Apatinės nugaros dalies skausmas yra viena dažniausių sveikatos problemų. Vieniems jis atsiranda staiga – pakėlus sunkesnį daiktą, nepatogiai pasisukus ar po fizinio darbo. Kitiems skausmas vystosi pamažu ir tampa nuolatiniu palydovu, trukdančiu miegoti, dirbti, sportuoti ar atlikti kasdienius darbus.
Gera žinia ta, kad dauguma apatinės nugaros dalies skausmo atvejų nėra susiję su pavojinga liga. Dažniausiai skausmas gerėja palaipsniui, ypač kai žmogus išlieka aktyvus, vengia ilgo gulėjimo, stiprina raumenis ir prireikus kreipiasi pagalbos į šeimos gydytoją ar kineziterapeutą.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kodėl gali skaudėti apatinę nugaros dalį, kokie simptomai yra įprasti, kada reikalingas skubesnis ištyrimas, kokie gydymo būdai dažniausiai padeda ir ką daryti, kad nugaros skausmas nesikartotų.
Kas yra apatinės nugaros dalies skausmas?
Apatinės nugaros dalies skausmas – tai skausmas juosmens srityje, tarp apatinių šonkaulių ir dubens. Ši nugaros dalis kasdien patiria didelę apkrovą: ji padeda sėdėti, stovėti, lenktis, kelti daiktus, vaikščioti ir išlaikyti kūno pusiausvyrą.
Juosmens srityje yra slanksteliai, tarpslanksteliniai diskai, sąnariai, raiščiai, raumenys ir nervai. Skausmas gali kilti iš vienos ar kelių šių struktūrų. Vis dėlto daugeliu atvejų neįmanoma tiksliai pasakyti, kuri konkreti vieta „kalta“. Tokiais atvejais vartojamas terminas nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas.
Tai nereiškia, kad skausmas yra įsivaizduojamas. Tai reiškia, kad nėra aiškios pavojingos priežasties, pavyzdžiui, lūžio, auglio, stipraus nervo užspaudimo ar infekcijos. Toks skausmas gali būti labai nemalonus, bet dažniausiai jis valdomas judėjimu, kineziterapija, gyvenimo būdo pokyčiais ir trumpalaikiu vaistų vartojimu.
Dažniausios apatinės nugaros dalies skausmo priežastys
Nugaros skausmas retai turi vieną vienintelę priežastį. Dažniau susideda keli dalykai: fizinis krūvis, silpnesni raumenys, ilgas sėdėjimas, stresas, prastas miegas, antsvoris ar ankstesnės traumos.
Raumenų ar raiščių patempimas
Viena dažniausių staigaus nugaros skausmo priežasčių – raumenų ar raiščių patempimas. Tai gali nutikti pakėlus sunkų daiktą, staigiai pasisukus, dirbant pasilenkus, sportuojant ar po neįprasto fizinio krūvio.
Skausmas gali atsirasti iš karto arba sustiprėti per kelias valandas. Dažnai kartu jaučiamas sustingimas, raumenų spazmas, sunkiau pasilenkti ar išsitiesti.
Ilgas sėdėjimas ir mažas judėjimas
Ilgas sėdėjimas, ypač be pertraukų, gali apkrauti juosmeninę nugaros dalį. Jei žmogus mažai juda, silpnėja liemens, sėdmenų ir klubų raumenys, kurie turėtų padėti stabilizuoti stuburą.
Dėl to nugara tampa jautresnė net įprastiems krūviams. Skausmas gali atsirasti po ilgos darbo dienos prie kompiuterio, vairavimo, kelionių ar sėdėjimo nepatogioje padėtyje.
Tarpslankstelinio disko išvarža
Tarp stuburo slankstelių yra diskai, kurie veikia kaip amortizatoriai. Kai disko dalis išsigaubia ir dirgina šalia esantį nervą, gali atsirasti skausmas, plintantis į sėdmenį, šlaunį ar blauzdą. Tai dažnai vadinama disko išvarža.
