingai ragenai.
• Fakiniai intraokuliniai lęšiai – lęšiai, implantuojami į akį nepašalinant natūralaus lęšiuko. Jie gali būti svarstomi kai kuriems jaunesniems žmonėms su dideliu regėjimo sutrikimu.
• Lęšiuko keitimo operacija – dažniau svarstoma vyresniame amžiuje arba kai jau yra kataraktos požymių.
• Įprasti akiniai – kartais tai išlieka saugiausias ir praktiškiausias pasirinkimas.

Svarbiausia – ne siekti būtinai lazerio, o rasti saugiausią ir prasmingiausią regėjimo korekcijos būdą konkrečiai jūsų akims.

Ar lazerinė akių korekcija kompensuojama Lietuvoje?

Lazerinė akių korekcija, kai ji atliekama dėl patogumo ir siekiant atsisakyti akinių ar kontaktinių lęšių, Lietuvoje dažniausiai atliekama privačiose akių klinikose. Tokiais atvejais pacientas paprastai moka pats.

Jei regėjimo problema susijusi su akių liga, trauma ar kita medicinine būkle, situacija gali būti kitokia. Tuomet reikia individualios akių gydytojo konsultacijos, nes gydymo kelias priklauso nuo diagnozės, reikalingos procedūros ir galiojančios tvarkos.

Prieš registruojantis verta paklausti klinikos:

• ką apima pirminė konsultacija;
• ar visi reikalingi tyrimai įskaičiuoti į kainą;
• kas atliks procedūrą;
• kokia gydytojo patirtis;
• kiek kainuoja pooperacinės apžiūros;
• kas vyksta, jei reikia papildomos korekcijos;
• kokios alternatyvos, jei lazeris netinka.

Kada reikėtų būti atsargesniems renkantis kliniką?

Reikėtų atsargiai vertinti kliniką, jei visas pokalbis sukasi tik apie kainą, nuolaidas ar greitą sprendimą. Lazerinė akių korekcija nėra paprastas grožio pirkinys – tai operacija, kuri atliekama sveikoms arba beveik sveikoms akims.

Atsargumo ženklai:

• jums žadamas „tobulas regėjimas“ be aiškaus rizikų aptarimo;
• siūloma labai greitai apsispręsti dėl nuolaidos;
• nepaaiškinama, kodėl jums tinka būtent ši procedūra;
• neaptariamos alternatyvos;
• neatsakoma į klausimus apie komplikacijas;
• nematote gydytojo iki procedūros dienos;
• neaišku, kas atsakingas už priežiūrą po operacijos.

Gera konsultacija turi būti ne pardavimo pokalbis, o medicininis vertinimas. Kartais geriausias gydytojo atsakymas yra „jums šios procedūros nerekomenduoju“.

Kaip pasiruošti konsultacijai?

Į konsultaciją verta ateiti pasiruošus. Tai padės gauti daugiau naudos ir priimti ramesnį sprendimą.

Prieš konsultaciją pagalvokite:

• kiek metų nešiojate akinius ar kontaktinius lęšius;
• ar receptas pastaruoju metu keitėsi;
• ar dažnai jaučiate akių sausumą;
• ar yra buvę akių ligų, traumų ar operacijų;
• ar šeimoje yra glaukomos, keratokonuso ar kitų akių ligų;
• kokius vaistus vartojate;
• ar sergate autoimuninėmis ar kitomis lėtinėmis ligomis;
• ko tikitės iš procedūros;
• ar būtumėte patenkinti sumažėjusia priklausomybe nuo akinių, net jei jų kartais vis tiek reikėtų.

Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui

• Ar mano akys tinkamos lazerinei korekcijai?
• Kokia procedūra man siūloma ir kodėl?
• Kokios yra alternatyvos?
• Kokios mano individualios rizikos?
• Ar mano ragena pakankamai stora?
• Ar yra sausų akių požymių?
• Ar mano regėjimas pakankamai stabilus?
• Kokio rezultato realiai galiu tikėtis?
• Ar po procedūros gali reikėti akinių?
• Kiek truks gijimas?
• Ką daryti, jei rezultatas nebus toks, kokio tikėjausi?
• Kiek kainuoja papildomos apžiūros ar pakartotinė korekcija, jei jos prireiktų?

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar lazerinė akių korekcija tinka visiems?

Ne. Ji tinka tik tiems žmonėms, kurių regėjimas stabilus, akys sveikos, ragena tinkamos formos ir storio, o lūkesčiai realistiški. Tinkamumą gali įvertinti tik akių specialistas po išsamių tyrimų.

Ar procedūra gali visiškai panaikinti akinių poreikį?

Kai kuriems žmonėms akiniai po procedūros tampa nereikalingi daugumai kasdienių veiklų. Tačiau garantuoti, kad jų niekada nebereikės, negalima. Vyresniame amžiuje skaitymo akiniai gali būti reikalingi dėl natūralių akies pokyčių.

