Kaip sumažinti infarkto ir insulto riziką

Dauguma infarktų ir insultų neįvyksta visiškai netikėtai.

Dažnai rizika ilgai didėja tyliai: dėl aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio, rūkymo, cukrinio diabeto, antsvorio, prasto miego, mažo fizinio aktyvumo ir paveldimumo. Tai gali skambėti neraminančiai, bet yra ir gera žinia: daugelį svarbiausių rizikos veiksnių galima sumažinti.

Nereikia per vieną naktį tapti tobulu. Nereikia gyventi vien salotomis, pirkti brangių papildų ar sekti dramatiškų socialinių tinklų sveikatos patarimų. Patikimiausiai riziką mažina paprasti, nuoseklūs dalykai: žinoti savo kraujospūdį, cholesterolį ir cukraus kiekį, mesti rūkyti, gerinti mitybą, daugiau judėti, mažinti svorį, gydyti aukštą kraujospūdį ir diabetą, vartoti paskirtus vaistus ir greitai reaguoti į pavojingus simptomus.

Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kaip sumažinti infarkto ir insulto riziką, kas svarbiausia, ką žmonės dažnai pamiršta, ko reikėtų vengti ir kada būtina kreiptis pagalbos.

Kodėl infarkto ir insulto rizika dažnai lieka nepastebėta?

Viena didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų problemų yra ta, kad patys rizikos veiksniai dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų.

Galite turėti aukštą kraujospūdį ir jaustis visiškai gerai. Galite turėti padidėjusį cholesterolį ir taip pat nieko nejausti. Gali pamažu vystytis 2 tipo cukrinis diabetas, didėti pilvo apimtis, blogėti miegas ir mažėti fizinis aktyvumas, bet be jokio dramatiško įspėjamojo ženklo.

Būtent todėl prevencija tokia svarbi. Riziką sumažinti daug lengviau iki infarkto ar insulto, nei sveikti po jų.

Jeigu norite platesnio paaiškinimo, kaip šie veiksniai susiję tarpusavyje, skaitykite mūsų straipsnį apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Svarbiausi būdai sumažinti riziką

Ne visi rizikos veiksniai vienodai svarbūs ir ne visi pokyčiai duoda vienodą naudą. Didžiausias poveikis dažniausiai pasiekiamas tada, kai rimtai tvarkomi pagrindiniai dalykai.

1. Kontroliuokite kraujospūdį

Jei yra vienas rizikos veiksnys, kurį žmonės dažnai nuvertina, tai aukštas kraujospūdis.

Jis labai dažnas, dažnai nejuntamas ir stipriai susijęs tiek su infarktu, tiek su insultu. Vienas padidėjęs matavimas dar ne visada reiškia ligą, todėl kraujospūdį svarbu vertinti teisingai: kartais reikalingas pakartotinis matavimas namuose, paros kraujospūdžio stebėjimas ar gydytojo įvertinimas.

Daugeliui žmonių kraujospūdžio sumažinimas yra vienas svarbiausių žingsnių saugant ilgalaikę sveikatą.

Padėti gali:

• svorio mažinimas, jei yra antsvoris;
• mažesnis druskos kiekis maiste;
• alkoholio mažinimas;
• reguliarus fizinis aktyvumas;
• geresnis miegas;
• nuoseklus paskirtų vaistų vartojimas.

Daugiau apie kraujospūdžio rodmenis, matavimą namuose ir gydymą skaitykite straipsnyje aukštas kraujospūdis.

2. Rimtai vertinkite cholesterolį, bet neatskirai nuo bendros rizikos

Padidėjęs cholesterolis taip pat dažniausiai nesukelia simptomų, tačiau ilgainiui gali prisidėti prie riebalinių sankaupų kaupimosi arterijose. Šis procesas vadinamas ateroskleroze ir yra svarbus daugelio infarktų bei kai kurių insultų mechanizmas.

Dažna klaida – žiūrėti tik į vieną cholesterolio skaičių ir pamiršti visą kitą vaizdą. Šiek tiek padidėjęs cholesterolis žmogui, kurio bendra rizika maža, nėra tas pats, kas toks pat rodiklis rūkančiam žmogui, turinčiam aukštą kraujospūdį ir 2 tipo diabetą.

