Išialgija – tai skausmas, atsirandantis dėl sėdimojo nervo dirginimo ar spaudimo. Žmonės dažnai šiuo žodžiu vadina bet kokį nugaros ar kojos skausmą, tačiau iš tiesų išialgijai būdingas gana aiškus požymis: skausmas dažniausiai plinta iš apatinės nugaros dalies arba sėdmens žemyn į koją.
Skausmas gali būti aštrus, deginantis, duriantis, priminti elektros smūgį arba būti lydimas tirpimo, dilgčiojimo ir silpnumo. Vieniems jis būna lengvas ir praeina per kelias savaites. Kitiems trukdo vaikščioti, sėdėti, miegoti, dirbti ar vairuoti.
Gera žinia ta, kad dauguma išialgijos atvejų pagerėja be operacijos. Dažniausiai padeda judėjimas, kineziterapija, tinkamai parinkti pratimai, laikinas skausmo malšinimas ir palaipsnis grįžimas prie įprastos veiklos. Svarbiausia suprasti, kada galima gydytis ramiai, o kada simptomai rodo, kad reikia skubios pagalbos.
Jei kartu jaučiate ir apatinės nugaros dalies skausmą, gali būti naudinga perskaityti ir mūsų straipsnį Apatinės nugaros dalies skausmas: priežastys, gydymas ir atsistatymas.
Kas yra išialgija?
Išialgija atsiranda tada, kai sudirginamas arba spaudžiamas sėdimasis nervas. Tai ilgiausias nervas žmogaus kūne. Jis prasideda apatinėje stuburo dalyje, eina per sėdmenį, užpakalinę šlaunies dalį ir leidžiasi žemyn koja.
Kai nervas sudirginamas, skausmas gali plisti visu jo keliu. Dėl to išialgija skiriasi nuo paprasto nugaros skausmo: dažnai labiau skauda ne pačią nugarą, o sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą.
Dažniausiai pažeidžiama viena pusė. Pavyzdžiui, žmogui gali skaudėti dešinį sėdmenį ir dešinę koją, o kairė pusė būti visiškai normali.
Kaip jaučiasi išialgija?
Išialgijos simptomai gali skirtis, bet jų pobūdis dažnai būna atpažįstamas. Skausmas paprastai prasideda juosmenyje, sėdmenyje arba klube ir plinta žemyn viena koja.
Žmonės išialgiją dažnai apibūdina taip:
- skausmas tarsi „šauna“ per sėdmenį į koją;
- jaučiamas deginimas ar elektros smūgio pojūtis;
- tirpsta koja, pėda ar pirštai;
- jaučiamas dilgčiojimas, lyg „bėgiotų skruzdėlės“;
- koja atrodo silpnesnė;
- sunku ilgai sėdėti;
- skausmas sustiprėja lenkiantis, kosint, čiaudint ar keliantis;
- kartais lengviau stovėti ar vaikščioti nei sėdėti.
Ne visada simptomai būna vienodi. Vienam žmogui pagrindinis skundas gali būti aštrus kojos skausmas, kitam – pėdos tirpimas, trečiam – skausmas sėdmenyje, kuris sustiprėja sėdint.
Dažniausios išialgijos priežastys
Išialgija nėra atskira liga. Tai simptomas, rodantis, kad kažkur yra dirginamas nervas arba jo šaknelė. Dažniausiai problema prasideda apatinėje stuburo dalyje.
Tarpslankstelinio disko išvarža
Dažniausia išialgijos priežastis – juosmeninės stuburo dalies disko išvarža. Tarp slankstelių esantys diskai veikia kaip amortizatoriai. Kai disko dalis išsigaubia ar plyšta, ji gali spausti arba dirginti šalia esančią nervo šaknelę.
Būtent dėl šio nervo dirginimo skausmas gali plisti į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą. Disko išvarža gali atsirasti staigiai, pavyzdžiui, keliant sunkų daiktą ar pasisukus, bet dažnai ji vystosi palaipsniui dėl diskų dėvėjimosi.
Stuburo kanalo susiaurėjimas
Stuburo kanalo susiaurėjimas reiškia, kad erdvė, kuria eina nervai, tampa siauresnė. Tai dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje ir gali būti susiję su stuburo sąnarių bei diskų pakitimais.
