Ankstyvieji demencijos požymiai: į ką atkreipti dėmesį?

Kartais ką nors pamiršti yra visiškai normalu. Daugeliui pasitaiko padėti raktus ne į tą vietą, įėjus į kambarį pamiršti, ko atėjome, arba sunkiau prisiminti vardą, kai esame pavargę ar išsiblaškę. Tačiau jei atminties problemos, sumišimas ar elgesio pokyčiai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta į tai pažiūrėti rimčiau.

Demencija nėra tiesiog įprastas senėjimas. Tai simptomų visuma, susijusi su smegenų veiklos pokyčiais. Ji gali paveikti atmintį, mąstymą, kalbą, sprendimų priėmimą, nuotaiką ir gebėjimą atlikti kasdienes veiklas. Ankstyvieji požymiai dažnai būna subtilūs, atsiranda pamažu, o artimieji juos neretai pastebi anksčiau nei pats žmogus.

Šiame straipsnyje paaiškinama, kokie gali būti ankstyvieji demencijos požymiai, kokios būklės gali atrodyti panašiai, kaip jautriai apie tai pasikalbėti su artimu žmogumi ir kada kreiptis į šeimos gydytoją ar socialines paslaugas.

Kas yra demencija?

Demencija yra bendras terminas simptomams, kuriuos sukelia smegenų pokyčiai. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, tačiau demenciją gali sukelti ir kraujagysliniai smegenų pažeidimai, Lewy kūnelių demencija, frontotemporalinė demencija ir kitos būklės.

Dažniausiai demencija vystosi pamažu. Ji gali paveikti atmintį, bendravimą, gebėjimą samprotauti, nuotaiką, asmenybę ir kasdienius įgūdžius. Ankstyvoje stadijoje žmogus dar gali gyventi savarankiškai, dirbti, vairuoti, tvarkytis su daugeliu įprastų veiklų, tačiau pradeda matytis nedideli pokyčiai.

Svarbu suprasti, kad demencija nėra vien „blogesnė atmintis“. Kai kuriems žmonėms pirmiau pasikeičia elgesys, nuotaika, gebėjimas planuoti, orientuotis ar atlikti įprastas užduotis.

Ankstyvieji demencijos požymiai ne visada akivaizdūs

Viena sudėtingiausių ankstyvos demencijos dalių yra tai, kad pirmuosius požymius lengva paaiškinti kitaip. Praleistas vizitas gali būti nurašytas užimtumui. Kartojama ta pati istorija gali atrodyti kaip nekaltas įprotis. Pasiklydimas pažįstamoje vietoje gali būti laikomas vienkartiniu nutikimu. Nuotaikos pokyčiai gali būti siejami su stresu, netektimi ar amžiumi.

Vienas toks epizodas nebūtinai reiškia demenciją. Daug svarbiau yra pasikartojantis modelis: simptomai yra nauji, dažnėja, trukdo kasdieniam gyvenimui arba juos pastebi keli žmonės.

Gali padėti paprastas klausimas: ar šis žmogus tvarkosi taip, kaip anksčiau? Jei atsakymas yra „ne“, verta pasikalbėti su šeimos gydytoju.

Atminties sutrikimai, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui

Atminties problemos yra vienas geriausiai žinomų ankstyvųjų demencijos požymių. Tačiau čia kalbama ne apie retkarčiais pamirštą žodį ar kažkur padėtą daiktą. Labiau neramina tai, kai žmogus pamiršta nesenus įvykius, pokalbius ar informaciją, kurią anksčiau būtų lengvai prisiminęs.

Pavyzdžiai:

• tas pats klausimas užduodamas vėl ir vėl;
• pamirštami neseni pokalbiai;
• praleidžiami vizitai, susitikimai ar svarbios datos;
• žmogus nebeprisimena, ar sumokėjo sąskaitas;
• perkamas tas pats produktas kelis kartus, nes pamirštama, kad jo jau yra namuose;
• staiga reikia daug daugiau užrašų, priminimų ar artimųjų pagalbos nei anksčiau.

