Katarakta yra viena dažniausių regėjimo silpnėjimo priežasčių, ypač vyresniame amžiuje. Ji dažniausiai vystosi lėtai ir neskausmingai, todėl žmogus kurį laiką gali net nepastebėti, kad regėjimas po truputį blogėja. Vis dėlto ilgainiui katarakta gali trukdyti skaityti, vairuoti, judėti nepažįstamoje aplinkoje, atpažinti veidus ir savarankiškai atlikti kasdienius darbus.
Gera žinia ta, kad katarakta yra labai dažna ir gerai gydoma akių liga. Šiuolaikinė kataraktos operacija daugeliui žmonių padeda aiškiau matyti ir susigrąžinti daugiau savarankiškumo. Dažniausiai tai planinė, trumpa ir gerai ištirta procedūra, atliekama pakeičiant sudrumstėjusį akies lęšiuką dirbtiniu.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškinama, kas yra katarakta, kokie jos simptomai, kada verta kreiptis į akių gydytoją, kaip nustatoma diagnozė, kada prireikia operacijos ir ko tikėtis po gydymo Lietuvoje.
Kas yra katarakta?
Akies viduje yra skaidrus lęšiukas. Jo užduotis – sufokusuoti šviesą į tinklainę, kad matytume aiškų vaizdą. Kai lęšiukas pradeda drumstėti, šviesa pro jį praeina prasčiau, todėl vaizdas tampa neryškus, blankus ar tarsi matomas per rūką.
Būtent toks lęšiuko drumstėjimas vadinamas katarakta. Žmonės dažnai ją apibūdina kaip žiūrėjimą pro aprasojusį stiklą, nešvarų langą ar matinį plastiką.
Katarakta paprastai vystosi pamažu, per kelerius metus. Ji gali atsirasti abiejose akyse, tačiau nebūtinai vienodai. Viena akis gali matyti prasčiau, o kita dar kurį laiką išlikti gana gera.
Dažniausi kataraktos simptomai
Iš pradžių kataraktos požymiai gali būti labai nežymūs. Žmogus gali manyti, kad tiesiog reikia naujų akinių, kad akys pavargo arba kad tai natūralus senėjimas. Tačiau laikui bėgant regėjimo pokyčiai tampa aiškesni.
Dažniausias simptomas – neryškus arba lyg rūku aptrauktas matymas. Daiktai praranda aiškias formas, sunkiau matyti smulkias detales, skaityti mažą tekstą ar atpažinti žmones iš toliau. Net pakeitus akinius regėjimas gali pagerėti tik trumpam arba visai nepagerėti tiek, kiek tikėtasi.
Kitas dažnas požymis – jautrumas šviesai. Saulė, automobilių žibintai ar ryškus patalpų apšvietimas gali akinti labiau nei anksčiau. Ypač dažnai žmonės pastebi, kad tampa sunkiau vairuoti sutemus ar naktį, nes priešpriešinių automobilių žibintai labai spigina.
Kai kuriems žmonėms aplink šviesos šaltinius atsiranda tarsi švytintys ratilai. Tai gali trukdyti matyti prietemoje, vaikščioti nepažįstamoje aplinkoje ar vairuoti tamsiu paros metu.
Gali keistis ir spalvų suvokimas. Spalvos atrodo blankesnės, gelsvesnės, nebe tokios ryškios kaip anksčiau. Balta spalva gali atrodyti nebe tokia švari, o panašius atspalvius tampa sunkiau atskirti.
Dar vienas požymis – dažnai kintantis akinių stiprumas. Kadangi katarakta keičia šviesos lūžimą akyje, žmogus gali dažniau keisti akinius, tačiau regėjimas vis tiek lieka nepakankamai aiškus.
Svarbu žinoti, kad katarakta paprastai nesukelia akių skausmo, paraudimo ar staigaus regėjimo praradimo. Jei regėjimas pablogėjo staiga, atsirado akių skausmas, žybsniai, daug naujų „muselių“ ar tarsi užuolaida akies šone, reikia skubiai kreiptis į medikus, nes tai gali būti kitos akių ligos požymiai.
Kam katarakta pasitaiko dažniausiai?