Ar lazerinė korekcija skausminga?

Procedūros metu naudojami nuskausminamieji akių lašai, todėl aštraus skausmo paprastai neturėtų būti. Po procedūros gali būti graužimas, ašarojimas, jautrumas šviesai ar svetimkūnio pojūtis, ypač po paviršinių procedūrų. Gijimo eiga priklauso nuo procedūros tipo.

Ar galima daryti lazerinę korekciją, jei akys sausos?

Priklauso nuo sausumo priežasties ir stiprumo. Lengvas ar gydomas akių sausumas nebūtinai užkerta kelią procedūrai, tačiau ryškus sausumas gali būti priežastis jos vengti arba pirmiausia gydyti akių paviršių.

Ar galima daryti procedūrą, jei yra katarakta?

Jei katarakta jau daro įtaką regėjimui, lazerinė ragenos korekcija dažnai nėra geriausias sprendimas. Tokiu atveju gali būti svarstoma kataraktos operacija arba lęšiuko keitimas. Plačiau skaitykite straipsnyje apie kataraktą Lietuvoje.

Ar lazerinė korekcija tinka po 40 metų?

Gali tikti, bet reikia įvertinti presbiopiją – natūralų matymo iš arti pablogėjimą. Net pakoregavus matymą į tolį, skaitymui gali prireikti akinių. Kai kuriems žmonėms svarstoma monovizija, tačiau ji tinka ne visiems.

Ar po lazerinės korekcijos regėjimas gali vėl pablogėti?

Taip, gali. Tai gali nutikti dėl natūralių akių pokyčių, presbiopijos, kataraktos, regėjimo sutrikimo progresavimo ar kitų akių ligų. Lazerinė korekcija nepanaikina poreikio rūpintis akių sveikata ateityje.

Ar lazerinė akių korekcija saugi?

Daugeliui tinkamai atrinktų pacientų procedūra yra saugi ir veiksminga, tačiau ji vis tiek turi rizikų. Todėl svarbiausia yra gera atranka, patyręs gydytojas, realistiški lūkesčiai ir aiškus pooperacinės priežiūros planas.

Kiek laiko trunka gijimas?

Tai priklauso nuo procedūros tipo. Po kai kurių procedūrų matymas pagerėja gana greitai, po kitų gijimas gali būti lėtesnis ir nemalonūs pojūčiai gali trukti ilgiau. Gydytojas turėtų paaiškinti, ko tikėtis būtent jūsų atveju.

Ar galima sportuoti po procedūros?

Iš karto po procedūros sportą paprastai reikia riboti, ypač plaukimą, kontaktinį sportą ar veiklas, kuriose į akis gali patekti prakaito, dulkių ar smūgis. Kada grįžti prie sporto, pasakys gydytojas pagal procedūros tipą ir gijimą.

Svarbiausia prisiminti

• Lazerinė akių korekcija gali būti labai naudinga, bet tinka ne visiems.
• Tinkamumą lemia ne tik dioptrijos, bet ir ragenos forma, storis, akių paviršius, amžius, akių ligos ir regėjimo stabilumas.
• Vyresniame amžiuje svarbu įvertinti presbiopiją ir kataraktos požymius.
• Sausos akys, netaisyklinga ragena, katarakta, glaukoma ar nestabilus regėjimas gali būti priežastys procedūros neatlikti arba rinktis kitą sprendimą.
• Gera konsultacija turi aptarti ne tik naudą, bet ir rizikas, alternatyvas bei priežiūrą po procedūros.
• Procedūros tikslas dažniausiai yra mažesnė priklausomybė nuo akinių ar lęšių, o ne garantuotas tobulas matymas visam gyvenimui.

Apibendrinimas

Lazerinė akių korekcija gali labai pagerinti kasdienį patogumą, tačiau sprendimas turi būti priimamas atsakingai. Geras kandidatas yra ne tik žmogus, kurio regėjimo sutrikimą galima techniškai pakoreguoti. Tai žmogus, kurio akys tinkamos procedūrai, regėjimas stabilus, nėra svarbių akių ligų, o lūkesčiai realistiški.

Jei lazerinė korekcija jums netinka, tai nebūtinai reiškia, kad nėra kitų galimybių. Kartais geresnis pasirinkimas gali būti kontaktiniai lęšiai, specialūs lęšiai, lęšiuko keitimo operacija ar kitas regėjimo korekcijos būdas.

Prieš apsisprendžiant verta rinktis kliniką, kuri aiškiai paaiškina ne tik procedūros privalumus, bet ir priežastis, dėl kurių jos nerekomenduotų. Saugus sprendimas prasideda nuo gero ištyrimo, o ne nuo nuolaidos ar skubaus pažado.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo oftalmologo konsultacijos. Jei svarstote lazerinę akių korekciją arba turite akių ligų simptomų, kreipkitės į akių gydytoją individualiam įvertinimui.