Kai kuriems žmonėms išlieka labai aiškūs prisiminimai iš senų laikų, tačiau sunku prisiminti, kas įvyko vakar. Tai gali gluminti šeimą, nes atrodo, kad atmintis „lyg ir gera“, bet kasdienybėje vis tiek kyla problemų.

Sunkiau rasti žodžius ar sekti pokalbį

Demencija gali paveikti kalbą. Žmogus gali dažniau sustoti sakinio viduryje, pamesti mintį, kartoti tą patį arba sunkiau rasti tinkamą žodį. Kartais daiktas apibūdinamas vietoj to, kad būtų įvardytas, pavyzdžiui, sakoma „tas daiktas rašyti“, o ne „tušinukas“.

Taip pat gali tapti sunkiau sekti pokalbį, ypač kai kalba keli žmonės vienu metu. Dėl to žmogus gali pradėti vengti susibūrimų ar pokalbių ne todėl, kad jam neberūpi, o todėl, kad bendrauti tapo varginančia ar gėdą keliančia patirtimi.

Retkarčiais sunkiau rasti žodį yra normalu, ypač pavargus. Labiau neramina, kai tai nauja, dažna, stiprėja arba trukdo pasitikėjimui savimi ir bendravimui.

Sumišimas dėl laiko ar vietos

Ankstyvoje demencijos stadijoje žmogus gali pradėti painiotis dėl datų, savaitės dienų, metų laiko ar įprastos dienotvarkės. Jis gali ateiti gerokai per anksti ar per vėlai, pamiršti, kokia šiandien diena, arba nebesuprasti, kodėl atsidūrė tam tikroje vietoje.

Kitas svarbus požymis – pasiklydimas pažįstamoje aplinkoje. Pavyzdžiui, žmogus gali pasimesti eidamas į įprastą parduotuvę, grįždamas iš poliklinikos, važiuodamas viešuoju transportu ar vairuodamas žinomą maršrutą.

Tokie pokyčiai gali kelti saugumo riziką. Tai nereiškia, kad reikia iš karto atimti savarankiškumą, bet gali reikėti suplanuoti saugesnius maršrutus, priminimus, palydą ar papildomą artimųjų pagalbą.

Sunkumai atliekant įprastas užduotis

Kitas ankstyvas požymis – žmogui tampa sunkiau atlikti veiklas, kurias anksčiau darė lengvai. Tai gali būti įprasto patiekalo gaminimas, skalbimo mašinos naudojimas, recepto sekimas, sąskaitų apmokėjimas internetu, vaistų vartojimas pagal grafiką, telefono naudojimas ar atsiskaitymas parduotuvėje.

Iš pradžių žmogus gali šiuos sunkumus slėpti arba vengti veiklų, kurios anksčiau buvo įprastos. Pavyzdžiui, gali sakyti, kad nebenori gaminti, nebenori tvarkyti dokumentų ar „nebesidomi“ veikla, kuri anksčiau buvo svarbi.

Čia svarbus skirtumas: kalbama ne apie tai, kad žmogui nepatinka naujos technologijos ar reikia pagalbos su nauju telefonu. Neramina gebėjimo atlikti jau pažįstamas užduotis pasikeitimas.

Planavimo, sprendimų priėmimo ir nuovokos pokyčiai

Demencija gali paveikti vadinamąsias vykdomąsias funkcijas – gebėjimą planuoti, organizuoti, spręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai gali pasireikšti labai praktiškai dar prieš ryškesnius atminties sutrikimus.

Galimi požymiai:

• sunkiau tvarkyti pinigus ar sąskaitas;
• neįprasti pirkiniai ar polinkis patikėti sukčiais;
• sunku atlikti užduotį keliais žingsniais;
• prastesnė nuovoka dėl saugumo, maisto gaminimo, vairavimo ar vaistų;
• sunku priimti sprendimus, kurie anksčiau buvo paprasti;
• dokumentai, vizitai ar kasdieniai reikalai ima kelti didelį stresą.

Šie pokyčiai yra jautri tema, nes susiję su savarankiškumu. Svarbu kalbėti pagarbiai ir ramiai, bet kartu rimtai vertinti praktinę riziką.