Rizika sumuojasi. Keli vidutiniai rizikos veiksniai kartu gali būti svarbesni nei vienas atskiras, labai ryškus rodiklis.

Jeigu norite geriau suprasti skaičius, skaitykite mūsų straipsnį padidėjęs cholesterolis.

3. Meskite rūkyti

Rūkymas yra vienas aiškiausių ir labiausiai išvengiamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Jis pažeidžia kraujagysles, didina uždegiminius procesus, skatina kraujo krešulių susidarymą ir daro jau esamus kraujagyslių pokyčius pavojingesnius.

Kartais žmonės save ramina, kad rūkymą „atsveria“ sportas ar gana gera mityba. Taip nėra. Fiziškai aktyvus rūkantis žmogus vis tiek turi didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką nei panašios sveikatos nerūkantis žmogus.

Jei rūkote, metimas rūkyti yra vienas stipriausių žingsnių mažinant ir infarkto, ir insulto riziką.

4. Judėkite daugiau, net jei pradedate nuo labai mažo aktyvumo

Fizinis aktyvumas padeda daugiau, nei daugelis galvoja. Jis gerina kraujospūdį, svorio kontrolę, jautrumą insulinui, miegą, nuotaiką ir bendrą širdies bei kraujagyslių pajėgumą.

Nereikia pradėti nuo sunkių treniruočių. Geriausias judėjimo planas yra tas, kurį iš tikrųjų pavyks tęsti.

Geri pirmi žingsniai:

• greitesnis ėjimas daugumą savaitės dienų;
• važiavimas dviračiu;
• plaukimas;
• mankšta namuose;
• jėgos pratimai 2–3 kartus per savaitę;
• mažiau ilgo sėdėjimo be pertraukų;
• laiptai vietoje lifto, kai įmanoma.

Jeigu ilgą laiką buvote neaktyvūs, pradėkite mažiau, nei norėtų ambicijos. Nuoseklumas svarbiau už intensyvumą.

5. Gerinkite mitybą be kraštutinumų

Širdžiai palanki mityba dažniausiai nėra madinga ar įspūdinga. Ji paprasta, subalansuota ir tokia, kurios galima laikytis ilgai.

Bendrai rizika mažesnė, kai racione daugiausia yra daržovių, vaisių, ankštinių, viso grūdo produktų, riešutų, sėklų, žuvies ir sveikesnių nesočiųjų riebalų, o mažiau – stipriai perdirbto maisto, perteklinės druskos, saldžių gėrimų ir dažnų daug sočiųjų riebalų turinčių patiekalų.

Tai nereiškia, kad kiekvienas patiekalas turi būti idealus. Svarbiausia – bendras mitybos modelis.

Praktiški pokyčiai, kurie dažnai padeda:

• dažniau gaminti namuose;
• rečiau rinktis greitą maistą ir užsakytus patiekalus;
• pusryčiams rinktis daugiau skaidulų turinčius produktus, pavyzdžiui, avižas;
• mažinti dešrų, rūkytų gaminių ir perdirbtos mėsos kiekį;
• rečiau valgyti kepinius, traškučius, riebius užkandžius;
• mažinti druskos kiekį ir dažniau naudoti prieskonius, žoleles, česnaką, citriną;
• dažniau rinktis žuvį, ankštinius, daržoves ir viso grūdo produktus.

6. Mažinkite perteklinį svorį, ypač pilvo srityje

Svorio rizika nėra vien apie išvaizdą ar KMI. Riebalų kaupimasis pilvo srityje ypač siejamas su aukštu kraujospūdžiu, atsparumu insulinui, padidėjusiais trigliceridais ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

Net nedidelis svorio sumažėjimas gali pagerinti kelis rizikos veiksnius vienu metu. Tam nebūtina dramatiškai pasikeisti.

Staigios dietos retai būna geras sprendimas. Lėtesnis, tvaresnis svorio mažinimas paprastai naudingesnis nei greitas svorio numetimas ir vėlesnis jo sugrįžimas.

Jei norite aiškiau suprasti, kaip tai veikia, skaitykite kaip iš tikrųjų veikia svorio metimas.

7. Pasitikrinkite dėl diabeto ir žiūrėkite į jį rimtai

2 tipo cukrinis diabetas ir prediabetas glaudžiai susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti kraujagysles ir dažnai eina kartu su antsvoriu, aukštu kraujospūdžiu ir nepalankiais cholesterolio rodikliais.