Tokiu atveju simptomai dažnai sustiprėja stovint ar einant, o palengvėja pasilenkus į priekį arba atsisėdus. Kai kurie žmonės pastebi, kad lengviau eiti pasilenkus, pavyzdžiui, stumiant pirkinių vežimėlį.
Stuburo diskų ir sąnarių dėvėjimasis
Su amžiumi diskai praranda dalį elastingumo ir aukščio, o stuburo sąnariai gali tapti jautresni. Šie pokyčiai yra dažni ir ne visada sukelia skausmą, tačiau kai kuriems žmonėms jie prisideda prie nervo dirginimo.
Toks skausmas dažnai vystosi pamažu, gali kartotis bangomis ir sustiprėti po ilgesnio sėdėjimo, stovėjimo ar fizinio krūvio.
Piriformio raumens dirginimas
Kartais sėdimasis nervas gali būti dirginamas ne stubure, o sėdmens srityje. Viena iš galimų priežasčių – įsitempęs arba jautrus piriformio raumuo, esantis giliai sėdmenyje.
Tai kartais vadinama piriformio sindromu. Simptomai gali būti panašūs į išialgiją: skausmas sėdmenyje, plitimas į koją, pablogėjimas ilgai sėdint. Vis dėlto tiksliai atskirti priežastis gali tik specialistas, įvertinęs simptomus ir judesius.
Traumos
Kritimai, autoįvykiai, sportinės traumos ar stiprus smūgis į nugarą gali pažeisti diskus, sąnarius, raumenis ar nervus. Jei po traumos atsiranda stiprus nugaros ir kojos skausmas, silpnumas ar tirpimas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Rečiau pasitaikančios priežastys
Retais atvejais išialgijos tipo simptomus gali sukelti infekcija, lūžis, auglys ar kita rimtesnė būklė. Tai nėra dažna, bet būtent todėl svarbu atpažinti įspėjamuosius simptomus.
Kas didina išialgijos riziką?
Išialgija gali pasireikšti bet kam, tačiau kai kurie veiksniai padidina riziką.
- Amžius. Diskai ir stuburo sąnariai laikui bėgant keičiasi, todėl nervų dirginimo rizika didėja.
- Ilgas sėdėjimas. Sėdimas darbas, vairavimas ir mažas judėjimas gali didinti juosmens apkrovą.
- Sunkus fizinis darbas. Dažnas kėlimas, lenkimasis ir sukimasis su svoriu gali provokuoti simptomus.
- Silpni liemens ir klubų raumenys. Jei atraminiai raumenys silpni, stuburui tenka didesnis krūvis.
- Antsvoris. Didesnis kūno svoris gali labiau apkrauti stuburą ir diskus.
- Rūkymas. Rūkymas siejamas su blogesne diskų ir audinių kraujotaka bei lėtesniu gijimu.
- Prastas miegas ir stresas. Jie gali sustiprinti skausmo jautrumą ir sulėtinti atsistatymą.
Jei išialgija kartojasi kartu su antsvoriu ar mažu fiziniu aktyvumu, gali būti naudingi straipsniai Kaip iš tikrųjų veikia svorio metimas? ir Kelio skausmas: priežastys, diagnostika ir gydymas, nes sąnarių, eisenos ir nugaros apkrovos dažnai susijusios.
Kaip diagnozuojama išialgija?
Dažniausiai pirmas žingsnis yra šeimos gydytojo konsultacija. Gydytojas paklaus, kur tiksliai skauda, ar skausmas plinta į koją, ar yra tirpimas, dilgčiojimas, silpnumas, kas skausmą stiprina ar mažina, kiek laiko simptomai tęsiasi ir ar nėra pavojingų požymių.
Apžiūros metu gali būti vertinama:
- laikysena ir eisena;
- juosmens judesiai;
- kojų jėga;
- jutimai;
- refleksai;
- skausmo plitimas atliekant tam tikrus nervo tempimo testus.
Daugeliu atvejų diagnozę galima įtarti pagal simptomus ir apžiūrą. MRT ar kiti vaizdiniai tyrimai ne visada reikalingi iš karto.
