Odos vėžys yra viena dažnesnių vėžio rūšių, tačiau anksti pastebėtas jis dažnai gydomas sėkmingai. Todėl svarbu pažinti savo odą, stebėti apgamus ir nedelsti kreiptis į gydytoją, jei atsiranda naujų ar keistai atrodančių odos pakitimų.
Daugelis žmonių pirmiausia pastebi, kad pasikeitė apgamas, atsirado nauja dėmė, mazgelis, šašelis ar žaizdelė, kuri negyja. Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau juos verta įvertinti, ypač jei jie išlieka, didėja ar atrodo kitaip nei kiti odos dariniai.
Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kokie odos pokyčiai gali kelti įtarimą, kaip tikrinti odą namuose, kam rizika didesnė, kas vyksta per odos apžiūrą ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kas yra odos vėžys?
Odos vėžys išsivysto tada, kai odos ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis. Jis gali atsirasti įvairiose kūno vietose, ne tik ten, kur oda dažniausiai būna saulėje.
Pagrindinės odos vėžio grupės yra:
- nemelanominis odos vėžys – dažniausiai bazalinių ląstelių karcinoma arba plokščialąstelinė karcinoma;
- melanoma – retesnė, bet pavojingesnė odos vėžio forma, nes gali greičiau plisti į kitas kūno vietas.
Nemelanominiai odos vėžiai dažnai auga lėčiau ir, pastebėti anksti, paprastai yra gerai gydomi. Melanoma reikalauja ypač greito įvertinimo, nes ankstyvas nustatymas labai svarbus gydymo rezultatams.
Kodėl svarbu tikrinti odą?
Odos patikra padeda anksčiau pastebėti įtartinus apgamus, dėmes, mazgelius ar negyjančias žaizdeles. Dažnai pirmuosius pokyčius pamato pats žmogus, jo partneris, šeimos narys arba gydytojas per apžiūrą.
Anksti pastebėtas odos vėžys dažniausiai gydomas paprasčiau. Pavyzdžiui, nedidelį įtartiną odos darinį gali pakakti pašalinti chirurgiškai ir ištirti laboratorijoje. Jei pokytis ignoruojamas ilgai, gydymas gali tapti sudėtingesnis.
Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: jei apgamas ar odos pakitimas keičiasi, didėja, kraujuoja, negyja arba atrodo neįprastai, geriau pasitikrinti.
Dažniausi odos vėžio požymiai
Odos vėžys ne visada atrodo kaip tamsus apgamas. Kartais tai gali būti rausva dėmė, šiurkštus plotelis, perlamutrinis mazgelis, šašas, žaizdelė ar odos lopinėlis, kuris vis atsinaujina ir negyja.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebite:
- naują apgamą ar odos darinį, kuris atsirado ir didėja;
- apgamą, kuris keičia dydį, formą ar spalvą;
- apgamą, kuris niežti, kraujuoja, šlapiuoja ar pasidengia šašu;
- žaizdelę, kuri negyja kelias savaites;
- šiurkštų, pleiskanojantį ar skausmingą odos plotą;
- mazgelį, kuris auga, kraujuoja ar atrodo blizgus;
- dėmę ar apgamą, kuris aiškiai skiriasi nuo kitų jūsų odos darinių.
ABCDE taisyklė: kaip įvertinti apgamą?
Vertinant apgamus dažnai naudojama ABCDE taisyklė. Ji padeda atpažinti požymius, dėl kurių apgamą reikėtų parodyti gydytojui.
- A – asimetrija: viena apgamo pusė atrodo kitaip nei kita.
- B – kraštai: kraštai nelygūs, išsilieję, dantyti ar neaiškūs.
- C – spalva: apgame matyti kelios spalvos ar atspalviai, pavyzdžiui, ruda, juoda, rausva, pilka ar melsva.
- D – dydis: apgamas didesnis nei apie 6 mm, nors pavojingi pakitimai gali būti ir mažesni.
- E – evoliucija: apgamas keičiasi laikui bėgant – didėja, tamsėja, šviesėja, iškyla, ima kraujuoti ar niežėti.