Ne kiekviena disko išvarža sukelia stiprius simptomus. Kai kurie žmonės turi pakitimų nuotraukose ar magnetinio rezonanso tyrime, bet nejaučia skausmo. Todėl tyrimų atsakymai visada turi būti vertinami kartu su simptomais.
Sėdimojo nervo dirginimas
Sėdimojo nervo dirginimas, dažnai vadinamas išialgija, gali sukelti skausmą, kuris prasideda juosmenyje ar sėdmenyje ir leidžiasi žemyn koja. Skausmas gali būti deginantis, duriantis, maudžiantis arba panašus į elektros pojūtį.
Kartu gali būti tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas kojoje. Daugeliu atvejų tokie simptomai gerėja be operacijos, tačiau jei silpnumas progresuoja ar atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, reikia skubios pagalbos.
Stuburo sąnarių ir diskų dėvėjimasis
Su amžiumi stuburo diskai ir sąnariai keičiasi. Tai yra natūrali senėjimo dalis, bet kai kuriems žmonėms šie pokyčiai prisideda prie sustingimo ir lėtinio skausmo.
Toks skausmas dažnai vystosi pamažu. Jis gali sustiprėti ilgiau stovint, vaikštant, dirbant fiziškai ar po didesnio krūvio. Kartais padeda poilsis, šiluma ir reguliarūs pratimai.
Stresas, miegas ir bendra sveikata
Nugaros skausmas nėra vien mechaninė problema. Stresas, nerimas, prastas miegas, pervargimas ir nuolatinė įtampa gali sustiprinti skausmo pojūtį ir sulėtinti atsistatymą.
Žmogus gali pastebėti, kad nugarą labiau skauda po nemiegotos nakties, įtemptos savaitės ar ilgo laikotarpio be poilsio. Tai nereiškia, kad skausmas „tik nuo nervų“. Tai reiškia, kad nervų sistema, raumenų įtampa ir bendra savijauta daro didelę įtaką skausmui.
Kokie simptomai būdingi?
Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti labai skirtingas. Vieni jaučia buką maudimą, kiti – aštrų skausmą, tempimą, spazmus ar sustingimą. Skausmas gali stiprėti lenkiantis, keliantis nuo kėdės, sukantis, einant ar ilgiau sėdint.
Dažniausi simptomai:
- maudimas ar skausmas juosmens srityje;
- nugaros sustingimas ryte arba po ilgo sėdėjimo;
- raumenų spazmai;
- skausmas lenkiantis ar keliant daiktus;
- skausmas, plintantis į sėdmenis ar šlaunis;
- tirpimas ar dilgčiojimas kojoje, jei dirginamas nervas;
- sunkumas ilgai sėdėti, stovėti ar vaikščioti.
Dauguma ūmių nugaros skausmų palaipsniui gerėja per kelias savaites. Tačiau svarbu stebėti, ar neatsiranda simptomų, kurie gali rodyti rimtesnę būklę.
Kada nugaros skausmas gali būti pavojingas?
Dauguma nugaros skausmų nėra pavojingi, bet kai kurie simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Skubiai kreipkitės pagalbos arba kvieskite 112, jei nugaros skausmas atsiranda kartu su:
- šlapimo nelaikymu arba negalėjimu pasišlapinti;
- išmatų nelaikymu;
- nejautra tarpvietėje, lytinių organų ar sėdmenų srityje;
- stiprėjančiu abiejų kojų silpnumu;
- staigiu kojos pėdos „kliuvimu“ ar negebėjimu pakelti pėdos;
- stipriu skausmu po traumos, kritimo ar avarijos;
- karščiavimu, šaltkrėčiu ir labai bloga savijauta;
- nepaaiškinamu svorio kritimu;
- skausmu, kuris nepraeina ramybėje ir stiprėja naktį;
- žinoma onkologine liga praeityje.
Ypač svarbūs šlapinimosi, tuštinimosi ir nejautros tarpvietėje simptomai. Jie gali rodyti retą, bet pavojingą būklę – arklio uodegos sindromą. Tokiu atveju delsti negalima.
Kada kreiptis į šeimos gydytoją?