Ar reikia magnetinio rezonanso tyrimo?
Ne visada. Jei simptomai nėra pavojingi ir nėra stiprėjančio silpnumo, pradžioje dažnai pakanka konservatyvaus gydymo: judėjimo, kineziterapijos ir skausmo kontrolės.
Magnetinio rezonanso tyrimas dažniau svarstomas, jei:
- skausmas labai stiprus ir nepraeina;
- simptomai tęsiasi kelias savaites ar ilgiau nepaisant gydymo;
- yra ryškus ar progresuojantis kojos silpnumas;
- įtariamas stiprus nervo spaudimas;
- atsiranda pavojingų simptomų;
- svarstomos injekcijos ar operacinis gydymas.
Svarbu suprasti, kad MRT gali parodyti diskų pakitimus net žmonėms be skausmo. Todėl tyrimo atsakymas turi būti vertinamas kartu su simptomais, o ne atskirai.
Veiksmingiausias išialgijos gydymas
Dauguma išialgijos atvejų pagerėja per kelias savaites ar mėnesius. Gydymo tikslas – sumažinti nervo dirginimą, išlaikyti judrumą, palengvinti skausmą ir palaipsniui grįžti prie įprastos veiklos.
Išlikite aktyvūs
Ilgas gulėjimas lovoje dažniausiai nepadeda. Pirmomis dienomis gali reikėti šiek tiek sumažinti krūvį, bet visiškas nejudrumas gali didinti sustingimą ir ilginti atsistatymą.
Dažniausiai tinka:
- trumpi pasivaikščiojimai;
- lengvi judesiai, kurie nestiprina skausmo;
- padėties keitimas kas 20–30 minučių;
- laipsniškas kasdienės veiklos atnaujinimas;
- vengimas ilgai sėdėti vienoje padėtyje.
Jei judant skausmas šiek tiek jaučiamas, tai nebūtinai reiškia žalą. Tačiau jei skausmas aiškiai stiprėja, plinta žemyn koja ar atsiranda silpnumas, krūvį reikia mažinti ir pasitarti su specialistu.
Kineziterapija
Kineziterapija yra vienas svarbiausių išialgijos gydymo būdų. Kineziterapeutas gali įvertinti, kurie judesiai provokuoja simptomus, kurie juos mažina, kaip dirba liemens, klubų ir kojų raumenys.
Pratimai gali būti skirti:
- juosmens judrumui gerinti;
- nervo dirginimui mažinti;
- liemens ir sėdmenų raumenims stiprinti;
- klubų judesiams gerinti;
- saugiam lenkimuisi, kėlimui ir sėdėjimui mokyti;
- palaipsniui grįžti prie sporto ar fizinio darbo.
Nėra vieno universalaus pratimo, kuris tiktų visiems. Vienam žmogui padeda švelnūs tiesimosi pratimai, kitam – klubų ir sėdmenų stiprinimas, trečiam – nervo slydimo pratimai. Todėl jei simptomai užsitęsė, geriausia turėti individualų planą.
Vaistai nuo skausmo
Vaistai gali padėti sumažinti skausmą tiek, kad galėtumėte judėti ir atlikti pratimus. Jie dažniausiai vartojami trumpą laiką.
Gali būti naudojami:
- paracetamolis, jei jums tinka;
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, jei nėra kontraindikacijų;
- vietiniai geliai;
- kai kuriais atvejais gydytojo paskirti vaistai nerviniam skausmui mažinti;
- trumpalaikiai stipresni vaistai, jei skausmas labai stiprus ir gydytojas mano, kad jų reikia.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo netinka visiems. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, jei turite skrandžio opų, inkstų ligą, vartojate kraują skystinančius vaistus, turite širdies ligų, esate nėščia ar vartojate daug kitų vaistų.
Šiluma ir šaltis
Kai kuriems žmonėms pradžioje padeda šaltis, ypač jei skausmas atsirado po staigaus patempimo ar krūvio. Šaldomą kompresą reikėtų vynioti į rankšluostį ir laikyti trumpai, nededant ledo tiesiai ant odos.
