Artritas yra viena dažniausių ilgalaikių sąnarių problemų. Jis gali sukelti skausmą, sąstingį, tinimą, sumažėjusį judrumą ir apsunkinti kasdienius darbus – vaikščiojimą, lipimą laiptais, darbą rankomis, sportą ar net paprastą atsikėlimą iš kėdės.
Nors artritas dažnai siejamas su vyresniu amžiumi, tai nėra vien tik „senatvės liga“. Sąnarių ligos gali pasireikšti ir jaunesniems suaugusiesiems, o kai kurios formos susijusios ne su sąnario dėvėjimusi, bet su imuninės sistemos sutrikimais.
Svarbu suprasti, kad žodis „artritas“ nereiškia vienos konkrečios ligos. Tai bendras pavadinimas skirtingoms būklėms, kurios pažeidžia sąnarius. Dažniausiai kalbama apie dvi formas: osteoartritą ir reumatoidinį artritą. Jos gali sukelti panašių simptomų, bet jų priežastys ir gydymas skiriasi.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kas yra artritas, kuo skiriasi osteoartritas ir reumatoidinis artritas, kokie simptomai būdingi, kaip Lietuvoje nustatoma diagnozė, kokios gydymo galimybės taikomos ir kada verta kreiptis į gydytoją.
Jei sąnarių skausmas labiausiai vargina konkrečioje vietoje, gali būti naudingi ir straipsniai apie kelio skausmą, klubo sąnario keitimo operaciją ir kelio sąnario keitimo operaciją.
Kas yra artritas?
Artritas reiškia sąnario uždegimą, pažeidimą arba ilgalaikius pakitimus, dėl kurių sąnarys pradeda skaudėti, stingti ar prasčiau judėti. Sąnariai yra vietos, kur susijungia du kaulai. Kad judesiai būtų sklandūs, svarbūs kremzlė, sąnarinis skystis, raiščiai, sausgyslės ir aplinkiniai raumenys.
Kai šios struktūros pažeidžiamos, sudirgsta ar dėvisi, judesiai tampa skausmingi. Kartais skausmas atsiranda tik po krūvio, kartais sąnarys skauda ir ramybėje, o kai kuriems žmonėms rytais reikia laiko „išsijudinti“.
Artritas dažniausiai pažeidžia:
- kelius;
- klubus;
- plaštakas ir pirštus;
- stuburą;
- pečius;
- pėdas ir čiurnas.
Negydomas arba netinkamai valdomas artritas gali riboti judėjimą ir bloginti gyvenimo kokybę. Tačiau daugeliu atvejų galima sumažinti simptomus, sulėtinti ligos progresavimą ir išlaikyti aktyvų gyvenimą.
Dažniausios artrito rūšys
Yra daug skirtingų artrito formų, tačiau kasdienėje praktikoje dažniausiai kalbama apie osteoartritą ir reumatoidinį artritą. Nors abu gali sukelti sąnarių skausmą, tai nėra tas pats.
Osteoartritas
Osteoartritas yra dažniausia artrito forma. Jis dažnai vadinamas sąnarių dėvėjimosi liga, nors iš tikrųjų tai sudėtingesnis procesas nei vien mechaninis „susidėvėjimas“.
Sveikame sąnaryje kremzlė dengia kaulų galus ir leidžia jiems judėti sklandžiai. Sergant osteoartritu, kremzlė palaipsniui plonėja, keičiasi sąnario paviršiai, gali atsirasti kaulinių išaugų, o sąnarys tampa jautresnis krūviui.
Osteoartritas dažniausiai pažeidžia daug krūvio gaunančius sąnarius, pavyzdžiui, kelius ir klubus. Taip pat jis gali paveikti plaštakas, stuburą, pėdas ar kitus sąnarius.
Osteoartrito simptomai
Osteoartrito simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui. Iš pradžių sąnarys gali skaudėti tik po didesnio krūvio, vėliau skausmas gali tapti dažnesnis.