Nuotaikos, asmenybės ar elgesio pokyčiai

Demencija veikia ne tik atmintį. Ji gali paveikti nuotaiką, pasitikėjimą savimi, asmenybę ir elgesį. Žmogus gali tapti neramesnis, dirglesnis, įtarus, liūdnesnis, uždaresnis ar lengviau susijaudinantis. Gali sumažėti susidomėjimas pomėgiais, bendravimu ar veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.

Kai kurie žmonės tampa impulsyvesni arba pasako dalykų, kurie anksčiau jiems nebuvo būdingi. Kiti tampa labai tylūs, abejingi ar be iniciatyvos. Frontotemporalinės demencijos atveju asmenybės ir elgesio pokyčiai kartais atsiranda anksčiau nei atminties problemos.

Artimiesiems tai gali būti sunku, nes pokyčiai atrodo asmeniški. Jei demencija iš tiesų yra, elgesys gali būti susijęs su smegenų pokyčiais, o ne sąmoningu nemandagumu ar abejingumu.

Vis dėlto depresija, nerimas ir gedulas taip pat gali atrodyti panašiai. Todėl svarbu ne spėlioti, o kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio įvertinimo.

Pasitraukimas iš darbo, pomėgių ar socialinio gyvenimo

Ankstyvos demencijos metu žmogus gali pradėti vengti situacijų, kurios tapo per sudėtingos. Jis gali nebeiti į būrelius, vengti skambinti draugams, atsisakyti pomėgių ar nebenorėti dalyvauti šeimos susibūrimuose.

Kartais taip nutinka todėl, kad žmogui gėda pamiršti vardus ar pamesti pokalbio eigą. Kartais jį vargina kelionė, planavimas, triukšmas ar daug žmonių vienoje vietoje. Kartais tai susiję su nerimu ar prislėgta nuotaika.

Pasitraukimas iš veiklų nebūtinai reiškia demenciją. Tačiau jei kartu matyti atminties sutrikimai, sumišimas, sunkumai kalbant ar kasdienės veiklos pokyčiai, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

Daiktų dėjimas į neįprastas vietas

Visi kartais pametame daiktus. Tačiau esant demencijai tai gali kartotis dažniau ir keisčiau. Pavyzdžiui, raktai gali atsidurti šaldytuve, piniginė – vonios spintelėje, maistas – neįprastoje vietoje, o pats žmogus nebegali prisiminti, kaip daiktas ten pateko.

Kai kurie žmonės pradeda įtarti, kad daiktus kažkas paėmė. Tai gali būti labai nemalonu tiek pačiam žmogui, tiek artimiesiems. Dažniausiai geriau ne ginčytis, o ramiai padėti ieškoti, sukurti pastovias vietas svarbiems daiktams ir palaikyti kuo pastovesnę rutiną.

Regos, suvokimo ir orientacijos erdvėje pokyčiai

Kai kurios demencijos formos paveikia ne pačias akis, o tai, kaip smegenys supranta matomą vaizdą. Tai nėra tas pats, kas tiesiog prastesnis regėjimas ar poreikis naujiems akiniams.

Žmogui gali tapti sunkiau įvertinti atstumus, atpažinti daiktus, skaityti, lipti laiptais, pastatyti automobilį ar orientuotis prietemoje. Jis gali dažniau užkliūti, netiksliai pasiekti kėdę, netiksliai pilti skysčius ar jaustis nejaukiai judrioje, vizualiai „triukšmingoje“ aplinkoje.

Akių patikra vis tiek svarbi, nes katarakta, glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija ar netinkami akiniai taip pat gali bloginti kasdienį funkcionavimą. Tačiau jei regėjimo sunkumai susiję su sumišimu ar kasdienės veiklos problemomis, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.

Asmeninės higienos ir namų rutinos pokyčiai

Ankstyva demencija gali paveikti kasdienę tvarką namuose. Galite pastebėti, kad žmogus, kuris anksčiau buvo tvarkingas, organizuotas ar rūpestingai prižiūrėdavo save, pradeda su tuo sunkiau tvarkytis.