Jei turite antsvorio, šeimoje yra diabeto atvejų, anksčiau tyrimai buvo „ant ribos“ arba gydytojas siūlo atlikti gliukozės ar HbA1c tyrimą, verta pasitikrinti, o ne laukti simptomų.

Gera diabeto priežiūra nėra tik apie cukraus kiekį. Ji taip pat padeda saugoti širdį, smegenis, inkstus ir kraujagysles.

8. Gerinkite miegą ir neignoruokite miego apnėjos

Miegas dažnai nuvertinamas. Prastas miegas veikia apetitą, kraujospūdį, energiją, svorį ir medžiagų apykaitą. Obstrukcinė miego apnėja taip pat gali prisidėti prie aukšto kraujospūdžio ir didesnės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos.

Jei garsiai knarkiate, artimieji pastebi kvėpavimo pauzes miegant, pabundate nepailsėję arba dieną labai norisi miego, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.

9. Mažinkite alkoholį, jei jo kiekis po truputį auga

Alkoholis dažnai praslysta nepastebėtas, nes yra socialiai įprastas. Tačiau didesnis jo vartojimas gali didinti kraujospūdį, svorį, bloginti miegą, skatinti širdies ritmo sutrikimus ir prastesnius mitybos pasirinkimus.

Dalis žmonių mano, kad geria tik „socialiai“, bet susumavus savaitę kiekis būna didesnis, nei atrodo.

10. Vartokite paskirtus vaistus taip, kaip sutarta su gydytoju

Kai žmogus jaučiasi gerai, lengva galvoti, kad vaistai nėra labai reikalingi. Tačiau būtent čia prasideda dalis išvengiamų infarktų ir insultų.

Jeigu jums paskirti vaistai nuo kraujospūdžio, statinas, diabeto vaistai ar kraują skystinantys vaistai dėl tam tikrų ritmo sutrikimų, jų tikslas dažnai yra sumažinti ateities riziką. Jie ne visada sukelia aiškų „pagerėjimo jausmą“, nes apsaugo nuo žalos, kuri dar neįvyko.

Jei atsiranda šalutinių poveikių, geriausias sprendimas paprastai yra peržiūrėti gydymą su gydytoju, o ne savarankiškai nutraukti vaistus.

Gyvenimiški rizikos mažinimo pavyzdžiai

„Kraujospūdis buvo tik truputį aukštas, todėl nekreipiau dėmesio“

54 metų vyras dirba sėdimą darbą, geria daugiau alkoholio nei anksčiau ir dažnai jaučiasi per pavargęs sportuoti. Kraujospūdis kelis kartus padidėjęs, bet kadangi jis nieko nejaučia, vis atideda pokyčius.

Kas padėtų: teisingai patvirtinti kraujospūdžio rodmenis, mažinti alkoholį, po truputį mesti svorį, kasdien vaikščioti ir vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, jei jie paskirti.

Ko vengti: manyti, kad rizikos nėra, nes nėra simptomų.

„Maniau, kad insultas nutinka kitiems“

49 metų moteris rūko, retai tikrina kraujospūdį, šeimoje buvo ankstyvų kraujagyslių ligų. Ji jaučiasi „per jauna“, kad rimtai rūpintųsi insulto rizika.

Kas padėtų: mesti rūkyti, pasitikrinti kraujospūdį, įvertinti cholesterolį, cukraus kiekį ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką.

Ko vengti: galvoti, kad jaunesnis amžius savaime apsaugo.

„Pagerinau mitybą, bet cholesterolis vis tiek aukštas“

Žmogus numeta svorio, pradeda valgyti daugiau daržovių ir mažiau perdirbto maisto, tačiau MTL cholesterolis vis tiek išlieka padidėjęs dėl paveldimumo ir bendros rizikos.

Kas padėtų: tęsti sveikus įpročius, bet kartu aptarti su gydytoju, ar reikalingi vaistai.

Ko vengti: nuspręsti, kad gyvenimo būdo pokyčiai „nepavyko“, ir viską mesti.

Kas ypač svarbu insulto prevencijai?

Dauguma priemonių, mažinančių infarkto riziką, taip pat mažina ir insulto riziką. Tačiau kai kurie veiksniai čia ypač svarbūs.