Ypač svarbus paskutinis punktas – pokytis. Net jei apgamas neatitinka visų ABCDE požymių, bet jis akivaizdžiai keičiasi, jį verta patikrinti.
„Kitoks nei visi“ apgamas
Dar viena naudinga taisyklė – atkreipti dėmesį į apgamą ar dėmę, kuri atrodo kitaip nei visi kiti jūsų odos dariniai. Kartais tai vadinama „bjauriojo ančiuko“ principu.
Jei dauguma jūsų apgamų panašūs, o vienas yra ryškiai tamsesnis, margesnis, didesnis, kitokios formos ar tiesiog „krenta į akis“, verta jį parodyti gydytojui.
Kas turi didesnę odos vėžio riziką?
Odos vėžys gali išsivystyti bet kam, tačiau kai kuriems žmonėms rizika didesnė.
Didesnę riziką gali turėti žmonės, kurie:
- turi šviesią odą, kuri lengvai nudega saulėje;
- turi daug apgamų;
- turi netipinių ar įvairiai atrodančių apgamų;
- yra stipriai nudegę saulėje, ypač vaikystėje ar paauglystėje;
- dažnai deginosi soliariumuose;
- daug laiko praleidžia saulėje dėl darbo ar laisvalaikio;
- šeimoje turi melanomos ar kito odos vėžio atvejų;
- anksčiau jau yra sirgę odos vėžiu;
- turi nusilpusią imuninę sistemą arba vartoja imunitetą slopinančius vaistus.
Rizika didėja ir su amžiumi, tačiau melanoma gali pasireikšti ir jauniems žmonėms. Todėl įtartinų pokyčių nereikėtų ignoruoti vien dėl amžiaus.
Kaip tikrinti odą namuose?
Reguliari savistaba yra vienas paprasčiausių būdų pastebėti pokyčius anksti. Nebūtina tikrintis kasdien, bet verta kas kelis mėnesius ramiai apžiūrėti odą nuo galvos iki kojų.
Kaip tai padaryti:
- apžiūrėkite veidą, ausis, kaklą, krūtinę, pilvą, rankas ir kojas;
- nepamirškite nugaros, pečių, sėdmenų ir užpakalinės kojų pusės;
- naudokite veidrodį sunkiai matomoms vietoms;
- paprašykite partnerio ar artimo žmogaus apžiūrėti nugarą ir galvos odą;
- patikrinkite pėdas, tarpupirščius, nagus ir delnus;
- atkreipkite dėmesį ne tik į apgamus, bet ir į negyjančias žaizdeles, šašus ar mazgelius;
- jei turite daug apgamų, galite juos nufotografuoti, kad būtų lengviau pastebėti pokyčius.
Fotografuojant svarbu naudoti panašų apšvietimą ir atstumą. Nuotraukos nepakeičia gydytojo apžiūros, bet gali padėti pastebėti, ar apgamas keičiasi.
Kuriose vietose dažniausiai atsiranda odos vėžys?
Odos vėžys dažniau atsiranda saulės veikiamose vietose, pavyzdžiui, ant veido, nosies, ausų, kaklo, galvos odos, pečių, rankų, nugaros ir kojų.
Tačiau jis gali atsirasti ir ten, kur saulė patenka retai: ant pėdų, tarpupirščiuose, po nagais, kirkšnyse ar kitose mažiau pastebimose vietose. Todėl pilna odos apžiūra yra naudingesnė nei tik veido ar rankų patikrinimas.
Kas vyksta per odos apžiūrą?
Odos apžiūros metu gydytojas įvertina įtartiną apgamą ar odos darinį, paklausia, kada jį pastebėjote, ar jis keičiasi, ar kraujuoja, niežti, skauda, ar šeimoje yra buvę odos vėžio.
Dažnai naudojamas dermatoskopas – specialus prietaisas su šviesa ir didinimu, leidžiantis geriau matyti odos darinio struktūrą. Dermatoskopija padeda atskirti daug nepavojingų pakitimų nuo tų, kuriuos reikia tirti toliau.
