Disko išvarža – viena dažniausių apatinės nugaros dalies skausmo ir į koją plintančio nervinio skausmo priežasčių. Kartais ji vadinama „paslydusiu disku“, bet iš tikrųjų diskas niekur nepaslysta. Problema atsiranda tada, kai tarp stuburo slankstelių esantis diskas išsigaubia arba jo vidinė dalis prasiveržia pro silpnesnę išorinę dalį ir pradeda dirginti šalia esančius nervus.
Tai gali skambėti gąsdinančiai, ypač jei skausmas plinta į koją, tirpsta pėda ar atsiranda silpnumas. Vis dėlto dauguma disko išvaržų gerėja be operacijos. Dažniausiai padeda laikas, judėjimas, kineziterapija, tinkamai parinkti pratimai ir skausmo kontrolė.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kas yra disko išvarža, kodėl ji atsiranda, kokie simptomai būdingi, kaip ji diagnozuojama Lietuvoje, kaip gydoma ir kada būtina kreiptis skubiai.
Jei jūsų pagrindinis simptomas yra į koją plintantis skausmas, taip pat verta perskaityti straipsnį Išialgija: priežastys, simptomai ir gydymas. Jei skausmas labiau susijęs su juosmeniu, gali būti naudingas ir tekstas Apatinės nugaros dalies skausmas: priežastys, gydymas ir atsistatymas.
Kas yra disko išvarža?
Stuburas sudarytas iš slankstelių, o tarp jų yra tarpslanksteliniai diskai. Jie veikia kaip amortizatoriai: padeda stuburui judėti, lenktis, suktis ir sugeria dalį krūvio vaikštant, keliant daiktus ar sportuojant.
Kiekvienas diskas turi dvi pagrindines dalis:
- tvirtesnį išorinį žiedą;
- minkštesnį, gelio konsistencijos vidų.
Disko išvarža atsiranda tada, kai minkštesnė vidinė disko dalis išsigaubia arba prasiveržia per susilpnėjusią išorinę dalį. Jei ši išsigaubusi disko dalis spaudžia ar dirgina nervą, gali atsirasti skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas.
Dažniausiai disko išvarža pasitaiko juosmeninėje stuburo dalyje, nes būtent ši sritis patiria daug apkrovos sėdint, lenkiantis, keliant daiktus ir judant. Rečiau išvarža gali atsirasti kaklinėje stuburo dalyje.
Kodėl atsiranda disko išvarža?
Disko išvarža ne visada atsiranda dėl vieno staigaus įvykio. Dažnai diskai keičiasi palaipsniui: praranda elastingumą, tampa jautresni apkrovai, o tuomet užtenka vieno netinkamo judesio, kad simptomai išryškėtų.
Amžiniai disko pokyčiai
Su amžiumi diskai po truputį netenka dalies vandens ir elastingumo. Jie tampa mažiau atsparūs spaudimui, lenkimui ir sukimuisi. Dėl to disko išvarža dažniau pasitaiko suaugusiesiems, ypač 30–50 metų amžiaus žmonėms.
Tai nereiškia, kad disko išvarža yra tik „senėjimo problema“. Ji gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms, ypač jei yra didelis fizinis krūvis, sėdimas darbas, sportinės traumos ar paveldimas polinkis į stuburo problemas.
Staigus krūvis ar netinkamas judesys
Disko išvarža gali išryškėti po sunkaus daikto kėlimo, staigaus pasisukimo, pasilenkimo su svoriu ar neįprasto fizinio krūvio. Dažnas pavyzdys – žmogus kelia baldą, maišą, vaiką ar sunkų daiktą iš bagažinės ir staiga pajunta stiprų skausmą nugaroje arba sėdmenyje.
Kartais skausmas atsiranda ne iš karto, o po kelių valandų ar kitą dieną, kai audiniai sudirgsta ir sustiprėja nervo jautrumas.
Ilgas sėdėjimas ir mažas judėjimas
Ilgas sėdėjimas, ypač susikūprinus, didina apkrovą juosmeninei stuburo daliai. Jei žmogus dirba prie kompiuterio, daug vairuoja, mažai vaikšto ir beveik nesportuoja, stuburą palaikantys raumenys gali silpnėti, o diskams tenka didesnis krūvis.