Aukštas kraujospūdis yra vienas svarbiausių išvengiamų insulto rizikos veiksnių. Taip pat labai svarbūs rūkymas, cukrinis diabetas, perteklinis alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir kai kurie širdies ritmo sutrikimai.

Insultas ne visada susijęs tik su arterijų siaurėjimu. Kai kuriems žmonėms kraujo krešuliai gali formuotis dėl širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo, ir nukeliauti į smegenis. Todėl nereikėtų ignoruoti pasikartojančio širdies permušimo, nereguliaraus pulso, nepaaiškinamo dusulio, silpnumo ar galvos svaigimo.

Ko reikėtų vengti, jei norite sumažinti riziką?

Yra kelios dažnos klaidos, kurios tyliai palaiko didelę riziką.

• Laukti simptomų. Aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolis dažnai nejuntami.
• Bandymas viską išspręsti papildais. Papildai nepakeičia įrodytų rizikos mažinimo priemonių.
• Kraštutinės dietos. Jei mitybos plano neįmanoma išlaikyti, jis dažnai neveikia ilgai.
• Per daug per greitai. Staigūs gyvenimo būdo „perversmai“ dažnai greitai baigiasi.
• Vaistų nutraukimas nepasitarus su gydytoju. Ypač svarbu savarankiškai nenutraukti vaistų nuo kraujospūdžio, statinų ar kraują skystinančių vaistų.
• Šeimos istorijos ignoravimas. Ankstyvos širdies ligos giminėje gali būti labai svarbios.
• Manyti, kad „nesu storas“ reiškia „rizika maža“. Paveldimumas, rūkymas, diabetas ir kraujospūdis vis tiek svarbūs.

Kaip sužinoti savo tikrąją riziką?

Daugeliui žmonių neužtenka bendrų patarimų. Svarbu žinoti, kas aktualu būtent jiems.

Įvertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką paprastai atsižvelgiama į:

• kraujospūdį;
• cholesterolio tyrimo rodiklius;
• cukraus kiekį kraujyje arba HbA1c;
• svorį ir liemens apimtį;
• rūkymą;
• šeimos istoriją;
• inkstų funkciją;
• amžių ir lytį;
• jau nustatytas ligas.

Jei jau turite aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, diabetą ar šeimoje buvo ankstyvų infarktų ar insultų, verta pasitarti su šeimos gydytoju dėl bendros rizikos įvertinimo ir tolesnio plano.

Kada kreiptis į gydytoją?

Planuokite šeimos gydytojo konsultaciją, jei:

• kraujospūdis padidėjęs ne vieną kartą;
• cholesterolio tyrimas rodo padidėjusius rodiklius;
• rūkote ir seniai neturėjote sveikatos patikrinimo;
• turite cukrinį diabetą ar prediabetą;
• sergate inkstų liga;
• šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų ar insultų;
• jaučiate krūtinės diskomfortą fizinio krūvio metu;
• atsiranda dusulys, širdies permušimai ar nepaaiškinamas silpnumas.

Jei sunku patekti pas gydytoją, verta registruotis iš anksto, pasinaudoti elektronine registracija, skambinti į savo polikliniką ryte arba pasidomėti, ar galimos nuotolinės konsultacijos.

Kada skambinti 112?

Rizikos mažinimas paprastai yra ilgalaikis procesas. Tačiau kai kurie simptomai jau nebėra prevencijos klausimas – tai gali būti skubi būklė.

Skambinkite 112, jei atsiranda galimo infarkto ar insulto požymių:

• spaudžiantis, veržiantis ar sunkus krūtinės skausmas, kuris nepraeina;
• skausmas, plintantis į ranką, žandikaulį, kaklą, nugarą ar viršutinę pilvo dalį;
• staigus dusulys;
• šaltas prakaitas, pykinimas, stiprus silpnumas kartu su krūtinės skausmu;
• staiga perkreiptas veidas;
• staigus vienos rankos ar kojos silpnumas;
• staigus kalbos sutrikimas;
• staigus regėjimo sutrikimas;
• staigus sumišimas, alpimas ar sąmonės sutrikimas.

Nelaukite, kol šie simptomai „praeis savaime“.