Pagrindinis kataraktos rizikos veiksnys yra amžius. Dažniausiai ji nustatoma vyresniems žmonėms, ypač nuo maždaug 60–65 metų ir vėliau. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad lęšiukas bus bent iš dalies sudrumstėjęs.
Tačiau katarakta nėra vien tik senatvės liga. Ji gali atsirasti ir anksčiau, ypač jei yra papildomų rizikos veiksnių.
Kataraktos riziką gali didinti:
- vyresnis amžius;
- cukrinis diabetas;
- rūkymas;
- ilgalaikis buvimas saulėje be akių apsaugos;
- ilgalaikis kai kurių vaistų, ypač steroidinių preparatų, vartojimas;
- ankstesnės akių traumos;
- ankstesnės akių operacijos;
- šeiminis polinkis;
- kai kurios kitos akių ar bendros organizmo ligos.
Ne visų kataraktos atvejų galima išvengti. Vis dėlto sveika gyvensena, nerūkymas, gera cukrinio diabeto kontrolė ir akiniai nuo saulės su UV apsauga gali padėti saugoti akis.
Kaip nustatoma katarakta?
Katarakta dažnai pastebima įprastos akių patikros metu. Lietuvoje dėl regėjimo pablogėjimo galima kreiptis į šeimos gydytoją, akių gydytoją arba optikos salone pasitikrinti regėjimą, tačiau galutinį akių ligų įvertinimą atlieka gydytojas oftalmologas.
Akių gydytojas įvertina regėjimo aštrumą, apžiūri akies struktūras specialiu mikroskopu, gali išplėsti vyzdžius lašais, kad geriau matytų lęšiuką, tinklainę ir kitas akies dalis. Tyrimai paprastai nėra skausmingi, nors po vyzdžius plečiančių lašų kelias valandas gali būti jautriau šviesai ir sunkiau skaityti iš arti.
Diagnozės metu svarbu ne tik patvirtinti, kad yra katarakta, bet ir įvertinti, kiek ji iš tiesų trukdo matyti. Kartais regėjimą blogina ne tik katarakta, bet ir kitos būklės, pavyzdžiui, glaukoma, tinklainės ligos, geltonosios dėmės degeneracija ar diabetiniai akių pažeidimai.
Reguliarios akių patikros ypač svarbios vyresniame amžiuje, nes lėti regėjimo pokyčiai gali būti nepastebimi kasdienybėje.
Kada kataraktą reikia gydyti?
Katarakta ne visada turi būti operuojama iš karto. Jei regėjimo pokyčiai nedideli, gali pakakti naujų akinių, geresnio apšvietimo namuose, didinamojo stiklo ar kitų pagalbinių priemonių.
Operacija dažniausiai svarstoma tada, kai katarakta pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Vienam žmogui tai gali būti sunkumas skaityti ar žiūrėti televizorių, kitam – nesaugumas vairuojant, trečiam – baimė pargriūti dėl prastesnio matymo.
Dažnos priežastys, dėl kurių žmonės ryžtasi operacijai:
- sunku skaityti net su akiniais;
- nebeaiškiai matomi veidai ar smulkios detalės;
- akina ryški šviesa ar automobilių žibintai;
- sunku vairuoti, ypač sutemus;
- prastėja orientacija nepažįstamoje aplinkoje;
- dėl regėjimo didėja griuvimų rizika;
- regėjimas trukdo darbui, pomėgiams ar savarankiškumui.
Katarakta savaime neišnyksta. Kai lęšiukas sudrumstėja, jo vėl padaryti skaidraus vaistais ar lašais neįmanoma. Vienintelis veiksmingas būdas atkurti aiškesnį matymą yra operacija, kurios metu drumstas lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu.
Kaip atliekama kataraktos operacija?
Kataraktos operacija yra viena dažniausiai atliekamų akių operacijų. Jos metu pašalinamas sudrumstėjęs natūralus lęšiukas ir įdedamas skaidrus dirbtinis lęšiukas. Šis lęšiukas lieka akyje visam laikui ir paprastai nereikalauja jokios specialios priežiūros.
Dažniausiai operacija atliekama taikant vietinį nuskausminimą – naudojami akį nuskausminantys lašai arba kiti vietiniai nuskausminimo būdai. Žmogus paprastai būna sąmoningas, tačiau neturėtų jausti skausmo. Gali būti juntamas spaudimas, prisilietimas, vandens tekėjimas ar šviesos mirgėjimas.