Jei skausmas nestiprus ir nėra pavojingų simptomų, dažnai galima pradėti nuo judėjimo, poilsio nuo provokuojančios veiklos, šilumos ar šalčio, trumpalaikio vaistų nuo skausmo vartojimo, jei jie jums tinka.
Vis dėlto verta kreiptis į šeimos gydytoją, jei:
- skausmas nepraeina ar nemažėja per kelias savaites;
- skausmas kartojasi dažnai;
- skausmas trukdo miegoti, dirbti ar atlikti kasdienius darbus;
- skausmas plinta į koją;
- yra tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas;
- reikia nuolat vartoti nuskausminamuosius;
- skausmas atsirado po traumos;
- turite osteoporozę, onkologinę ligą ar vartojate imunitetą slopinančius vaistus;
- nesate tikri, ar saugu sportuoti ar dirbti.
Šeimos gydytojas gali įvertinti simptomus, paskirti pradinį gydymą, nedarbingumą, siuntimą kineziterapijai, neurologui, ortopedui traumatologui, reabilitologui ar tyrimams, jei jų reikia.
Ar visada reikia rentgeno ar magnetinio rezonanso?
Ne. Daugeliu atvejų apatinės nugaros dalies skausmui pradžioje nereikia nei rentgeno, nei magnetinio rezonanso tyrimo. Tai gali nustebinti, bet nuotraukos ne visada paaiškina skausmą.
Stuburo pakitimai, tokie kaip diskų dėvėjimasis ar išvaržos, gali būti randami ir žmonėms, kurie nejaučia jokio skausmo. Todėl tyrimas gali parodyti „pakitimų“, bet neatsakyti, ar būtent jie sukelia simptomus.
Vaizdiniai tyrimai dažniau reikalingi, jei:
- įtariamas lūžis;
- buvo rimta trauma;
- yra progresuojantis kojos silpnumas;
- įtariamas stiprus nervo spaudimas;
- yra pavojingi simptomai;
- skausmas nepraeina nepaisant gydymo;
- planuojamas invazinis gydymas ar operacija.
Todėl tyrimo poreikį geriausia aptarti su gydytoju. Dažniausiai svarbiausia yra ne kuo greičiau atlikti MRT, o teisingai įvertinti simptomus ir pradėti tinkamą gydymą.
Kaip gydomas apatinės nugaros dalies skausmas?
Gydymas priklauso nuo skausmo priežasties, trukmės ir simptomų stiprumo. Tačiau daugeliui žmonių padeda tie patys pagrindiniai principai: judėjimas, pratimai, trumpalaikis skausmo mažinimas ir palaipsnis grįžimas prie įprastos veiklos.
Išlikite aktyvūs
Seniau žmonėms su nugaros skausmu dažnai buvo patariama gulėti. Dabar žinoma, kad ilgas gulėjimas dažniausiai nepadeda ir gali net sulėtinti atsistatymą. Judėjimas palaiko kraujotaką, mažina sustingimą ir padeda raumenims vėl normaliai dirbti.
Pradžioje gali tikti:
- trumpi pasivaikščiojimai;
- lengvi tempimo pratimai;
- švelnūs judesiai be skausmo provokavimo;
- dažnas padėties keitimas;
- grįžimas prie įprastų buitinių veiklų pagal galimybes.
Tikslas nėra „per jėgą iškentėti“. Tikslas – neįstrigti visiškame nejudrume.
Kineziterapija
Kineziterapija yra vienas svarbiausių gydymo būdų, ypač jei skausmas kartojasi arba tęsiasi ilgiau. Kineziterapeutas gali įvertinti laikyseną, judesius, raumenų jėgą, klubų ir liemens darbą, tada sudaryti individualų pratimų planą.
Pratimai dažnai skirti:
- liemens raumenims stiprinti;
- sėdmenims ir klubams aktyvinti;
- judesių kontrolei gerinti;
- lankstumui atkurti;
- baimei judėti mažinti;
- saugiai grįžti prie sporto ar darbo.
Jei turite ir kelio ar klubo problemų, jos taip pat gali keisti eiseną ir apkrauti nugarą. Tokiu atveju gali būti naudingi susiję straipsniai: Kelio skausmas: priežastys, diagnostika ir gydymas, Klubo sąnario keitimo operacija ir Kelio sąnario keitimo operacija.
