Daug žmonių, kuriems sunku su kovoti svoriu, anksčiau ar vėliau sau užduoda tą patį klausimą: gal tai dėl skydliaukės?
Tai suprantamas dalykas. Skydliaukės sutrikimai yra gana dažni, jie gali paveikti organizmo energijos apykaitą, savijautą, širdies ritmą, temperatūros pojūtį ir kartais svorį. Tačiau apie skydliaukę ir svorį sklando ir nemažai mitų.
Trumpai tariant: taip, skydliaukės problemos gali turėti įtakos svoriui. Tačiau jos nėra visų svorio pokyčių priežastis. Net ir tada, kai skydliaukė iš tiesų prisideda, poveikis dažnai būna ne toks dramatiškas, kaip žmonės tikisi.
Kai skydliaukė veikia per silpnai, gali didėti svoris, atsirasti nuovargis, vidurių užkietėjimas, šalčio netoleravimas, sausa oda ar plaukai. Kai skydliaukė veikia per aktyviai, dažniau pasireiškia svorio kritimas, karščio netoleravimas, nerimas, širdies plakimas, drebulys ar viduriavimas.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškinama, kaip skydliaukė susijusi su svoriu, kokie simptomai svarbūs, kokie kraujo tyrimai atliekami, ką dažniausiai reiškia TSH, T4 ir T3 rezultatai bei kada verta pasitarti su šeimos gydytoju ar endokrinologu.
Ką iš tikrųjų daro skydliaukė?
Skydliaukė yra nedidelė drugelio formos liauka kaklo priekyje. Ji gamina hormonus, kurie padeda reguliuoti daugelį organizmo funkcijų: medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, širdies ritmą, energijos naudojimą, žarnyno veiklą ir bendrą savijautą.
Kai skydliaukės hormonų per mažai, organizmo procesai linkę sulėtėti. Kai hormonų per daug, organizmas tarsi veikia pagreitintu režimu.
Dėl to skydliaukės sutrikimai gali paveikti svorį. Vis dėlto svarbu nesupaprastinti visko iki minties „skydliaukė lygu medžiagų apykaita, vadinasi, ji kalta dėl visų svorio problemų“. Kūno svorį lemia daug veiksnių: mityba, fizinis aktyvumas, miegas, amžius, raumenų masė, stresas, hormoniniai pokyčiai, vartojami vaistai, lėtinės ligos ir kasdieniai įpročiai.
Ar per silpna skydliaukės veikla gali sukelti svorio augimą?
Taip, gali prisidėti. Per silpna skydliaukės veikla vadinama hipotireoze. Tai būklė, kai skydliaukė pagamina per mažai skydliaukės hormonų.
Dažniausi hipotireozės simptomai gali būti:
- nuovargis ir energijos stoka;
- svorio augimas arba sunkumas mesti svorį;
- vidurių užkietėjimas;
- šalčio netoleravimas;
- sausa oda ir plaukai;
- plaukų slinkimas;
- raumenų skausmai ar silpnumas;
- lėtesnis mąstymas, prastesnė koncentracija;
- prislėgta nuotaika;
- gausesnės ar nereguliarios mėnesinės kai kurioms moterims.
Realiame gyvenime tai dažnai atrodo ne taip ryškiai, kaip žmonės įsivaizduoja. Žmogus gali pastebėti, kad pamažu priaugo svorio, tapo vangesnis, greičiau pavargsta, dažniau šąla, užkietėjo viduriai, oda tapo sausesnė, o plaukai – silpnesni. Kartais šie požymiai priskiriami stresui, pervargimui, amžiui ar „tiesiog blogam laikotarpiui“.
Tačiau svarbu išlikti realistiškiems: labai dideli svorio pokyčiai paprastai nebūna paaiškinami vien skydliauke. Hipotireozė gali prisidėti prie svorio augimo ir apsunkinti lieknėjimą, bet dažnai kartu veikia ir kiti veiksniai.
Ar skydliaukės sutrikimas gali trukdyti numesti svorio?
Taip. Jei hipotireozė nediagnozuota arba negydoma, mesti svorį gali būti sunkiau. Organizmo procesai gali būti sulėtėję, o žmogus kartu gali jausti nuovargį, prastesnę nuotaiką, vidurių užkietėjimą, motyvacijos stoką ar bendrą sunkumo jausmą.