Dažni simptomai:
- sąnario skausmas judant ar po fizinio krūvio;
- trumpas sąstingis ryte arba po ilgesnio sėdėjimo;
- sumažėjęs lankstumas;
- traškėjimas, girgždėjimas ar spragsėjimas sąnaryje;
- mažas patinimas aplink sąnarį;
- sunkumas lipant laiptais, stojantis ar ilgiau vaikštant;
- sąnario formos pokyčiai pažengusiais atvejais.
Osteoartritui dažnai būdinga tai, kad sąnarys blogiau jaučiasi po krūvio, o ryto sąstingis paprastai nėra labai ilgas. Jei rytinis sąstingis trunka ilgai, sąnariai tinsta ir skauda simetriškai abiejose kūno pusėse, reikėtų pagalvoti ir apie uždegimines sąnarių ligas.
Reumatoidinis artritas
Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga. Tai reiškia, kad imuninė sistema ima klaidingai pulti savo organizmo audinius – šiuo atveju sąnarių dangalą. Dėl to sąnariai tinsta, skauda, tampa šiltesni, o ilgainiui gali būti pažeidžiama kremzlė, kaulas ir aplinkiniai audiniai.
Skirtingai nei osteoartritas, reumatoidinis artritas nėra paprastas sąnario dėvėjimasis. Jis gali prasidėti jaunesniame amžiuje, paveikti kelis sąnarius vienu metu ir sukelti bendrą nuovargį, silpnumą ar blogą savijautą.
Reumatoidinis artritas dažnai prasideda plaštakose, pirštuose, riešuose ar pėdose. Dažnai pažeidimai būna simetriški – pavyzdžiui, skauda abiejų rankų pirštus ar abu riešus.
Reumatoidinio artrito simptomai
Reumatoidinis artritas gali prasidėti palaipsniui arba gana aiškiai. Kai kuriems žmonėms pirmiausia atsiranda nuovargis ir rytinis sąstingis, kiti pastebi patinusius, skausmingus sąnarius.
Dažni simptomai:
- sąnarių tinimas;
- sąnarių šiluma ir jautrumas;
- rytinis sąstingis, trunkantis ilgiau nei 30 minučių;
- skausmas keliuose sąnariuose vienu metu;
- simetriškas skausmas abiejose kūno pusėse;
- nuovargis, silpnumas, sumažėjusi energija;
- sunkumas suimti daiktus, atidaryti stiklainį, rašyti ar dirbti rankomis;
- ilgainiui – sąnarių deformacijos, jei liga nekontroliuojama.
Reumatoidinis artritas gali paveikti ne tik sąnarius. Kai kuriems žmonėms jis susijęs su akių, plaučių, kraujagyslių ar kitų organų pažeidimu, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs.
Kuo skiriasi osteoartritas ir reumatoidinis artritas?
| Požymis | Osteoartritas | Reumatoidinis artritas |
|---|---|---|
| Pagrindinė priežastis | Sąnario struktūrų dėvėjimasis ir pakitimai | Autoimuninė liga |
| Pradžia | Dažniausiai palaipsniui, su amžiumi ar po sąnario pažeidimo | Gali prasidėti bet kuriame suaugusio amžiuje, dažnai palaipsniui |
| Dažniausios vietos | Keliai, klubai, stuburas, plaštakos | Plaštakos, riešai, pėdos, keli sąnariai vienu metu |
| Rytinis sąstingis | Dažniausiai trumpas | Dažnai trunka ilgiau nei 30 minučių |
| Tinimas | Gali būti nedidelis | Dažnai ryškesnis, sąnariai gali būti šilti |
| Bendra savijauta | Dažniausiai nepaveikta, išskyrus skausmo ir judėjimo ribojimą | Gali būti nuovargis, silpnumas, bendras negalavimas |
| Gydymo tikslas | Sumažinti skausmą, gerinti funkciją, saugoti sąnarį | Slopinti ligos aktyvumą ir saugoti sąnarius nuo pažeidimo |
Kas sukelia osteoartritą?