Pavyzdžiai:

• nuolat dėvimi tie patys drabužiai;
• pamirštama nusiprausti, nusiskusti ar išsivalyti dantis;
• šaldytuve lieka pasenęs maistas;
• puodai paliekami ant viryklės;
• pamirštama išgerti vaistus;
• praleidžiami valgiai;
• nebeatidaromi laiškai ar neapmokamos sąskaitos;
• namai tampa neįprastai netvarkingi ar nesaugūs.

Tokie požymiai svarbūs ne tik diagnozei, bet ir pagalbos namuose planavimui. Jie gali rodyti, kad žmogui reikia kasdienės pagalbos, net jei nuolatinės priežiūros dar nereikia.

Ar tai demencija, ar normalus senėjimas?

Senstant gali prireikti daugiau laiko prisiminti informaciją, išmokti naujų dalykų ar atlikti sudėtingesnes užduotis. Tačiau demencija labiau tikėtina tada, kai pokyčiai trukdo kasdieniam gyvenimui, savarankiškumui, santykiams ar saugumui.

Pavyzdžiui, kartais pamiršti pažįstamo žmogaus vardą ir vėliau jį prisiminti gali būti normalu. Tačiau pamiršti artimo žmogaus neseną apsilankymą, daug kartų klausti to paties arba pasiklysti pažįstamame maršrute yra labiau neraminantys požymiai.

Normalus senėjimas gali reikšti, kad internetinė bankininkystė užtrunka ilgiau. Demencija gali reikšti, kad žmogus nebesupranta sąskaitų, atlieka neįprastus mokėjimus arba nebegali sekti žingsnių, kuriuos anksčiau mokėjo.

Kas dar gali atrodyti kaip demencija?

Ne kiekvienas atminties ar mąstymo sutrikimas yra demencija. Yra nemažai būklių, kurios gali atrodyti panašiai ir kai kurios jų yra gydomos arba koreguojamos.

Demenciją gali priminti:

• depresija ar nerimas;
• stresas, gedulas ar perdegimas;
• prastas miegas ar miego apnėja;
• klausos sutrikimas;
• vitamino B12 trūkumas;
• skydliaukės sutrikimai;
• dehidratacija;
• šlapimo takų infekcija, ypač vyresniems žmonėms;
• vaistų šalutinis poveikis;
• alkoholio vartojimo problemos;
• neseniai persirgta liga ar buvimas ligoninėje.

Staigus sumišimas nėra tipiškas ankstyvos demencijos požymis. Jei sumišimas atsiranda per kelias valandas ar dienas, tai gali būti infekcija, dehidratacija, vaistų poveikis, insultas, cukraus kiekio kraujyje sutrikimas ar kita skubi būklė. Tokiu atveju reikia kreiptis į medikus nedelsiant.

Šeimos gydytojas gali paskirti kraujo ar šlapimo tyrimus, įvertinti vartojamus vaistus, miegą, nuotaiką, klausą ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos atminčiai.

Kada kreiptis į šeimos gydytoją?

Registruokitės pas šeimos gydytoją, jei atminties sutrikimai, sumišimas, kalbos sunkumai, elgesio pokyčiai ar problemos su kasdienėmis užduotimis yra nauji, kartojasi ar stiprėja. Geriau pasitikrinti anksčiau, net jei paaiškėtų, kad priežastis yra kita ir ją galima koreguoti.

Gydytojas gali paklausti apie simptomus, jų pradžią, sveikatos istoriją, nuotaiką, miegą, vartojamus vaistus, alkoholį, kasdienį funkcionavimą ir artimųjų pastebėjimus. Taip pat gali būti atliekami trumpi atminties ir mąstymo testai, skiriami kraujo ar šlapimo tyrimai, vertinama depresijos ar kitų būklių tikimybė.

Jei yra pagrindo, šeimos gydytojas gali nukreipti neurologui, psichiatrui, geriatrui, atminties sutrikimų kabinetui ar kitai specializuotai konsultacijai, priklausomai nuo savivaldybės, gydymo įstaigos ir konkrečios situacijos.

Kaip kalbėti su žmogumi apie atminties pokyčius?

Kalbėti apie galimą demenciją gali būti sunku. Žmogus gali išsigąsti, jaustis įžeistas, gėdytis, gintis ar pykti. Kai kurie patys nepastebi pokyčių. Kiti jaučia, kad kažkas ne taip, bet bijo tai pripažinti.