Tai nėra vien tik klausimas, kiek kalorijų organizmas sudegina. Kai žmogus jaučiasi pavargęs, mieguistas, prislėgtas ar nuolat šąla, jam gali būti sunkiau judėti, gaminti subalansuotą maistą, laikytis rutinos ir pasirūpinti savimi.
Vis dėlto ne kiekvienas sunkus svorio metimo kelias reiškia skydliaukės ligą. Tai vienas svarbiausių mitų, kurį verta švelniai paneigti. Skydliaukės sutrikimai yra pakankamai dažni, kad apie juos verta pagalvoti, kai simptomai sutampa. Tačiau jie nėra paslėpta kiekvieno užstrigusio svorio priežastis.
Jei vienintelis požymis yra svoris, o nėra nuovargio, šalčio netoleravimo, vidurių užkietėjimo, odos ar plaukų pokyčių, kaklo patinimo ar kitų būdingų simptomų, priežastis gali būti kita. Bet jei svorio pokytis atsiranda kartu su keliais išvardytais simptomais, skydliaukės tyrimai tampa labiau pagrįsti.
O kaip dėl per aktyvios skydliaukės?
Per aktyvi skydliaukės veikla vadinama hipertireoze. Ji dažniau veikia svorį priešinga kryptimi – žmogus gali kristi svoris, nors apetitas išlieka toks pats ar net padidėja.
Dažnesni hipertireozės simptomai:
- svorio kritimas be aiškios priežasties;
- karščio netoleravimas, prakaitavimas;
- nerimas, dirglumas, vidinis drebulys;
- greitas ar stiprus širdies plakimas;
- rankų drebulys;
- miego sutrikimai;
- raumenų silpnumas;
- dažnesnis tuštinimasis ar viduriavimas;
- nuovargis, nepaisant „pagreitėjusios“ savijautos.
Jei žmogus netenka svorio nesistengdamas, ypač jei kartu jaučia širdies plakimą, nerimą, drebulį, karščio bangas ar prakaitavimą, viena iš galimų priežasčių gali būti per aktyvi skydliaukė.
Tai svarbu, nes žmonės dažnai žodžius „skydliaukės problema“ sieja tik su svorio augimu. Iš tikrųjų skydliaukės ligos gali veikti svorį abiem kryptimis – priklausomai nuo to, ar hormonų per mažai, ar per daug.
Kokie simptomai rodo, kad skydliaukė gali būti susijusi su svoriu?
Jei nerimaujate, kad skydliaukė gali turėti įtakos jūsų svoriui, svarbu vertinti ne tik skaičių svarstyklėse, bet ir bendrą simptomų vaizdą.
Požymiai, labiau būdingi per silpnai skydliaukės veiklai:
- nuolatinis nuovargis;
- mieguistumas ar vangumas;
- šalčio netoleravimas;
- vidurių užkietėjimas;
- sausa oda ar plaukai;
- plaukų slinkimas;
- svorio augimas arba sunkumas jį mažinti;
- prastesnė koncentracija;
- prislėgta nuotaika;
- mėnesinių pokyčiai;
- patinimas ar padidėjimas kaklo priekyje.
Požymiai, labiau būdingi per aktyviai skydliaukės veiklai:
- svorio kritimas be pastangų;
- karščio netoleravimas;
- prakaitavimas;
- nerimas, dirglumas ar neramumas;
- greitas, stiprus ar nereguliarus širdies plakimas;
- rankų drebulys;
- miego sutrikimai;
- dažnesnis tuštinimasis ar viduriavimas;
- raumenų silpnumas.
Šie simptomų deriniai dažnai yra svarbesni už vieną atskirą požymį. Vien svorio pokytis nebūtinai reiškia skydliaukės ligą, bet svorio pokytis kartu su keliais būdingais simptomais jau yra priežastis pasitarti su gydytoju.
Kaip gydytojai tikrina skydliaukės veiklą?
Pagrindinis tyrimas yra skydliaukės funkcijos kraujo tyrimas. Dažniausiai vertinamas TSH rodiklis ir skydliaukės hormonai, tokie kaip laisvas T4, kartais ir laisvas T3.