Osteoartritas dažniausiai vystosi dėl kelių veiksnių derinio. Tai gali būti amžius, ankstesnės traumos, antsvoris, paveldimumas, sąnario apkrova ar tam tikros darbo ir sporto veiklos.
Amžius
Su amžiumi kremzlė ir kitos sąnario struktūros gali tapti mažiau atsparios krūviui. Dėl to osteoartritas dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms, nors jis gali atsirasti ir jaunesniame amžiuje, ypač po traumų.
Ankstesnės traumos
Sąnario lūžiai, raiščių plyšimai, menisko pažeidimai ar operacijos gali padidinti osteoartrito riziką ateityje. Pavyzdžiui, po kelio raiščių ar menisko traumos osteoartritas gali išsivystyti anksčiau nei žmogus tikėjosi.
Antsvoris
Didesnis kūno svoris didina apkrovą keliams ir klubams. Net nedidelis svorio sumažėjimas kai kuriems žmonėms gali sumažinti sąnarių skausmą ir pagerinti judėjimą.
Jei sąnarių skausmas susijęs su svoriu ar judėjimu, gali būti naudinga perskaityti straipsnį Kaip iš tikrųjų veikia svorio metimas.
Darbas, sportas ir pasikartojantis krūvis
Ilgalaikis fizinis krūvis, dažnas klūpėjimas, sunkių daiktų kilnojimas ar pasikartojantys judesiai gali didinti tam tikrų sąnarių apkrovą. Tai nereiškia, kad judėjimas blogas – priešingai, tinkamas judėjimas sąnariams būtinas. Problema dažniausiai kyla tada, kai krūvis per didelis, labai vienodas arba sąnariai nepakankamai atsigauna.
Kas sukelia reumatoidinį artritą?
Reumatoidinio artrito priežastis nėra iki galo aiški. Žinoma, kad tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai reaguoja prieš savo sąnarių audinius.
Riziką gali didinti:
- paveldimas polinkis;
- rūkymas;
- moteriška lytis;
- tam tikri aplinkos veiksniai;
- kai kurie hormoniniai ir imuniniai veiksniai.
Labai svarbu tai, kad reumatoidinis artritas nėra žmogaus kaltė ir nėra paprasto „peršalimo“ ar vieno netinkamo judesio pasekmė. Tai sisteminė liga, kuriai reikia tinkamo gydymo.
Kada sąnarių skausmas gali rodyti rimtesnę problemą?
Ne kiekvienas sąnario skausmas reiškia artritą. Sąnarį gali skaudėti dėl patempimo, sausgyslių problemų, bursito, traumų, podagros, infekcijos ar kitų priežasčių. Vis dėlto kai kurie požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją.
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:
- sąnario skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites;
- sąnarys patinsta, parausta ar tampa šiltas;
- rytais sąnariai ilgai sustingę;
- skauda kelis sąnarius vienu metu;
- skausmas trukdo dirbti, vaikščioti, miegoti ar atlikti kasdienius darbus;
- skausmas kartojasi bangomis;
- atsiranda nuovargis, silpnumas, karščiavimas ar svorio kritimas;
- sąnarys skauda po traumos ir judesiai riboti;
- skauda rankų pirštus, riešus ar pėdas abiejose pusėse.
Skubiau kreipkitės pagalbos, jei sąnarys staiga labai sutino, paraudo, tapo karštas, labai skauda, pakilo temperatūra arba negalite remtis koja ar pajudinti sąnario. Tokiais atvejais reikia atmesti infekciją, podagrą, lūžį ar kitą ūmią būklę.
Kaip artritas diagnozuojamas Lietuvoje?
Dažniausiai pirmas žingsnis yra šeimos gydytojo konsultacija. Gydytojas įvertina simptomus, apžiūri sąnarius, paklausia apie skausmo trukmę, rytinį sąstingį, tinimą, ankstesnes traumas, darbą, šeimos ligas ir kitus sveikatos sutrikimus.
Priklausomai nuo įtariamos priežasties, gali būti skiriami tyrimai.