Praktinis žingsnių planas

1. Teisingai pasimatuokite kraujospūdį ir žinokite savo įprastus rodmenis.
2. Pasitikrinkite cholesterolį ir cukraus kiekį kraujyje, jei tai aktualu pagal amžių, riziką ar gydytojo rekomendaciją.
3. Meskite rūkyti, jei rūkote.
4. Pradėkite daugiau judėti kiekvieną savaitę, net jei pradžia – tik greitesnis ėjimas.
5. Gerinkite bendrą mitybos kokybę, o ne siekite tobulumo.
6. Palaipsniui mažinkite svorį, jei yra antsvoris.
7. Sąžiningai įvertinkite alkoholio kiekį.
8. Rimtai žiūrėkite į miegą, knarkimą ir galimas kvėpavimo pauzes miegant.
9. Vartokite paskirtus vaistus taip, kaip sutarta su gydytoju.
10. Išmokite atpažinti infarkto ir insulto požymius ir veikite greitai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar infarkto ir insulto riziką galima sumažinti?

Taip. Ne visus veiksnius galima pakeisti, pavyzdžiui, amžiaus ar paveldimumo, tačiau daug ką galima pagerinti: kraujospūdį, cholesterolį, rūkymą, svorį, fizinį aktyvumą, mitybą, diabetą, alkoholį ir miegą.

Kas svarbiausia insulto prevencijai?

Vienas svarbiausių dalykų yra kraujospūdžio kontrolė. Taip pat svarbu nerūkyti, gydyti diabetą, mažinti cholesterolį, būti fiziškai aktyviems, vengti perteklinio alkoholio ir įvertinti širdies ritmo sutrikimus, jei jie pasireiškia.

Ar galiu turėti didelę riziką, jei jaučiuosi gerai?

Taip. Aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis ir ankstyvas diabetas dažnai ilgai nesukelia simptomų. Todėl svarbūs profilaktiniai tyrimai ir rizikos įvertinimas.

Ar užtenka tik sveikai maitintis?

Sveika mityba labai svarbi, bet dažnai neužtenka vien jos. Reikia žiūrėti ir į kraujospūdį, cholesterolį, rūkymą, fizinį aktyvumą, svorį, diabetą, miegą ir vaistus, jei jie paskirti.

Ar statinai arba kraujospūdžio vaistai reiškia, kad man labai blogai?

Nebūtinai. Dažnai šie vaistai skiriami tam, kad ateityje sumažėtų infarkto ar insulto rizika. Jie gali būti prevencinė priemonė, net jei dabar jaučiatės gerai.

Kiek fizinio aktyvumo reikia?

Tikslas – judėti reguliariai. Pradžiai gali pakakti kasdienio greitesnio ėjimo ir mažiau sėdėjimo. Vėliau naudinga derinti ištvermės veiklą su jėgos pratimais. Svarbiausia – nuoseklumas.

Ar šeimos istorija labai svarbi?

Taip. Jei artimi giminaičiai sirgo infarktu, insultu ar kita širdies ir kraujagyslių liga jauname amžiuje, jūsų rizika gali būti didesnė. Tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju anksčiau.

Kada simptomai jau pavojingi?

Krūtinės spaudimas, skausmas, plintantis į ranką ar žandikaulį, staigus dusulys, veido perkreipimas, vienos rankos silpnumas ar kalbos sutrikimas gali būti infarkto ar insulto požymiai. Tokiu atveju skambinkite 112.

Apibendrinimas

Infarkto ir insulto rizikos mažinimas dažniausiai nėra vienas dramatiškas žingsnis. Tai nuoseklus svarbiausių dalykų tvarkymas: kraujospūdžio, cholesterolio, rūkymo, diabeto, svorio, fizinio aktyvumo, mitybos, miego ir paskirtų vaistų vartojimo.

Nereikia visko pakeisti iš karto. Bet svarbu pradėti. Maži, pastovūs pokyčiai, pradėti laiku, dažnai yra daug veiksmingesni nei dideli pažadai, kurių nepavyksta išlaikyti.

Naudingiausias požiūris – ne baimė, o realistiškas veiksmas. Žinokite savo riziką, keiskite tai, ką galima pakeisti, ir nelaukite, kol pirmasis įspėjimas taps infarktu ar insultu.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei turite padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį, diabetą, rūkote ar šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų, pasitarkite su šeimos gydytoju. Jei atsiranda infarkto ar insulto požymių, skambinkite 112.