Jei vyrauja raumenų įtampa ir sustingimas, dažnai labiau tinka šiluma: šiltas dušas, šildyklė ar šilumos pagalvėlė. Galima išbandyti abu būdus ir pasirinkti tai, kas palengvina simptomus.
Injekcijos
Jei išialgija nepraeina ir skausmas išlieka stiprus, gydytojas gali svarstyti specializuotas injekcijas prie nervo ar į stuburo sritį. Dažniausiai tai daroma tik po specialisto įvertinimo ir tyrimų, kai aišku, koks nervas dirginamas.
Tokios injekcijos ne visiems tinka ir ne visada išsprendžia problemą visam laikui, bet kai kuriems žmonėms gali laikinai sumažinti skausmą, kad jie galėtų aktyviau dalyvauti reabilitacijoje.
Kada gali prireikti operacijos?
Operacija dėl išialgijos reikalinga retai. Ji svarstoma tada, kai yra aiški nervo spaudimo priežastis, simptomai labai stiprūs, nepraeina taikant neoperacinį gydymą arba atsiranda reikšmingas neurologinis pažeidimas.
Dažniausiai operacijos tikslas – sumažinti spaudimą nervui. Pavyzdžiui, esant disko išvaržai, gali būti pašalinama ta disko dalis, kuri spaudžia nervą.
Operacija gali būti svarstoma, jei:
- skausmas tęsiasi kelis mėnesius ir labai riboja gyvenimą;
- yra aiškus disko išvaržos sukeltas nervo spaudimas;
- stiprėja kojos silpnumas;
- nepadeda kineziterapija, vaistai ir kitos priemonės;
- specialistas mano, kad operacija realiai gali pagerinti būklę.
Sprendimas dėl operacijos visada turi būti individualus. Svarbu aptarti ne tik naudą, bet ir rizikas, atsistatymo laiką bei tai, kas nutiktų nesirenkant operacijos.
Kada išialgija yra skubi būklė?
Dauguma išialgijos atvejų nėra skubūs. Tačiau kai kurie simptomai gali rodyti retą, bet pavojingą būklę – arklio uodegos sindromą. Tokiu atveju nervai apatinėje stuburo dalyje spaudžiami taip, kad gali sutrikti šlapinimasis, tuštinimasis ir jutimai tarpvietėje.
Skubiai kreipkitės pagalbos arba kvieskite 112, jei išialgija ar nugaros skausmas atsiranda kartu su:
- negalėjimu pasišlapinti;
- šlapimo nelaikymu, kuris jums nėra įprastas;
- išmatų nelaikymu;
- nejautra tarpvietėje, aplink lytinius organus ar išangę;
- abiejų kojų tirpimu ar silpnumu;
- staigiai stiprėjančiu kojos silpnumu;
- pėdos „kliuvimu“ einant ar negebėjimu pakelti pėdos;
- stipriu skausmu po traumos;
- karščiavimu, šaltkrėčiu ir labai bloga savijauta.
Tokiais atvejais nelaukite planinės konsultacijos. Reikia skubaus įvertinimo.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei:
- skausmas labai stiprus;
- skausmas nepraeina ar nemažėja per kelias savaites;
- skausmas plinta žemiau kelio;
- tirpsta pėda ar pirštai;
- jaučiate kojos silpnumą;
- sunku vaikščioti, dirbti ar miegoti;
- skausmas kartojasi;
- reikia nuolat vartoti nuskausminamuosius;
- turite onkologinę ligą, osteoporozę ar kitų rimtų sveikatos problemų;
- nesate tikri, ar galima sportuoti ar dirbti.
Šeimos gydytojas gali paskirti pradinį gydymą, rekomenduoti kineziterapiją, išrašyti siuntimą neurologui, ortopedui traumatologui, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui ar tyrimams, jei jų reikia.
Ką galite daryti namuose?
Jei nėra pavojingų simptomų, namuose galima pradėti nuo saugių, paprastų priemonių.
- Judėkite mažais kiekiais, bet dažnai.
- Venkite ilgo sėdėjimo vienoje padėtyje.
- Trumpam naudokite šilumą ar šaltį, jei tai palengvina simptomus.