Sėdimas darbas pats savaime nereiškia, kad būtinai atsiras disko išvarža, bet kartu su mažu fiziniu aktyvumu, antsvoriu ir prasta laikysena rizika didėja.
Pasikartojantys judesiai ir fizinis darbas
Darbai, kuriuose reikia dažnai lenktis, suktis, kelti svorius ar dirbti nepatogiose padėtyse, gali labiau apkrauti diskus. Tai aktualu statybose, sandėliuose, slaugoje, žemės ūkyje, kai kuriuose sportuose ir kitose fiziškai aktyviose veiklose.
Rizika ypač padidėja tada, kai žmogus kelia svorius pasilenkęs ir pasisukęs vienu metu.
Kiti rizikos veiksniai
Disko išvaržos riziką gali didinti:
- antsvoris;
- rūkymas;
- silpni liemens ir sėdmenų raumenys;
- mažas fizinis aktyvumas;
- pasikartojantis sunkus fizinis darbas;
- ankstesnės nugaros traumos;
- paveldimas polinkis į stuburo diskų problemas.
Jei disko išvarža ar nugaros skausmas kartojasi kartu su antsvoriu, gali būti naudinga perskaityti ir straipsnį Kaip iš tikrųjų veikia svorio metimas?.
Disko išvaržos simptomai
Disko išvaržos simptomai priklauso nuo to, kurioje stuburo vietoje ji yra ir ar ji dirgina nervą. Kai kurie žmonės turi disko išsigaubimą, bet nejaučia jokių simptomų. Kitiems net nedidelė išvarža gali sukelti stiprų nervinį skausmą.
Dažniausi simptomai:
- apatinės nugaros dalies skausmas;
- skausmas, plintantis į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą;
- tirpimas ar dilgčiojimas kojoje;
- pėdos ar kojos silpnumas;
- skausmas, stiprėjantis sėdint;
- skausmas, sustiprėjantis kosint, čiaudint ar lenkiantis;
- jausmas, kad koja „neklauso“ arba greičiau pavargsta;
- sunkumas ilgiau vaikščioti ar stovėti.
Jei disko išvarža dirgina sėdimąjį nervą, skausmas dažnai plinta iš juosmens ar sėdmens žemyn viena koja. Tai vadinama išialgija. Tokiu atveju kojos skausmas gali būti stipresnis nei nugaros skausmas.
Ar disko išvarža visada sukelia skausmą?
Ne. Tai labai svarbu suprasti. Vaizdiniuose tyrimuose disko išvaržų ar disko išsigaubimų kartais randama žmonėms, kurie nejaučia jokio skausmo. Todėl vien MRT atsakymas dar nereiškia, kad būtent tas radinys sukelia simptomus.
Gydytojai vertina visą vaizdą: kur skauda, kur plinta skausmas, kokie judesiai jį provokuoja, ar yra tirpimas, silpnumas, refleksų pokyčiai ir ar tyrimo radiniai atitinka simptomus.
Dėl to nereikėtų panikuoti vien pamačius tyrimo aprašyme žodžius „išvarža“, „protruzija“ ar „degeneraciniai pokyčiai“. Svarbiausia – kaip jaučiatės ir ar yra nervo pažeidimo požymių.
Kada simptomai pavojingi?
Dauguma disko išvaržų nėra pavojingos gyvybei ir gali būti gydomos planine tvarka. Tačiau kai kurie simptomai gali rodyti retą, bet rimtą būklę – arklio uodegos sindromą. Tai situacija, kai stipriai spaudžiami apatinės stuburo dalies nervai.
Skubiai kreipkitės pagalbos arba skambinkite 112, jei nugaros ar kojos skausmas atsiranda kartu su:
- negalėjimu pasišlapinti;
- nauju šlapimo nelaikymu;
- išmatų nelaikymu;
- nejautra tarpvietėje, aplink lytinius organus ar išangę;
- nejautra vidinėse šlaunų pusėse;
- abiejų kojų silpnumu ar tirpimu;
- staigiai stiprėjančiu kojos silpnumu;
- pėdos „kliuvimu“ einant;
- stipriu skausmu po traumos;
- karščiavimu ir labai bloga bendra savijauta.
Tokie simptomai nėra įprasta disko išvaržos eiga. Jų negalima laukti „iki ryto“ ar planinės konsultacijos. Lietuvoje skubiai pagalbai kvieskite 112.