Vaistai nuo skausmo
Vaistai gali padėti sumažinti skausmą, kad galėtumėte judėti ir atlikti pratimus. Jie dažniausiai naudojami trumpą laiką, o ne kaip vienintelis ilgalaikis sprendimas.
Gali būti naudojami:
- paracetamolis, jei jis jums tinka;
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, jei nėra kontraindikacijų;
- vietiniai geliai ar tepalai;
- kai kuriais atvejais gydytojo paskirti stipresni vaistai.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo netinka visiems. Jų reikėtų vengti arba vartoti tik pasitarus su gydytoju, jei turite skrandžio opų, inkstų ligą, vartojate kraują skystinančius vaistus, turite kai kurių širdies ligų, esate nėščia ar turite kitų rizikos veiksnių.
Šiluma ir šaltis
Šiluma ir šaltis gali padėti sumažinti simptomus, nors jie neišsprendžia pačios priežasties.
Pirmomis dienomis po patempimo kai kuriems žmonėms padeda šaltis – į rankšluostį suvyniotas šaldomas kompresas trumpam laikui. Jei vyrauja raumenų įtampa ir sustingimas, dažnai geriau veikia šiluma: šiltas dušas, šildyklė ar šilumos pagalvėlė.
Naudokite tai, kas jums palengvina simptomus. Svarbiausia nedėti ledo tiesiai ant odos ir nenaudoti per karštų priemonių, kad nenudegintumėte odos.
Masažas, manualinė terapija ir kiti metodai
Kai kuriems žmonėms laikinai padeda masažas, manualinė terapija ar osteopatinės technikos. Tai gali sumažinti raumenų įtampą ir padėti lengviau judėti.
Vis dėlto tokios priemonės geriausiai veikia tada, kai derinamos su aktyviu gydymu – pratimais, judėjimu ir įpročių keitimu. Jei žmogus tik masažuojasi, bet nesprendžia silpnų raumenų, sėdėjimo ar krūvio problemų, skausmas dažnai grįžta.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Ilgalaikė nugaros sveikata priklauso ne tik nuo stuburo. Svarbūs ir bendri įpročiai:
- reguliarus judėjimas;
- pakankamas miegas;
- sveikas kūno svoris;
- streso valdymas;
- rūkymo atsisakymas;
- raumenų stiprinimas;
- pertraukos nuo ilgo sėdėjimo;
- tinkamas darbo vietos pritaikymas.
Jei nugaros skausmas susijęs su antsvoriu, miego trūkumu ar mažu aktyvumu, gali būti naudingi straipsniai Kaip iš tikrųjų veikia svorio metimas? ir Nuovargis: kodėl visada jaučiuosi pavargęs?.
Ar operacija dažnai reikalinga?
Daugumai žmonių dėl apatinės nugaros dalies skausmo operacijos nereikia. Net kai yra disko išvarža ar kojos skausmas dėl nervo dirginimo, dažnai būklė gerėja taikant neoperacinį gydymą.
Operacija svarstoma tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei:
- yra aiškus nervo spaudimas ir stiprūs simptomai;
- progresuoja kojos silpnumas;
- skausmas ilgai nepraeina nepaisant tinkamo gydymo;
- labai ribojamas judėjimas ir gyvenimo kokybė;
- yra stuburo kanalo susiaurėjimas ar kita konkreti diagnozė;
- atsiranda skubių neurologinių simptomų.
Sprendimas dėl operacijos turi būti priimamas individualiai, įvertinus simptomus, tyrimus, bendrą sveikatą ir tai, kiek realiai operacija gali padėti.
Kaip greičiau atsistatyti?
Atsistatymas dažniausiai vyksta palaipsniui. Gali būti geresnių ir blogesnių dienų. Nedidelis skausmo paūmėjimas dar nereiškia, kad „vėl kažką sugadinote“.