Operacijos metu akies krašte padaromas labai mažas pjūvis. Per jį drumstas lęšiukas susmulkinamas ir pašalinamas, o į jo vietą įdedamas dirbtinis lęšiukas. Pjūvis dažniausiai būna toks mažas, kad siūlių neprireikia.
Pati procedūra dažnai trunka apie 20–45 minutes, tačiau su pasiruošimu ir stebėjimu gydymo įstaigoje gali tekti praleisti daugiau laiko. Dažniausiai žmogus tą pačią dieną grįžta namo.
Kokie dirbtiniai lęšiukai gali būti naudojami?
Operacijos metu į akį įdedamas dirbtinis lęšiukas. Dažniausiai naudojami vieno židinio lęšiukai, kurie aiškiai fokusuojami vienam atstumui, dažniausiai į tolį. Tokiu atveju skaitymui ar darbui iš arti po operacijos gali reikėti akinių.
Kai kuriose gydymo įstaigose gali būti siūlomi ir kiti lęšiukų variantai, pavyzdžiui, toriniai lęšiukai astigmatizmui koreguoti arba daugiažidiniai lęšiukai, kurie gali sumažinti priklausomybę nuo akinių. Tačiau jie tinka ne visiems. Pasirinkimas priklauso nuo akių būklės, gyvenimo būdo, lūkesčių, kitų akių ligų ir finansinių galimybių.
Prieš operaciją verta aiškiai aptarti su akių gydytoju, kokio matymo tikitės: ar svarbiau gerai matyti į tolį, ar iš arti, ar vairuojate, ar daug skaitote, ar dirbate kompiuteriu. Tai padeda parinkti tinkamiausią sprendimą.
Gydymo galimybės Lietuvoje
Lietuvoje kataraktos diagnostika ir gydymas gali būti teikiami tiek viešosiose gydymo įstaigose, tiek privačiose klinikose. Kelias priklauso nuo paciento pasirinkimo, regėjimo sutrikimo sunkumo, siuntimo, eilių ir konkrečios įstaigos galimybių.
Jei žmogus gydosi per privalomojo sveikatos draudimo sistemą, dažniausiai pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją arba akių gydytoją. Esant indikacijoms, pacientas gali būti siunčiamas operaciniam gydymui į gydymo įstaigą, kuri teikia kataraktos operacijas.
Privačiose klinikose dažnai galima greičiau patekti konsultacijai ar operacijai, taip pat gali būti siūlomas platesnis dirbtinių lęšiukų pasirinkimas. Vis dėlto svarbiausia ne tai, ar gydymas viešas, ar privatus, o tai, kad būtų aiškiai įvertinta akių būklė, aptarti lūkesčiai, rizikos ir tinkamiausias lęšiuko tipas.
Prieš registruojantis operacijai verta paklausti:
- ar katarakta tikrai yra pagrindinė regėjimo pablogėjimo priežastis;
- kokio regėjimo pagerėjimo galima tikėtis;
- koks lęšiukas būtų siūlomas ir kodėl;
- ar po operacijos reikės akinių;
- kiek laiko reikės lašinti vaistus;
- kada bus galima vairuoti, dirbti ir sportuoti;
- kur kreiptis, jei po operacijos atsirastų skausmas ar regėjimo pablogėjimas.
Ar kataraktos operacija saugi?
Kataraktos operacija laikoma saugia ir veiksminga procedūra, tačiau kaip ir bet kuri operacija, ji turi galimų rizikų. Rimtos komplikacijos pasitaiko retai, bet apie jas svarbu žinoti.
Galimos komplikacijos gali būti akies uždegiminė reakcija, padidėjęs akispūdis, tinklainės paburkimas, infekcija akies viduje, kraujavimas, dirbtinio lęšiuko padėties problemos ar tinklainės atšoka. Dauguma problemų yra retos, bet kai kurios reikalauja skubaus gydymo.
Po operacijos paprastai skiriami akių lašai, kurie padeda mažinti uždegiminę reakciją ir saugo nuo infekcijos. Labai svarbu juos vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, ir atvykti į paskirtas kontrolines apžiūras.
Kada po operacijos reikia skubiai kreiptis pagalbos?