Kaip diagnozuojama disko išvarža?
Dažniausiai pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją. Gydytojas paklausia apie simptomus, jų pradžią, skausmo plitimą, tirpimą, silpnumą, darbą, fizinį krūvį, traumas ir tai, kas skausmą stiprina ar mažina.
Apžiūros metu gali būti vertinama:
- laikysena ir eisena;
- juosmens judesiai;
- kojų jėga;
- jutimai;
- refleksai;
- skausmo plitimas atliekant nervo tempimo testus.
Jei simptomai būdingi disko išvaržai, bet nėra pavojingų požymių, pradžioje dažnai skiriamas konservatyvus gydymas: judėjimas, vaistai nuo skausmo, kineziterapija ir stebėjimas.
Ar visada reikia MRT?
Ne. Magnetinio rezonanso tyrimas nėra būtinas kiekvienam žmogui, kuriam skauda nugarą. Jei nėra pavojingų simptomų, o skausmas pradeda gerėti, dažnai pirmiausia taikomas gydymas be vaizdinių tyrimų.
MRT dažniau svarstomas, jei:
- skausmas labai stiprus ir nepraeina;
- simptomai tęsiasi kelias savaites ar mėnesius;
- skausmas plinta į koją ir yra ryškus tirpimas;
- atsiranda arba stiprėja kojos silpnumas;
- įtariamas stiprus nervo spaudimas;
- planuojamos injekcijos ar operacinis gydymas;
- yra įspėjamųjų simptomų.
Rentgeno nuotrauka disko išvaržos paprastai neparodo, nes diskai ir nervai joje nėra gerai matomi. Rentgenas gali būti naudingas įtariant lūžį, ryškius kaulinius pakitimus ar kitas problemas, bet disko išvaržai tiksliau vertinti dažniausiai naudojamas MRT.
Kaip gydoma disko išvarža?
Dauguma disko išvaržų gydomos be operacijos. Gydymo tikslas – sumažinti skausmą, nuraminti nervo dirginimą, atkurti judėjimą ir padėti žmogui grįžti prie įprasto gyvenimo.
Išlikite aktyvūs
Anksčiau žmonėms dažnai patardavo gulėti lovoje, kol skausmas praeis. Dabar žinoma, kad ilgas gulėjimas dažniausiai nepadeda. Trumpas poilsis gali būti reikalingas pačioje pradžioje, bet svarbu kuo greičiau grįžti prie lengvo judėjimo.
Dažniausiai tinka:
- trumpi pasivaikščiojimai;
- dažnas padėties keitimas;
- lengvi judesiai, kurie nestiprina kojos skausmo;
- laipsniškas grįžimas prie kasdienės veiklos;
- vengimas ilgai sėdėti vienoje padėtyje.
Judėjimas neturi būti intensyvus. Tikslas nėra „prasportuoti“ skausmą, o palaikyti kūną aktyvų ir neleisti nugarai visiškai sustingti.
Kineziterapija
Kineziterapija yra vienas svarbiausių gydymo būdų. Kineziterapeutas įvertina, kokie judesiai provokuoja simptomus, kaip juda stuburas, klubai ir kojos, ar yra raumenų silpnumas, kaip žmogus sėdi, keliasi, eina ir kelia daiktus.
Kineziterapijos planas gali apimti:
- juosmens judrumo pratimus;
- nervo dirginimą mažinančius pratimus;
- liemens stabilumo pratimus;
- sėdmenų ir klubų raumenų stiprinimą;
- tempimo pratimus, jei jie tinka konkrečiam žmogui;
- taisyklingo kėlimo ir judėjimo mokymą;
- grįžimo į sportą ar fizinį darbą planą.
Svarbu nedaryti atsitiktinių pratimų iš interneto, jei jie aiškiai stiprina skausmą žemyn koja. Disko išvaržos simptomai gali skirtis, todėl vienam žmogui tinkamas pratimas kitam gali netikti.
Vaistai nuo skausmo
Vaistai gali padėti sumažinti skausmą tiek, kad žmogus galėtų judėti, miegoti ir atlikti pratimus. Dažniausiai jie vartojami trumpą laiką.