- Miegokite tokioje padėtyje, kurioje mažiau skauda.
- Venkite sunkaus kėlimo, staigaus sukimosi ir gilių pasilenkimų pirmomis dienomis.
- Jei vaistai jums tinka, vartokite juos pagal instrukciją, neviršydami dozių.
- Palaipsniui grįžkite prie įprastos veiklos.
Jei skausmas aiškiai stiprėja, atsiranda silpnumas ar nauji jutimų sutrikimai, namų priemonių nepakanka – reikia medicininės konsultacijos.
Ko geriau nedaryti?
Kai skauda koją ir nugarą, žmonės dažnai bijo judėti arba, priešingai, bando „ištempti“ skausmą per jėgą. Abu kraštutinumai gali pabloginti savijautą.
- Negulėkite lovoje kelias dienas iš eilės, jei gydytojas to nenurodė.
- Nedarykite agresyvių tempimų, jei jie stiprina skausmą žemyn koja.
- Nekelkite sunkių daiktų per skausmą.
- Nesėdėkite ilgai be pertraukų.
- Nevartokite stiprių vaistų be gydytojo priežiūros.
- Neignoruokite kojos silpnumo ar tarpvietės nejautros.
- Neskubėkite daryti atsitiktinių pratimų iš interneto. Netinkami pratimai gali sustiprinti simptomus.
Kaip išialgija susijusi su kitais sąnariais?
Kai skauda nugarą ar koją, žmogus dažnai pradeda kitaip vaikščioti, saugoti vieną pusę, mažiau judėti arba perkelti svorį į kitą koją. Ilgainiui tai gali apkrauti klubus, kelius ar pėdas.
Kartais būna ir atvirkščiai: klubo ar kelio problemos pakeičia eiseną ir padidina juosmens apkrovą. Todėl vertinant užsitęsusį skausmą svarbu žiūrėti ne tik į stuburą, bet ir į visą judėjimo sistemą.
Jei turite ir kitų sąnarių problemų, gali būti naudingi susiję straipsniai: Kelio skausmas: priežastys, diagnostika ir gydymas, Kelio sąnario keitimo operacija ir Klubo sąnario keitimo operacija.
Kaip sumažinti išialgijos pasikartojimo riziką?
Ne visų išialgijos atvejų galima išvengti, bet kai kurie įpročiai aiškiai padeda sumažinti riziką.
Judėkite reguliariai
Vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, lengvos jėgos treniruotės ir mobilumo pratimai padeda palaikyti stuburą bei raumenis atsparesnius.
Stiprinkite liemens, sėdmenų ir klubų raumenis
Stiprūs liemens ir klubų raumenys padeda stabilizuoti dubenį ir stuburą. Tai ypač svarbu žmonėms, kuriems išialgija kartojasi.
Darykite pertraukas nuo sėdėjimo
Jei dirbate sėdimą darbą, atsistokite bent kas 30–60 minučių. Net trumpas pasivaikščiojimas ar keli lengvi judesiai gali sumažinti juosmens ir sėdmens įtampą.
Kelkite daiktus saugiau
Keldami sunkesnį daiktą, priartėkite prie jo, sulenkite kelius, laikykite daiktą arti kūno ir venkite staigaus sukimosi su svoriu rankose.
Rūpinkitės miegu ir stresu
Prastas miegas ir nuolatinis stresas gali sustiprinti skausmo pojūtį. Tai nereiškia, kad skausmas „psichologinis“, bet nervų sistema tampa jautresnė. Jei nuovargis yra nuolatinė problema, gali būti naudinga skaityti Nuovargis: kodėl visada jaučiuosi pavargęs?.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra išialgija paprastai?
Išialgija – tai skausmas, atsirandantis dėl sėdimojo nervo ar jo šaknelės dirginimo. Skausmas dažniausiai plinta iš apatinės nugaros dalies arba sėdmens žemyn viena koja.
Kaip atskirti išialgiją nuo paprasto nugaros skausmo?
Paprastas nugaros skausmas dažniausiai lieka juosmens srityje. Išialgijai būdingiau tai, kad skausmas, tirpimas ar dilgčiojimas plinta į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą.
Kiek laiko trunka išialgija?
