Apgamai yra labai dažni. Dauguma suaugusių žmonių ant kūno turi bent kelis ar keliasdešimt apgamų, ir dažniausiai jie yra visiškai nepavojingi. Vis dėlto kai kurie žmonės svarsto apgamo šalinimą, nes apgamas pasikeitė, dirgina odą, kliūva už drabužių arba kelia estetinių nepatogumų.
Lietuvoje apgamai gali būti šalinami dėl medicininių arba estetinių priežasčių. Įtartini apgamai pirmiausia turi būti įvertinti gydytojo, nes kai kurie odos pakitimai gali būti susiję su melanoma ar kitomis odos vėžio formomis. Gerybiniai apgamai, kurie trukdo, dirgina ar nepatinka estetiškai, dažnai šalinami privačiose dermatologijos, chirurgijos ar estetinės medicinos klinikose.
Šiame straipsnyje paaiškinama, kada apgamo šalinimas gali būti rekomenduojamas, kaip atliekama procedūra, kuo skiriasi medicininis ir estetinis šalinimas, kokie metodai taikomi ir ko tikėtis gijimo metu.
Kas yra apgamas?
Apgamas, mediciniškai vadinamas nevusu, yra nedidelis odos darinys, susidarantis iš pigmentą gaminančių ląstelių – melanocitų. Daug apgamų atsiranda vaikystėje ar jauname amžiuje ir ilgą laiką išlieka panašūs.
Apgamai gali atrodyti labai įvairiai. Jie gali būti plokšti arba iškilę, lygūs arba šiek tiek šiurkštūs, šviesiai rudi, tamsiai rudi, beveik juodi, rausvi ar kūno spalvos.
Dauguma apgamų yra nepavojingi, tačiau retais atvejais apgame arba į apgamą panašiame odos darinyje gali vystytis melanoma – pavojingiausia odos vėžio forma. Todėl bet koks įtartinas apgamas turėtų būti patikrintas prieš svarstant kosmetinį šalinimą.
Kodėl žmonės svarsto apgamo šalinimą?
Apgamą galima norėti pašalinti dėl kelių priežasčių. Kartais priežastis yra medicininė, o kartais susijusi su komfortu ar išvaizda.
Dažnos apgamų šalinimo priežastys:
- apgamas keičia formą, dydį ar spalvą;
- apgamas kraujuoja, šlapiuoja, pasidengia šašais ar niežti;
- apgamas nuolat dirginamas skutantis ar trinamas drabužių;
- iškilęs apgamas dažnai užkliūva;
- apgamas veide ar kitoje matomoje vietoje kelia estetinį diskomfortą;
- apgamas atrodo neįprastai ir žmogus nori aiškumo.
Jei apgamas turi galimų odos vėžio požymių, jį pirmiausia turi įvertinti gydytojas. Tokiu atveju jo nereikėtų šalinti vien kosmetiniais metodais be tinkamos diagnostikos.
Požymiai, kad apgamą reikėtų patikrinti
Vertinant apgamus dažnai naudojama ABCDE taisyklė, padedanti atpažinti galimus melanomos požymius:
- A – asimetrija: viena apgamo pusė nepanaši į kitą;
- B – kraštai: kraštai nelygūs, išplaukę, dantyti ar netaisyklingi;
- C – spalva: apgame yra kelios spalvos ar atspalviai;
- D – dydis: apgamas didesnis nei maždaug 6 mm arba akivaizdžiai didėja;
- E – evoliucija: apgamas laikui bėgant keičiasi.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebite šiuos pokyčius, taip pat jei apgamas pradeda kraujuoti, skaudėti, niežėti, šlapiuoti, pasidengia šašais arba atsiranda naujas neįprastas odos darinys. Ankstyvas įvertinimas yra saugiausias kelias, nes anksti nustatyta melanoma gydoma daug sėkmingiau.
Kaip atliekamas apgamo šalinimas?
Apgamo šalinimas dažniausiai yra nesudėtinga ambulatorinė procedūra. Tai reiškia, kad paprastai nereikia gulėti ligoninėje. Procedūra dažnai atliekama taikant vietinę nejautrą dermatologijos, chirurgijos, šeimos medicinos ar privačioje odos klinikoje, priklausomai nuo apgamo pobūdžio ir įstaigos paslaugų.