Gali būti naudojami:
- paracetamolis, jei jis jums tinka;
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, jei nėra kontraindikacijų;
- vietiniai geliai;
- gydytojo paskirti vaistai nerviniam skausmui mažinti;
- kai kuriais atvejais – trumpalaikis stipresnis skausmo malšinimas.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo netinka visiems. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, jei turite skrandžio opų, inkstų ligą, širdies ligų, vartojate kraują skystinančius vaistus, esate nėščia ar vartojate daug kitų vaistų.
Šiluma ir šaltis
Pirmomis dienomis kai kuriems žmonėms padeda šaltis, ypač jei skausmas atsirado po staigaus judesio ar krūvio. Šaltą kompresą reikia vynioti į rankšluostį ir laikyti trumpai, nededant ledo tiesiai ant odos.
Jei vyrauja raumenų įtampa, sustingimas ar maudimas, gali labiau padėti šiluma: šiltas dušas, šildyklė ar šilumos pagalvėlė. Galima išbandyti abu būdus ir pasirinkti tai, kas palengvina simptomus.
Injekcijos
Jei skausmas užsitęsia ir stipriai riboja gyvenimą, gydytojas specialistas gali svarstyti injekcijas prie dirginamo nervo ar į stuburo sritį. Dažniausiai jos taikomos tada, kai aišku, kuris nervas dirginamas, o įprastas gydymas nepakankamai padeda.
Injekcijos gali sumažinti skausmą ir padėti aktyviau dalyvauti reabilitacijoje, bet jos ne visada išsprendžia pačią problemą visam laikui. Todėl jos dažniausiai derinamos su kineziterapija ir krūvio valdymu.
Kada gali prireikti operacijos?
Operacija dėl disko išvaržos reikalinga tik daliai žmonių. Ji svarstoma, kai simptomai nepraeina taikant neoperacinį gydymą, yra aiškus nervo spaudimas arba atsiranda reikšmingas neurologinis sutrikimas.
Operacija gali būti svarstoma, jei:
- skausmas tęsiasi kelis mėnesius ir labai riboja gyvenimą;
- kojos skausmas stipresnis nei nugaros skausmas ir nepraeina;
- stiprėja kojos ar pėdos silpnumas;
- MRT rodo nervą spaudžiančią išvaržą, atitinkančią simptomus;
- nepadeda kineziterapija, vaistai ir kitos priemonės;
- specialistas mano, kad operacija turi realią galimybę padėti.
Dažniausia operacija vadinama mikrodiscektomija. Jos metu pašalinama ta disko dalis, kuri spaudžia nervą. Operacijos tikslas – sumažinti kojos skausmą ir nervo spaudimą.
Operacija nėra pirmas pasirinkimas daugumai žmonių, bet kai kuriais atvejais ji gali būti labai naudinga. Sprendimas turi būti individualus, aptarus naudą, rizikas, atsistatymo laiką ir alternatyvas.
Ko nedaryti turint disko išvaržą?
Disko išvarža dažnai išgąsdina, todėl žmonės kartais pasirenka kraštutinumus: arba visiškai nustoja judėti, arba bando „ištempti“ skausmą per jėgą. Abu variantai gali pakenkti.
- Negulėkite lovoje kelias dienas iš eilės, jei gydytojas to nenurodė.
- Nedarykite pratimų, kurie stiprina skausmą žemyn koja.
- Nekelkite sunkių daiktų per skausmą.
- Venkite staigaus lenkimosi ir sukimosi su svoriu.
- Nesėdėkite ilgai be pertraukų.
- Nevartokite stiprių vaistų be gydytojo priežiūros.
- Neignoruokite silpnumo, šlapinimosi sutrikimų ar tarpvietės nejautros.
Kaip disko išvarža susijusi su išialgija?
Disko išvarža yra viena dažniausių išialgijos priežasčių. Kai išvarža dirgina nervo šaknelę juosmeninėje stuburo dalyje, skausmas gali plisti per sėdmenį ir koją. Tai ir yra išialgijos tipo skausmas.
Tačiau ne kiekviena išialgija kyla dėl disko išvaržos, ir ne kiekviena disko išvarža sukelia išialgiją. Kartais nervą dirgina stuburo kanalo susiaurėjimas, raumenų įtampa, sąnarių pakitimai ar kitos priežastys.
Jei kojos skausmas, tirpimas ar dilgčiojimas yra pagrindinis simptomas, skaitykite plačiau: Išialgija: priežastys, simptomai ir gydymas.