TSH yra hipofizės gaminamas hormonas, kuris tarsi „duoda komandą“ skydliaukei gaminti hormonus. Jei skydliaukės hormonų per mažai, TSH dažnai padidėja, nes organizmas bando paskatinti skydliaukę dirbti aktyviau. Jei skydliaukės hormonų per daug, TSH dažnai sumažėja.
Praktikoje dažnai pirmiausia tiriamas TSH, o jei jis pakitęs, papildomai vertinami T4 ir, jei reikia, T3. Tyrimų apimtis priklauso nuo simptomų, ankstesnių rezultatų, nėštumo, vartojamų vaistų ir gydytojo sprendimo.
Ką dažniausiai reiškia skydliaukės tyrimų rezultatai?
Labai apibendrintai:
- Padidėjęs TSH ir sumažėjęs laisvas T4 dažniausiai rodo per silpną skydliaukės veiklą, arba hipotireozę.
- Sumažėjęs TSH ir padidėjęs laisvas T4 ir/ar T3 dažniausiai rodo per aktyvią skydliaukės veiklą, arba hipertireozę.
- Nedideli nukrypimai kartais nereiškia, kad gydymą reikia pradėti iš karto. Kai kuriais atvejais tyrimai kartojami po kurio laiko, vertinami simptomai, amžius, nėštumo planavimas, širdies ligų rizika ir kiti veiksniai.
Svarbu suprasti, kad tyrimų rezultatai neturėtų būti vertinami visiškai atskirai nuo žmogaus savijautos. Tas pats TSH rezultatas skirtingiems žmonėms gali turėti skirtingą reikšmę, priklausomai nuo simptomų, amžiaus, nėštumo, vartojamų vaistų ir kitų ligų.
Jei tyrimus atlikote privačiai ir nesuprantate, ką reiškia TSH, T4 ar T3, verta rezultatus aptarti su šeimos gydytoju arba endokrinologu, o ne savarankiškai pradėti vartoti papildus ar hormonus.
Ar svorio pokyčius gali lemti ne skydliaukė?
Dažnai – taip.
Svorio augimą ar sunkumą mesti svorį gali lemti daug priežasčių. Tarp jų:
- per didelis kalorijų kiekis, net jei maistas atrodo „sveikas“;
- mažas fizinis aktyvumas;
- miego trūkumas;
- lėtinis stresas;
- emocinis valgymas;
- menopauzė ar perimenopauzė;
- policistinių kiaušidžių sindromas;
- kai kurie vaistai;
- sąnarių ar nugaros skausmai, ribojantys judėjimą;
- alkoholis ar dažnas užkandžiavimas;
- amžius ir raumenų masės mažėjimas.
Todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Nereikėtų ignoruoti skydliaukės problemos, jei yra jai būdingų simptomų. Tačiau taip pat nereikėtų manyti, kad kiekvienas svorio pokytis būtinai yra dėl skydliaukės.
Jei diagnozuojama hipotireozė, ar gydymas padeda svoriui?
Dažniausiai gydymo tikslas yra sugrąžinti skydliaukės hormonų kiekį į normą ir pagerinti simptomus: nuovargį, šalčio netoleravimą, vidurių užkietėjimą, mieguistumą, odos ar plaukų pokyčius.
Standartinis hipotireozės gydymas dažniausiai yra levotiroksinas – sintetinis skydliaukės hormonas. Jis skiriamas gydytojo, dozė parenkama pagal tyrimus ir savijautą, o vėliau periodiškai koreguojama.
Kai kuriems žmonėms pradėjus tinkamą gydymą svoris gali sumažėti, ypač jei dalį svorio lėmė skysčių kaupimasis ar sulėtėjusi medžiagų apykaita. Tačiau svarbu turėti realistiškus lūkesčius: skydliaukės gydymas nėra stebuklinga lieknėjimo priemonė. Jis gydo hormonų trūkumą.
Jei per silpna skydliaukė buvo viena iš svorio problemos dalių, gydymas gali pašalinti šią kliūtį. Tačiau daugeliui žmonių vis tiek tenka rūpintis mityba, judėjimu, miegu, stresu ir kitais svorio valdymo pagrindais.