Tikslus metodas priklauso nuo apgamo dydžio, vietos, tipo ir nuo to, ar jis atrodo įtartinas. Prieš šalinimą gydytojas apgamą apžiūri, dažnai naudodamas dermatoskopą – specialų padidinamąjį prietaisą, leidžiantį išsamiau įvertinti odos darinius.
Jei apgamas atrodo įtartinas, jis paprastai šalinamas taip, kad audinį būtų galima išsiųsti histologiniam tyrimui. Šis tyrimas mikroskopu padeda nustatyti, ar darinyje nėra piktybinių pakitimų.
Dažniausi apgamų šalinimo būdai
Chirurginis išpjovimas
Chirurginis išpjovimas yra vienas dažniausių metodų, ypač kai apgamas atrodo įtartinas, yra gilesnis arba reikia patikimo histologinio ištyrimo. Gydytojas pašalina visą apgamą kartu su nedideliu aplinkinės odos krašteliu. Žaizda dažniausiai užsiuvama siūlais.
Šis metodas dažnai pasirenkamas, kai reikia atmesti melanomą ar kitą odos vėžį, nes pašalintas audinys gali būti ištirtas laboratorijoje.
Nuskutimas arba paviršinis pašalinimas
Paviršinis apgamo pašalinimas, kartais vadinamas nuskutimu, taikomas kai kuriems iškilusiems gerybiniams apgamams. Procedūros metu apgamas atsargiai pašalinamas iki odos paviršiaus arba šiek tiek giliau.
Šis metodas dažniausiai nereikalauja siūlių, tačiau nedidelis randas ar odos spalvos pakitimas vis tiek gali likti. Jis netinka visiems apgamams, ypač jei yra įtarimas dėl piktybinių pokyčių.
Šalinimas lazeriu
Lazeris gali būti taikomas kai kuriems gerybiniams pigmentiniams ar paviršiniams odos dariniams. Vis dėlto tipinių apgamų gydytojai dažnai nerekomenduoja šalinti lazeriu, jei nėra aišku, kad darinys gerybinis, nes lazeriu sunaikintas audinys paprastai negali būti tinkamai ištirtas mikroskopu.
Dėl šios priežasties įtartini apgamai dažniausiai šalinami chirurgiškai, o ne lazeriu.
Apgamų šalinimas dėl medicininių priežasčių
Jei apgamas atrodo įtartinas, keičiasi arba kelia odos vėžio įtarimą, pirmiausia reikalinga medicininė apžiūra. Tokiu atveju galima kreiptis į šeimos gydytoją, gydytoją dermatovenerologą arba kitą odos darinius vertinantį specialistą.
Įtarus melanomą ar kitą odos vėžį, pacientas turėtų būti nukreiptas išsamesniam ištyrimui ir gydymui. Tokiais atvejais svarbu ne tik pašalinti darinį, bet ir užtikrinti tinkamą histologinį tyrimą bei tolesnę priežiūrą.
Mediciniškai įtartinų apgamų nereikėtų šalinti grožio salonuose ar vietose, kur neatliekamas gydytojo įvertinimas ir nėra galimybės ištirti audinio.
Apgamų šalinimas dėl estetikos ar patogumo
Dalis žmonių apgamus šalina ne dėl vėžio įtarimo, o todėl, kad jie trukdo, dažnai kliūva, dirgina odą ar kelia estetinį diskomfortą. Tokie apgamai dažnai šalinami privačiose dermatologijos, chirurgijos ar estetinės medicinos klinikose.
Net jei apgamas atrodo gerybinis ir šalinamas dėl išvaizdos, saugiausia prieš procedūrą atlikti gydytojo apžiūrą ir dermatoskopiją. Tai padeda įsitikinti, kad apgamą galima šalinti pasirinktu metodu.
Jei apgamas nuolat traumuojamas, pavyzdžiui, skutantis, nešiojant liemenėlę, diržą, papuošalus ar aptemptus drabužius, jo pašalinimas gali pagerinti komfortą ir sumažinti pakartotinio dirginimo riziką.
Kiek kainuoja apgamo šalinimas Lietuvoje?
Apgamo šalinimo kaina Lietuvoje priklauso nuo klinikos, gydytojo specializacijos, apgamo dydžio, vietos, pasirinkto metodo, nejautros, histologinio tyrimo poreikio ir kontrolinių vizitų. Privačiose klinikose kaina dažnai gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų už vieną darinį.
Į kainą nebūtinai visada įskaičiuota pirminė konsultacija, dermatoskopija, histologinis tyrimas, siūlų išėmimas ar pakartotinė apžiūra, todėl prieš procedūrą verta tiksliai pasiteirauti, kas įtraukta į galutinę kainą.