Pasirinkite ramų momentą. Nepradėkite pokalbio iškart po konflikto ar klaidos. Naudokite konkrečius pavyzdžius, o ne etiketes. Pavyzdžiui, sakinys „pastebėjau, kad pastaruoju metu praleidai kelis vizitus, ir man neramu“ dažniausiai skamba geriau nei „tau demencija“.

Stenkitės kalbėti apie pagalbą, o ne kaltę. Galima sakyti:

• „Gal verta tai aptarti su šeimos gydytoju?“
• „Yra įvairių priežasčių, dėl kurių gali suprastėti atmintis, kai kurios jų gydomos.“
• „Jei nori, galiu eiti kartu.“
• „Suprantu, kad nejauku, bet geriau pasitikrinti anksčiau.“

Jei žmogus atsisako pagalbos, bet rizika didėja, verta užsirašyti konkrečius įvykius ir pasitarti su šeimos gydytojo komanda ar socialinėmis paslaugomis, ypač jei kyla saugumo klausimų.

Kodėl ankstyvas įvertinimas gali padėti?

Kai kurie žmonės vengia kreiptis pagalbos, nes bijo diagnozės. Tačiau ankstyvas įvertinimas gali būti labai naudingas. Kartais paaiškėja gydoma priežastis, pavyzdžiui, vitamino B12 trūkumas, skydliaukės sutrikimas, depresija, miego problemos ar netinkamas vaistų derinys. Jei tai demencija, diagnozė gali padėti gauti tinkamą pagalbą, planuoti ateitį ir sumažinti krizinių situacijų riziką.

Ankstyvas nustatymas gali padėti:

• geriau suprasti, kas vyksta;
• gauti specialistų konsultacijas ir pagalbą;
• peržiūrėti vartojamus vaistus ir kitas sveikatos būkles;
• planuoti finansinius, teisinius ir priežiūros klausimus;
• laiku pritaikyti namų aplinką;
• aptarti vairavimą, darbą ir saugumą;
• padėti artimiesiems, kol situacija netapo krizinė.

Saugumas namuose: pirmi praktiniai žingsniai

Jei nerimaujate dėl ankstyvos demencijos, nedideli pakeitimai namuose gali sumažinti riziką ir kartu išsaugoti žmogaus savarankiškumą. Tikslas nėra iškart viską perimti, o palengvinti kasdienybę.

Gali padėti:

• didelis kalendorius ar lenta su vizitais ir priminimais;
• telefono priminimai dėl vaistų ar valgymo;
• vaistų dėžutė savaitės dienomis, jei tai tinka konkrečiam žmogui;
• spintelių ar stalčių pažymėjimas užrašais;
• viena pastovi vieta raktams, piniginei ir akiniams;
• dūmų ir smalkių detektorių patikrinimas;
• automatiniai viryklės ar elektros prietaisų saugikliai, jei kyla rizika gaminant;
• geresnis apšvietimas ir kliūčių pašalinimas nuo grindų;
• reguliarūs artimųjų, kaimynų ar pagalbos darbuotojų apsilankymai.

Jei žmogus pradeda sunkiai tvarkytis su asmens higiena, maistu, vaistais, apsipirkimu, namų ruoša ar saugumu, gali reikėti pagalbos namuose.

Kada galvoti apie socialinę pagalbą?

Socialinė pagalba nereiškia vien slaugos namų. Ji gali apimti pagalbą namuose, dienos užimtumą, techninės pagalbos priemones, būsto pritaikymą, atokvėpio paslaugas artimiesiems ir kitą praktinę paramą.

Lietuvoje dėl socialinių paslaugų paprastai kreipiamasi į savo savivaldybę arba seniūniją. Gali būti vertinami žmogaus poreikiai, savarankiškumas, artimųjų galimybės padėti ir tai, kokios paslaugos būtų tinkamiausios. Tai gali būti socialinio darbuotojo pagalba, lankomoji priežiūra, dienos centras, pagalba namuose ar kitos paslaugos.