Kraujo tyrimai
Kraujo tyrimai ypač svarbūs, jei įtariamas reumatoidinis artritas ar kita uždegiminė sąnarių liga. Gali būti vertinami uždegimo rodikliai ir specifiniai autoimuninių ligų žymenys.
Gali būti atliekami:
- bendras kraujo tyrimas;
- CRB ar ENG uždegimo aktyvumui įvertinti;
- reumatoidinis faktorius;
- anti-CCP antikūnai;
- kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai, jei planuojamas gydymas vaistais;
- kiti tyrimai pagal situaciją.
Jei norite geriau suprasti tyrimų atsakymus, gali būti naudingi straipsniai Kaip suprasti kraujo tyrimų rezultatus ir Bendras kraujo tyrimas.
Rentgeno tyrimas
Rentgeno nuotrauka dažnai naudojama įtariant osteoartritą. Ji gali parodyti sąnario tarpo susiaurėjimą, kaulines išaugas, deformacijas ar kitus pakitimus.
Vis dėlto rentgeno radiniai ne visada tiksliai atitinka simptomus. Kai kuriems žmonėms nuotraukoje matomi ryškūs pakitimai, bet skausmas nedidelis. Kitiems skausmas stiprus, nors pakitimai dar nedideli.
Echoskopija ir MRT
Echoskopija gali padėti įvertinti sąnario skystį, sausgysles, uždegiminius pakitimus ar minkštuosius audinius. MRT kartais naudojamas sudėtingesniais atvejais, kai reikia tiksliau įvertinti sąnario, kremzlės, raiščių ar kaulų būklę.
Ne kiekvienam sąnario skausmui reikia MRT. Tyrimo pasirinkimas priklauso nuo simptomų, apžiūros ir gydytojo įtarimų.
Reumatologo konsultacija
Jei įtariamas reumatoidinis artritas ar kita uždegiminė sąnarių liga, svarbi reumatologo konsultacija. Reumatologas specializuojasi sąnarių, autoimuninių ir uždegiminių ligų diagnostikoje bei gydyme.
Ankstyvas reumatoidinio artrito gydymas labai svarbus, nes tinkamai parinkti vaistai gali sumažinti ligos aktyvumą ir padėti išvengti ilgalaikio sąnarių pažeidimo.
Ar artritą galima išgydyti?
Atsakymas priklauso nuo artrito rūšies. Osteoartrito paprastai negalima „atstatyti“ taip, kad sąnarys taptų visiškai toks, koks buvo jaunystėje, tačiau galima sumažinti skausmą, pagerinti judėjimą ir pristabdyti būklės blogėjimą.
Reumatoidinis artritas dažniausiai yra ilgalaikė liga, bet šiuolaikinis gydymas gali labai sumažinti uždegimą, apsaugoti sąnarius ir leisti žmogui gyventi aktyvų gyvenimą. Kai kuriems pacientams pavyksta pasiekti ligos remisiją – būklę, kai simptomų beveik nėra arba jie minimalūs.
Artrito gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo artrito tipo, pažeistų sąnarių, simptomų stiprumo, ligos aktyvumo, amžiaus, gretutinių ligų ir žmogaus gyvenimo būdo. Dažniausiai taikomas kelių priemonių derinys.
Judėjimas ir fizinis aktyvumas
Vienas svarbiausių dalykų sergant artritu – judėti saugiai ir reguliariai. Nors skaudant sąnariams norisi ilsėtis, visiškas nejudrumas gali silpninti raumenis, mažinti lankstumą ir dar labiau apsunkinti judėjimą.
Dažniausiai tinka mažesnio poveikio veiklos:
- ėjimas;
- plaukimas;
- mankšta vandenyje;
- važiavimas dviračiu;
- švelni jėgos treniruotė;
- tempimo ir mobilumo pratimai;
- kineziterapeuto parinkta mankšta.
Svarbu ne pasirinkti „tobulą“ sportą, o rasti tokį judėjimą, kurį galite daryti nuosekliai ir kuris nepablogina simptomų.