Daugeliui žmonių simptomai pradeda gerėti per kelias savaites. Kai kuriems skausmas užsitęsia ilgiau, ypač jei yra stiprus nervo dirginimas, mažas fizinis aktyvumas, baimė judėti ar kitos sveikatos problemos.
Ar išialgija praeina savaime?
Dažnai taip, bet tai nereiškia, kad reikia tik gulėti ir laukti. Geriausiai dažniausiai padeda aktyvus atsistatymas: judėjimas, kineziterapija, tinkamas krūvio valdymas ir trumpalaikis skausmo malšinimas.
Ar galima vaikščioti, kai yra išialgija?
Dažniausiai taip. Trumpi pasivaikščiojimai dažnai naudingi, jei jie aiškiai nestiprina skausmo. Jei einant didėja kojos silpnumas, tirpimas ar skausmas tampa nepakeliamas, reikia kreiptis į gydytoją.
Ar išialgijai reikia masažo?
Masažas gali laikinai sumažinti raumenų įtampą, ypač sėdmens ar juosmens srityje, bet jis nėra pagrindinis gydymas. Ilgalaikiam pagerėjimui dažniausiai reikia pratimų, judėjimo ir priežasties įvertinimo.
Ar šiluma padeda nuo išialgijos?
Kai kuriems žmonėms šiluma sumažina raumenų įtampą ir palengvina skausmą. Kitiems pradžioje labiau padeda šaltis. Galima išbandyti abu būdus, bet svarbu saugoti odą nuo nudegimo ar nušalimo.
Kada išialgijai reikia MRT?
MRT dažniausiai svarstomas, jei simptomai stiprūs, nepraeina nepaisant gydymo, yra kojos silpnumas, įtariamas rimtas nervo spaudimas arba planuojamas specializuotas gydymas. Pradžioje daugeliui žmonių MRT nereikia.
Ar išialgiją galima gydyti vaistais?
Vaistai gali sumažinti skausmą, bet dažniausiai jie nėra vienintelis sprendimas. Jie padeda judėti ir atlikti pratimus, tačiau svarbiausia yra aktyvus atsistatymas ir kineziterapija.
Kada išialgija pavojinga?
Pavojinga, jei kartu atsiranda negalėjimas pasišlapinti, šlapimo ar išmatų nelaikymas, nejautra tarpvietėje, abiejų kojų silpnumas, stiprėjantis neurologinis sutrikimas, karščiavimas ar skausmas po traumos. Tokiais atvejais reikia skubios pagalbos.
Ar operacija dažnai reikalinga?
Ne. Daugumai žmonių operacijos neprireikia. Ji svarstoma tik tada, kai yra aiškus nervo spaudimas, simptomai labai stiprūs, nepraeina taikant gydymą arba progresuoja silpnumas.
Ar išialgija gali kartotis?
Taip, kai kuriems žmonėms išialgija kartojasi. Riziką galima sumažinti reguliariai judant, stiprinant liemens ir klubų raumenis, vengiant ilgo sėdėjimo, saugiau keliant daiktus ir palaikant sveiką kūno svorį.
Apibendrinimas
Išialgija – tai sėdimojo nervo dirginimo sukeltas skausmas, kuris dažniausiai plinta iš apatinės nugaros dalies ar sėdmens žemyn viena koja. Jis gali būti aštrus, deginantis, duriantis, lydimas tirpimo, dilgčiojimo ar silpnumo.
Dažniausia priežastis yra disko išvarža ar kiti juosmeninės stuburo dalies pakitimai, dirginantys nervo šaknelę. Dauguma atvejų gerėja be operacijos, taikant judėjimą, kineziterapiją, tinkamus pratimus, trumpalaikį vaistų vartojimą ir gyvenimo būdo korekcijas.
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei skausmas stiprus, nepraeina, plinta į koją, sukelia tirpimą ar silpnumą. Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, nejautra tarpvietėje, abiejų kojų silpnumas, stiprus skausmas po traumos ar labai bloga savijauta.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai stiprūs, progresuoja arba atsiranda pavojingų požymių, kreipkitės į gydytoją ar skubiąją medicinos pagalbą.