Dažniausiai padeda:
- kasdienis lengvas judėjimas;
- trumpi pasivaikščiojimai;
- pratimai pagal galimybes;
- darbo ir poilsio balansas;
- vengimas ilgai gulėti;
- laipsniškas krūvio didinimas;
- pakankamas miegas;
- aiškus planas su kineziterapeutu, jei skausmas užsitęsė.
Jei grįžtate prie sporto ar fizinio darbo, darykite tai palaipsniui. Staigus grįžimas prie sunkių krūvių gali išprovokuoti paūmėjimą.
Ko geriau nedaryti?
Kai skauda nugarą, natūralu norėti greito sprendimo. Tačiau kai kurie įpročiai gali pabloginti situaciją.
- Negulėkite lovoje kelias dienas iš eilės, jei nėra gydytojo nurodymo. Ilgas nejudrumas dažnai didina sustingimą.
- Nebandykite „išlaužti“ nugaros per skausmą. Staigūs judesiai gali sudirginti simptomus.
- Nevartokite vaistų ilgai be pasitarimo su gydytoju. Net įprasti vaistai nuo skausmo turi rizikų.
- Nesiremkite vien masažu. Jei skausmas kartojasi, reikia stiprinimo ir judėjimo plano.
- Neskubėkite daryti tyrimų be indikacijų. MRT ar rentgenas ne visada pakeičia gydymą.
- Neignoruokite pavojingų simptomų. Šlapinimosi, tuštinimosi ar kojų silpnumo pokyčiai turi būti vertinami skubiai.
Kaip išvengti nugaros skausmo pasikartojimo?
Ne visų nugaros skausmo epizodų galima išvengti, bet pasikartojimo riziką galima sumažinti. Svarbiausia – reguliarūs įpročiai, o ne viena „stebuklinga“ mankšta.
Judėkite reguliariai
Vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, lengvos jėgos treniruotės ir mobilumo pratimai padeda išlaikyti nugarą stipresnę ir atsparesnę.
Stiprinkite liemens ir klubų raumenis
Nugara dirba kartu su pilvo, sėdmenų, klubų ir kojų raumenimis. Jei šios sritys silpnos, juosmeniui tenka didesnis krūvis.
Darykite pertraukas nuo sėdėjimo
Jei dirbate prie kompiuterio, atsistokite bent kas 30–60 minučių. Trumpas pasivaikščiojimas, keli pritūpimai ar tempimo judesiai gali sumažinti sustingimą.
Kelkite daiktus protingai
Keldami sunkesnį daiktą, priartėkite prie jo, sulenkite kelius, laikykite nugarą kuo neutralesnėje padėtyje ir venkite staigaus pasisukimo su svoriu rankose.
Tvarkykite darbo vietą
Kėdė, stalas, ekranas ir klaviatūra turėtų būti patogioje padėtyje. Tačiau net pati geriausia kėdė neatstos judėjimo pertraukų.
Gyvenimas su pasikartojančiu nugaros skausmu
Kai kuriems žmonėms nugaros skausmas kartojasi bangomis. Tai gali gąsdinti, bet paūmėjimas ne visada reiškia naują pažeidimą. Skausmą gali sustiprinti nuovargis, stresas, prastas miegas, neįprastas krūvis ar ilgas sėdėjimas.
Naudinga turėti savo planą: ką darote pirmą paūmėjimo dieną, kokie pratimai padeda, kada vartojate vaistus, kada kreipiatės į specialistą ir kokie simptomai jums būtų neįprasti.
Toks planas padeda mažiau bijoti skausmo ir greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laiko paprastai trunka apatinės nugaros dalies skausmas?
Dauguma ūmių nugaros skausmų pradeda gerėti per kelias dienas ar savaites. Kai kuriems žmonėms skausmas užsitęsia ilgiau arba kartojasi. Jei skausmas nemažėja, stiprėja ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą.
Ar geriau gulėti, kai skauda nugarą?
Trumpas poilsis gali būti reikalingas, jei skausmas labai stiprus, bet ilgas gulėjimas dažniausiai nepadeda. Paprastai geriau išlikti kiek įmanoma aktyviam: vaikščioti, keisti padėtį, atlikti lengvus judesius ir palaipsniui grįžti prie įprastos veiklos.