Kineziterapija
Kineziterapija gali padėti sumažinti skausmą, pagerinti sąnarių judrumą, sustiprinti raumenis ir išmokyti saugiau judėti. Tai ypač svarbu, jei dėl skausmo pradėjote vengti veiklos arba sąnarys tapo nestabilus.
Kineziterapeutas gali parinkti pratimus, skirtus:
- raumenų stiprinimui;
- sąnario judrumui;
- pusiausvyrai;
- taisyklingam ėjimui;
- laikysenai;
- krūvio paskirstymui;
- skausmo paūmėjimų valdymui.
Esant osteoartritui, stipresni raumenys aplink sąnarį gali sumažinti sąnariui tenkantį krūvį. Esant reumatoidiniam artritui, mankšta turi būti derinama prie ligos aktyvumo – paūmėjimo metu krūvį gali tekti mažinti.
Svorio mažinimas, jei yra antsvorio
Jei osteoartritas pažeidžia kelius ar klubus, kūno svoris gali turėti didelę reikšmę. Kuo didesnė apkrova sąnariams, tuo daugiau skausmo gali atsirasti vaikštant, lipant laiptais ar stovint.
Svorio mažinimas nėra vienintelis gydymas ir ne visada lengvas, tačiau net kelių kilogramų sumažėjimas kai kuriems žmonėms palengvina simptomus. Svarbiausia rinktis realistiškus, ilgalaikius pokyčius, o ne trumpas ir alinančias dietas.
Vaistai nuo skausmo
Vaistai gali padėti kontroliuoti skausmą ir uždegimą, tačiau jų pasirinkimas priklauso nuo artrito tipo ir bendros sveikatos būklės.
Esant osteoartritui, gali būti vartojami:
- paracetamolis kai kuriems žmonėms;
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, jei jie tinka;
- vietiniai geliai ar tepalai su vaistais nuo uždegimo;
- kiti gydytojo paskirti vaistai, jei skausmas stiprus.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo netinka visiems. Atsargumas reikalingas, jei turite skrandžio opų, inkstų ligą, širdies ir kraujagyslių ligų, vartojate kraują skystinančius vaistus, esate nėščia ar vartojate daug kitų vaistų. Dėl saugaus vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Vaistai reumatoidiniam artritui gydyti
Reumatoidiniam artritui gydyti vien vaistų nuo skausmo paprastai neužtenka. Kadangi tai autoimuninė liga, svarbu ne tik mažinti simptomus, bet ir slopinti pačią ligos eigą.
Gali būti skiriami ligą modifikuojantys vaistai, dažnai vadinami DMARD. Jie padeda sumažinti imuninės sistemos sukeltą sąnarių pažeidimą ir sulėtinti ligos progresavimą.
Kai kuriais atvejais gali būti skiriami biologiniai vaistai ar kiti pažangūs gydymo būdai. Tokį gydymą parenka ir stebi reumatologas.
Šie vaistai gali būti labai veiksmingi, bet reikalauja reguliarios kontrolės – kraujo tyrimų, kepenų ir inkstų funkcijos stebėjimo, infekcijų rizikos vertinimo ir vizitų pas specialistą.
Steroidų injekcijos į sąnarį
Kai sąnarys labai skauda ar tinsta, gydytojas gali svarstyti kortikosteroidų injekciją į sąnarį. Tokia injekcija gali greitai sumažinti skausmą ir uždegiminį aktyvumą, ypač paūmėjimo metu.
Injekcijos nėra ilgalaikis sprendimas visiems atvejams, tačiau tam tikrose situacijose jos gali būti naudingos. Jas turėtų skirti ir atlikti tam pasirengęs specialistas.
Pagalbinės priemonės ir kasdieniai sprendimai
Artrito valdymas nėra tik vaistai. Kasdieniai sprendimai gali labai palengvinti gyvenimą.
Gali padėti:
- patogūs batai su gera atrama;
- lazdelė ar kitos pagalbinės priemonės, jei skauda kelį ar klubą;
- įtvarai riešui, nykščiui ar keliui pagal specialisto rekomendaciją;
- ergonomiški virtuvės ir darbo įrankiai;
- dažnesnės poilsio pertraukos;
- veiklų planavimas, kad nebūtų per didelio krūvio vienu metu;
- šiluma sąstingio metu arba šaltis po paūmėjimo, jei tai padeda.