Ar disko išvarža gali paveikti klubus ar kelius?
Disko išvarža tiesiogiai nepažeidžia klubo ar kelio sąnario, bet skausmas gali keisti eiseną. Žmogus pradeda saugoti vieną koją, mažiau judėti, kitaip statyti pėdą ar perkelti svorį į kitą pusę. Ilgainiui tai gali apkrauti klubus, kelius ar pėdas.
Būna ir priešingai: klubo ar kelio problemos pakeičia eiseną, o tai padidina juosmens apkrovą. Todėl užsitęsus skausmui svarbu vertinti ne tik vieną vietą, bet visą judėjimo sistemą.
Jei turite ir kitų sąnarių simptomų, gali būti naudingi straipsniai Kelio skausmas: priežastys, diagnostika ir gydymas, Kelio sąnario keitimo operacija ir Klubo sąnario keitimo operacija.
Kiek laiko gyja disko išvarža?
Daugeliui žmonių simptomai pradeda mažėti per kelias savaites. Kai kuriems prireikia kelių mėnesių. Tai nereiškia, kad diskas visada visiškai „dingsta“ ar grįžta į ankstesnę būklę. Dažnai sumažėja nervo dirginimas, audiniai nurimsta, kūnas prisitaiko, o žmogus atgauna judrumą ir funkciją.
Atsistatymas gali būti lėtesnis, jei skausmas labai stiprus, žmogus bijo judėti, ilgai guli, yra didelis stresas, prastas miegas, antsvoris, rūkymas ar silpni raumenys. Todėl gydymas turėtų būti ne tik apie skausmo mažinimą, bet ir apie palaipsnį kūno stiprinimą.
Kaip sumažinti disko išvaržos pasikartojimo riziką?
Ne visų disko išvaržų galima išvengti, bet kai kurie įpročiai padeda apsaugoti stuburą ir sumažinti pasikartojimų riziką.
Reguliariai judėkite
Stuburui naudingas reguliarus, saikingas judėjimas: vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, jėgos pratimai, mobilumo pratimai. Svarbiausia – pastovumas.
Stiprinkite liemens ir sėdmenų raumenis
Liemens, sėdmenų ir klubų raumenys padeda stabilizuoti dubenį bei stuburą. Kai jie silpni, didesnė apkrova tenka diskams ir sąnariams.
Darykite pertraukas nuo sėdėjimo
Jei dirbate sėdimą darbą, atsistokite ir pajudėkite bent kas 30–60 minučių. Net trumpas pasivaikščiojimas ar keli lengvi judesiai gali sumažinti juosmens apkrovą.
Mokykitės saugiai kelti daiktus
Keldami daiktą, priartėkite prie jo, laikykite jį arti kūno, lenkite kelius ir venkite staigaus sukimosi. Jei daiktas sunkus, prašykite pagalbos arba naudokite pagalbines priemones.
Rūpinkitės kūno svoriu ir nerūkykite
Antsvoris didina stuburo apkrovą, o rūkymas siejamas su blogesne audinių kraujotaka ir lėtesniu gijimu. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti reikšmės ilgalaikei stuburo sveikatai.
Gyvenimas su disko išvarža
Disko išvarža gali išgąsdinti, bet diagnozė nereiškia, kad visą gyvenimą teks gyventi su skausmu. Daug žmonių atsigauna ir grįžta prie darbo, sporto, kelionių ir įprastos veiklos.
Svarbu ne tik „išlaukti“, kol praeis skausmas, bet ir suprasti, kas jį provokuoja, kaip saugiai judėti, kaip stiprinti kūną ir kada kreiptis pagalbos. Jei po pagerėjimo vėl atsiranda paūmėjimų, tai nebūtinai reiškia, kad viskas prasidėjo iš naujo. Dažnai tai ženklas, kad reikia pakoreguoti krūvį, pratimus ar darbo įpročius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra disko išvarža paprastai?
Disko išvarža atsiranda tada, kai tarp stuburo slankstelių esantis diskas išsigaubia arba jo vidinė dalis prasiveržia pro silpnesnę išorinę dalį. Jei ši dalis dirgina nervą, gali atsirasti nugaros, sėdmens ar kojos skausmas.
Ar disko išvarža ir išialgija yra tas pats?