Jei darinys atrodo įtartinai, gydytojas gali rekomenduoti jį pašalinti ir išsiųsti histologiniam ištyrimui. Tai reiškia, kad audinys tiriamas mikroskopu ir nustatoma, ar yra vėžinių ląstelių.
Kas daroma, jei apgamą reikia tirti?
Jei apgamas ar kitas odos darinys atrodo įtartinas, dažniausiai jis pašalinamas chirurginiu būdu. Procedūra paprastai atliekama vietinėje nejautroje – nuskausminama tik ta vieta, kur yra darinys.
Pašalintas audinys siunčiamas į laboratoriją. Atsakymas padeda tiksliai nustatyti, ar darinys buvo gerybinis, ar piktybinis, kokio tipo jis yra ir ar reikalingas papildomas gydymas.
Kai kuriais atvejais pašalinimas būna ir visas reikalingas gydymas, ypač jei odos vėžys pastebėtas labai anksti. Jei pakitimas rimtesnis, gali prireikti platesnio pašalinimo ar papildomo ištyrimo.
Ar visi pakitę apgamai yra vėžys?
Ne. Dauguma apgamų ar odos darinių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus, nėra vėžys. Apgamai gali keistis dėl amžiaus, hormonų, trinties, sudirginimo ar kitų nepavojingų priežasčių.
Tačiau vien pažiūrėjus namuose ne visada įmanoma saugiai atskirti nepavojingą pakitimą nuo įtartino. Todėl geriau pasitikrinti, jei pokytis išlieka, didėja, kraujuoja ar atrodo neįprastai.
Kaip sumažinti odos vėžio riziką?
Ne visų odos vėžio atvejų galima išvengti, bet UV spindulių poveikio mažinimas yra vienas svarbiausių būdų sumažinti riziką.
Padeda šios priemonės:
- venkite nudegimų saulėje;
- stipriausios saulės metu ieškokite pavėsio;
- dėvėkite kepurę, akinius nuo saulės ir odą dengiančius drabužius;
- naudokite plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės;
- tepkite pakankamą kiekį kremo ir kartokite tepimą, ypač po maudynių ar gausaus prakaitavimo;
- venkite soliariumų;
- ypač saugokite vaikų odą nuo nudegimų.
Apsauga nuo saulės svarbi ne tik atostogaujant šiltuose kraštuose. Pavasarį ir vasarą Lietuvoje UV spinduliai taip pat gali būti stiprūs, ypač vidurdienį, prie vandens ar ilgai būnant lauke.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebite naują ar besikeičiantį apgamą, odos dėmę, mazgelį ar žaizdelę, kuri negyja.
Pasitarkite su gydytoju, jei:
- apgamas keičia dydį, formą ar spalvą;
- apgamas kraujuoja, niežti, skauda ar pasidengia šašu;
- atsirado naujas greitai augantis darinys;
- žaizdelė negyja kelias savaites;
- oda vienoje vietoje nuolat pleiskanoja, šlapiuoja ar kraujuoja;
- darinys atrodo kitaip nei visi kiti jūsų apgamai;
- turite daug apgamų ir pastebėjote naują neįprastą pokytį;
- anksčiau sirgote odos vėžiu arba šeimoje buvo melanomos atvejų.
Nereikia laukti, kol pokytis taps didelis ar skausmingas. Odos vėžys ankstyvoje stadijoje dažnai neskauda.
Kada reikėtų kreiptis skubiau?
Skubiau kreipkitės medicininės pagalbos, jei odos darinys greitai didėja, kraujuoja be aiškios priežasties, atsirado staigus spalvos ar formos pokytis, žaizda negyja ir blogėja, arba jei kartu jaučiate bendrą silpnumą, padidėjusius limfmazgius ar kitus neįprastus simptomus.
Jei pakitęs apgamas buvo netyčia užkabintas ir dėl to vieną kartą pakraujavo, tai nebūtinai reiškia vėžį. Tačiau jei apgamas kraujuoja savaime, kartojasi šašai ar jis aiškiai keičiasi, jį reikia parodyti gydytojui.