Svarbu saugoti sąnarius, bet jų „neuždaryti“. Per didelis poilsis gali bloginti raumenų jėgą ir judrumą, o per didelis krūvis gali provokuoti paūmėjimus. Reikia rasti pusiausvyrą.
Operacinis gydymas
Operacija svarstoma tada, kai sąnarys smarkiai pažeistas, skausmas labai riboja gyvenimą, o kitos priemonės nebepadeda. Dažniausiai tai aktualu pažengusiam kelio ar klubo osteoartritui.
Dažniausios operacijos:
- kelio sąnario keitimas;
- klubo sąnario keitimas;
- kai kurios mažesnių sąnarių operacijos;
- sąnario korekcijos ar stabilizavimo procedūros pagal situaciją.
Sąnario keitimo operacija gali labai sumažinti skausmą ir pagerinti judėjimą, tačiau tai rimta procedūra, kuriai reikia pasiruošimo ir reabilitacijos. Jei svarstote tokį gydymą, gali būti naudinga perskaityti straipsnius apie kelio sąnario keitimo operaciją ir klubo sąnario keitimo operaciją.
Gyvenimas su artritu
Artritas gali būti varginantis, bet jis nebūtinai reiškia, kad reikia atsisakyti aktyvaus gyvenimo. Daug žmonių, turinčių sąnarių ligų, dirba, keliauja, sportuoja pagal galimybes ir išlaiko savarankiškumą.
Padeda ne vienas „stebuklingas“ sprendimas, o kelių dalykų derinys:
- aiški diagnozė;
- tinkamas gydymas;
- reguliarus judėjimas;
- svorio kontrolė, jei aktualu;
- skausmo paūmėjimų valdymas;
- kineziterapija;
- darbo ir namų aplinkos pritaikymas;
- reguliarus bendravimas su gydytoju.
Kai kurie žmonės ilgai delsia kreiptis, nes mano, kad sąnarių skausmas yra „normalu su amžiumi“. Tačiau skausmas, kuris riboja gyvenimą, nėra kažkas, ką būtina tiesiog kentėti.
Ko nedaryti sergant artritu?
- Nereikėtų visiškai nustoti judėti. Nejudrumas silpnina raumenis ir gali didinti sąstingį.
- Nereikėtų savarankiškai ilgai vartoti vaistų nuo skausmo. Kai kurie vaistai gali pakenkti skrandžiui, inkstams ar širdžiai, jei vartojami netinkamai.
- Nereikėtų ignoruoti patinusių ir šiltų sąnarių. Tai gali rodyti uždegiminę sąnarių ligą.
- Nereikėtų manyti, kad visi artritai gydomi vienodai. Osteoartritas ir reumatoidinis artritas reikalauja skirtingo požiūrio.
- Nereikėtų atidėlioti reumatologo konsultacijos, jei įtariamas reumatoidinis artritas. Ankstyvas gydymas gali apsaugoti sąnarius.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei sąnarių skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, kartojasi, trukdo judėti arba neaišku, kas jį sukelia.
Ypač svarbu kreiptis, jei:
- sąnariai tinsta;
- rytais jaučiate ilgą sąstingį;
- skauda plaštakas, riešus ar pėdas abiejose pusėse;
- jaučiate nuolatinį nuovargį kartu su sąnarių skausmu;
- sąnarys parausta, įkaista ar smarkiai sutinsta;
- skausmas riboja darbą, miegą ar kasdienę veiklą;
- turite šeimoje reumatinių ligų;
- skausmas prasidėjo po traumos;
- įprastos priemonės nepadeda.
Jei įtariamas reumatoidinis artritas, delsti nereikėtų. Kuo anksčiau pradedamas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikio sąnarių pažeidimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar artritas ir osteoartritas yra tas pats?