Ne. Disko išvarža yra viena iš galimų priežasčių, o išialgija – simptomas, kai skausmas plinta sėdimojo nervo keliu į koją. Disko išvarža gali sukelti išialgiją, bet ne visada.
Ar disko išvarža gali praeiti savaime?
Daugeliui žmonių simptomai pagerėja be operacijos. Tai gali užtrukti kelias savaites ar kelis mėnesius. Dažniausiai padeda judėjimas, kineziterapija, skausmo kontrolė ir palaipsnis grįžimas prie įprastos veiklos.
Ar reikia gulėti lovoje?
Ilgas gulėjimas dažniausiai nerekomenduojamas. Trumpas poilsis pirmomis dienomis gali būti reikalingas, bet svarbu kuo greičiau grįžti prie lengvo judėjimo, jei nėra pavojingų simptomų.
Ar galima vaikščioti turint disko išvaržą?
Dažniausiai taip. Trumpi pasivaikščiojimai dažnai padeda palaikyti judrumą. Jei vaikštant stiprėja kojos skausmas, tirpimas ar silpnumas, reikia mažinti krūvį ir pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.
Kada reikia MRT?
MRT dažniausiai svarstomas, jei simptomai stiprūs, užsitęsę, plinta į koją, yra tirpimas ar silpnumas, įtariamas nervo spaudimas arba svarstomas specializuotas gydymas. Pradžioje daugeliui žmonių MRT nereikia.
Ar disko išvaržai padeda kineziterapija?
Taip, kineziterapija yra vienas pagrindinių gydymo būdų. Ji padeda sumažinti skausmą, gerinti judėjimą, stiprinti raumenis ir mokytis saugiau apkrauti stuburą.
Ar masažas gali išgydyti disko išvaržą?
Masažas gali laikinai sumažinti raumenų įtampą, bet jis neištaiso disko išvaržos ir paprastai nėra pagrindinis gydymas. Ilgalaikiam rezultatui svarbesni pratimai, judėjimas ir krūvio valdymas.
Kada disko išvarža pavojinga?
Pavojinga, jei atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, nejautra tarpvietėje, abiejų kojų silpnumas, staigiai stiprėjantis kojos silpnumas, stiprus skausmas po traumos arba labai bloga savijauta. Tokiais atvejais reikia skubios pagalbos.
Ar operacija dažnai reikalinga?
Ne. Dauguma disko išvaržų gydomos be operacijos. Operacija svarstoma, jei skausmas nepraeina, labai riboja gyvenimą, yra aiškus nervo spaudimas arba progresuoja silpnumas.
Ar disko išvarža gali kartotis?
Taip, simptomai gali kartotis, ypač jei išlieka tie patys rizikos veiksniai: ilgas sėdėjimas, silpni raumenys, netaisyklingas kėlimas, antsvoris ar mažas fizinis aktyvumas. Reguliarūs pratimai ir geresni judėjimo įpročiai gali sumažinti riziką.
Ar galima sportuoti po disko išvaržos?
Dažniausiai taip, bet grįžti prie sporto reikia palaipsniui. Pirmiausia svarbu sumažinti skausmą, atkurti judrumą ir sustiprinti liemens bei klubų raumenis. Jei sportas provokuoja kojos skausmą ar tirpimą, reikėtų pasitarti su specialistu.
Apibendrinimas
Disko išvarža atsiranda tada, kai tarpslankstelinis diskas išsigaubia arba jo vidinė dalis pradeda dirginti šalia esančius nervus. Ji dažniausiai pasireiškia apatinės nugaros dalies skausmu, į koją plintančiu skausmu, tirpimu, dilgčiojimu ar silpnumu.
Nors simptomai gali būti labai nemalonūs, dauguma disko išvaržų pagerėja be operacijos. Dažniausiai padeda aktyvus atsistatymas, kineziterapija, tinkamai parinkti pratimai, laikinas skausmo malšinimas ir gyvenimo būdo korekcijos.
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei skausmas stiprus, užsitęsia, plinta į koją, atsiranda tirpimas ar silpnumas. Skubios pagalbos reikia, jei sutrinka šlapinimasis ar tuštinimasis, nutirpsta tarpvietė, silpsta abi kojos arba simptomai greitai blogėja.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai stiprūs, progresuoja arba atsiranda pavojingų požymių, kreipkitės į gydytoją ar skubiąją medicinos pagalbą.