Jei žmogus gyvena vienas, pamiršta vaistus, nevalgo, palieka įjungtą viryklę, nebesusitvarko su higiena ar finansais, geriau nelaukti, kol įvyks nelaimė. Socialinės pagalbos aptarimas ankstyvoje stadijoje gali padėti išlaikyti saugumą ir savarankiškumą ilgiau.

Kaip padėti žmogui išsaugant orumą?

Demencija gali paveikti pasitikėjimą savimi ir tapatumo jausmą. Žmogui gali būti skaudu suprasti, kad jis nebesusitvarko su tuo, kas anksčiau buvo paprasta. Artimiesiems taip pat sunku rasti pusiausvyrą tarp apsaugos ir pagarbos savarankiškumui.

Stenkitės padėti taip, kad žmogus kuo ilgiau išlaikytų pasirinkimo jausmą. Siūlykite pagalbą, bet neskubėkite visko perimti. Sudėtingas užduotis suskaidykite į mažesnius žingsnius. Laikykitės pažįstamos rutinos. Nekoreguokite kiekvienos smulkios klaidos. Nerimo ar sumišimo metu dažniausiai labiau padeda ramus balsas ir užtikrinimas, o ne ginčas.

Labai svarbu kuo anksčiau įtraukti patį žmogų į sprendimus. Kol jis dar aiškiai gali išsakyti savo pageidavimus, verta aptarti, kas turėtų dalyvauti jo priežiūroje, kur jis norėtų gyventi, kokios rutinos jam svarbios ir kokią pagalbą jis priimtų.

Vairavimas, pinigai ir teisiniai klausimai

Ankstyvi demencijos požymiai kelia sudėtingų praktinių klausimų: ar saugu vairuoti, kaip tvarkomi pinigai, kas galės priimti sprendimus, jei būklė blogės.

Demencijos diagnozė nebūtinai reiškia, kad žmogus tą pačią dieną privalo nustoti vairuoti, tačiau vairavimo saugumas turi būti vertinamas rimtai. Jei žmogus pasiklysta pažįstamais maršrutais, painioja eismo situacijas, sulaukia pastabų dėl vairavimo ar pats jaučiasi nesaugiai, tai būtina aptarti su gydytoju ir artimaisiais.

Finansinis saugumas taip pat svarbus. Artimieji gali pastebėti neapmokėtas sąskaitas, neįprastus pirkinius, pamestas banko korteles ar didesnį pažeidžiamumą sukčiams. Gali padėti tiesioginiai mokėjimai, patikimo artimojo pagalba su dokumentais ir aiškūs susitarimai.

Teisiniai klausimai, pavyzdžiui, įgaliojimai, turto tvarkymas, priežiūros pageidavimai ir svarbių dokumentų sutvarkymas, lengviau sprendžiami anksti, kol žmogus dar gali pats suprasti situaciją ir priimti sprendimus.

Kada simptomai yra skubūs?

Demencija paprastai vystosi palaipsniui. Jei sumišimas, mieguistumas, stiprus nerimas, haliucinacijos ar atminties sutrikimai atsiranda staiga per kelias valandas ar dienas, reikėtų galvoti apie skubias medicinines priežastis. Tai gali būti infekcija, dehidratacija, vaistų poveikis, mažas cukraus kiekis kraujyje, insultas ar kliedesinė būklė.

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei žmogus staiga tapo sumišęs, neįprastai mieguistas, labai sujaudintas, silpnas, karščiuoja, negeria skysčių ar nebegali saugiai būti namuose.

Skambinkite 112, jei atsiranda insulto požymių, sąmonės netekimas, krūtinės skausmas, sunkus dusulys, traukuliai, stiprus silpnumas ar žmogus atrodo sunkiai sergantis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie dažniausiai būna pirmieji demencijos požymiai?

Ankstyvieji požymiai gali būti atminties sutrikimai, pasikartojantys klausimai, sunkumas rasti žodžius, sumišimas dėl laiko ar vietos, sunkumai atliekant įprastas užduotis, nuotaikos pokyčiai, prastesnė nuovoka ir pasitraukimas iš socialinio gyvenimo. Svarbiausia – pasikartojantis pokyčių modelis, kuris trukdo kasdienybei.