Po kataraktos operacijos nedidelis diskomfortas, ašarojimas ar svetimkūnio pojūtis gali būti normalu. Tačiau kai kurie simptomai nėra įprasti ir turi būti įvertinti skubiai.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba skubią pagalbą, jei po operacijos atsiranda:
- stiprus arba didėjantis akies skausmas;
- staigus regėjimo pablogėjimas;
- ryškus akies paraudimas;
- gausios išskyros iš akies;
- staiga atsiradę žybsniai ar daug naujų „muselių“;
- tamsi užuolaida, šešėlis ar regėjimo lauko dalies praradimas;
- pykinimas, stiprus galvos skausmas ir labai skausminga akis.
Šie požymiai nėra būdingi paprastam gijimui ir gali rodyti rimtesnę akių problemą.
Kaip vyksta gijimas po kataraktos operacijos?
Daugeliui žmonių regėjimas pradeda gerėti per kelias dienas, tačiau akiai visiškai nurimti gali prireikti kelių savaičių. Kartais regėjimas pirmomis dienomis svyruoja – tai gali būti normalu, jei nėra stipraus skausmo ar staigaus pablogėjimo.
Gijimo laikotarpiu svarbu:
- neliesti ir netrinti operuotos akies;
- vartoti paskirtus akių lašus pagal gydytojo nurodymus;
- laikytis kontrolinių vizitų grafiko;
- vengti dulkių, purvo ir akies dirginimo;
- kurį laiką vengti baseino, pirties ir maudymosi atviruose vandens telkiniuose;
- nekilnoti sunkių daiktų ir vengti labai intensyvaus fizinio krūvio, kol gydytojas leis;
- vairuoti tik tada, kai regėjimas pakankamas ir gydytojas tai leidžia.
Lengva veikla, skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas ar pasivaikščiojimas dažniausiai leidžiami gana greitai, tačiau konkrečias rekomendacijas visada pateikia operavęs gydytojas.
Ar katarakta gali atsinaujinti?
Pašalintas natūralus lęšiukas nebeatauga, todėl ta pati katarakta neatsinaujina. Tačiau kai kuriems žmonėms po mėnesių ar metų gali sudrumstėti plona kapsulė, kurioje laikosi dirbtinis lęšiukas. Tai kartais vadinama antrine katarakta, nors iš tikrųjų tai nėra tikras kataraktos sugrįžimas.
Tokiu atveju regėjimas vėl gali tapti neryškus, tarsi pro rūką. Ši būklė dažniausiai gydoma trumpa lazerine procedūra, kuri paprastai atliekama ambulatoriškai.
Kaip gyventi, kol laukiate gydymo?
Kai kurie žmonės su katarakta gyvena mėnesius ar net metus, kol operacija tampa reikalinga. Tuo metu galima imtis praktinių priemonių, kurios palengvina kasdienybę.
Gali padėti:
- geresnis apšvietimas namuose, ypač virtuvėje, vonioje ir skaitymo vietoje;
- akiniai nuo saulės su UV apsauga;
- akiniai nuo akinimo vairuojant ar būnant lauke;
- didesnis šriftas telefone, kompiuteryje ar knygose;
- didinamasis stiklas ar elektroninės skaitymo priemonės;
- aiškiau pažymėti laiptų kraštai ir geresnis apšvietimas koridoriuose;
- reguliarios akių patikros, kad akiniai būtų kuo tinkamesni dabartiniam regėjimui.
Jei dėl regėjimo didėja griuvimų rizika, sunku gaminti maistą, vartoti vaistus ar judėti namuose, verta pasitarti su artimaisiais, šeimos gydytoju ar socialiniais darbuotojais dėl papildomos pagalbos.
Kada kreiptis į akių gydytoją?
Į akių gydytoją verta kreiptis, jei pastebite, kad regėjimas pamažu blogėja, vaizdas atrodo lyg per rūką, dažniau akina šviesa, sunkiau vairuoti tamsoje, skaityti ar atpažinti veidus. Taip pat verta pasitikrinti, jei akiniai nebepadeda taip, kaip anksčiau.