Kartais žmogus pirmiausia pastebi ne svarstyklių pokytį, o geresnę energiją, aiškesnį mąstymą, mažesnį mieguistumą ar pagerėjusį tuštinimąsi. Tai irgi svarbu, nes geresnė savijauta padeda lengviau grįžti prie sveikesnės rutinos.
Kada verta pasitarti su gydytoju dėl skydliaukės tyrimų?
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei svorio pokyčiai atsiranda kartu su simptomais, kurie gali rodyti skydliaukės sutrikimą.
Ypač verta pasitikrinti, jei turite:
- svorio augimą kartu su nuovargiu, šalčio netoleravimu ir vidurių užkietėjimu;
- svorio kritimą kartu su širdies plakimu, nerimu, prakaitavimu ar karščio netoleravimu;
- patinimą, padidėjimą ar gumbą kaklo priekyje;
- šeimos narių, sirgusių skydliaukės ar autoimuninėmis ligomis;
- simptomų po nėštumo ar gimdymo;
- netikėtų plaukų, odos, mėnesinių, energijos ar žarnyno veiklos pokyčių kartu su svorio pokyčiu.
Jei kaklo priekyje pastebite gumbą, patinimą ar spaudimo jausmą, to nereikėtų ignoruoti. Tokius pokyčius turėtų įvertinti gydytojas, net jei kraujo tyrimai anksčiau buvo geri.
Ką pasakyti gydytojui per konsultaciją?
Nereikia tobulo scenarijaus. Pakanka aiškiai įvardyti, kas pasikeitė ir kiek laiko tai tęsiasi.
„Pastaruoju metu pasikeitė mano svoris, bet kartu jaučiuosi daug labiau pavargęs / pavargusi, dažnai šąlu, užkietėjo viduriai ir norėčiau pasitikrinti, ar tai negali būti susiję su skydliauke.“
Taip pat naudinga paminėti:
- kada prasidėjo simptomai;
- kiek pasikeitė svoris ir per kokį laiką;
- ar yra širdies plakimas, drebulys, prakaitavimas ar nerimas;
- ar pasikeitė mėnesinės;
- ar šeimoje yra skydliaukės ligų;
- kokius vaistus ar papildus vartojate;
- ar pastebėjote kaklo patinimą ar gumbą.
Jei jau turite atliktus tyrimus, atsineškite ar parodykite rezultatus. Geriausia, jei matosi ne tik skaičiai, bet ir laboratorijos nurodytos normos, nes jos gali šiek tiek skirtis.
Ar verta vartoti jodą ar papildus skydliaukei?
Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, dalis žmonių vartoja joduotą druską ar įvairius papildus „skydliaukei“. Tačiau papildai nėra universalus sprendimas.
Jodas yra svarbus skydliaukės hormonų gamybai, bet per didelis jo kiekis kai kuriems žmonėms gali net pabloginti skydliaukės sutrikimus, ypač jei yra autoimuninė skydliaukės liga. Todėl didesnių jodo dozių, jūros dumblių preparatų ar „skydliaukę aktyvinančių“ papildų nereikėtų vartoti nepasitarus su gydytoju.
Jei įtariate skydliaukės problemą, pirmas žingsnis turėtų būti ne papildai, o tinkami kraujo tyrimai ir gydytojo įvertinimas.
Apibendrinimas
Taip, skydliaukės sutrikimai gali turėti įtakos svoriui. Per silpna skydliaukės veikla gali prisidėti prie svorio augimo ir apsunkinti lieknėjimą, o per aktyvi skydliaukė dažniau sukelia svorio kritimą.
Tačiau skydliaukė nėra visų svorio problemų paaiškinimas. Įtarimas tampa pagrįstesnis tada, kai svorio pokyčiai pasireiškia kartu su kitais požymiais: nuovargiu, šalčio ar karščio netoleravimu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu, širdies plakimu, drebuliais, plaukų ir odos pokyčiais, mėnesinių sutrikimais ar kaklo patinimu.
Gera žinia ta, kad skydliaukės veiklą dažniausiai galima gana paprastai įvertinti kraujo tyrimais. Jei simptomai sutampa, verta pasitarti su gydytoju ir pasitikrinti, užuot spėliojus ar savarankiškai gydžiusis papildais.