Ar užmaršumas visada reiškia demenciją?

Ne. Kartais pamiršti yra normalu, ypač patiriant stresą, neišsimiegant, sergant depresija ar būnant išsiblaškius. Demencija labiau tikėtina, kai atminties sutrikimai yra nuolatiniai, stiprėja ir trukdo kasdienėms veikloms, saugumui, pokalbiams ar savarankiškumui.

Ar demencijos simptomai gali prasidėti staiga?

Demencija dažniausiai vystosi pamažu. Staigus sumišimas ar greitas būklės pasikeitimas per kelias valandas ar dienas gali būti infekcijos, dehidratacijos, vaistų poveikio, insulto, mažo cukraus kiekio kraujyje ar kitos skubios būklės požymis. Tokiais atvejais reikia kreiptis skubiai.

Kokios būklės gali būti painiojamos su demencija?

Demenciją gali priminti depresija, nerimas, prastas miegas, klausos sutrikimas, skydliaukės ligos, vitamino B12 trūkumas, dehidratacija, infekcijos, vaistų šalutinis poveikis ir alkoholio vartojimo problemos. Šeimos gydytojas gali padėti patikrinti gydomas priežastis.

Kada dėl atminties problemų kreiptis į šeimos gydytoją?

Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei atminties problemos, sumišimas, kalbos sunkumai, elgesio pokyčiai ar kasdienių užduočių sunkumai yra nauji, kartojasi, blogėja ar kelia saugumo klausimų. Geriau pasitikrinti anksčiau, nei laukti krizės.

Kaip kalbėti su tėčiu, mama ar kitu artimu žmogumi apie galimą demenciją?

Pasirinkite ramų laiką ir remkitės konkrečiais pavyzdžiais. Nekaltinkite ir nediagnozuokite patys. Galite sakyti: „Pastebėjau, kad pastaruoju metu praleidai kelis vizitus, ir man neramu. Gal galėtume kartu pasikalbėti su šeimos gydytoju?“ Svarbiausia – kalbėti apie pagalbą, o ne kaltę.

Ar žmogus su ankstyva demencija gali gyventi namuose?

Taip, daugelis žmonių ankstyvoje stadijoje ir toliau gyvena namuose, ypač jei yra rutina, priminimai, artimųjų pagalba, saugesnė aplinka ir prireikus socialinės paslaugos. Poreikiai gali keistis, todėl svarbu reguliariai peržiūrėti situaciją.

Kokia pagalba prieinama artimiesiems?

Artimieji gali kreiptis į savivaldybę dėl socialinių paslaugų, pagalbos namuose, atokvėpio paslaugų ar kitos paramos. Taip pat verta kreiptis į pacientų organizacijas, dienos centrus, bendruomenines paslaugas ar sveikatos priežiūros specialistus, kurie gali padėti susiorientuoti dėl tolimesnių žingsnių.

Apibendrinimas

Ankstyvieji demencijos požymiai gali būti subtilūs: kartojami tie patys klausimai, praleidžiami susitikimai, sunkiau randami žodžiai, painiojamasi dėl laiko ar vietos, keičiasi nuotaika, tampa sunkiau atlikti pažįstamas užduotis ar žmogus ima vengti įprastos veiklos.

Šie simptomai ne visada reiškia demenciją. Depresija, miego problemos, infekcijos, dehidratacija, vitaminų trūkumas, skydliaukės sutrikimai ir vaistų šalutinis poveikis taip pat gali sukelti panašius pokyčius. Tačiau jei simptomai kartojasi, stiprėja ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją.

Ankstyvas įvertinimas gali padėti rasti gydomas priežastis, laiku nustatyti diagnozę, suplanuoti saugumą namuose, socialinę pagalbą ir artimųjų paramą. Jei pokyčiai atsirado staiga arba žmogus atrodo sunkiai sergantis, skambinkite 112.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia gydytojo ar socialinių paslaugų specialistų konsultacijos. Jei nerimaujate dėl savo ar artimo žmogaus būklės, kreipkitės į šeimos gydytoją, savivaldybės socialines paslaugas arba skubios pagalbos tarnybas, jei situacija skubi.