Skubiai kreipkitės pagalbos, jei regėjimas pablogėjo staiga, atsirado akių skausmas, stiprus paraudimas, šviesos žybsniai, daug naujų „muselių“, tamsi užuolaida regėjimo lauke ar vienos akies regėjimas staiga smarkiai suprastėjo. Tai nėra tipiški kataraktos požymiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar katarakta skauda?
Ne, katarakta paprastai nesukelia skausmo. Ji dažniausiai pasireiškia pamažu blogėjančiu, neryškiu ar lyg rūku aptrauktu matymu. Jei skauda akį, ji paraudusi arba regėjimas pablogėjo staiga, reikia ieškoti kitos priežasties ir kreiptis skubiau.
Ar kataraktą galima gydyti lašais?
Ne. Lašai negali vėl padaryti sudrumstėjusio lęšiuko skaidraus. Ankstyvoje stadijoje galima padėti sau geresniu apšvietimu ar akiniais, bet vienintelis veiksmingas būdas pašalinti kataraktą yra operacija.
Kada reikia operuoti kataraktą?
Operacija paprastai svarstoma tada, kai katarakta pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui: skaitymui, vairavimui, darbui, judėjimui, namų ruošai ar savarankiškumui. Sprendimas priklauso ne vien nuo tyrimo rezultato, bet ir nuo to, kaip regėjimas veikia jūsų gyvenimą.
Ar kataraktos operacija skausminga?
Dažniausiai ne. Operacija atliekama nuskausminus akį. Procedūros metu galima jausti spaudimą, prisilietimą ar matyti ryškią šviesą, bet neturėtų būti aštraus skausmo. Jei skauda, reikia iš karto pasakyti gydytojui.
Ar po operacijos reikės akinių?
Daugeliui žmonių po operacijos vis tiek gali reikėti akinių, ypač skaitymui ar darbui iš arti. Tai priklauso nuo pasirinkto dirbtinio lęšiuko, abiejų akių būklės ir individualių regėjimo poreikių.
Kiek laiko gyja akis po kataraktos operacijos?
Regėjimas dažnai pagerėja per kelias dienas, tačiau visiškas gijimas gali trukti kelias savaites. Tuo metu reikia vartoti paskirtus lašus, netrinti akies ir laikytis gydytojo nurodymų.
Ar galima vairuoti po kataraktos operacijos?
Vairuoti galima tik tada, kai regėjimas yra pakankamas ir gydytojas patvirtina, kad tai saugu. Po operacijos regėjimas kurį laiką gali svyruoti, todėl skubėti vairuoti nereikėtų.
Ar katarakta gali būti abiejose akyse?
Taip. Katarakta dažnai vystosi abiejose akyse, bet nebūtinai vienodai. Kartais viena akis operuojama pirmiau, o kita stebima arba operuojama vėliau, jei regėjimas taip pat blogėja.
Ar katarakta gali grįžti po operacijos?
Pašalintas natūralus lęšiukas nebeatauga, todėl tikroji katarakta negrįžta. Tačiau gali sudrumstėti kapsulė už dirbtinio lęšiuko. Tai gydoma trumpa lazerine procedūra, jei pradeda trukdyti regėjimui.
Apibendrinimas
Katarakta yra dažna, dažniausiai lėtai progresuojanti akių būklė, kai akies lęšiukas tampa drumstas ir regėjimas pamažu blogėja. Ji gali sukelti neryškų matymą, akinimą, sunkumą vairuoti naktį, blankesnes spalvas ir dažną akinių stiprumo keitimą.
Katarakta paprastai nesukelia skausmo ir staigaus regėjimo praradimo. Jei atsiranda skausmas, staigus regėjimo pablogėjimas, žybsniai ar tamsus šešėlis regėjimo lauke, reikia kreiptis skubiai, nes tai gali būti kitos akių ligos požymiai.
Jei regėjimas blogėja palaipsniui, pirmas žingsnis yra akių patikra. Ankstyvoje stadijoje gali pakakti akinių, geresnio apšvietimo ir stebėjimo. Kai katarakta pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, veiksmingiausias gydymas yra operacija, kurios metu drumstas lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei pastebite regėjimo pokyčius, kreipkitės į akių gydytoją. Jei regėjimas pablogėjo staiga, atsirado stiprus akių skausmas, žybsniai ar tamsus šešėlis regėjimo lauke, kreipkitės skubiai.