Ne visai. Artritas yra bendras sąnarių ligų pavadinimas. Osteoartritas yra viena dažniausių artrito formų, susijusi su sąnario kremzlės ir kitų struktūrų pakitimais.
Kuo reumatoidinis artritas skiriasi nuo osteoartrito?
Osteoartritas dažniausiai susijęs su sąnario dėvėjimusi, ankstesnėmis traumomis, amžiumi ir krūviu. Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema puola sąnarius. Reumatoidiniam artritui dažniau būdingas ilgas rytinis sąstingis, tinimas, simetriškas kelių sąnarių skausmas ir bendras nuovargis.
Ar artritas gali prasidėti jauname amžiuje?
Taip. Nors osteoartritas dažnesnis vyresniame amžiuje, jis gali pasireikšti ir jaunesniems žmonėms, ypač po traumų. Reumatoidinis artritas taip pat gali prasidėti jauname ar vidutiniame suaugusio amžiuje.
Ar sąnarių traškėjimas reiškia artritą?
Ne visada. Sąnariai gali traškėti ir be ligos, ypač jei nėra skausmo, tinimo ar judesių ribojimo. Tačiau jei traškėjimą lydi skausmas, sąstingis ar funkcijos sumažėjimas, verta pasitarti su gydytoju.
Ar galima sportuoti sergant artritu?
Dažniausiai taip, bet svarbu pasirinkti tinkamą krūvį. Ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, mankšta vandenyje ir kineziterapeuto parinkti pratimai dažnai yra naudingi. Paūmėjimų metu krūvį gali reikėti sumažinti.
Ar svorio mažinimas padeda sąnariams?
Jei yra antsvorio ir skauda kelius ar klubus, svorio mažinimas gali sumažinti sąnarių apkrovą ir palengvinti simptomus. Tai nėra vienintelis gydymas, bet dažnai svarbi bendro plano dalis.
Ar reumatoidinis artritas pavojingas?
Negydomas reumatoidinis artritas gali pažeisti sąnarius ir paveikti kitas kūno sistemas. Tačiau anksti nustačius diagnozę ir pradėjus tinkamą gydymą, ligą dažnai galima gerai kontroliuoti.
Kokie tyrimai atliekami dėl artrito?
Gali būti atliekami kraujo tyrimai, rentgeno nuotraukos, echoskopija ar MRT. Jei įtariamas reumatoidinis artritas, gali būti tiriami uždegimo rodikliai, reumatoidinis faktorius ir anti-CCP antikūnai. Tyrimus parenka gydytojas pagal simptomus.
Ar artritui visada reikia vaistų?
Ne visada. Osteoartrito atveju kartais daug padeda kineziterapija, judėjimas, svorio mažinimas ir vietiniai vaistai nuo skausmo. Reumatoidiniam artritui dažniausiai reikia specifinių ligą veikiančių vaistų, kuriuos skiria reumatologas.
Kada sąnarių skausmas reikalauja skubios pagalbos?
Skubiau kreipkitės pagalbos, jei sąnarys staiga labai sutino, paraudo, tapo karštas, labai skauda, pakilo temperatūra, negalite priminti kojos arba skausmas atsirado po rimtos traumos.
Apibendrinimas
Artritas yra bendras pavadinimas įvairioms sąnarių ligoms. Dvi dažniausios formos – osteoartritas ir reumatoidinis artritas – gali sukelti sąnarių skausmą ir sąstingį, tačiau jų priežastys ir gydymas skiriasi.
Osteoartritas dažniausiai susijęs su sąnario pakitimais, amžiumi, krūviu, traumomis ir kūno svoriu. Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, kuriai svarbus ankstyvas gydymas, kad būtų apsaugoti sąnariai.
Jei sąnarių skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, sąnariai tinsta, rytais ilgai sustingsta arba simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Tiksli diagnozė yra pirmas žingsnis į tinkamą gydymą ir geresnę savijautą.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei sąnarys staiga labai sutino, paraudo, tapo karštas, labai skauda, pakilo temperatūra ar negalite judinti sąnario, kreipkitės skubiau.