Gyvenimas turint didesnę riziką
Jei turite daug apgamų, netipinių apgamų, šeimoje buvo melanomos atvejų arba anksčiau jau turėjote odos vėžį, odą verta stebėti atidžiau. Gydytojas gali patarti, kaip dažnai reikėtų profilaktiškai tikrintis.
Kai kuriems žmonėms naudinga periodinė odos apžiūra su dermatoskopu, o turint daug apgamų – jų fotografavimas ir pokyčių stebėjimas laikui bėgant.
Nors mintis apie odos vėžį gali kelti nerimą, svarbu prisiminti: dauguma įtartinai atrodančių darinių pasirodo esantys nepavojingi. Tačiau būtent patikra padeda tai išsiaiškinti saugiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip dažnai reikėtų tikrinti odą namuose?
Daugumai žmonių pakanka odą apžiūrėti kas kelis mėnesius. Jei turite daug apgamų, buvote stipriai nudegę saulėje, šeimoje buvo melanomos ar gydytojas nurodė didesnę riziką, tikrintis gali reikėti dažniau.
Ar melanoma visada būna tamsi?
Ne. Melanoma dažnai būna ruda ar juoda, bet kartais gali būti rausva, pilkšva, melsva ar net nelabai pigmentuota. Todėl svarbu stebėti ne tik spalvą, bet ir pokyčius, formą, kraštus, augimą, kraujavimą ar negijimą.
Ar odos vėžys skauda?
Dažnai ankstyvas odos vėžys neskauda. Dėl to pavojinga laukti skausmo kaip pagrindinio įspėjamojo ženklo. Įtartinas gali būti ir neskausmingas, bet augantis, kraujuojantis ar negyjantis darinys.
Ar visi dideli apgamai pavojingi?
Ne visi. Kai kurie didesni apgamai yra gerybiniai ir stabilūs daugelį metų. Labiau neramina apgamas, kuris keičiasi, tampa netaisyklingas, margas, kraujuoja arba atrodo kitaip nei kiti.
Ar galima pačiam nufotografuoti apgamą stebėjimui?
Taip, tai gali būti naudinga. Fotografuokite iš panašaus atstumo ir panašiame apšvietime. Tačiau nuotraukos nepakeičia gydytojo apžiūros, jei apgamas atrodo įtartinai.
Ar galima šalinti apgamą grožio tikslais?
Kartais apgamai šalinami dėl trynimo, dirginimo ar estetinių priežasčių. Tačiau prieš šalinant apgamą svarbu jį įvertinti mediciniškai, ypač jei jis keitėsi. Įtartini dariniai turėtų būti šalinami taip, kad juos būtų galima ištirti laboratorijoje.
Ar soliariumas didina odos vėžio riziką?
Taip. Soliariumai skleidžia UV spindulius, kurie didina odos pažeidimų ir odos vėžio riziką. Ypač rizikingas soliariumų naudojimas jauname amžiuje.
Ką daryti, jei netyčia užkabinau apgamą?
Jei apgamas buvo užkabintas, švelniai nuplaukite vietą, sustabdykite kraujavimą ir stebėkite gijimą. Jei apgamas negyja, vėl kraujuoja, keičiasi ar atrodė įtartinas dar prieš traumą, parodykite jį gydytojui.
Apibendrinimas
Odos vėžys yra dažnas, tačiau anksti pastebėtas dažniausiai gydomas sėkmingiau ir paprasčiau. Todėl verta reguliariai apžiūrėti savo odą, atkreipti dėmesį į naujus ar besikeičiančius apgamus, negyjančias žaizdeles, kraujuojančius mazgelius ar dėmes, kurios atrodo kitaip nei kitos.
ABCDE taisyklė, „kitoks nei visi“ apgamas ir paprasta odos savistaba gali padėti pastebėti pokyčius anksčiau. Jei kyla abejonių, geriausias sprendimas – ne laukti, o pasitarti su gydytoju.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei pastebėjote įtartiną apgamą, negyjančią žaizdelę ar kitą odos pokytį, kreipkitės į šeimos gydytoją arba gydytoją dermatologą.