Ar apatinės nugaros skausmui visada reikia MRT?
Ne. Daugeliui žmonių pradžioje MRT nereikia, nes tyrimo radiniai ne visada paaiškina skausmą ir ne visada keičia gydymą. MRT svarstomas, jei yra pavojingų simptomų, progresuojantis silpnumas, įtarimas dėl rimtesnės priežasties arba planuojamas specializuotas gydymas.
Kada nugaros skausmas rodo disko išvaržą?
Disko išvarža labiau tikėtina, jei skausmas plinta į koją, atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, deginantis skausmas ar raumenų silpnumas. Tačiau tiksliai diagnozei reikia gydytojo įvertinimo, o kartais ir tyrimų.
Ar galima sportuoti, kai skauda nugarą?
Dažnai galima, bet krūvį reikia pritaikyti. Venkite judesių, kurie aiškiai stiprina skausmą, ir rinkitės lengvesnį aktyvumą: vaikščiojimą, švelnius pratimus, kineziterapeuto rekomenduotus judesius. Jei skausmas plinta į koją ar yra silpnumas, prieš sportuojant geriau pasitarti su specialistu.
Kas geriau – šiluma ar šaltis?
Pirmomis dienomis po patempimo kai kuriems padeda šaltis. Jei vyrauja raumenų įtampa ir sustingimas, dažnai geriau veikia šiluma. Galite rinktis tai, kas jums palengvina simptomus, tik saugokite odą nuo nušalimo ar nudegimo.
Ar masažas padeda nuo nugaros skausmo?
Masažas gali trumpam sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti savijautą, bet ilgalaikiam rezultatui dažniausiai reikia judėjimo, pratimų ir įpročių keitimo. Jei skausmas kartojasi, vien masažo gali nepakakti.
Kada reikia kviesti greitąją pagalbą?
Skubiai kreipkitės pagalbos, jei nugaros skausmas atsiranda kartu su šlapimo ar išmatų nelaikymu, negalėjimu pasišlapinti, nejautra tarpvietėje, stiprėjančiu kojų silpnumu, dideliu karščiavimu, stipriu skausmu po traumos ar labai bloga bendra savijauta.
Ar stresas gali sukelti nugaros skausmą?
Stresas gali sustiprinti raumenų įtampą, pabloginti miegą ir padidinti skausmo jautrumą. Jis nebūtinai yra vienintelė priežastis, bet dažnai prisideda prie užsitęsusio ar pasikartojančio skausmo.
Kaip sumažinti pasikartojimo riziką?
Reguliariai judėkite, stiprinkite liemens ir klubų raumenis, venkite ilgo sėdėjimo be pertraukų, palaikykite sveiką kūno svorį, gerinkite miegą ir išmokite saugiau kelti daiktus. Jei skausmas kartojasi, individualus kineziterapijos planas dažnai yra geriausia investicija.
Apibendrinimas
Apatinės nugaros dalies skausmas yra labai dažnas ir daugeliu atvejų nėra pavojingas. Dažniausiai jis susijęs su raumenų, raiščių, diskų, sąnarių, nervų jautrumu, ilgu sėdėjimu, fiziniu krūviu, stresu ar silpnesniais atraminiais raumenimis.
Geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami ne gulint ir laukiant, o palaipsniui judant, stiprinant raumenis, pritaikant krūvį ir prireikus dirbant su kineziterapeutu. Vaistai, šiluma, šaltis ar masažas gali padėti trumpam, bet ilgalaikė nugaros sveikata priklauso nuo aktyvumo ir įpročių.
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei skausmas nepraeina, kartojasi, plinta į koją ar trukdo kasdieniam gyvenimui. Skubios pagalbos reikia, jei atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų, nejautra tarpvietėje, stiprėjantis kojų silpnumas, karščiavimas, trauma ar labai bloga savijauta.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei nugaros skausmas stiprus, neįprastas, progresuoja arba atsiranda pavojingų simptomų, kreipkitės į gydytoją ar skubiąją medicinos pagalbą.