Jei apgamas šalinamas dėl medicininių priežasčių viešojoje sveikatos sistemoje, paslaugos teikimo tvarka ir kompensavimas priklauso nuo siuntimo, diagnozės, gydymo įstaigos ir galiojančios sveikatos sistemos tvarkos.
Kas vyksta po apgamo pašalinimo?
Gijimas po apgamo pašalinimo dažniausiai būna nesudėtingas. Kelias dienas vieta gali būti šiek tiek jautri, paraudusi ar patinusi. Gydama oda palaipsniui suformuoja nedidelį randą.
Gydytojas paprastai rekomenduoja:
- laikyti vietą švarią ir sausą pagal pateiktas instrukcijas;
- tiksliai laikytis žaizdos priežiūros rekomendacijų;
- kelias dienas vengti intensyvaus sporto ar tempimo toje vietoje;
- nesikasyti ir nenulupti šašo;
- saugoti gijimo vietą nuo saulės;
- atvykti siūlų išėmimui ar kontrolei, jei tai paskirta.
Jei buvo naudoti siūlai, jie dažniausiai pašalinami po 1–2 savaičių, priklausomai nuo kūno vietos ir žaizdos gijimo.
Galimos rizikos ir komplikacijos
Apgamo šalinimas paprastai yra saugi procedūra, tačiau, kaip ir bet kuri nedidelė chirurginė intervencija, ji turi tam tikrų rizikų.
Galimos komplikacijos:
- randas;
- infekcija;
- kraujavimas;
- odos spalvos pakitimai;
- žaizdos išsiskyrimas;
- retas apgamo atsinaujinimas, jei liko pigmentinių ląstelių.
Riziką sumažina patyręs specialistas, tinkamai parinktas šalinimo metodas ir gera žaizdos priežiūra po procedūros.
Ar apgamas gali ataugti?
Dažniausiai visiškai pašalintas apgamas neatauga. Tačiau jei apgamas pašalintas tik iš dalies, odoje gali likti pigmentinių ląstelių ir apgamas gali vėl išryškėti.
Tai viena priežasčių, kodėl įtartini apgamai dažniausiai šalinami pilnai chirurginiu būdu, o ne vien kosmetiniais metodais.
Reguliari odos patikra
Net jei vienas apgamas pašalintas, svarbu ir toliau reguliariai stebėti odą. Nauji apgamai ir odos pakitimai gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo metu.
Verta kas kelis mėnesius apžiūrėti savo odą gerai apšviestoje vietoje. Sunkiai matomas vietas, pavyzdžiui, nugarą, galvos odą ar užpakalinę kojų dalį, gali padėti patikrinti artimas žmogus.
Ypač svarbu stebėti apgamus, kurie keičiasi, atrodo kitaip nei kiti, kraujuoja, niežti, skauda ar negyja. Tokiais atvejais saugiausia kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- apgamas keičia formą, dydį ar spalvą;
- apgamas tampa niežtintis, skausmingas ar kraujuoja;
- apgamas pasidengia šašais, šlapiuoja ar negyja;
- staiga atsiranda naujas neįprastas apgamas;
- odos darinys negyja kelias savaites;
- apgamas atrodo kitaip nei visi kiti jūsų apgamai.
Jei nerimaujate dėl apgamo, geriau kreiptis anksčiau. Ankstyva apžiūra padeda atskirti nepavojingus pakitimus nuo tų, kuriems reikia gydymo.
Apibendrinimas
Apgamo šalinimas yra dažna ir paprastai nesudėtinga procedūra, tačiau ji turėtų prasidėti nuo tinkamo medicininio įvertinimo. Dauguma apgamų yra nepavojingi, bet bet koks įtartinas pokytis turi būti įvertintas prieš svarstant kosmetinį šalinimą.
Jei apgamas dirgina odą, kliūva už drabužių, trukdo skutantis ar kelia estetinį diskomfortą, saugios šalinimo galimybės yra prieinamos dermatologijos ir chirurgijos klinikose. Svarbiausia įsitikinti, kad apgamas prieš šalinimą buvo tinkamai įvertintas, o prireikus pašalintas audinys ištirtas histologiškai.
Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei apgamas greitai keičiasi, kraujuoja, skauda, niežti, negyja ar atrodo įtartinai, kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą arba šeimos gydytoją.